- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eA-476-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02635-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Iveta Pelienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. G. B.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos valstybinės priežiūros departamentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. G. B. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) Trečiojo statybos priežiūros skyriaus 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. RE-455 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir pratęsti Inspekcijos 2020 m. lapkričio 5 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1473 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą 1 metams, skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 5 d. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
1.1. Inspekcijos rašte „Dėl 2020-11-05 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1473 siuntimo vykdymui“ nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio nuostatomis, Departamentas, 2020 m. rugsėjo 18 d. gauto skundo pagrindu atliko patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė 2020 m. spalio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2338. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos pastatyta apie 2,71 m ilgio, apie 2,13 m pločio ir apie 2,82 m aukščio pavėsinė (toliau – ir pavėsinė). Rašte nurodyta, kad pavėsinės, esančios žemės sklype, (duomenys neskelbtini), statyba nėra savavališka. Patikrinimo metu pareiškėja pagal reglamento 7 priedo 4 punkto nuostatas, privalomojo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabartinis pavadinimas – Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) sutikimo nepateikė, todėl pavėsinės statyba laikoma neteisėta. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjai surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-1473, kurio įvykdymo terminas – iki 2021 m. gegužės 5 d.
1.2. Ji 2021 m. kovo 2 d. kreipėsi į NŽT dėl pavėsinės įteisinimo. Buvo gautas atsakymas, kad NŽT Radviliškio skyrius gavęs raštiškus gretimo žemės sklypo ir sklypo naudotojų sutikimus dėl sklype esančios pavėsinės, išduos sutikimą dėl jos įteisinimo. 2021 m. balandžio 8 d. registruotu paštu buvo kreiptasi į gretimo sklypo naudotojus dėl sutikimo gavimo. Žemės sklype naudotojams pranešimai buvo įteikti, tačiau nebuvo gauti atsakymai, kuriuos būtų išreikštas sutikimas arba motyvuotas prieštaravimas. Dėl šalyje įvesto karantino pareiškėjos atstovas negalėjo nuvykti į vietą ir sužinoti žemės sklypo naudotojų pozicijos. Departamentas 2021 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2021 m. lapkričio 5 d.
1.3. Ji 2021 m. rugsėjo 23 d. informavo NŽT Radviliškio skyrių, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudotai pateikė rašytinius sutikimus dėl V. G. B. pavėsinės įteisinimo. Gretimo sklypo naudotojų sutikimai nebuvo gauti. NŽT Radviliškio skyrius 2021 m. spalio 23 d. informavo pareiškėją, kad jos pranešime dėl sutikimo pateikti ne visi šių taisyklių 4 punkte nurodyti dokumentai, t. y. nepateikta schema, skyrius prašo papildyti informaciją pateikiant trūkstamus dokumentus dėl sutikimo statyti statinį (pavėsinę) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini).
1.4. 2021 m. spalio 25 d. ji ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Inreal Geo“ sudarė Kadastrinių matavimų paslaugų atlikimo sutartį, kuria sutarė atlikti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbus. Sutarties terminas skaičiuojamas nuo sutarties pasirašymo dienos 4 mėnesiai, su galimybe pratęsti Sutarties galiojimo terminą, dėl derinančių institucijų neveikimo protingam terminui abiejų šalių rašytiniu susitarimu.
1.5. Ji 2021 m. spalio 29 d. raštu kreipėsi į Departamentą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Atsakovas 2021 m. lapkričio 12 d. raštu „Dėl privalomojo nurodymo pašalinimo pažeidimus Nr. PN-1473 neįvykdymo“ informavo, kad Departamentas, vadovaujantis Priežiūros įstatymu 11 straipsnio 9 dalies nuostatomis, 2021 m. lapkričio 8 d. atliko privalomojo nurodymo patikrinimą ir 2021 m. lapkričio 8 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-453, kuriuo konstatuota, kad privalomasis nurodytas yra neįvykdytas. Antstolis A. L. 2021 m. lapkričio 24 d. informavo pareiškėją apie patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriame nurodyta, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi dėl priverstinio privalomojo nurodymo įvykdymo.
