- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-480-280/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- P. B.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-126/2016 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui P. B. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1547,06 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 46 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad atsakovui P. B. priklausančiam gyvūnui (telyčiai) išbėgus į važiuojamąją kelio dalį 2013-10-24 (duomenys neskelbtini), kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 63,25 kilometre įvyko eismo įvykis, kuriame buvo apgadintas AB „Rokiškio sūris“ priklausantis automobilis Volvo FM12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl šio įvykio ieškovė AB „Rokiškio sūris“ sumokėjo 1547,06 Eur draudimo išmoką. Atsakovas, būdamas gyvūno savininku, yra atsakingas už pabėgusio gyvūno padarytą žalą, todėl ieškovė prašo išmokėtą draudimo išmoką priteisti iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo P. B., 1080 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 46 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“ naudai, sprendimo vykdymo išdėstė 24 mėnesiams bei priteisė 42 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013-10-24 A. V., vairuodamas AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį VOLVO FM12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutrenkė staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgusį naminį gyvūną (telyčią), kuri priklausė atsakovui. Automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu ieškovės bendrovėje. Dėl šio įvykio padarytos žalos ieškovė išmokėjo AB „Rokiškio sūris“ 1547,06 Eur išmoką.
Naminių gyvūnų padarytą žalą turi atlyginti jų savininkas, t.y. atsakovas. P. B. neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios arba didelio neatsargumo, todėl pagrindų netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės teismas nenustatė. Teismas nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas su padarytos žalos dydžiu, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktos ataskaitos pagrįstumą. Teismas laikė, kad ieškovės prašoma priteisti suma pagrįsta. Teismas, nustatęs, kad atsakovo sunki turtinė padėtis, prašomos priteisti žalos dydį sumažino iki 1080 Eur, iš dalies tenkino atsakovo prašymą sprendimo vykdymą išdėstyti 5 metams ir sprendimo vykdymą išdėstė 24 mėnesiams.
Šalies argumentai
A. P. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkė teismo 2016-01-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
Apelianto teigimu, ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, nes žalos dydį įrodinėjo tik UAB „Volvo Lietuva“ PVM sąskaitoje nurodyta suma 12268,83 Lt, kuri skiriasi nuo atsakovui pateiktos sąmatos sumos 12701,21 Lt. Atsakovas neturėjo galimybių pateikti nuostolio dydį paneigiančių įrodymų, nes eismo įvykis įvyko 2013-10-24, atsakovas nebuvo kviečiamas dalyvauti automobilio apžiūroje po eismo įvykio, nematė apgadinto automobilio. Atsakovo manymu, dalis draudimo sumos išmokėta be teisėto pagrindo.
Ieškovės pateiktuose dokumentuose daug neatitikimų, Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK pažymoje nurodyta, kad sugadintas priekinis bamperis, sustumta priekinė apdaila, o PVM sąskaitoje nurodyta, kad keičiamas priekinis žibintas, važiuoklės skersinė plokštė, grotelės, laiptelis, priekinis purvasargis, galinis purvasargis. Į bylą ieškovas nepateikė transporto priemonės apžiūros akto po eismo įvykio, nuotraukų, iš kurių būtų matyti automobilio apgadinimai po eismo įvykio. Nėra aišku pagal kokią draudimo sutartį ieškovas išmokėjo išmoką, nes Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK pažymoje nurodyta 2013-10-24 draudimo poliso Nr. 0549523, o ieškovo pateiktas į bylą draudimo liudijimas TAI Nr. 246377561, kuris galioja nuo 2013-07-01 iki 2014-06-30. Pagal pateiktą transporto priemonių aprašą, automobilio VOLVO FM12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo apsauga įsigalioja nuo 2013-12-18.
Į bylą nėra pateikta draudimo sutarties, kuri galiojo eismo įvykio metu 2013-10-24. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus yra ieškovo pareiga, tačiau ieškovė, žinodama, kad atsakovas ginčija nuostolių dydį, nevykdė pareigos pateikti visus turimus draudiminio įvykio tyrimo dokumentus, patvirtinančius nuostolių sumą. Teismas, remdamasis prieštaringais žalos dydžio nustatymo dokumentais, nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2016-01-22 sprendimą. Žalos dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, o atsakovas, ginčydamas žalos dydį, remiasi tik nepagrįstomis prielaidomis.
Šalies argumentai
Ieškovė, atsikirsdama į apelianto teiginius, nurodo bei pateikia papildomus dokumentus, pagrindžiančius padarytos žalos dydį. Automobilio apžiūrą atliko remonto įmonė, todėl preliminari remonto darbų sąmata atitinka defektinio akto surašymą. Atsakovui buvo pateikta susipažinti preliminari remonto sąmata 12701,21 Lt sumai. Ši sąmata kartu su nuotraukomis, ir preliminaraus dydžio nustatymo skaičiuokle buvo siunčiama draudikui suderinimui. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patvirtino galutinę sąmatą 12268,83 Lt sumai. Prie atsiliepimo pateikė draudimo sutartį, pagal kurią buvo išmokėta draudimo išmoka už automobilį Volvo FM12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas netenkinamas, Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atsiliepimas
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kurie yra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla ir patvirtina atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, todėl yra priimami ir vertinami (CPK 314 str.).
Civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
Pagal LR CK 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą šalinančios aplinkybės – nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Teismui nustačius, kad į kelią išbėgęs naminis gyvulys (telyčia), dėl kurio kilo eismo įvykis, priklauso atsakovui bei atsakovui nepateikus įrodymų, kad telyčia pabėgo dėl laukinių gyvūnų ar dėl trečiųjų asmens kaltės, nenustačius transporto priemonę vairavusio asmens A. V. kaltės, sprendė, kad atsakovas turi atlyginti dėl to padarytą žalą (CK 6.263 str.).
Iš bylos nustatyta, kad 2013-10-24 A. V., vairuodamas AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį VOLVO FM12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelyje Radiškis-Anukščiai-Rokiškis nutrenkė staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgusį naminį gyvūną (telyčią), kuri priklausė atsakovui. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo ir neginčija.
CK 6.1015 str. 1 ir 3 d. numato, jog jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto savanoriškuoju draudimu. Dėl šio įvykio ieškovas AB „Rokiškio sūris“ sumokėjo 1547,06 Eur draudimo išmoką, todėl turi teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su priteistos žalos dydžiu, nes, jo teigimu, ieškovė nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ieškovui atlygintinos žalos dydį nustatė remdamasis UAB „Volvo Lietuva“ nurodyta darbų sąmata, PVM sąskaita faktūra. Apeliantui kelia abejonių skirtingos darbų sąmatoje (12 701,21 Lt) ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos kainos (12 268,83 Lt). Nustatyta, kad kainų skirtumas atsirado, nes UAB „Volvo Lietuva“ pateikė draudikui preliminarią darbų sąmatą, ieškovė ne su visa sąmata sutiko ir galutinai patvirtino 12 268,83 Lt.
PVM sąskaita faktūra pagrindžia, kad automobilio remonto kaina buvo paskaičiuota nukentėjusiam automobiliui Volvo FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal žalos Nr. 1409281 (b.l. 13-15) t.y. dėl 2013-10-24 įvykusio autoįvykio. Ieškovė draudimo išmoką sumažino atsižvelgęs į tai, kad automobilio remontas buvo atliktas ne draudiko nurodytose remonto dirbtuvėse (20 proc.), minusavo PVM mokestį (2129,30 Lt), nusidėvėjimą (2930,09 Lt) ir išmokėjo draudėjui 5341,70 Lt draudimo išmoką (b.l. 16, 17). Rokiškio rajono apylinkės teismas teisingai nustatė, kad ieškovė, sumokėdama draudimo išmoką, patyrė 5341,70 Lt žalą, tačiau ,atsižvelgęs į šalių padėtį, bei į tai, kad atsakovo kaltė preziumuojama vien todėl, kad jis yra gyvūno savininkas, priteistinos žalos dydį sumažino iki 1080 Eur. Taigi žalos dydis tinkamai pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad atsakovas neturėjo ir neturi galimybės pateikti nuostolio dydį paneigiančių įrodymų, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Apeliantas nors ir nebuvo kviečiamas dalyvauti automobilio apžiūroje, tačiau jam buvo išsiųsti susipažinti žalos dokumentai (b.l.137). Nesutikdamas su draudimo bendrovės nurodytu žalos dydžiu, jis turėjo teisę raštu kreiptis į draudiką, išdėstyti savo poziciją, pateikiant įrodymus, kuriais remiasi. Tačiau apeliantas to nepadarė nei gavęs iš draudiko žalos bylos dokumentus, nei pirmos instancijos teisme. Tokių įrodymų (pvz. nepriklausomų žalų ekspertų išvados) nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 178 str.), o vien tik atsakovo išdėstytų argumentų nepakanka nurodytiems tvirtinimams pagrįsti.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su nurodytais automobilio sugadinimais, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nustatytas CPK 178 str., turėtų savo nesutikimą įrodyti leistinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje esantys įrodymai: 2013-10-24 eismo įvykio schema, joje nurodyti sugadinimai (b.l.116), 2013-11-11 Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r.PK pažyma draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ ir kt. patvirtina darbų sąmatoje nurodytus ir nuotraukose užfiksuotus automobilio sugadinimus.
Atsiliepimas
Su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai draudimo sutartis LD Nr. (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, pagal kurią buvo išmokėta draudimo išmoka už automobilį Volvo FM12, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l.175), patvirtina, kad nurodytas automobilis buvo draustas nuo 2013-07-01 iki 2014-06-30, draudimo sutartis galiojo autoįvykio 2013-10-24 metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta draudimo sutarties, tačiau ieškovas ją pateikė su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir taip paneigė atsakovo abejones.
Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį, tinkamai išnagrinėjo civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į materialinių ir procesinių teisės normas bei teismų praktiką šios kategorijos bylose. Panaikinti sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.