- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- A-468-1047/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- L. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas, AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje), dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja L. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-230 sudarytos komisijos sprendimui dėl kompensacijos ir (ar) draudimo išmokos mokėjimo priimti (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą, įformintą Komisijos 2021 m. gegužės 6 d. tyrimo protokolu Nr. (1.1.63E)-GSP-3 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją priimti naują sprendimą – skirti pareiškėjai kompensaciją mirusio jos sutuoktinio laidotuvių išlaidoms padengti.
2. Skunde pareiškėja paaiškino, kad 2021 m. vasario 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ir Ministerija) pateikė prašymą dėl kompensacijos ir (ar) draudimo išmokos mokėjimo (toliau – ir Prašymas), kuriame nurodė, kad jos sutuoktinis V. V., dirbdamas Pasvalio ligoninėje gydytoju, nuo 2020 m. lapkričio mėnesio buvo paskirtas atsakingu už gydomojo darbo organizavimą šios ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje, buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini), t. y. V. V. tiesioginį (nenuotolinį) kontaktą su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiais pacientais turėjo nuolat. Gydytojui 2020 m. gruodžio 17 d. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), nuo kurios mirė 2021 m. sausio 3 d. Pareiškėja prašė išmokėti jai Kompensacijų ir draudimo išmokų mokėjimo darbuotojams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar vykdantiems arba dalyvaujantiems vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 446 „Dėl kompensacijų ir draudimo išmokų mokėjimo darbuotojams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar vykdantiems arba dalyvaujantiems vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kompensacijų aprašas) nustatyto dydžio kompensaciją dėl sutuoktinio V. V. mirties, tačiau Komisijos Sprendimu nuspręsta neskirti kompensacijos bei lėšų mirusiojo laidotuvių išlaidoms padengti.
3. Pareiškėja sutiko su Komisijos išvada, kad V. V. mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), tačiau nesutiko, kad šia liga jis užsikrėtė ne teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas Pasvalio ligoninėje, o nuo artimo asmens – žmonos.
4. Skunde pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad Pasvalio ligoninė 2021 m. kovo 12 d. pažymoje dėl informacijos pateikimo Nr. R3-106 nurodė: <...> Gydytojas tiesioginį (nenuotolinį) kontaktą su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiais pacientais (kuriems kontakto metu jau buvo patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga) turėjo. Vien šios faktinės aplinkybės, pareiškėjos manymu, paneigia Komisijos išvadas, kad neva tikėtinas užsikrėtimas – ne Pasvalio ligoninės darbo aplinkoje.
5. Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir Pakruojo PSPC) 2021 m. gegužės 21 d. pažymoje Nr. 467 nurodyta: (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėjos vertinimu, medicinos personalui, dirbančiam tiesiogiai su (duomenys neskelbtini) sergančiais pacientais, nebuvo parengtos specialios izoliavimo nuo jų šeimų sąlygos, siekiant apsaugoti jų sveikatą. Todėl jos sutuoktinis dienomis dirbo ligoninėje (duomenys neskelbtini) sergančiųjų skyriuje, vakarais grįždavo į šeimos namus. Pareiškėja akcentuoja, kad būdami gydytojai, suprasdami (duomenys neskelbtini) pasekmes, ne darbo metu laikėsi bendrų saugos ir higienos reikalavimų. Po to, kai pareiškėjos sutuoktinis sužinojo apie jos apsikrėtimą aptariama liga, V. V. saviizoliavosi, namie laikėsi bendrų nustatytų saviizoliacijos ir apsaugos priemonių: gyveno atskiruose kambariuose, bendro naudojimo patalpomis naudojosi atskirai, tiesioginio kontakto neturėjo, dėvėjo kaukes, itin kruopščiai dezinfekuodavo bendro naudojimo patalpas, vėdino kambarius ir pan.
7. Gydytojui V. V. profilaktinis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) ligos buvo atliekamas 2020 m. gruodžio 9 d., kai jis sužinojo apie žmonos, t. y. pareiškėjos, susirgimą ir buvo priverstas saviizoliuotis. Tyrimo rezultatai gauti tik kitą dieną. Pareiškėja aiškino, kad kitu atveju jis negalėjo gruodžio 10 d. vykti į Pasvalį ir atlikti tyrimų, nes būtų pažeidęs saviizoliacijos režimą.
8. Remiantis rašytiniais įrodymais iš medicininių išrašų apie paciento būklę, nuo 2020 m. gruodžio 10 d. pareiškėjos sutuoktinis jautė sveikatos pablogėjimą, todėl tikėtina, kad užsikrėtimas (duomenys neskelbtini) galėjo būti nustatytas anksčiau. Be kita ko, (duomenys neskelbtini) tyrimų rezultatai nėra tikslūs, tokios pozicijos laikosi ir atsakovas.
