- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e1-3234-917/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35614-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.1Laikinas sulaikymas (BPK 44 str. 1-4 d., 140 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės L. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2009 m. birželio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 veikos) – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs. 2020 m. rugpjūčio 19 d ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 38 straipsnį dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. 2021 m. spalio 13 d., apie 10.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus, kas galėjo turėti įtakos nusikaltimo padarymui (nustatytas 2,85 promilių girtumas) grasino sunkiai sutrikdyti savo sutuoktinės J. D. sveikatą ir sukelti pavojų jos gyvybei bei turtui, išsakydamas J. D. šiuos žodžius „pirma padegsiu tavo mašiną, o po to tu krisi“, kuriuos J. D. suprato kaip realų grasinimą ją nužudyti ir padegti jos automobilį, nes A. D. buvo neblaivus ir labai agresyvus, jo ketinimai atrodė realūs, J. D. paskambinus į policiją, jis rankos kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus trenkė į buto signalizacijos pultą, taip jį sulaužydamas, o išėjęs iš namų, dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, jai paskambino ir dar kartą pagrasino sakydamas: „šiąnakt degs tavo automobilis“.
Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, bet nėra taip, kad jį vartoja nuolatos. Būna, jog kelis mėnesius nevartoja alkoholio. Narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja. Gyvena kartu su savo sutuoktine J. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir veda bendrą ūkį daugiau nei 4 metus laiko. Jų santykiai yra permainingi. Jei jis nevartoja alkoholio, jie sutaria labai gerai. Kai abu būna neblaivūs, tarp jų vyksta žodiniai konfliktai, tačiau nėra taip, kad jie kiekvieną kartą būdami neblaivūs susipyksta. 2021 m. spalio 13 d. nuo ryto, tai yra nuo maždaug 10:00 val., abiem būnant namuose, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jo sutuoktinė jį išdavinėja su kitu vyru. Tai yra ne pirmas kartas, kai jos telefone jis randa susirašinėjimus su kitu vyru. Žino, kad ji jį su juo išdavė kai buvo išvykusi į Alytų pas savo tetą. Todėl jis, pamatęs jos telefone žinutes, pradėjo ant jos šaukti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, buvo labai piktas, kadangi ji po paskutinio karto buvo pažadėjusi daugiau su kitais vyrais nebendrauti. Jis jų konflikto metu buvo neblaivus. Tą dieną gėrė degtinės. Kiek tiksliai išgėrė negali nurodyti, tačiau jautėsi apsvaigęs, todėl galėjo savo sutuoktinei iš pykčio pasakyti, kad sudegins automobilį, o paskui ir jai kažką padarys. Jis sutuoktinei taip sakė tik iš pykčio, to daryti neketino. Taip jai sakydamas, kad sudegins automobilį ar kaip nors sutrikdys jos sveikatą, to daryti neketino ir nenorėjo. Taip pasakė iš pykčio. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Pripažįsta, kad būdamas neblaivus galėjo pasakyti įtarime nurodytus žodžius, todėl savo kaltę pripažįsta ir dėl to labai gailisi. Daugiau tai nepasikartos. Dėl šio įvykio atsiprašys savo sutuoktinės. Sutinka bylą baigti baudžiamuoju įsakymu. Norėtų, kad jam būtų paskirtas laisvės apribojimas. Kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusio, skyrimui neprieštarauja, nes supranta savo padarytus veiksmus ir turi už juos atsakyti. Šiuo metu neturi kitos gyvenamosios vietos Kaune, tačiau susiras kur laikinai gyventi. Yra informuotas apie galimybę kreiptis į laikinus vyrų nakvynės namus, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 73–74).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai.
