- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- e2-294-117/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01852-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Forbis“
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- A. Z., M. Z.
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Forbis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Forbis“ atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams A. Z., M. Z. dėl priverstinio akcijų pardavimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Forbis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. Z. ir M. Z., prašydamas įpareigoti atsakovą A. Z. nupirkti už teismo ekspertų nustatytą kainą iš ieškovo 5 500 vnt. paprastųjų vardinių trečiojo asmens UAB „Forbis“ (toliau ir – Bendrovė) akcijų. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi tenkino.
Atsakovai ir trečiasis asmuo UAB „Forbis“ pateikė teismui bendrą prašymą panaikinti teismo taikytą įrodymų užtikrinimą, o netenkinus šio prašymo, alternatyviai prašė teismo: 1) išaiškinti, kad įrodymų užtikrinimo tvarka, nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, neatleidžia ieškovo nuo įstatyminės pareigos pateikti Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos (toliau – Rašytinis įsipareigojimas) iki tokios informacijos perdavimo ieškovo pasirinktam antstoliui; 2) patikslinti ir / ar papildyti įrodymų užtikrinimo vykdymo tvarką, nustatant, kad iki Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nurodytos informacijos perdavimo ieškovo pasirinktam antstoliui ieškovas privalo pateikti Bendrovei jos nustatytos formos Rašytinį įsipareigojimą; 3) patikslinti ir / ar papildyti įrodymų užtikrinimo vykdymo tvarką, nurodant tikslias antstolio veiksmų ribas vykdant pastarąją nutartį.
Nelaukdama šio prašymo išsprendimo, Bendrovė pateikė teismui konfidencialius dokumentus, kuriuos ieškovas reikalavo užtikrinti, kartu su prašymu atsisakyti juos prijungti prie bylos medžiagos, neteikti jų susipažinimui ar kopijavimui.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui prašymą leisti susipažinti su Bendrovės pateiktais dokumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi, be kita ko, atmetė ieškovo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo panaikinimo; nustatė, kad civilinės bylos medžiaga, tame tarpe su atsakovo 2014 m. rugsėjo 17 d. prašymu pateikti įrodymai (27 vokai), yra konfidenciali medžiaga, prieinama tik teismui, šalims, jų atstovams ir ekspertams; leido ieškovui ir jo atstovui susipažinti su pateiktais įrodymais teismo patalpose; prašymą dėl 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties dėl įrodymų užtikrinimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad prie prašymo pateikto rašytinio įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos 3.3 punktas, kuriuo įsipareigojimą pasirašantis asmuo privalo įsipareigoti nereikšti bendrovei bei jos organų nariams jokių nepagrįstų pretenzijų, ieškinių bei kitokių reikalavimų naudojantis bet kokia slapta informacija, yra prieštaraujantis galiojančiam teisiniam reguliavimui, ribojantis konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą, todėl niekinis ir ex officio pripažintinas negaliojančiu. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė teismui prašymą dėl susipažinimo su pateiktais įrodymais (dokumentais), prie kurio yra pridėtas jo pasirašytas rašytinis įsipareigojimas be minėto 3.3 punkto, bei pakeistas baudos dydis, tačiau ieškovas yra įsipareigojęs atlyginti visus galimus nuostolius įsipareigojimo pažeidimo atveju. Prašymą dėl įrodymų užtikrinimo vykdymo tvarkos išaiškinimo teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad antstolių veiksmai yra pakankamai reglamentuoti bei gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Forbis“, nesutikdamas su minėtų prašymų išsprendimu, pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties, prašydamas: 1) panaikinti nutartį dalyje, kurioje teismas ex officio nusprendė, kad UAB „Fortis“ Rašytinio įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos 3.3 punktas yra niekinis; 2) panaikinti nutartį dalyje, kurioje teismas atsisakė paaiškinti antstolio veiksmų, vykdant įrodymų užtikrinimą, ribas, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) pakeisti nutartį dalyje, kurioje teismas išaiškino, kad ieškovas ar jo atstovas gali susipažinti su pateiktais įrodymais, kurie yra įtraukti į UAB „Forbis“ konfidencialios informacijos sąrašą, pateikęs Bendrovės nustatytos formos neatitinkantį įsipareigojimą atitinkamos informacijos neviešinti ir neperduoti tretiesiems asmenims, ir tinkamai išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartyje numatytą įrodymų užtikrinimo tvarką, nurodant, kad įrodymų užtikrinimo vykdymo tvarka neatleidžia ieškovo nuo įstatyminės pareigos pateikti UAB „Forbis“ jos nustatytos formos Rašytinį įsipareigojimą iki Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nurodytos informacijos perdavimo ieškovo pasirinktam antstoliui ar pačiam ieškovui, ar ieškovo atstovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens UAB „Forbis“ atskirąjį skundą, nurodydamas, kad įstatymas tokios nutarties apskundimo galimybės nenumato (CPK 334 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Forbis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl trečiojo asmens UAB „Forbis“ 2014 m. spalio 20 d. atskirojo skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties dalis dėl rašytinio įsipareigojimo nuostatų galiojimo yra siurprizinė ir dėl to – neteisėta. Ieškovas neprašė teismo pripažinti rašytinio įsipareigojimo nuostatų niekinėmis. Skirtingai nei konstatavo Vilniaus apygardos teismas, Rašytinio įsipareigojimo 3.3 punktas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes niekaip neužkerta kelio tokį įsipareigojimą pasirašiusiam asmeniui kreiptis į teismą. Minėta nuostata viso labo įtvirtina pareigą nereikšti nepagrįstų pretenzijų, t. y. saugo Bendrovę ir jos organų narius nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis kreiptis į teismą, taip pat apsaugo ir Bendrovės komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją nuo jos paviešinimo platesniam asmenų ratui. Teismas faktiškai panaikino Bendrovės patvirtinto dokumento nuostatos galiojimą priimdamas procesiniams klausimams skirtą nutartį, nepakviesdamas Bendrovės, kurios teises ir teisėtus interesus gina Rašytinis įsipareigojimas, atstovų į teismo posėdį bei neišklausęs Bendrovės pozicijos. Visa tai sudaro absoliutų 2014 m. spalio 13 d. nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Nurodydamas, kad nutartis yra neskundžiama, teismas atėmė iš Bendrovės, kaip byloje dalyvaujančio trečiojo asmens, galimybę toliau remtis atitinkamomis Rašytinio įsipareigojimo nuostatomis byloje ginant savo teises ir šia prasme užkerta kelią tolesniam ginčui dėl šio klausimo. Visa tai sudaro pagrindą skųsti 2014 m. spalio 13 d. nutartį atskiruoju skundu (CPK 320 str. ir 334 str. 1 d. 2 p.).
2. Teismo leidimas ieškovui (jo atstovams) susipažinti su Bendrovės konfidencialiais dokumentais prilygsta Bendrovės prašymo pripažinti bylos medžiagą nevieša atmetimui ir gali būti apeliacijos objektas (CPK 10 str. 2 d., 334 str. 1 d. 1 p.). Teismas leido ieškovui susipažinti su Bendrovės dokumentais pasirašius ne Bendrovės nustatytos formos Rašytinį įsipareigojimą, o paties ieškovo išgalvotą ir parengtą įsipareigojimą, kuris nėra adekvatus apginti Bendrovės interesams ir prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. Bendrovės parengtame rašytiniame įsipareigojime buvo sąlyga, kad su informacija susipažįstantis asmuo privalo atlyginti 1 mln. litų dydžio sumą kaip Bendrovės minimalius nuostolius. Tokio apsauginio mechanizmo nėra ieškovo pateiktame įsipareigojimo variante.
3. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakyta išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties turinį, o tai taip pat gali būti apeliacijos objektas (CPK 278 str. 4 d., 334 str. 1 d. 1 p.). Tik išaiškinus nutarties dėl įrodymų užtikrinimo turinį bus galima įvertinti antstolių veiksmų teisėtumą ir tinkamai išspręsti šiuo metu tarp Bendrovės ir antstolių kilusius ginčus.
Atsakovas A. Z. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens UAB „Forbis“ atskirojo skundo, prašydamas tenkinti atskirąjį skundą jame išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl galimybės skųsti siurprizinę teismo nutarties dalį
Byloje keliamas klausimas, ar skundžiama teismo nutarties dalis, kuria teismas, spręsdamas atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Forbis“ prašymą dėl išaiškinimo bei įrodymų užtikrinimo vykdymo tvarkos patikslinimo ir / ar papildymo bei ieškovo prašymą leisti susipažinti su pateiktais dokumentais, konstatavo, kad UAB „Forbis“ Rašytinio įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos 3.3 punktas, nustatantis, kad įsipareigojimą pasirašantis asmuo privalo įsipareigoti nereikšti bendrovei bei jos organų nariams jokių nepagrįstų pretenzijų, ieškinių bei kitokių reikalavimų naudojantis bet kokia slapta informacija, yra prieštaraujantis galiojančiam teisiniam reguliavimui, ribojantis konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą, todėl niekinis ir ex officio pripažintinas negaliojančiu.