9. Pareiškėjai nėra aišku, kodėl Komisija padarė prielaidą, kad V. V. (duomenys neskelbtini) užsikrėtė ne vykdydamas savo funkcijas Pasvalio ligoninėje, o nuo jos. Tokia Komisijos prielaida, pareiškėjos nuomone, nepagrįsta bei neatitinka faktinės situacijos. V. V. tuo laikotarpiu, kai sužinojo apie pareiškėjos ligą (nuo 2020 m. gruodžio 9 d.) saviizoliavosi ir lygiagrečiai ėmė justi pirmus susirgimo simptomus: (duomenys neskelbtini). Šią faktinę aplinkybę patvirtina medicininiai įrašai paciento ligos istorijoje, todėl pareiškėjai akivaizdu, kad sutuoktinis užsikrėtė vykdydamas savo funkcijas Pasvalio ligoninėje, kur buvo ligos židinys (36 sergantys ligoniai ir 2 patvirtinti skyriaus medicinos darbuotojų apsikrėtimo atvejai).
10. Komisijos padaryta prielaida, jog V. V. (duomenys neskelbtini) užsikrėtė nuo artimojo asmens – žmonos – yra labiau formali ir skubota. Komisija, priimdama sprendimą, faktines aplinkybes vertino paviršutiniškai, išimtinai pasiremdama tik dalimi suinteresuotų institucijų (Pasvalio ligoninės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) Panevėžio departamento) V. V. medicininių išrašų pateikta informacija, o argumentus ir sprendimo motyvus grindė prielaidomis, kurios sukėlė jai neigiamų pasekmių, nes neskirta kompensacija bei lėšos mirusiojo laidotuvių išlaidoms padengti.
11. Komisijos išvadoje nėra rašytinių įrodymų, kad jos sutuoktinis darbe neturėjo tiesioginio kontakto su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiais pacientais. Komisija nenurodo, jog Pasvalio ligoninės skyriuje 2020 m. gruodžio 8 d. nustatyti 2 apsikrėtimo atvejai šio skyriaus medicinos darbuotojams. Pareiškėjos manymu, iš šios aplinkybės darytina išvada, kad jos sutuoktinis, turėjo darbe tiesioginį kontaktą ne tik su sergančiais pacientais, bet ir su kolegomis. NVSC Panevėžio skyrius neatliko epidemiologinio tyrimo ir nevertino aplinkybių, turėtų kontaktų, galimo apsikrėtimo tarp (duomenys neskelbtini) susirgusių ir 2020 m. gruodžio 8 d. šį faktą patvirtintų Pasvalio ligoninės skyriaus medicinos darbuotojų ir gydytojo V. V.
12. Komisija vadovavosi tik NVSC pateikta pažyma, neatsižvelgė ir nevertino įrodymų iš V. V. medicininių įrašų (2020 m. gruodžio 10 d., 2020 m. gruodžio 14 d., 2020 m. gruodžio 18 d. ir vėlesnių), kuriuose nuo 2020 m. gruodžio 9 d. vakaro fiksuoti (duomenys neskelbtini) požymiai: (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
13. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko.
14. Atsiliepime Ministerija nurodė, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas yra teisingas ir pagrįstas tiek teisės normomis, tiek faktais bei surinktais tyrimo įrodymais, motyvuotas ir aiškus, todėl neturėtų būti panaikintas. Komisija, nagrinėdama Prašymą, vadovaudamasi Kompensacijų aprašo 18 punktu, kreipėsi į valstybės įstaigas ir institucijas dėl informacijos gavimo. Komisija turėjo atsakyti į šiuos klausimus: ar V. V. tiesioginė mirties priežastis buvo jam patvirtinta (duomenys neskelbtini); ar V. V. apsikrėtimas buvo susijęs su bent viena iš šių nurodytų aplinkybių – su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (duomenys neskelbtini) sergančiam pacientui ar su darbu ypač šios pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje.
15. Iš NVSC Komisija 2021 m. kovo 19 d. gavo pažymą Nr. (5-23 16.1.17 Mr) 2-46862 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir NVSC pažyma), kurioje nurodoma, kad Pasvalio ligoninės gydytojui V. V. 2020 m. gruodžio 17 d. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Respublikinės Panevėžio ligoninės (duomenys neskelbtini) išrašytame V. V. medicininis mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindine liga, sukėlusia mirtį, nurodyta (duomenys neskelbtini). Higienos instituto 2021 m. kovo 9 d. rašte Nr. 01AD-4 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad V. V. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad jo mirties priežastis buvo tiesiogiai nelemta (duomenys neskelbtini), kuri komplikavosi ligomis (ar būklėmis), tiesiogiai pasibaigusiomis mirtimi (tiesioginė mirties priežastis), patvirtinta laboratoriniais tyrimais (testas teigiamas) ir buvo šios ligos klinika.