Iš 2021 m. spalio 13 d. pareiškėjos J. D. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja nurodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Minėtu adresu gyvena kartu su savo sutuoktiniu A. D.. Santuokoje yra 3 metus. Veda bendrą ūkį, bendrą buitį, bendrų vaikų neturi. Anksčiau jos sutuoktinis yra prieš ją smurtavęs, tačiau iškvietus policijos pareigūnus, jie susitaikė, bet po kiek laiko sutuoktinis pats paskambino į policiją ir pranešė, kad ji prieš jį smurtauja. Po šio įvykio juos abu pareigūnai pristatė į areštinę. Taip pat dėl šio įvykio jai buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau nutraukta, nes jie susitaikė. Sutuoktinis A. D. nėra registruotas narkologinėje, psichiatrinėje įstaigoje, tačiau stipriai vartoja alkoholį. Dėl nesaikingo sutuoktinio alkoholio vartojimo 2021 m. birželio mėnesį ji išvarė jį iš namų, nes neapsikentė dėl jo alkoholio vartojimo. Kur jis tuo metu buvo apsistojęs, ji nežino, tačiau žino, kad gydėsi nuo alkoholizmo, vartojo vaistus. Turėjo minčių skirtis su savo sutuoktiniu. 2021 m. rugsėjo 3 d. ji priėmė atgal į namus savo sutuoktinį, nes jis prašė, atsiprašinėjo jos, sakė nebevartos daugiau alkoholio, nurodė, kad jei vartos alkoholį, tai pats išeis iš namų. Ji sutiko ir priėmė jį atgal į namus. Daugiau nei mėnesį, iki 2021 m. spalio 11 d., kol ji buvo nedarbingume ir nėjo į darbą, jos sutuoktinis A. D. nevartojo alkoholio. 2021 m. spalio 11 d. jos sutuoktinis pradėjo vėl stipriai vartoti alkoholį. 2021 m. spalio 13 d. apie 10.00 val., ryte, namuose jos sutuoktinis A. D., būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo į jos kambarį ir pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais „žiurke“, „šalava“, „kūrva“. Ji, siekdama išvengti didesnio konflikto, nieko jam neatsakė. Sutuoktiniui nuėjus į balkoną, ji atėjo ir surinko visus alkoholio butelius, kad šis daugiau nebevartotų alkoholio. Tai pamatęs, kad ji paėmė alkoholio butelius, susinervinęs, būdamas agresyvus, sutuoktinis pradėjo rėkti ant jos, grasino jai šiais žodžiais: „pirma pamatysi, kaip tavo automobilis degs, o paskui tu krisi“. Ji paprašė, kad jis išeitų iš namų gražiuoju, tačiau šis atsisakė, sakė jai skambinti policijai. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“ ir pranešė policijai. Jai kalbant telefonu sutuoktinis ir toliau ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais ir grasino. Grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir sukelti pavojų jos gyvybei, sakydamas, jog „pirma padegsiu tavo mašiną, o po to tu krisi“. Šiuos žodžius ji suprato kaip realų grasinimą, jog sutuoktinis padegs jos automobilį, o paskui susidoros su ja. Kadangi sutuoktinis buvo neblaivus ir agresyvus, jai buvo realus pagrindas manyti, kad jis įvykdys savo išreikštus ketinimus. Jai informavus apie įvykį policiją, sutuoktinis rankos kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus trenkė į buto signalizacijos pultą, taip jį sulaužydamas. Sulaužęs pultą jis išėjo iš namų, nepasakydamas kur eina. Išėjęs iš namų, dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, jai paskambino jos sutuoktinis ir pasakė: „šiąnakt degs tavo automobilis“. Taip ji išsigando dar labiau, manydama, kad jis tikrai padegs jos automobilį. Atvykus policijos pareigūnams, sutuoktinis ir vėl jai paskambino, ji paklausė jo, kur jis yra, tačiau šis jai nesakė, bet vėliau pasakė, kad yra pas sesę, adresu (duomenys neskelbtini), penktame aukšte, konkretaus buto nenurodė. Ji jam pasakė, kad atvažiuoja, tačiau liko namuose, o pas jį nuvažiavo policijos pareigūnai. Daugiau sutuoktinis jai neskambino, ji suprato, kad jį galimai sulaikė policijos pareigūnai. Konflikto namuose niekas nematė, buvo tik dviese su sutuoktiniu. Iš pareiškėjos priimtas pareiškimas, apklausta liudytoja (b. l. 9–12).