Apelianto teigimu, teismo nutarties dalis dėl Rašytinio įsipareigojimo nuostatų galiojimo yra siurprizinė ir dėl to – neteisėta. Atskirajame skunde nurodomos dvi priežastys, dėl kurių ši nutarties dalis gali būti skundžiama: 1) teismas panaikino Bendrovės patvirtinto dokumento nuostatos galiojimą, nepakviesdamas Bendrovės atstovų į teismo posėdį, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.); 2) nutartis faktiškai atima iš Bendrovės galimybę toliau remtis atitinkamomis Rašytinio įsipareigojimo nuostatomis byloje ginant savo teises ir šia prasme užkerta galimybę tolesniam ginčui dėl šio klausimo (CPK 320 str. ir 334 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nei vienas iš apelianto nurodytų argumentų nesudaro pagrindo skųsti minėtą teismo nutarties dalį.
Pirmosios instancijos teismas Rašytinio įsipareigojimo 3.3 punktą nutarties motyvuojamojoje dalyje pripažino niekiniu, spręsdamas dėl leidimo ieškovui susipažinti su Bendrovės pateiktais konfidencialiais dokumentais, sudarančiais komercinę (gamybinę) paslaptį. Atsakovai ir trečiasis asmuo UAB „Forbis“ prašė teismo nustatyti, kad iki Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nurodytos informacijos perdavimo ieškovo pasirinktam antstoliui ieškovas privalo pateikti Bendrovei jos nustatytos formos Rašytinį įsipareigojimą. Atsiliepimą į šį prašymą ieškovas, be kita ko, grindė teiginiu, kad Rašytinio įsipareigojimo 3.3 punktas yra neteisėtas. Taigi apeliantui turėjo būti žinoma ieškovo pozicija šiuo klausimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims, įskaitant ir apeliantą, buvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjami šalių prašymai rašytini proceso tvarka. Apeliantas neprašė teismo, kad minėti šalių prašymai būtų nagrinėjami žodinio proceso tvarka (CPK 153 str. 3 d.). Dėl to negalima konstatuoti absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 str. 3 d. 1 p.
Apeliantas taip pat nepagrindė, kokiu būdu skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties dalis dėl Rašytinio įsipareigojimo nuostatų galiojimo užkerta kelią tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pats apeliantas vėliau pateikė teismui pakoreguotą Rašytinį įsipareigojimą be jau minėto 3.3 punkto. Apeliantas nenurodė, kokias jo teises pažeidžia skundžiama nutarties dalis dėl Rašytinio įsipareigojimo 3.3 punkto galiojimo.
Dėl galimybės skųsti teismo nutarties dalį, kuria šaliai leista susipažinti su konfidencialia bylos medžiaga
Apelianto teigimu, teismo leidimas ieškovui (jo atstovams) susipažinti su Bendrovės konfidencialiais dokumentais pasirašius ne Bendrovės nustatytos formos Rašytinį įsipareigojimą, o paties ieškovo parengtą įsipareigojimą, prilygsta Bendrovės prašymo pripažinti bylos medžiagą nevieša atmetimui, todėl gali būti apeliacijos objektas (CPK 10 str. 2 d., 334 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė, kad civilinės bylos medžiaga yra konfidenciali, prieinama tik teismui, šalims, jų atstovams ir ekspertams. Tokiu būdu teismas iš esmės patenkino trečiojo asmens UAB „Forbis“ prašymą pripažinti bylos medžiagą nevieša, esant pagrindui manyti, kad bus atskleista komercinė paslaptis (CPK 10 str. 2 d.). Tai reiškia, kad su bylos medžiaga neturės teisės susipažinti byloje nedalyvavę asmenys po to, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisės, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui (CPK 10 str. 1 d.).
