Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjui J. M., pareiškėjo atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir V. B. U. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad duomenys Nekilojamojo turto registre gali būti patikslinami ir ištaisomi dviem būdais: kai įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis, buvo padarytos klaidos. Pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad šiuo atveju padaryta techninė klaida, jos negalima ištaisyti, nes tai pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises. V. B. U. nuosavybės teisė į visą šulinį įregistruota Kauno filialo 2000 m. gegužės 4 d. sprendimu ir pareiškėjas dėl šio sprendimo panaikinimo į Centrinį registratorių nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 17 d. Teritoriniam registratoriui pateikė prašymą ištaisyti anksčiau padarytą klaidą ir ½ šulinio, esančio ant SB „Žaisa“ žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, įteisinti kaip pareiškėjo nuosavybę (t. 1, b. l. 68, 69). Atsakydamas į šį prašymą, Teritorinis registratorius 2014 m. kovo 26 d. raštu Nr. (3.4.5) KAS-706 pareiškėją informavo, kad duomenys apie nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į juos, įrašyti Nekilnojamojo turto registre, atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (t. 1, b. l. 50, 51). Pareiškėjas 2014 m. balandžio 28 d. Teritoriniam registratoriui pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teises į ½ šulinio k1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t.1, b. l. 65). Išnagrinėjęs šį prašymą, Teritorinis registratorius 2014 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą Nr. KAKT-1062, kuriame nurodė, kad nuosavybės teisės į visą pareiškėjo nurodytą šulinį jau yra įregistruotos V. B. U. vardu, todėl pareiškėjo prašymo netenkino (t. 1, b. l. 63, 64). Pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. skundu kreipėsi į VĮ Registrų centro direktorių, prašė priimti galutinį teigiamą sprendimą, ištaisant padarytą techninę klaidą ir įteisinant pareiškėjo žemės sklype esančios ½ dalies šulinio nuosavybę pareiškėjui (t. 1, b. l. 60–62). Išnagrinėjusi šį skundą, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija 2014 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. cspr1-1421, kuriuo paliko galioti Teritorinio registratoriaus sprendimą Nr. KAKT-1062 (t. 1, b. l. 58, 59). Remiantis bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Teritorinio registratoriaus sprendimą Nr. KAKT-1062 ir Centrinio registratoriaus 2014 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. cspr1-1421 apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3223-422/2014 pareiškėjo skundo dalį dėl minėtų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo ištaisyti techninę klaidą bei įpareigojimo ½ dalį šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti pareiškėjo nuosavybe atmetė; kitą pareiškėjo skundo dalį, kuria pareiškėjas prašė įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją ½ daliai šulinio, paliko nenagrinėtą, pareiškėjui tokio reikalavimo atsakovams neišreiškus išankstinio nagrinėjimo ne per teismą metu.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 16 d. skundu kreipėsi į Teritorinį registratorių, pakartotinai nurodė ankstesniuose skunduose išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad 2000 m. gegužės 1 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-3480 ir 2000 m. balandžio 14 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla V. B. U. nuosavybės teisės į ginčo šulinį nepagrindžia, nes sklypo schemoje šulinys nėra pažymėtas; 2000 m. balandžio 14 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje šulinys pavaizduotas ant pareiškėjo ir V. B. U. sklypų ribos, abiejų sklypų žemėje; ruošiant V. B. U. kadastro duomenų bylą ir inventorizuojant statinius, buvo padaryta techninė klaida; jokių šulinio statybos dokumentų V. B. U. neturi ir negali turėti, nes jo neįrengė; prašyti panaikinti šulinio įregistravimo V. B. U. teisinio pagrindo nėra būtinybės, nes minėti dokumentai V. B. U. teisės į šulinį nepagrindžia; pagal esamus dokumentus šulinio teisinė registracija V. B. U. vardu naikintina tik kaip neatitinkanti įregistravimo pagrindo dokumentų turinio; jei per klaidą visas šulinys buvo įregistruotas V. B. U., ši klaida turi būti ištaisyta, nes be pareiškėjo sutikimo V. B. U. nuosavybės teisė į šulinio dalį pareiškėjo sklype negalėjo būti įregistruota (t. 1, b. l. 47–49). Išnagrinėjęs šį prašymą, Teritorinis registratorius 2015 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą Nr. KAKT-17, kuriame nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka registravimui pateiktus dokumentus, todėl nėra pagrindo teigti, kad ½ šulinio k1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir V. B. U. nuosavybės teisės į jį įregistruotos, padarius techninę klaidą, o kartu su prašymu išregistruoti V. B. U. nuosavybės teises į ½ dalį minėto šulinio prašomų išregistruoti daiktinių teisių pasibaigimą patvirtinantys dokumentai nepateikti, todėl pareiškėjo skundą atmetė (t. 1, b. l. 45, 46).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 2 d. skundu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašė panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimą Nr. KAKT-17 ir pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją ½ daliai šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šią šulinio dalį įregistruoti pareiškėjo nuosavybe (t. 1, b. l. 41–44). Išnagrinėjusi šį skundą, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. cspr1-45, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas analogišku prašymu į Teritorinį registratorių buvo kreipęsis 2014 m. kovo 17 d. prašymu, dėl kurio priimtas 2014 m. kovo 26 d. sprendimas, todėl Teritorinis registratorius turėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės. Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija panaikino Teritorinio registratoriaus 2015 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. KAKT-17 ir priėmė naują sprendimą – atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 16 d. skundą (t. 1, b. l. 38–40).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 16 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas, teikdamas skundus, siekia panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją ½ daliai šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir šią šulinio dalį įregistruoti kaip savo nuosavybę.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – Nuostatai).

Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą, Nekilnojamojo daikto priklausinių įrašymo į nekilnojamojo turto registrą tvarką ir duomenų turinį nustato Nuostatai (10 straipsnio 1 dalis); Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (16 straipsnio 1 dalis); Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu (29 straipsnio 9 punktas); suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (33 straipsnio 1 dalis).

Nuostatuose nustatyta, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo (25 punktas); kartu su prašymu įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis turi būti pateikiamas ir prašymas įregistruoti ar išregistruoti daiktines (nuosavybės ar valdymo) teises į nekilnojamąjį daiktą ar pakeisti Registro duomenis, susijusius su daiktinėmis teisėmis (31 punktas); su prašymu, be kita ko, turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (37.2 punktas); prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir (ar) daiktines teises į juos registruojami ta pačia tvarka kaip prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir (ar) daiktines teises į juos (43 punktas); daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas (69 punktas).

Sistemiškai vertinant pateiktą teisinį reguliavimą, matyti, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti keičiami dviem skirtingais pagrindais, t. y. patikslinant neteisingai įrašytus duomenis apie nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu, ir išregistruojant daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio pagrindu.

Daiktinių teisių išregistravimas yra galimas tik tais atvejais, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir yra įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Atitinkamai, kreipiantis dėl daiktinės teisės išregistravimo, registratoriui, be kita ko, turi būti pateikiami šiuos juridinius faktus (t. y. kad daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas) patvirtinantys dokumentai. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės, prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo.

Pareiškėjas teigia, kad 2014 m. gruodžio 16 d. skundu į Teritorinį registratorių kreipėsi ne dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo ar ištaisymo, o dėl V. B. U. vardu atliktos teisinės registracijos į ½ dalį šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir remiasi Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3223-422/2014, kuriuo pareiškėjo skundo dalis dėl prašymo įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją ½ daliai šulinio, palikta nenagrinėta, pareiškėjui tokio reikalavimo VĮ Registrų centre neišreiškus išankstinio nagrinėjimo ne per teismą metu.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad, nors 2014 m. gruodžio 16 d. skunde Teritoriniam registratoriui bei 2015 m. vasario 2 d. skunde Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pareiškėjas prašė panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją į ½ dalį šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jokių įrodymų apie tai, kad V. B. U. daiktinės teisės į šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pasibaigusios ar kad pareiškėjas įgijo daiktines teises į dalį šio objekto, t. y. Nekilnojamojo turto įstatyme bei Nuostatuose nurodytus juridinius faktus pagrindžiančių dokumentų, pareiškėjas VĮ Registrų centrui nepateikė. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir teismui, taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas yra įgijęs kokių nors daiktinių teisių į šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kad dėl to jis yra tinkamas subjektas teritoriniam registratoriui teikti prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį Nuostatuose įtvirtinta tvarka.