1.6. Atsakovas pareiškėjos atstovui el. paštu 2021 m. gruodžio 3 d. atsiuntė 2021 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“, kuriame nurodyta, kad Departamentas gavo pateiktą statytojos V. G. B. (toliau – ir statytoja) 2021 m. spalio 29 d. prašymą „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ (registruotas 2021-10-29 Nr. PRE-330) pratęsti statytojai 2020 m. lapkričio 5 d. surašyto privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1473 įvykdymo terminą tokiam pat terminui kaip buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-162 privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo vieną kartą pratęstas iki 2021 m. lapkričio 5 d., Inspekcija neturi pagrindo pratęsti dar kartą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl Departamentas priėmė 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. RE-455 privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsti.
1.7. Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja iki Privalomojo nurodymo termino pabaigos kreipėsi į atsakovą dėl termino pratęsimo Privalomajam nurodymui įvykdyti. Prašymas motyvuotas aplinkybe, kad NŽT Radviliškio skyrius pareikalavo papildyti trūkstamus dokumentus, t. y. pateikti schemą. Iki to NŽT Radviliškio skyrius tokios schemos nereikalavo, todėl dėl objektyvių priežasčių per nustatytą terminą šio reikalavimo pareiškėja negalėjo įvykdyti. Pareiškėja kreipėsi į matininkus, buvo sudaryta paslaugų sutartis, iš kurios matyti, kad yra nustatytas darbų atlikimo terminas su pratęsimo galimybe, kadangi numatytos derinimo procedūros ne tik su atsakingomis valstybinėmis institucijomis, bet ir su kitais žemės sklypo naudotojais. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą nesuėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, todėl nepraleido įstatyme nustatyto termino. Departamentas nepagrįstai priėmė sprendimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė bylos dalį dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo nutraukti, o skundo dalį dėl Inspekcijos 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. RE-455 panaikinimo atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nagrinėjimas nėra administracinio ginčo nagrinėjimas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, Inspekcija, nagrinėdama tokį prašymą, veikia kaip viešojo administravimo subjektas, o ne kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Todėl pareiškėjos skunde išdėstyti motyvai, kad ji į Inspekciją kreipėsi nepažeisdama nustatytų terminų, nėra ir negali būti pagrindu pakartotinai pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nesilaikant nustatyto teisinio reguliavimo. Pareiškėja buvo informuota apie galimybę tik vieną kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl turėjo pakankamai laiko ir galimybių susipažinti su teisiniu reguliavimu šioje srityje bei elgtis apdairiai bei rūpestingai. Priežiūros įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo, kompetencijai. Pareiškėja skunde nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kad Inspekcijos Sprendimas savo turiniu prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jį priimant būtų pažeistos pagrindinės procedūros. Pareiškėja skunde nurodo tik tai, kad, jos manymu, Inspekcijos sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo turėjo būti teigiamas dėl to, kad ji siekė pašalinti nustatytus pažeidimus bei laiku kreipėsi dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tačiau, ta aplinkybė, kad pareiškėja tikėjosi kitokio rezultato, nėra pagrindas Sprendimą pripažinti neteisėtu.
II.
3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjos V. G. B. skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2020 m. lapkričio 5 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-1473 iki 2021 m. gegužės 5 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcija 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. RE-162, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymą, pratęsė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 6 mėnesiams iki 2021 m. lapkričio 5 d. Pareiškėja dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi į Inspekciją, kuri 2021 m. lapkričio 8 d. atliko privalomojo nurodymo patikrinimą ir surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-453, kuriuo konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. Pareiškėjos prašymas pakartotinai pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijos 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. RE-455 buvo netenkintas ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nebuvo pratęstas. Pareiškėja dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2021 m. lapkričio 30 d., t. y. pasibaigus pratęstam reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui (pratęsta iki 2021 m. lapkričio 5 d.).
5. Teismas nurodė, kad pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.
6. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nenustato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į instituciją ar teismą. Remiantis lingvistiniu Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą, minėta norma yra skirta reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Šioje byloje išnagrinėjus pareiškėjos prašymą pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti negalėtų būti priimtas teismo sprendimas, kuris sukeltų teisines pasekmes.
