- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- A-611-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00786-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo laikomas Alytaus PN nežmoniškomis sąlygomis, nes jam nebuvo išduotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Pareiškėjo teigimu, dėl higienos priemonių išdavimo jis ne kartą kreipėsi į Alytaus PN administraciją, tačiau būdavo paaiškinta, jog nuteistiesiems išduoti higienos priemones įstaigai nepriklauso. Dėl to pareiškėjas negalėjo valytis dantų, jautėsi psichologiškai sugniuždytas, pažemintas, patyrė diskomfortą, stresą, sumažėjo bendravimo galimybės.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš jam artimųjų atsiųstų pinigų negalėjo nusipirkti higienos priemonių, kadangi už atsiųstus pinigus pirko vitaminus, maisto. Prašė netaikyti ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Alytaus PN nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas (toliau – ir Normos), galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g skalbiamojo muilo; 100 g tualetinio muilo; 1 rulonas tualetinio popieriaus. Teisės aktuose nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetukais ar skutimosi priemonėmis. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas higienos priemonėmis nebuvo aprūpintas, nes rašytinių prašymų neteikė.
6. Alytaus PN pažymėjo, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės metu baustas už narkotikų vartojimą 6 kartus, todėl jo argumentai dėl sveikatos sutrikimų dėl netinkamų laikymo sąlygų yra atmestini. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas (dėl higienos priemonių neišdavimo), o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
8. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Alytaus PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Todėl pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo patalpinimo apgyvendinimo Alytaus PN 2014 m. sausio 1 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. balandžio 20 d. Teismas taip pat nenustatė pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kadangi pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus, nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. balandžio 20 d. atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad yra reikšmingos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. sausio 1 d.
Šalies argumentai
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui jo skunde nurodytos higienos priemonės nebuvo išduotos. Atsakovas nurodė, kad šių higienos priemonių išdavimas pareiškėjui buvo nenumatytas galiojusiuose teisės aktuose.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kai pareiškėjui, turinčiam nuteistojo statusą, nacionaliniais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusą turinčiam asmeniui, nors šie asmenys, teismo vertinimu, nagrinėjamo klausimo kontekste laikytini esantys panašioje padėtyje ir atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė, kad toks skirtingas asmenų vertinimas būtų objektyviai pateisinamas.
11. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Normos nenumatė tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.
Šalies argumentai
12. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atkreipė dėmesį, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu išduoti trūkstamas higienos priemones. Nors pareiškėjas nurodo, kad į pareigūnus kreipdavosi žodžiu, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Ši aplinkybė sudaro pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie didelio masto dvasines ir fizines kančias, kurias galimai sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpis yra ilgas bei tęstinis, todėl pareiškėjas dėl savo pažeistų teisių jausdamas diskomfortą, kančią bei skausmą, turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir kreiptis į Alytaus PN administraciją su prašymais ar skundais dėl galimo jo teisių pažeidimo ar informacijos gavimo. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip metams nuo paskutinio atsakovo atstovo neteisėto veiksmo atlikimo dienos. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus ir per visą laikotarpį jo pajamos sudarė daugiau kaip 1 000 Eur, sprendė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpį nesinaudojo už savo lėšas įsigytomis higienos priemonėmis ir kad jam kilo būtent tokios neigiamos pasekmės, kurias jis nurodo savo skunde. Todėl pareiškėjo argumentus, jog jis visą vertinamąjį laikotarpį negalėjo valytis dantų, prisižiūrėti ir nusiskusti, teismas vertino kritiškai. Teismas taip pat nustatė, kad sveikatos sutrikimų dėl neišduotų higienos priemonių ginčo laikotarpiu pareiškėjui nekonstatuota; byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Psichologinės tarnybos darbuotojus dėl netinkamų kalinimo sąlygų; byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taigi teismas vertino, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas atliko bausmę Konvencijos 3 straipsnio nuostatas pažeidžiančiomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Alytaus PN sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
III.
14. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu prašo jos skundą tenkinti.