16. Komisija atsižvelgdama į gautą informaciją, nustatė, jog V. V. mirties priežastimi buvo (duomenys neskelbtini). Toliau Komisija vertino pareiškėjos sutuoktinio apsikrėtimo šia liga aplinkybes. NVSC pažymoje (3.1 punktas), atsakant į klausimą, ar darbuotojas užsikrėtė ypač pavojinga užkrečiamąja liga atlikdamas pareigas, kurias vykdant neišvengiamas (būtinas) tiesioginis (nenuotolinis) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiais pacientais ir toks kontaktas buvo nustatytas, atsakoma, kad „ne“. Remiantis NVSC pateikta informacija, gydytojas V. V. Pasvalio ligoninėje nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. teikė paslaugas įtariamiems ir patvirtintiems (duomenys neskelbtini) pacientams. Gydytojas tiesioginį (nenuotolinį) kontaktą su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiais pacientais (kuriems kontakto metu jau buvo patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga) turėjo. NVSC pažymoje (3.4 punktas) taip pat nurodoma, kad darbuotojui buvo užtikrinamos visos infekcijų kontrolės laikymosi sąlygos, jis buvo aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis (toliau – ir AAP). Skyriuje naudojama III–IV saugumo lygio AAP, keičiama nustatyta tvarka. NVSC pažymoje (3.2 punktas), nurodyta, kad darbuotojas užsikrėtė ne su darbu darbovietėje susijusioje aplinkoje. Nustatyta, kad darbuotojas 2020 m. gruodžio 9 d. būdamas darbe, sužinojęs, kad jo žmonai L. V. patvirtinta (duomenys neskelbtini), nedelsiant paliko savo darbo vietą ir izoliavosi. Sąlytį šeimoje turėjusiam gydytojui 2020 m. gruodžio 10–22 dienomis paskirta izoliacija. Nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. skyriuje jis aptariamos ligos simptomų neturėjo. Profilaktiniai darbuotojo tyrimai buvo atlikti 2020 m. gruodžio 1 d., gruodžio 10 d. aptariamos ligos nerasta, gruodžio 17 d. – nustatyta (duomenys neskelbtini). Darbuotojui (duomenys neskelbtini) patvirtinta jam esant izoliacijoje (2020 m. gruodžio 17 d.), sirgo šeimos narys (žmona).
17. Komisija taip pat gavo Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 2021 m. balandžio 7 d. raštą Nr. S-1187 „Dėl informacijos pateikimo“. Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos išduotoje 2020 m. gruodžio 9 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo kortelėje (duomenys neskelbtini) nurodyta: turėjo kontaktą su sergančia žmona, sergančia (duomenys neskelbtini)“.
18. Komisija, vertindama pareiškėjos sutuoktinio užsikrėtimo aplinkybes, vadovavosi pateiktais dokumentais, patvirtinančiais, kad izoliacijos pradžios dieną (2020 m. gruodžio 10 d.) nebuvo (duomenys neskelbtini). Tyrimas buvo atliktas 2020 m. gruodžio 9 d., kai jis dar buvo darbe. Paminėtos aplinkybės Komisijai leido manyti, kad gydytojas gruodžio 9 d., paskutinę dieną darbe, nesirgo, o nuo gruodžio 10 d. jam esant izoliacijoje, nebebūnant darbe, kontaktų su pacientais nebegalėjo turėti. V. V. (duomenys neskelbtini) patvirtinta gruodžio 17 d., kai jis buvo izoliacijoje.
19. Komisija kuo objektyvesniam sprendimui priimti ėmėsi papildomų būdų ir NVSC informacijai pagrįsti kreipėsi į V. V. paslaugas teikusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Panevėžio rajono savivaldybės polikliniką). Minėta įstaiga savo oficialiuose medicininiuose dokumentuose patvirtino NVSC pažymoje keliamą užsikrėtimo (duomenys neskelbtini) aplinkybių hipotezę (kontaktas su sergančia žmona).
20. Remiantis visų nustatytų aplinkybių visuma, Komisija sprendė, kad V. V. (duomenys neskelbtini) užsikrėtė ne vykdydamas savo funkcijas Pasvalio ligoninėje, o nuo artimojo asmens – žmonos, todėl priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl kompensacijos skyrimo.
Atsiliepimas
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC Panevėžio departamentas prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti.
22. Atsiliepime nurodė, jog per nustatytą terminą, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. vasario 26 d. raštą Nr. 10 AD-68 „Dėl informacijos pateikimo“, remiantis tiek retrospektyvia prieinama informacija, tiek informacija, gauta iš Pasvalio ligoninės, pateikė Pažymą. Pažymos dalis, susijusi su Asmens atvejo epidemiologiniu tyrimu, aprašyta remiantis retrospektyvia informacija, esančia Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinėje sistemoje (toliau – ir IS JUVARE), kur pateikta informacija apie atliktą epidemiologinį atvejo tyrimą abejonių nekelia ir laikoma tikra. Buvo įvertinta ir kita epidemiologiškai svarbi informacija (duomenys neskelbtini) išeities informacija, informacija apie darbovietę, gyvenamosios ir izoliavimosi vietos informacija, (duomenys neskelbtini) informacija, užsikrėtimo aplinkybės, informacija apie didelės ir mažos rizikos kontaktinius su šia liga (duomenys neskelbtini) sergančiu asmeniu atvejus ir kita židinio tyrimui reikalinga informacija), esanti IS JUVARE, susijusi su pareiškėjos susirgimo (duomenys neskelbtini) atveju.
