Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos AB „Panevėžio energija“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. N., V. N., antstoliui S. R. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-10-21 nutartimi bylą nagrinėjo pagal pirminį pareiškimą, prašymą dėl pareiškimo dalyko pakeitimo atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2016-02-03 nutartimi konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti 2015-10-16 paduotą pareiškimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja pagal pirminį pareiškimą.

Antstolis S. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis S. R. vykdo išieškojimą iš R. N. išieškotojos AB „Panevėžio energija“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-06 išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-5133-452/2012 dėl 1372,89 Eur skolos, 79,84 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2012-06-06 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (vykd.b. Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 1), skola neišieškota (b.l. 4-5). 2015-07-01 patvarkymu antstolis S. R. pateikė pareiškėjai pasiūlymą kreiptis į teismą dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., R. N. dalies nustatymo (b.l. 4-5).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Taip pat Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija pažymėjo, kad jei vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nustatyta, kad suinteresuotų asmenų R. N. ir V. N. santuoka sudaryta 1988-05-25 (b.l. 99-100). R. N. ir V. N. vedybų sutarčių, turto padalijimo faktų nėra įregistruota (b.l. 94,98). Butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas R. N. nuosavybės teise 1992-12-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, minėtam butui nuo 2004-04-20 įregistruotas areštas pagal antstolio S. R. pateiktą turto arešto aktą bei 1997-09-17 įregistruotas areštas pagal teismo antstolių kontoros raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 83-84). Nekilnojamojo turto registro duomenimis R. N. ir V. N. kito nekilnojamojo turto, išskyrus minėtą butą, neturi (b.l. 83-84,95). Kelių transporto priemonių registro duomenimis R. N. ir V. N. vardu registruotų kelių transporto priemonių nėra, visos jų transporto priemonės yra išregistruotos ir nebeeksploatuojamos (b.l. 85,96). VSDFV duomenimis pagal darbo sutartis V. N. nedirba, pensijos, pašalpos jai nėra mokamos (b.l. 91-93). R. N. pensijos ir pašalpos ir kompensacijos nėra mokamos, jis dirba (duomenys neskelbtini), VSDFV duomenimis, gaunamos pajamos – apie 15 Eur (b.l. 86-90). Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis ir CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nuostatas, konstatuotina, kad R. N. ir V. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Nustačius nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (LAT 2006-01-11 nutartis Nr. 3K-3-23/2006). Byloje pareiškėja neprašė nustatyti realiąją turto dalį, nepateikė siūlymo dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Antstolis taip pat tokio siūlymo nepateikė. Suinteresuoti asmenys R. N. ir V. N. neteikė įrodymų ir nepasiūlė atidalijimo ar naudojimosi tvarkos. Šios kategorijos bylose galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai lemia, jog teismas ex officio nėra aktyvus ir bylą sprendžia vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 2 d., 178 str.).

Teismas neperžengdamas pareiškimo ribų, vadovaudamasis CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, sprendžia, jog pareiškimas tenkintinas nustatant R. N. turto idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri atitinka ½ turto dalį bei nustatant, kad visu turtu bendrasavininkiai naudojasi bendrai.

Suinteresuotiems asmenims R. N. ir V. N. išaiškintina, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.).

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 7,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 1). Pareiškimas tenkinamas, todėl iš procese susidariusios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš R. N. ir V. N. (CPK 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti skolininko R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) skolininkui R. N. nuosavybės teise priklauso ½ dalis turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai naudojasi bendrai.

Išaiškinti R. N. ir V. N., kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti iš bendrosios nuosavybės.

Priteisti iš R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) po 3,51 Eur (tris eurus 51 centą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.