Įvertinus pareiškėjo 2014 m. gruodžio 16 d. skundo Teritoriniam registratoriui ir 2015 m. vasario 2 d. skundo Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai turinį ir prasmę, matyti, kad V. B. U. vardu atliktos teisinės registracijos į ½ dalį šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimą pareiškėjas laiko techninės registratoriaus padarytos klaidos ištaisymu. Šiuose skunduose pareiškėjas registratoriui ginčijo V. B. U. daiktines teises į ½ dalį šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei prašė įregistruoti jo daiktines teises į ½ dalį šio šulinio, t. y. iš esmės kėlė klausimus, analogiškus jau išnagrinėtiems Teritorinis registratoriaus 2014 m. kovo 26 d. raštu Nr. (3.4.5) KAS-706 ir 2014 m. gegužės 9 d. raštu Nr. KAKT-1062, Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. cspr1-1421, taip pat įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3223-422/2014. Tačiau, kaip minėta, jokių naujų įrodymų, patvirtinančių galimybę Nekilnojamojo turto registro duomenis apie V. B. U. vardu įregistruotą šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeisti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintu būdu (t. y. išregistruojant daiktines teises į dalį nekilnojamojo daikto), pareiškėjas nepateikė. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jo 2014 m. gruodžio 16 d. prašymas nebuvo pakartotinis, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3223-422/2014 pareiškėjui išaiškino, jog registro tvarkytojas negali išspręsti ginčo dėl daiktinių teisių į statinį, nes toks tarp suinteresuotų asmenų kilęs ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad toks civilinis ginčas tarp pareiškėjo ir V. B. U. būtų inicijuotas. Tačiau tik tokį ginčą išsprendus, t. y. bendrosios kompetencijos teismui nustačius J. M. ir V. B. U. daiktinių teisių į šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) apimtį, galimai atsirastų pagrindas kreiptis į Teritorinį registratorių Nekilnojamojo turto įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija tinkamai įvertino pareiškėjo 2014 m. gruodžio 16 d. skunde Teritoriniam registratoriui bei 2015 m. vasario 2 d. skunde Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijai išdėstytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų dokumentų, ir pagrįstai šiuos skundus laikė pakartotiniais prašymais ištaisyti Nekilnojamojo turto registro klaidas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu, todėl panaikinti Sprendimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Pareiškėjo skundo reikalavimas pašalinti padarytą pažeidimą – panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją ½ daliai šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir įpareigoti atsakovus šulinio dalį įregistruoti kaip jo nuosavybę yra išvestinis. Paminėtina, kad siekiant panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją ½ daliai šulinio, pareiškėjas turi teisę skųsti Kauno filialo 2000 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo V. B. U. buvo įregistruota nuosavybės teisė į visą šulinį. Tokia pareiškėjo teisė J. M. buvo išaiškinta skundžiamame Sprendime, nurodant, kad pareiškėjas, siekdamas panaikinti minėtą sprendimą, kartu su skundu Centriniam registratoriui turi pateikti ir prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Kauno filialo 2000 m. gegužės 4 d. sprendimo panaikinimo padavimo, pateikiant įrodymus, kada jam tapo žinoma apie šio sprendimo priėmimą ir dėl kokių objektyvių priežasčių buvo praleistas terminas skundui paduoti.

Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą panaikinti Kauno filialo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą, tačiau skundžiamu Sprendimu minėtas Kauno filialo sprendimas jau yra panaikintas, todėl toks pareiškėjo reikalavimas yra perteklinis (t. 1, b. l. 78).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.