23. NVSC Panevėžio departamentas pažymėjo, jog epidemiologinis tyrimas V. V. darbovietėje (Pasvalio ligoninėje) nebuvo atliktas, nes nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. įtariamųjų ir sergančių skyriuje darbuotojų aptariama liga nebuvo registruota. Patikslintame skunde minimi kitų sirgusių darbuotojų atvejai, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, epidemiologiškai nesietini su darbu (duomenys neskelbtini) skyriuje, o sietini konkrečiai su jų šeimomis. Taip pat paminėti susirgę darbuotojai nebuvo nurodę su jais turėjusių didelės rizikos sąlytį (duomenys neskelbtini), taip pat ir pareiškėjos sutuoktinio.
24. NVSC specialistų operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolių (toliau – ir Kontrolės) metu, atliktų nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. vasario 26 d., Pasvalio ligoninėje nebuvo nustatyta teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Pasvalio ligoninės 2021 m. sausio 5 d. patikrinimo akto Nr. (5-23 15.4 2 )PA-6 priede „Stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės klausimynas“ nurodyta, jog trūksta gydytojų ir personalo stabilių komandų suformavimui. Kontrolių metu fiksuotas tinkamas darbuotojų atitinkamo apsaugos lygio asmens apsaugos priemonių naudojimas bei pakankamos jų atsargos Pasvalio ligoninėje. Pasvalio ligoninėje buvo užtikrinamas nuoseklus ir pastovus darbuotojų testavimas dėl (duomenys neskelbtini).
II.
25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjos L. V. skundą atmetė.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
26.1 Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 2023 m. sausio 5 d. rašte Nr. S-83 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodyta, jog pareiškėjos sutuoktinis sirgo (duomenys neskelbtini). Pažymėta, jog remiantis V. V. ligos istorijos įrašais, (duomenys neskelbtini).
26.2 Ministerijoje 2021 m. vasario 22 d. gautas L. V. 2016 m. vasario 16 d. prašymas dėl kompensacijos ir (ar) draudimo išmokos mokėjimo, kuriame nurodoma, kad V. V., dirbdamas Pasvalio ligoninėje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašė išmokėti Kompensacijų apraše nustatyto dydžio kompensaciją dėl sutuoktinio mirties.
26.3 Komisija, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, kreipėsi į valstybės įstaigas ir institucijas dėl informacijos gavimo: į NVSC Panevėžio departamentą, į Higienos institutą, į Respublikinę Panevėžio ligoninę, į Pasvalio ligoninę, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
26.4 Komisija turėjo atsakyti į šiuos klausimus: 1) ar V. V. tiesioginė mirties priežastis yra jam patvirtinta (duomenys neskelbtini); 2) ar V. V. apsikrėtimas (duomenys neskelbtini) yra susijęs su bent viena iš šių nurodytų aplinkybių: i) su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (duomenys neskelbtini) sergančiam pacientui; ii) su darbu (duomenys neskelbtini).
26.5 Higienos instituto 2021 m. kovo 9 d. rašte Nr. 01AD-4 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad V. V. medicininis liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad mirties priežastis (duomenys neskelbtini).
26.6 NVSC Komisijai pateiktoje pažymoje „Dėl darbuotojo mirties arba sveikatos ir darbingumo netekimo susiejimo su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąją liga sergantiems pacientams arba darbu ypač pavojingomis užkrečiamosios ligos židinyje“ nurodyta, kad V. V. nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. teikė paslaugas (duomenys neskelbtini) pacientams. Nurodyta, kad V. V. turėjo tiesioginį (nenuotolinį) kontaktą su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiais pacientais, kuriems kontakto metu jau buvo patvirtina ypač pavojinga užkrečiamoji liga. Taip pat pažymoje nurodyta, kad V. V. žmonai L. V. 2020 m. gruodžio 9 d. patvirtinta (duomenys neskelbtini). Kadangi V. V. turėjo sąlytį šeimoje, jam 2020 m. gruodžio 10–22 dienomis paskirta izoliacija. 2020 m. gruodžio 17 d. jam patvirtinta (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad atliekant atvejo epidemiologinį tyrimą, nustatyta, kad asmuo iki tyrimo atlikimo simptomų nejautė, apklausos metu asmuo turėjo temperatūros ir jautė tokius simptomus – (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad Epidemiologinio atvejo tyrimas darbovietėje nebuvo atliekamas, nes darbuotojui nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. buvo skirta izoliacija. Pažymoje teigiama, kad darbuotojui buvo užtikrintos visos infekcijų kontrolės laikymosi sąlygos, buvo aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Nurodyta, kad nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) sergančių šia liga nebuvo registruota, (duomenys neskelbtini) buvo gydomi 36 pacientai, kuriems nustatyta aptariama liga. Nurodyta ir tai, kad V. V., vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, turėjo tiesioginį kontaktą su (duomenys neskelbtini), tačiau liga patvirtinta jam būnant izoliacijoje, sirgo jo žmona.
26.7 Respublikinė Panevėžio ligoninė pateikė 2021 m. balandžio 7 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ bei prie jo pridėjo V. V. medicininių dokumentų kopijas: 2020 m. gruodžio 9 d. išrašytą V. V. (duomenys neskelbtini) Ambulatorinio apsilankymo aprašymą; (duomenys neskelbtini).
26.8 Pasvalio ligoninės 2021 m. kovo 12 d. rašte Nr. R3-106 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikta informacija apie Pasvalio ligoninės gydytoją V. V.: (duomenys neskelbtini).