Šalies argumentai
7. Teismas konstatavo, kad, nustačius, jog pareiškėja su prašymu į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs reikalavimo įvykdymo terminas, ir atsižvelgiant į tai, jog įstatymo leidėjas nenumatė galimybės teismui atnaujinti termino, nevertintina, ar pareiškėjos nurodytos priežastys dėl termino pratęsimo yra laikytinos svarbiomis priežastimis, t. y. ar jos laikomos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.
8. Įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 91 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo į skundą argumentais, kad pareiškėjos skunde nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų teisėtas pagrindas panaikinti skundžiamą aktą. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kad Inspekcijos Sprendimas savo turiniu prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jį priimant būtų pažeistos pagrindinės procedūros. Pareiškėja skunde nurodo tik tai, kad jos manymu, Inspekcijos sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo turėjo būti teigiamas dėl to, kad ji siekė pašalinti nustatytus pažeidimus bei laiku kreipėsi dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tačiau, teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pareiškėja tikėjosi kitokio rezultato, nėra pagrindas Inspekcijos Sprendimą pripažinti neteisėtu.
III.
9. Pareiškėja V. G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti visiškai.
10. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, nuspręsdamas, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, pasibaigus Privalomojo reikalavimo įvykdymo terminui. Atsakovas pažeidė procedūras, svarstant pareiškėjos prašymą dėl terminio pratęsimo.
10.2. 2021 m. balandžio 28 d, atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2021 m. lapkričio 5 d. 2021 m. spalio 29 d. pareiškėja kreipėsi raštu į Departamentą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo. 2021 m. gruodžio 3 d. pareiškėjos atstovui el. paštu atsakovas atsiuntė 2021 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“. Per Privalomojo nurodymo vykdymo terminą pareiškėja su atsakovu bendraudavo el. paštu, teikdavo prašymus ir gaudavo atsakomus būtent tokia forma. Tuo tarpu paskutinis atsakymas dėl termino pratęsimo buvo siųstas paštu ir ne pačiai pareiškėjai, o jos atstovui, todėl atsakymas buvo gautas tik 2021 m. gruodžio 3 d., jau suėjus terminui. Atsakovas, gavęs pareiškėjos prašymą, turėjo nurodyti, kad termino pratęsimas yra nebe jo kompetencija ir nurodyti kompetentingą instituciją, kuri spręstų pareiškėjo prašymą. Atsakovo priimtas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo gali būti skundžiamas, tačiau tai nebuvo nurodyta atsakovo priimtame teisės akte. Atsakovas nenurodė apskundimo tvarkos ir nelaukė 30 dienų termino, perdavė vykdyti Privalomąjį nurodymą antstoliui.
10.3. Dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ji kreipėsi į kompetentingą instituciją nepraleidusi įstatyme nustatyto termino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos motyvų ir faktinių aplinkybių dėl termino praleidimo. Teismas kaip vienintelė teisingumą vykdanti institucija, turi direkcijos teisę šalinti teisės spragas. Kaip ir šiuo atveju, teismas turėjo atsižvelgti į faktines aplinkybes ir įvertinti, dėl ko galbūt praleistas terminas, pareiškėjos procesinį elgesį, kad ji aktyviais veiksmai siekė savo tikslų, taip pat atsakovo veiksmų teisėtumą priimant sprendimą, bendradarbiavimo principo pažeidimą. Priimtas sprendimas turi būti ne tik teisėtas ir pagrįstas, bet ir atitikti sąžiningumo ir protingumo principus.
Atsiliepimas
11. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai nurodo, kad:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėjos nurodytas motyvas, kad atsakymas į jos prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą buvo išsiųstas ne jai, o jos atstovui ir ne el. paštu, o paprastu paštu, neatitinka teisinio reglamentavimo bei faktinių aplinkybių. Į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi ne pati pareiškėja tiesiogiai, o per savo atstovą ir prašymą pasirašė bei pateikė advokato padėjėjas V. S., kartu pateikęs ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjos atstovui 2021 m. lapkričio 9 d. buvo išsiųstas raštas Nr. 2D-19035 su pridedamu administracinio sprendimo elektroninio dokumento nuorašu. Raštas išsiųstas registruotu paštu (siuntos reg. Nr. RS180426013LT), tačiau 2021 m. lapkričio 25 d. siunta grįžo su pašto žyma, kad adresatas jos neatsiėmė pašte, todėl raštas su administracinio sprendimo nuorašu buvo išsiųstas pakartotinai.
