- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- 2-21-126/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02199-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Malvyra Bučienė, Lietuvos Respublikos
- Atsakovas
- P. B.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.2.1Netesybos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.6.4Galutinis sprendimas
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant atsakovui P. B., jo atstovui advokatui Irmantui Ruželei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos ir netesybų priteisimo, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, atsakovas P. B., tretysis asmuo A. V. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje nurodė, kad 2013m. spalio 24d. Rokiškio rajone, kelio Radiškis - Anykščiai - Rokiškis 63,25 kilometre įvykusio eismo įvykio metu apgadintas AB „Rokiškio sūris“ priklausantis automobilis „Volvo FM 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. V. ir kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo bendrovei 1547,06 Eur (5341,70 Lt) draudimo išmoką. Draudimo išmoka apskaičiuota iš 12268,83 Lt nuostolio sumos atėmus 2129,30 Lt PVM sumą, 2930,09 Lt naujų detalių nusidėvėjimo sumą bei 1867,74 Lt (20% draudimo išmokos) sumą dėl draudimo sutarties sąlygų nesilaikymo, t.y. kadangi automobilio remontas buvo atliktas ne draudiko nurodytose remonto dirbtuvėse. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.267 str. numato, kad gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, jei neįrodo Lietuvos Respublikos civilinio 6.270 str. 1 d. numatytų aplinkybių. Atsakovo kaltė preziumuojama, jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo kaltės. Tokių aplinkybių nenustatyta. Atsakovo prielaida, jog telyčią galėjo išgąsdinti laukiniai žvėrys, dėl ko ji atitrūko nuo grandinės, nėra teisiškai reikšminga, atleidžianti gyvūno savininką nuo atsakomybės. Dėl įvykio nebuvo ir nenugalimos jėgos aplinkybių, t.y. 1) aplinkybių nebuvo žalos padarymo ar sutarties sudarymo metu ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių laikytis reikalavimo nedaryti žalos ar įvykdyti sutartį objektyviai pasidaro neįmanoma; 3) šalis, padariusi žalą ar neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimo rizikos. Atsakovas, kaip rūpestingas ir apdairus savininkas, galėjo ir privalėjo numatyti gyvūno išbėgimą į kelią ir turėjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti, pavyzdžiui, laikyti gyvūną aptvare, tačiau atsakovas to nepadarė. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pateiktoje pažymoje bei nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatyta, kad A. V. nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, laikėsi visų privalomų taisyklių, tačiau neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su staiga į kelią išbėgusiu gyvūnu. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str.). Automobilio valdytojas A. V. neturėjo galimybės sustabdyti transporto priemonės ir išvengti susidūrimo su gyvūnu. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2013-11-05 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl 2013m. spalio 24d. įvykio nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Aplinkybė, jog P. B. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 77.2 p. reikalavimų pažeidimo, nėra teisiškai reikšminga, kadangi asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar jam buvo taikyta administracinė atsakomybė. Prašo priteisti iš atsakovo 1547,06 Eur žalos atlyginimo, 46 Eur žyminį mokestį, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nesutinka, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų išdėstomas 5 metams, toks laikotarpis pažeistų kreditoriaus teisėtus interesus. Sutinka teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui skirti 4 mėnesius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui pretenzija buvo pateikta 2014m. kovo 12d., per šį laikotarpį atsakovas galėjo reikalavimą įvykdyti, tačiau nepadarė nei vienos žalos atlyginimo įmokos. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų dėl sunkios turtinės padėties, patvirtinančių, jog jis nuo 2014 m. kovo mėnesio negalėjo mokėti nors minimalios žalos atlyginimo įmokos. Bylą prašė nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas P. B. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovas bei jo atstovas nurodė, kad nors gyvūnų savininko kaltė dėl žalos kilimo preziumuojama, tačiau kitas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir žalos) privalo įrodyti ieškovas, o byloje įstatyme numatytų pagrindų žalos atlyginimui, t. y. nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir kilusių pasekmių, o tai pat kaltės. Telyčią 2013m. spalio 23d. pavakare jis pririšo prie namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini) rajone. Dar apie 23 val. buvo išėjęs į lauką ir matė, kad telyčia gulėjo prie namų. Telyčiai pririšti naudojo tam tikslui pagamintą grandinę su ilgu metaliniu smaigu, kuris buvo pilnai įkaltas į žemę. Šių priemonių visiškai pakanka, kad gyvūnas negalėtų nutrūkti ir pabėgti, todėl