26.9 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus rašte „Dėl informacijos pateikimo“ informuojama, kad V. V. (duomenys neskelbtini).
26.10 Komisija 2021 m. balandžio 19 d. posėdyje priėmė Sprendimą, kurį įformino 2021 m. gegužės 6 d. tyrimo protokolu Nr. (1.1.63E)-GSP-3. Protokole nurodoma, kad atsižvelgiant į surinktą ir šio tyrimo protokolo 3 skyriuje nurodytą informaciją, Komisija daro išvadą, kad NVSC, Pasvalio ligoninės, Respublikinės Panevėžio ligoninės, Higienos instituto nurodyta informacija leidžia konstatuoti, kad V. V. mirties priežastis buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat teigiama, kad NVSC ir Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos pateikta informacija leidžia daryti prielaidą, kad V. V. šia liga užsikrėtė ne vykdydamas savo funkcijas Pasvalio ligoninėje, o nuo artimo asmens – žmonos. Nurodoma, kad tokią prielaidą pagrindžia tokios faktinės aplinkybės: (duomenys neskelbtini). Įvertinusi visas aplinkybes, Komisija protokole pažymėjo, kad vadovaujantis Darbuotojo mirties arba sveikatos ir darbingumo netekimo susiejimo su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams arba darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-230 „Dėl Komisijos sprendimui dėl kompensacijos ir (ar) draudimo išmokos mokėjimo priimti sudarymo, Komisijos darbo reglamento ir Darbuotojo mirties arba sveikatos ir darbingumo netekimo susiejimo su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams arba darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 4.2 ir 5.5 papunkčiais, nėra pagrindo pripažinti, V. V. mirtis susijusi su jo darbu Pasvalio ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams arba su darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, pažymima, kad surinktų įrodymų visuma leidžia daryti prielaidas, kad (duomenys neskelbtini) užsikrėsta būtent nuo artimojo žmogaus – žmonos, todėl atsižvelgiant į tai, nutarta neskirti Kompensacijų aprašo 3 punkte nurodyto dydžio kompensacijos bei neskirti lėšų mirusiojo laidotuvių išlaidoms padengti.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini).
28. NVSC 2021 m. sausio 19 d. rašte „Dėl Jūsų prašymo“ nurodyta: (duomenys neskelbtini).
29. NVSC internetinėje svetainėje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).
30. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais, atsakant į pareiškėjos patikslinto skundo teiginius, jog (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas pažymėjo, kad pripažįstama, jog darbuotojo mirtis arba sveikatos ir darbingumo netekimas susiję su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams, jeigu konstatuojamas visų Tvarkos aprašo 4 punkto papunkčiuose išvardytų požymių buvimas. Pripažįstama, kad darbuotojo mirtis arba sveikatos ir darbingumo netekimas susiję su jo darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, jeigu konstatuojamas visų Tvarkos aprašo 5 punkto papunkčiuose išvardytų požymių buvimas.
32. Komisijai atliekant tyrimą nustačius, kad užsikrėtimas įvyko ne darbo aplinkoje, o būnant saviizoliacijoje kartu su (duomenys neskelbtini) sergančiu artimu asmeniu, vertinti aplinkybes, ar asmuo turėjo mažą ar didelę tikimybę užsikrėsti darbo aplinkoje, nėra tikslinga. NVSC atsiliepime į pareiškėjos skunde pavartotas žodis „didelės“ nekeičia situacijos esmės ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Teismas konstatavo, jog atsakovas, vertindamas aplinkybes, ar asmuo (duomenys neskelbtini) užsikrėtė darbo aplinkoje, pasirėmė tinkamu teisiniu reguliavimu.
33. Teismas darė išvadą, kad Komisija, nenustačiusi buvus visas Tvarkos aprašo 7 ir 8 punktuose įtvirtintas aplinkybes, pagrįstai Sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo ir neskyrė Kompensacijų aprašo 3 punkte nurodyto dydžio kompensacijos lėšų mirusiojo laidotuvių išlaidoms padengti. Komisijos Sprendimas priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei remiantis pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą, kuriuo pareiškėja prašo įpareigoti Ministeriją jos prašymą išnagrinėti iš naujo.
III.
34. Pareiškėja L. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos L. V. skundą tenkinti: panaikinti Komisijos 2021 m. balandžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą, įformintą 2021 m. gegužės 6 d. tyrimo protokolu Nr. (1.1.63E)-GSP-3, bei įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl kompensacijos ir (ar) draudimo išmokos mokėjimo; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjos naudai.
35. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, nurodytomis skunde pirmosios instancijos teismui.
36. Papildomai nurodo, kad:
36.1 Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi iš esmės apsiribojo prielaida, jog V. V. (duomenys neskelbtini) užsikrėtė ne vykdydamas savo darbo funkcijas, o nuo sutuoktinės, tik selektyviai atrinktų duomenų ir įrodymų išvardijimu, o ne objektyvių visų duomenų ir įrodymų vertinimu.