Iš 2021 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios Baltų pr. 31–69, Kaune, apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta, tačiau buvo fotografuota. Pridedamos fotolentelės. Įvykio vietoje matyti signalizacijos valdymo pultelis, kuris nepritvirtintas prie sienos, o laikosi pakibęs ant laidų (b. l. 16–17, 19, 24–24).
2021 m. spalio 18 d. nukentėjusioji J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų, juos patvirtina ir nori papildyti tuo, kad jos sutuoktinis A. D. su ja kartu nebegyvena, laikosi teismo nutarties gyventi skyriumi, pas ją nesilanko ir neieško su ja ryšio. Šiame ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio atsisako, jai jokios žalos atlyginti nereikia ir ateityje nereikės. Jai yra išaiškinta apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą baudžiamuoju įsakymu ir ji sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas taip būtų baigtas (b. l. 28).
Iš Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio Mykolo Juodeikos tarnybinio pranešimo „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ matyti, kad pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą nustatė, kad pagalbą kvietė J. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens dėl jo psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Nustatyta šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamas asmuo agresyvus, akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio. Jam nustatytas 2,85 promilių girtumas. Nepilnamečių nėra. J. D. paaiškino, kad 2021 m. spalio 13 d. apie 13:00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, jos sutuoktinis vartojo necenzūrinius žodžius ir daužydamas sienas grasino susidorojimu, nužudymu, teigė, kad „padės į vietą“. J. D. grasinimus suprato kaip realų grasinimą nužudyti. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas prie namo, adresu (duomenys neskelbtini)ir pristatytas į policijos įstaigą 2021 m. spalio 13 d. 14:35 val. panaudotos spec. priemonės - antrankiai (b. l. 35–38).
Iš gautų policijos pareigūnų BODY kamerų įrašų matyti, kad jie apžiūrėti surašant Kitų objektų apžiūros protokolą, kuriame nurodyta, kad atvykus policijai, 69-o buto duris atidaro moteris (J. D.), kuri aiškina, kad jos vyras pabėgo, kai ji skambino policijai, kad jis skandalina ir grasina, kad jos mašinai kažkas nutiks. Ji mašiną perrašiusi draugei. Moteris sako, kad „kai jis išgirdo, kad aš su policija, su operatoriumi šneku, tai pradėjo kolioti visokiais žodžiais. Apsirengė ir tiesiai pro duris. Pasakė - degs tavo mašina šiąnakt ir tave padėsiu į vietą. Tu nenueisi į darbą. Pirma pažiūrėsi, kaip mašina dega, paskui pati, sako krisi ant žemės. Jis man sakė, kad mane padės į vietą. Jis žino, kad aš išvažiuoju apie 4 val. į darbą. Taip išeina, aš irgi dabar negalėsiu namuose būt. Sakė „šalava, degs mašina, o po mašinos tu krisi ant žemės“, o iš jo galima visko tikėtis. Tiek jisai buvo prieš tai atgėręs, jisai 3 mėnesius kažkur gėrė“. Po to J. D. patikina, kad vyro žodžius „padėsiu tave į vietą“ ji suprato kaip realų grasinimą, po šių žodžių jis pradėjo viską laužyti ir niokoti (b. l. 48–50, 52).
Iš alkotesteriu užfiksuotų parodymų matyti, kad 2021 m. spalio 13 d., 15:06:22 A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,85 promilių girtumas (b. l. 94).