laiko, kad ėmėsi visų nuo jo valios priklausančių priemonių, kad gyvūnas nekeltų grėsmės. Tai, kad telyčia partrenkta automobilio maždaug 10 km nuo jo namų, leidžia teigti, kad telyčia taip toli nuo namų galėjo atsirasti tik dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų ar agresyvių laukinių gyvūnų kaltės – dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako. Telyčia yra sėslus, lėtas, naminis gyvūnas, todėl neįtikėtina, kad nakties metu, negenama laukinių gyvūnų ar nevedama trečiųjų asmenų, ji galėtų nukeliauti tokį ilgą atstumą, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nėra, žala atsirado dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Byloje egzistuoja ir kita sąlyga, šalinanti atsakovo atsakomybę – trečiojo asmens didelis neatsargumas, todėl žalos atlyginimas gali būti sumažintas ar visai netaikomas (CK 6.267 str. 1 d., 6.270 str. 1 d.). Pagal KET 19 punktą vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti, važiuoti neviršydamas leistino greičio, jį pasirinkdamas – atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas ((duomenys neskelbtini) punktas), o taip pat atsiradus kliūčiai vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ((duomenys neskelbtini) punktas). Tretysis asmuo A. V., vairuodamas automobilį pažeidė KET ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, kelyje atsiradus kliūčiai automobilio nesustabdė. A. V., būdamas profesionaliu vairuotoju, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, t. y. vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę, kurios valdomumas ir stabdymo kelias yra ženkliai prastesni už lengvojo automobilio, būdamas vidutiniškai atidus ir rūpestingas, privalėjo įvertinti šioje vietovėje egzistuojančią didelę riziką kelyje susidurti su gyvūnu ir pasirinkti atitinkamą greitį, kad bet kurią akimirką į kelią išbėgus gyvūnui galėtų vairuojamą transporto priemonę saugiai sustabdyti. Tai nebuvo padaryta, todėl dėl kilusių pasekmių kaltas ir tretysis asmuo. Tokiu būdu, byloje nėra sąlygų atsakovo atsakomybei taikyti, todėl prašo ieškovo ieškinį atmesti. Teismui nusprendus ieškinį tenkinti, prašo skolos mokėjimą išdėstyti 5 metų laikotarpiui, nes jo turtinė padėtis bloga, jis negauna jokių pajamų, neturi turto ar piniginių lėšų.
Atsakovo atstovas advokatas I. Ruželė teismo posėdyje nurodė, kad automobilio sugadinimai pagal remonto darbus – remontuota centrinė dalis, kairė pusė, neatitinka tų sugadinimų, kurie turėjo būti atsitrenkus tokiam gyvuliui, t. y. jaunai 6 mėnesių telyčiai. Minimalus išorinių konstrukcijų apgadinimai galėjo būti padaryti eksploatavimo eigoje. Ieškovas nedalyvavo įvertinant apgadinimų pobūdį, juos apskaičiuojant. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad ji neinformatyvi, sužalojimai nenurodyti. Atsakovas paties įvykio fakto neginčija, tačiau nesutinka su padarytos žalos dydžiu. Ne visos paskaičiuotos sumos pagrįstos įrodymais. Kai kurie sužalojimai tikėtina padaryta ne dėl susidūrimo su gyvuliu. Sąmatoje nurodyta, kad sugadintas žibintas, tačiau nenurodyta, kurioje pusėje keistas tas žibintas. Telyčia nebuvo smarkiai sumaitota, todėl tolesnių transporto priemonės detalių sugadinimai negalėjo atsirasti. Laipteliai yra šone, todėl negalėjo būti sugadinti, nes karvė trenkėsi tik priekiu ir nublokšta į tolį. Sąmatos yra skirtingos. Ne visos remontuotos dalys susijusios su eismo įvykiu. Žala neįrodyta, todėl prašo ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo A. V.. teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo tamsiu paros metu, leistinu greičiu. Už Kalvių gyvenvietės į kelią staiga iššoko karvė. Iš priekio buvo atvažiuojanti mašina. Karvę nutrenkė į galvą, jos net nepervažiavo, ji buvo pažymėta žymekliu ausyje, su grandine.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas vertina byloje esančius įrodymus vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 185 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013m. spalio 24d. Rokiškio rajone, kelio Radiškis - Anykščiai - Rokiškis 63,25 kilometre, A. V. vairuodamas AB „Rokiškio sūris“ priklausantį automobilį „Volvo FM 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutrenkė staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgusį naminį gyvūną (telyčią) (b. l. 9), kuri priklausė atsakovui. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, jo priekinis bamperis, sustumta priekinė apdaila (b. l. 9). Bendrovei priklausantis automobilis buvo apdraustas transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO) ieškovui priklausančioje įmonėje (b. l. 11, 12). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas 2013m. gruodžio 3d. išmokėjo AB „Rokiškio sūris“ 1547,06 Eur (5341,70 Lt) draudimo išmoką (b. l. 13-15, 16, 17). Administracinio teisės pažeidimo byla atsakovo atžvilgiu dėl Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 77.2 punkto, numatančio (redakcija, galiojusi teisės pažeidimo padarymo metu 2013-10-24), kad vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią, pažeidimo nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 250 str. 1 p.).