36.2 Komisija sprendimą priėmė neatsižvelgdama į kitų valstybės ir savivaldybių įstaigų ir institucijų pateiktą medžiagą (pvz., Protokolo 5 punkte neįtrauktas kreipimasis į V. V. šeimos gydytoją, o Protokole neįvertinti medicininių įrašų duomenys apie (duomenys neskelbtini). Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo daryti prielaidų dėl (duomenys neskelbtini), kadangi tai nebuvo atsakovo kompetencija.
36.3 Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas, vertindamas aplinkybes, ar asmuo (duomenys neskelbtini) užsikrėtė darbo aplinkoje, pasirėmė tinkamu teisiniu reguliavimu, tačiau nepateikė jokių motyvų.
36.4 Komisija ginčo Sprendimą priėmė vadovaudamasi nauja didelės rizikos kontakto sąvoka ir nauju teisiniu reguliavimu (griežtesniu), nors pareiškėjos prašymas turėjo būti nagrinėjamas remiantis reglamentavimu, kuris galiojo prašymo padavimo dieną. Nagrinėjamu atveju, prašymas buvo pateiktas 2021 m. vasario 16 d., Sprendimas priimtas 2021 m. balandžio 19 d., o Protokolas surašytas dar vėliau (2021 m. gegužės 6 d.).
36.5 Teismas apsiribojo formaliu Komisijos sprendime nustatytų aplinkybių atkartojimu, tačiau nesprendė ginčo esmės – nesprendė dėl galimai pažeistų teisės aktų priimant Sprendimą bei galimai neteisingai nustatytų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.
36.6 Teismas konstatuodamas, kad (duomenys neskelbtini) užsikrėsta nuo sutuoktinės, o ne Pasvalio ligoninės darbo aplinkoje, nepateikė visų byloje surinktų duomenų vertinimo, nepasisakė, kodėl atmeta pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius prielaidą, kad V. V. pirmasis galėjo užsikrėsti (duomenys neskelbtini), būti jo nešiotoju, jį perduoti V. V., atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini).
36.7 Teismas nukrypo nuo įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, formuojamos teismų praktikos, o dėl proceso pažeidimų, buvo neteisingai išnagrinėta byla.
36.8 Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, kliovėsi tik Komisijos Sprendime pateiktais iš dalies klaidingais duomenimis, suteikė šiems duomenims įrodomąją reikšmę ir jais remdamasis vertino, ar Komisijos Sprendimas dėl pareiškėjos Prašymo priimtas pagrįstai, todėl galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.
36.9 Į dalį skunde keliamų klausimų atsakyta nebuvo, o byloje nėra pakankamai duomenų visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas tinkamai nenustatė pareiškėjos skundo dalyko ir pagrindo (administracinės bylos nagrinėjimo ribas), todėl neatskleidė bylos esmės, netinkamai išnagrinėjo ginčą, neatliko išsamaus įrodymų vertinimo, nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių.
Atsiliepimas
37. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
38. Ministerija atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą grindžia argumentais, kurie buvo nurodyti Ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.
39. Papildomai paaiškina, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad Komisija, priimdama sprendimą, vadovavosi netinkama Tvarkos aprašo redakcija, kuri įsigaliojo tik nuo 2021 m. balandžio 30 d., šiuo atveju neturi esminės reikšmės priimant sprendimą skirti ar neskirti kompensaciją, kadangi buvo nustatyta, kad darbuotojo užsikrėtimas įvyko ne su darboviete susijusioje aplinkoje, ne vykdant profesines funkcijas. NVSC pažymoje, Komisijai pateiktoje dar iki 2021 m. balandžio 30 d. Tvarkos aprašo pakeitimų, Tvarko Aprašo 4.1 papunktyje nurodytas požymis (darbuotojas užsikrėtė ypač pavojinga užkrečiamąja liga vykdydamas profesines funkcijas, kurias vykdant neišvengiamas (būtinas) tiesioginis (nenuotolinis) kontaktas (toliau – kontaktas) su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiais pacientais (kuriems kontakto metu jau buvo patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga) ir toks kontaktas buvo nustatytas) buvo vertintas nepriklausomai nuo to, ar tai buvo didelės rizikos kontaktas.
Atsiliepimas
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
41. NVSC teigimu, teismas teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad V. V. (duomenys neskelbtini).
42. Nesutiktina su pareiškėjos pozicija, kad jos vyrui V. V. (duomenys neskelbtini).
43. Pažymėjo, kad pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
44. Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2021 m. balandžio 19 d. posėdyje priimto sprendimo, įforminto 2021 m. gegužės 6 d. tyrimo protokolu Nr. (1.1.63E)-GSP-3, ir pareiškėjos reikalavimų įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.
45. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Komisija, nenustačiusi buvus visas Tvarkos aprašo punktuose įtvirtintas aplinkybes, pagrįstai Sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo ir neskyrė kompensacijos bei lėšų mirusiojo laidotuvių išlaidoms padengti. Komisijos Sprendimas priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, atlikus tyrimą ir nustačius, kad užsikrėtimas įvyko ne darbo aplinkoje, o būnant saviizoliacijoje kartu su (duomenys neskelbtini) sergančiu artimu asmeniu.