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. D. 2021 m. spalio 13 d., apie 10.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino sutuoktinei J. D. sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir sukelti pavojų jos gyvybei bei turtui, sutuoktinės atžvilgiu išsakė frazes, kad „pirma padegsiu tavo mašiną, o po to tu krisi“, kuriuos J. D. suprato kaip realų grasinimą ją nužudyti ir padegti jos automobilį, nes A. D. buvo neblaivus, labai agresyvus, jo ketinimai atrodė realūs, o J. D. paskambinus į policiją, A. D. rankos kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus trenkė į buto signalizacijos pultą, taip jį sulaužydamas, o išėjus iš namų, prieš atvykstant policijos pareigūnams, A. D. paskambino J. D. ir dar kartą pagrasino sakydamas: „šiąnakt degs tavo automobilis“, tokiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį A. D. pripažinti kaltu, padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. D. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis praeityje teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (b. l. 109–112), administracine tvarka nebaustas (b. l. 107), nedirbantis, SODROS duomenų bazėje neužregistruotas (b. l. 93), nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. registruotas užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo (b. l. 92), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje dėl priklausomybės ligų per 5 metų laikotarpį neregistruotas (b. l. 98), yra įtrauktas dėl psichiatrinio gydymo, VšĮ LSMUL Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus nurodyta, kad A. D. lankėsi įstaigoje laikotarpiu 2021 spalio 18 d. – spalio 19 d., diagnozė (F10.8) (b. l. 99). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. spalio 27 d. specialisto išvada Nr. 93TPK-11025/2021 konstatuota, kad A. D. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 106).
Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu bei skirtinais įpareigojimais sutinka (b. l. 118–120, 122).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma ir BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas su įpareigojimais.
Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, šio dokumento rezoliucinėje dalyje prašoma A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tačiau pažymėtina, kad tiek paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 122), o taip pat pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokurorės siūloma bausmės rūšimi už veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (b. l. 118–120), o taip pat tiek nukentėjusiajai J. D. pranešus apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 124), yra teisingai nurodomas BK straipsnis dėl kaltinamojo A. D. padarytos nusikalstamos veikos, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, todėl akivaizdu, jog prokurorės pareiškime, dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, šio dokumento rezoliucinėje dalyje yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, neteisingai nurodant BK straipsnis (140 straipsnio 2 dalis), todėl ši klaida, priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, ištaisytina teisingai nurodant BK straipsnį – 145 straipsnio 1 dalį, tai yra už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis A. D.. Pažymėtina, kad šios rašymo apsirikimo klaidos ištaisymas neturi reikšmės prokurorės pasiūlytai bausmės rūšiai.
Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam A. D. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, teistumas išnykęs, nebaustas administracine tvarka, nedirba, todėl manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, tačiau kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra. Prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamajam skirtini įpareigojimai: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą).
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajai mažinama vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nario atžvilgiu, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis), įpareigojant šią priemonę įvykdyti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. D., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiosios J. D. arčiau nei 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. D. bei nesilankyti nukentėjusiosios J. D. gyvenamojoje vietose, adresu (duomenys neskelbtini), kardomosios priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. (b. l. 81–83), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė ir su ja skirti įpareigojimai panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis A. D. laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 13 d. 14 val. 35 min. (b. l. 53) ir iš laikino sulaikymo paleistas – 2021 m. spalio 14 d. 13 val. 35 min. (b. l. 57), tai yra 1 (vieną) parą, todėl į paskirtos bausmės laiką įskaitytinos dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra vienas kompaktinis diskas su BPC garso įrašu voke (b. l. 43) ir vienas kompaktinis diskas su pareigūnų BODY kameros apžiūros vaizdo įrašu (b. l. 52), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 puntu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. D. skirti – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 13 d. 14 val. 35 min. iki 2021 m. spalio 14 d. 13 val. 35 min., tai yra 1 (vieną) parą, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. D., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiosios J. D. arčiau nei 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. D. bei nesilankyti nukentėjusiosios J. D. gyvenamojoje vietose, adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę ir su ja skirtus įpareigojimus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra vieną kompaktinį diską su BPC garso įrašu voke ir vieną kompaktinė diską su pareigūnų BODY kameros apžiūros vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.