CK 6.267 str. 1 d. numato, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6. 270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo; asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. taip pat numato, kad gyvūnų laikytojai (asmenys, kurie yra gyvūno savininkai ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai) privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Atsakovas neginčija, kad į kelią išbėgusi telyčia priklausė jam, teismo posėdyje teigė, kad telyčią jis pririšo gerai, ji galėjo pabėgti išgąsdinta laukinio gyvūno, galimai vilko arba dėl trečiųjų asmenų kaltės, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė ((duomenys neskelbtini) str.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad transporto priemonę vairavęs A. V. pažeidė Kelių eismo taisykles, elgėsi nerūpestingai ir toks jo elgesys galėjo turėti įtakos žalos kilimui ar jos dydžiui. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena P. B. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (b. l. 112), tačiau tai nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti civilinę atsakomybę atsakovui ((duomenys neskelbtini) str. 2 p.), nes skiriasi šios civilinės bylos ir administracinės bylos įrodinėjimo dalykas, atsakovo, kaip gyvūno savininko, kaltė preziumuojama įstatymo, jei neįrodoma, kaip minėta, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus laikytina, jog atsakovas neįrodė, kad AB „Rokiškio sūris“ priklausančiam automobiliui „Volvo FM 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2013m. spalio 24d. įvykusio autoįvykio padaryta žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo, todėl pagrindų netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės civilinėje byloje nėra.
Atsakovas nesutinka su padarytos žalos dydžiu, teigdamas, kad pusės metų gyvulys (telyčia) tokios žalos vilkikui padaryti negalėjo, teigia, kad dėl įvykio negalėjo būti sugadinti automobilio laipteliai, galinis purvasargis, o iš sąmatos neaišku, kurios pusės žibintas keistas, o jo turimos sąmatos suma (b. l. 142-143) skiriasi nuo byloje ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros sumos (b. l. 13-15). Pastarasis atsakovo argumentas atmestinas tuo pagrindu, kad ieškovo pateiktos sąskaitos suma yra 12268,83 Lt (3553,30 Eur), o atsakovo pateiktos sąmatos suma – 12701,21 Lt (3678,52 Eur), t.y. sąskaitoje nurodoma išlaidų suma mažesnė, nei sąmatos, todėl labiau palanki atsakovui. Be to, ieškovas PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą vilkiko remonto darbų sumą 12268,83 Lt (3553,30 Eur) sumažino iki 5341,70 Lt (1547,06 Eur), atimdamas 2129,30 Lt PVM sumą, 2930,09 Lt naujų detalių nusidėvėjimo sumą bei 1867,74 Lt (20% draudimo išmokos) sumą dėl draudimo sutarties sąlygų nesilaikymo, kadangi automobilio remontas atliktas ne draudiko nurodytose remonto dirbtuvėse. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių ataskaitos pagrįstumą paneigiančių įrodymų, o ieškovas išmokėdamas draudėjui draudimo išmoką išskaičiavo PVM, detalių nusidėvėjimą, bei taikė 20 proc. išskaitą dėl draudimo sutarties sąlygų nesilaikymo, todėl laikytina, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta.
CK 6.282 str. 3 d. nurodo, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Šiuo atveju atsakovo kaltės nėra – jis atsako be kaltės. Įstatymas konkrečių minėtos normos taikymo sąlygų nenumato, todėl teismas remiasi teisingumo bei protingumo kriterijais.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis sunki, registruotino turto jis neturi (b. l. 99, 100), niekur nedirba (b. l. 101), darbo biržoje neregistruotas, verčiasi iš to, ką pats užsiaugina Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra didelė, stambi įmonė, atsakovo kaltė dėl padarytos žalos preziumuojama vien tuo pagrindu, kad jis yra gyvūno savininkas, administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukta nesant pažeidimo sudėties, teismas laiko, kad sumažinus priteistinos žalos dydį iki 1080 Eur ieškovo turtiniai interesai pažeisti nebus. Esant nurodytoms aplinkybėms, priteistina iš atsakovo 1080 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Atsakovui išaiškintina, kad nuo 2015 m. vasario 12 d. priteistos 5 procentų metinės palūkanos mokėtinos kiekvieną mėnesį nuo likusios nesumokėtos piniginės prievolės sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo 5 metams tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį (b.l.99-102) priteistos 1080 Eur žalos mokėjimas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį sumokant ne mažiau kaip po 45 Eur, įmokas sumokant ne vėliau kaip einamo mėnesio paskutinę dieną.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 46 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d.; b. l. 18), o atsakovas pateikė duomenis apie turėtas advokato išlaidas 200 Eur sumai (b. l. 145-147). Bendra norma numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). To paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Išnagrinėjęs bylą teismas pripažino, kad ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas yra pagrįstas, o prašomą priteisti skolą sumažino tik dėl atsakovo sunkios turtinės padėties. Esant nurodytoms aplinkybėms, priteistina iš atsakovo P. B. 46 Eur žyminio mokesčio ieškovui, o turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti lieka atsakovui.
Priteistina iš atsakovo 19,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 96 str. 3 d., 5 d., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 269 straipsniais, teismas
nusprendžia:
AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
I. P. B. priteistos 1080 Eur žalos atlyginimo mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą P. B. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti ne mažiau kaip po 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį, įmokas sumokant ne vėliau kaip einamo mėnesio paskutinę dieną.
I. P. B., jog nuo 2015 m. vasario 12 d. priteistos 5 procentų metinės palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį nuo likusios nesumokėtos piniginės prievolės sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš P. B. 19,42 Eur (devyniolika eurų 42 centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.