11.2. Pareiškėjai ne kartą buvo išaiškinta Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tvarka. Išaiškinimas, kad „terminas gali būti pratęsiamas tik vieną kartą ir ne ilgesniam terminui negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme“ yra pateiktas pačiame Privalomajame nurodyme. 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. RE-162 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. lapkričio 5 d. Šis sprendimas 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 2D-6906 buvo išsiųstas pareiškėjos atstovui. Šiame rašte pareiškėjai buvo nurodyta, kad, priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme ir tik vieną kartą. 2021 m. lapkričio 9 d. rašte, kuriuo buvo siunčiamas skundžiamas Inspekcijos sprendimas, taip pat nurodytos šios aplinkybės, todėl pareiškėjos motyvas, kad jai neišaiškinta Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tvarka yra niekuo nepagrįstas, nes Inspekcija daug kartų pareiškėjai teikė išaiškinimus, kad pakartotinis Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas pagal nustatytą teisinį reglamentavimą yra negalimas.
11.3. Pareiškėjos motyvas, kad skundžiamame Sprendime nenurodyta apskundimo tvarka, leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėja nėra susipažinusi su šio sprendimo turiniu. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad „šis sprendimas per vieną mėnesį nuo gavimo gali būti skundžiamas administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka“.
Atsiliepimas
11.4. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino pareiškėjos skunde bei Inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus, tinkamai pritaikė procesines bei materialios teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. RE-455 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo pratęsti Inspekcijos 2020 m. lapkričio 5 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1473 įvykdymo terminą 1 metams, skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 5 d.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėja dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2021 m. lapkričio 30 d., pasibaigus pratęstam reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui (pratęsta iki 2021 m. lapkričio 5 d.) ir teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, bei nenustatęs ginčijamo Sprendimo panaikinimo pagrindų.
14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti visiškai. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, nepagrįstai nevertino pareiškėjos motyvų ir faktinių aplinkybių dėl termino praleidimo.
15. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjai 2020 m. lapkričio 5 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1473, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2021 m. gegužės 5 d. Inspekcija 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. RE-162, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymą, šį terminą pratęsė 6 mėnesiams – iki 2021 m. lapkričio 5 d. Pareiškėja Inspekcijai 2021 m. spalio 29 d. pateikė prašymą (reg. Nr. PRE-330) pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą tokiam pat terminui, kaip buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo vieną kartą pratęstas, ginčijamu 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. RE-455 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ šio pareiškėjos prašymo netenkino.
17. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.
18. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal minėtą Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą, minėta įstatymo nuostata yra imperatyvi. Todėl Inspekcija, nustačiusi, kad Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminas jau buvo vieną kartą pratęstas, vadovaudamasi šia nuostata pagrįstai atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dar kartą.
20. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos motyvų ir faktinių aplinkybių dėl termino kreipti į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą praleidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Priežiūros įstatyme nėra įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių privalomųjų nurodymų vykdymo terminų atnaujinimą.
21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau jis tai gali padaryti tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Nustačius, kad į teismą buvo kreiptasi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs, prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti patenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 ir kt.). Remiantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, teismui pakanka konstatuoti šio termino pratęsimo praleidimo faktą, praleistų dienų skaičius ar laikotarpis neturi reikšmės ir teismas neturi pagrindo jo vertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-31-492/2023).
22. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėja dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2021 m. lapkričio 30 d., t. y. pasibaigus pratęstam reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui (pratęsta iki 2021 m. lapkričio 5 d.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl šio termino pratęsimo ilgesniam laikui.
23. Kiti bylos proceso šalių argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.