Kaip minėta, atsakovai ir trečiasis asmuo UAB „Forbis“ pirmiausia prašė teismo išaiškinti, kad teismo nustatyta įrodymų užtikrinimo tvarka neatleidžia ieškovo nuo įstatyminės pareigos pateikti Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos iki tokios informacijos perdavimo ieškovo pasirinktam antstoliui, bei nustatyti, kad iki Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nurodytos informacijos perdavimo ieškovo pasirinktam antstoliui ieškovas privalo pateikti Bendrovei jos nustatytos formos Rašytinį įsipareigojimą. Vėliau Bendrovė, pateikdama teismui dokumentus, kuriuos ieškovas reikalavo užtikrinti, prašė pripažinti bylos medžiagą nevieša ir neteikti šių dokumentų susipažinimui ar kopijavimui. Taigi trečiasis asmuo UAB „Forbis“ siekė, kad teismas neleistų ieškovui susipažinti su konfidencialiais Bendrovės dokumentais, arba leistų su sąlyga, kad ieškovas pateiks Bendrovės nustatytos formos Rašytinį įsipareigojimą.
Pažymėtina, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti, o teismas dėl to priima nutartį (CPK 10 str. 4 d.). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi, leisdamas ieškovui ir jo atstovui susipažinti su pateiktais įrodymais teismo patalpose, tokiu būdu atmetė trečiojo asmens UAB „Forbis“ atitinkamą prašymą.
Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK nustatytais atvejais bei tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 10 straipsnio 4 dalis, skirtingai nei to paties straipsnio 2 dalis, nenustato galimybės skųsti tokią teismo nutartį atskiruoju skundu. Įvertinus tai, kad CPK 10 straipsnio 4 dalies norma yra susijusi su įrodymų, kurių pagrindu bus vertinamas ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į jį pagrįstumas, teikimu, bei tai, jog argumentus dėl nutarties motyvų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti minėtą trečiojo asmens UAB „Forbis“ prašymą, galima įtraukti į skundą ginčijant procesinį sprendimą, kuriuo klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 334 str. 3 d.), darytina išvada, kad ši teismo nutarties dalis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Tai, kad nutartis, priimta pagal CPK 10 straipsnio 4 dalį, negali būti apeliacijos objektu, nurodoma ir formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1710/2013; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2086/2013; 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1737/2014).
Atskirojo skundo argumentas, kad teismo leidimas ieškovui susipažinti su Bendrovės dokumentais pasirašius ne Bendrovės nustatytos formos Rašytinį įsipareigojimą prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d., neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui, kadangi minėta norma reglamentuoja akcininko teisę gauti informaciją, o teisminiame procese byloje dalyvaujančių asmenų teisės įgyvendinamos pagal CPK normas. Be to, pažymėtina, kad teismo leidimas ieškovui susipažinti su Bendrovės dokumentais neužkerta kelio informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, ginti įstatymo nustatytais būdais (CK 1.116 str. 3 d.).
Dėl galimybės skųsti teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta išaiškinti įrodymų užtikrinimo vykdymo tvarką
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi užtikrino ieškovo prašyme nurodytus įrodymus ir nutarties vykdymą pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė detalizuoti antstolio veiksmų ribas vykdant minėtą teismo nutartį dėl įrodymų užtikrinimo, tačiau vėliau pats pateikė teismui visus ieškovo prašytus užtikrinti įrodymus. Nepaisant šios aplinkybės, apeliantas skundžia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kurioje teismas atmetė jo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, motyvuodamas tuo, kad tik išaiškinus nutarties dėl įrodymų užtikrinimo turinį bus galima įvertinti antstolių veiksmų teisėtumą ir tinkamai išspręsti šiuo metu tarp Bendrovės ir antstolių kilusius ginčus.
Nors CPK 278 straipsnio 4 dalis nustato, kad dėl teismo nutarties sprendimo išaiškinimo gali būti duodamas atskirasis skundas, pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantas pats įvykdė teismo nutartį dėl įrodymų užtikrinimo dar iki skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties priėmimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodymų užtikrinimo vykdymo tvarkos išaiškinimas šioje byloje tapo nebeaktualus, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl 2014 m. spalio 13 d. nutarties dalies, kuria atmestas toks apelianto prašymas.
Antstolio veiksmų vykdant teismo nutartį dėl įrodymų užtikrinimo teisėtumas turi būti vertinamas civilinėse bylose, kurios nagrinėjamos CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Atsisakymas priimti apelianto atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties dalies, kuria atmestas apelianto prašymas dėl įrodymų užtikrinimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, nesudaro pagrindo manyti, kad dėl to gali būti netinkamai išspręsti kilę ginčai tarp Bendrovės ir antstolių. Juolab, kad vykdymo procesą reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ir pačiam antstoliui kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (CPK 589 str.).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju apelianto atskiruoju skundu skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties dalys negali būti apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektu, todėl Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti trečiojo asmens UAB „Forbis“ atskirąjį skundą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pastarąją pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.