46. Pareiškėja nesutinka su teismo sprendimu, mano, kad jis priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, prieštaringai ir netiksliai nustatytos nagrinėjamam ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės. Pareiškėjos manymu, teismas nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, iš esmės kliovėsi tik NVSC Pažymos ir atsakovo atsiliepime pateiktais iš dalies klaidingais duomenimis apie tai, kokia išankstinė prielaida dėl užsikrėtimo (duomenys neskelbtini) buvo padaryta, suteikė šiems duomenims įrodomąją reikšmę ir jais remdamasis selektyviai vertino, kokie duomenys patvirtina prielaidą, kad V. V. (duomenys neskelbtini) galimai užsikrėtė nuo sutuoktinės, nevertinant ginčo esmės ir duomenų, leidžiančių daryti kitokią prielaidą dėl užsikrėtimo šaltinio, todėl buvo neteisingai išnagrinėta byla.
47. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina.
48. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama juos prijungti prie bylos, kurie yra vertinami kaip nauji įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ar nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos dėl to, kad nebūtų pažeistas viešasis interesas (ABTĮ 140 str.). Viena iš ribotos apeliacijos administraciniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.). Pažymėtina ir tai, kad ši nuostata užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2019). Draudimas priimti naujus įrodymus nėra absoliutus, tačiau sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, aiškinamasi, ar šiuos įrodymus proceso šalis galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, dėl kokių priežasčių šie įrodymai teikiami po to, byla iš esmės buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atsisako priimti naujus įrodymus, nes nenustatė priežasčių, kodėl šie rašytiniai paaiškinimai negalėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui.
49. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatyta, kad darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kai apsikrėtimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ypač pavojinga užkrečiamąją liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, mirusiojo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams ir įvaikiams, kol jiems sukaks 16 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai) bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio kompensacija. Mirusysis laidojamas valstybės lėšomis (Įstatymo 33 str. 1 d.). Kompensacijos mokamos tik šio Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t. y. tik tais atvejais, kai darbuotojų sveikatos ar jos dalies praradimas yra tiesiogiai susijęs su apsikrėtimu ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento arba aplinkos ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje (Įstatymo 32 str. 3 d. ir 33 str. 3 d.). Ar darbuotojo mirtis arba sveikatos ir darbingumo netekimas susiję su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, nustatoma sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (Įstatymo 33 str. 4 d.).
50. Kompensacijų apraše nustatyta, kad kompensacija ir draudimo išmoka mokama tik jei darbuotojo mirtis, sveikatos ir darbingumo netekimas yra susijęs su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje. Ar darbuotojo mirtis, sveikatos ir darbingumo netekimas yra susiję su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytais požymiais ir tvarka nustato ir tai patvirtinančią pažymą išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kompensacijų aprašo 11 p.). Atsisakoma mokėti kompensacijas ir draudimo išmokas, jeigu darbuotojo mirtis, sveikatos ir darbingumo netekimas nėra susiję su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje (Kompensacijų aprašo 12.1 pp.), <...> darbuotojas mirė, neteko sveikatos ar darbingumo dėl darbuotojo ligos, nesusijusios su darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje (Kompensacijų aprašo 12.5 pp.).
51. Tvarkos apraš e nurodyta, kad požymiai, patvirtinantys, kad darbuotojo mirtis arba sveikatos ir darbingumo netekimas susiję su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams: i) darbuotojas užsikrėtė ypač pavojinga užkrečiamąja liga vykdydamas profesines funkcijas, kurias vykdant neišvengiamas (būtinas) tiesioginis (nenuotolinis) kontaktas (toliau – kontaktas) su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiais pacientais (kuriems kontakto metu jau buvo patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga) ir toks kontaktas buvo nustatytas; ii) atliekant epidemiologinį atvejo tyrimą nebuvo nustatyta, kad darbuotojas užsikrėtė bet kurioje kitoje ne su darboviete susijusioje aplinkoje (pildant Pažymą (Tvarkos aprašo priedas) atsakymas „TAIP“ reiškia, kad darbuotojas užsikrėtė savo darbovietės darbo aplinkoje vykdydamas profesines funkcijas, atsakymas „NE“ reiškia, kad darbuotojas užsikrėtė ne su darbu darbovietėje susijusioje aplinkoje); iii) atliekant epidemiologinį atvejo tyrimą nebuvo nustatyta, kad darbuotojas užsikrėtė nuo kartu su juo darbovietėje dirbančio asmens (pildant Pažymą (Tvarkos aprašo priedas) atsakymas „TAIP“ reiškia, kad darbuotojas užsikrėtė ne nuo kartu su juo darbovietėje dirbančio asmens, atsakymas „NE“ reiškia, kad darbuotojas užsikrėtė nuo kartu su juo darbovietėje dirbančio asmens); iv) darbovietėje darbuotojui buvo užtikrintos infekcijų kontrolės laikymosi sąlygos (Tvarkos aprašo 4 p.). Požymiai, patvirtinantys, kad darbuotojo mirtis arba sveikatos ir darbingumo netekimas susiję su jo darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje: i) darbovietė, kurioje darbuotojas vykdė profesines funkcijas, buvo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinys; ii) darbuotojas tiesiogiai (ne nuotoliniu būdu) profesines funkcijas vykdė darbovietėje esančiame ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje; iii) darbuotojui ypač pavojinga užkrečiamoji liga buvo patvirtinta tuo laikotarpiu, kai darbovietėje buvo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinys; iv) darbuotojas tiesiogiai (ne nuotoliniu būdu) vykdydamas profesines funkcijas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje turėjo kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu (kuriam kontakto metu jau buvo patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga) ir (ar) patyrė nuolatinę ir tiesioginę ekspoziciją su aerozoliais, ir (ar) turėjo sąlytį su kitais biologiniais pacientų, kuriems nustatyta ypač pavojinga užkrečiamoji liga, skysčiais, ir tokios darbuotojo darbo aplinkybės buvo nustatytos; v) atliekant epidemiologinį atvejo tyrimą nebuvo nustatyta, kad darbuotojas užsikrėtė bet kurioje kitoje ne su darbovietėje esančiu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židiniu susijusioje aplinkoje (pildant Pažymą (Aprašo priedas) atsakymas „TAIP“ reiškia, kad darbuotojas užsikrėtė darbovietės darbo aplinkoje esančiame ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje vykdydamas profesines funkcijas, atsakymas „NE“ reiškia, kad darbuotojas užsikrėtė ne su darbuotojo darbovietėje esančiu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židiniu susijusioje aplinkoje); vi) darbovietėje esančiame pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje buvo užtikrintos visos infekcijų kontrolės laikymosi sąlygos (Tvarkos aprašo 5 p.). Tvarkos aprašo 4 ir 5 punkte nurodytų požymių buvimą (nebuvimą) nustato NVSC teritorinis padalinys, gavęs Komisijos prašymą (Tvarkos aprašo 6 p.). Pripažįstama, kad darbuotojo mirtis arba sveikatos ir darbingumo netekimas susiję su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams, jeigu konstatuojamas visų Tvarkos aprašo 4 punkto papunkčiuose išvardytų požymių buvimas (pildant Pažymą (Tvarkos aprašo priedas) prie kiekvieno požymio pažymima „TAIP“) (Tvarkos aprašo 7 p.). Pripažįstama, kad darbuotojo mirtis arba sveikatos ir darbingumo netekimas susiję su jo darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, jeigu konstatuojamas visų Tvarkos aprašo 5 punkto papunkčiuose išvardytų požymių buvimas (pildant Pažymą (Tvarkos aprašo priedas) prie kiekvieno požymio pažymima „TAIP“) (Tvarkos aprašo 8 p.).
52. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad V. V. mirties priežastis buvo (duomenys neskelbtini), tačiau negalima konstatuoti, kad jo mirtis susijusi su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje (surinktų įrodymų visuma leidžia daryti prielaidas, kad (duomenys neskelbtini) užsikrėsta nuo artimojo asmens (sutuoktinės), ne VšĮ Pasvalio ligoninės aplinkoje), todėl netenkinamas pareiškėjos Prašymas ir neskiriama kompensacija bei lėšos mirusiojo laidotuvių išlaidoms padengti. Byloje proceso dalyviai iš esmės nesutaria, ar įrodymai, esantys byloje patvirtina / paneigia aplinkybę, kur įvyko V. V. užsikrėtimas: darbo aplinkoje ar būnant saviizoliacijoje kartu su (duomenys neskelbtini) sergančiu artimu asmeniu.
53. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012).
54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, įvertinusi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjos šioje byloje inicijuotam ginčui išspręsti, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, kad V. V. užsikrėtimas įvyko ne darbo aplinkoje, o būnant saviizoliacijoje kartu su (duomenys neskelbtini) sergančiu artimu asmeniu. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, pateiktą tiek pareiškėjos, tiek atsakovo, o ne atskirus įrodymus ar argumentus. Aplinkybė, kad V. V. užsikrėtė (duomenys neskelbtini) ne darbo aplinkoje, o būnant saviizoliacijoje kartu su (duomenys neskelbtini) sergančiu artimu asmeniu, nagrinėjamoje byloje nustatyta, remiantis VšĮ Pasvalio ligoninės raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (duomenys neskelbtini).
55. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėja, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus (tiek pareiškėjos, tiek atsakovo). Teisėjų kolegija iš byloje esančios įrodymų visumos neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
56. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad Sprendimas turi būti panaikintas, nes Komisija vadovavosi ne ta Tvarkos aprašo redakcija, kadangi pareiškėjos Prašymas atmestas dėl to, kad nustatyta, kad V. V. užsikrėtė (duomenys neskelbtini) ne darbo aplinkoje, o būnant saviizoliacijoje kartu su (duomenys neskelbtini) sergančiu artimu asmeniu, kas turi lemiamos reikšmės taikant Prašymo padavimo metu galiojusią Tvarkos aprašo redakciją.
57. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tam tikrų bylos aplinkybių ar nenagrinėjo pareiškėjos skundo argumentų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis. Todėl šiuo atveju konstatuoti, jog esminės teismo išvados dėl pažeidimų buvimo nėra motyvuotos ar nepagrįstos ištirtų įrodymų visuma, nėra jokio pagrindo.
58. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
59. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvardijo teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.
60. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.