15. Pareiškėjas pažymi, kad higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų) neišdavimas neatitinka Konvencijos nuostatų. Šią išvadą yra patvirtinęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo sprendimuose, kurie yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju. Be to, teismai yra akcentavę, kad galimybė asmeniui įkalinimo įstaigos parduotuvėje nusipirkti minėtų higienos priemonių ar kitaip jų gauti neatleidžia valstybės nuo jos pareigos užtikrinti asmenims laikymo sąlygas, suderinamas su asmens orumo reikalavimais. Todėl šiuo atveju yra pagrindas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. sausio 1 d. konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Nurodyti atsakovo atstovo veiksmai turi būti vertinami kaip Konvencijos 3 ir 14 straipsnių pažeidimas.
16. Pareiškėjas paaiškina, kad dėl higienos priemonių neišdavimo jis jautėsi diskriminuojamas, žeminamas, patyrė nepatogumus, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, jam teko kreiptis į odontologą dėl dantų nepriežiūros ir skaudėjimo.
Atsiliepimas
17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visą su skundu susijusią medžiagą. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie padarytą žalą yra nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
19. Atsakovo atstovas pažymi, kad pripažįstant, jog pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas yra pažeista, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo, yra pakankama satisfakcija. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui higienos priemonės turėjo būti išduodamos, pripažino, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas buvo pažeista, t. y. pareiškėjas ginčo laikotarpiu nepagrįstai nebuvo aprūpintas dantų šepetėliu, dantų pasta, skutimosi peiliuku. Kitą pareiškėjo skundo dalį, įskaitant neturtinės žalos atlyginimą pinigais, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka, jog teismas nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau neginčija ieškinio senaties termino taikymo byloje. Pareiškėjas vertina, kad turi būti atsižvelgiama į EŽTT sprendimus, kurie yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju. Pažymi, kad galimybė asmeniui įkalinimo įstaigos parduotuvėje nusipirkti minėtų higienos priemonių ar kitaip jų gauti neatleidžia valstybės nuo jos pareigos užtikrinti asmenims orias laikymo sąlygas. Todėl mano, kad šiuo atveju yra pagrindas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. sausio 1 d. konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme ir nurodyti atsakovo atstovo veiksmai turi būti vertinami kaip Konvencijos 3 ir 14 straipsnių pažeidimas.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Pažymėtina, kad byloje, nagrinėjamoje apeliacine tvarka, nėra ginčo ir dėl faktinės aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo aprūpintas dantų šepetėliu, dantų pasta, skutimosi peiliuku.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl asmenų aprūpinimo higienos reikmenimis atkreipia dėmesį į EŽTT jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų šepetuko, dantų pastos) trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Melnitis prieš Latviją byloje EŽTT yra nusprendęs, kad tai, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kentėjimą. Dar daugiau, nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistų asmenų atžvilgiu. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį.
27. Iš pacituotų EŽTT sprendimo nuostatų matyti, kad – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra nepriimtinas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad šioje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų teikęs atsakovo atstovo administracijai prašymą dėl pareiškėjo aprūpinimo dantų pasta, dantų šepetuku ir skutimosi peiliukais iki 2017 m. sausio 1 d., taip pat nėra duomenų, kad jis pats negalėjo laisvai įsigyti norimų prekių. Pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui teiginys, kad dėl higienos priemonių išdavimo jis ne kartą kreipėsi į Alytaus PN administraciją, tačiau būdavo paaiškinta, jog nuteistiesiems išduoti higienos priemones įstaigai nepriklauso, yra neįrodytas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nustatyta ir nepaneigta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus ir per visą laikotarpį jo pajamos sudarė daugiau kaip 1 000 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog jis visą vertinamąjį laikotarpį negalėjo valytis dantų, prisižiūrėti ir nusiskusti, kelia pagrįstas abejones, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje negalėjo įsigyti už savo lėšas higienos priemonių ir kad jam kilo būtent tokios neigiamos pasekmės, kurias jis nurodo savo skunde.
28. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-438/2019). Todėl sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1332-525/2019).
29. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad nustatyta, jog pareiškėjas neteikė prašymo išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus), galimybė pačiam įsigyti taip pat nepaneigta, todėl pareiškėjo teisės skunde nurodytais motyvais nebuvo pažeistos. Pareiškėjas padarytą neturtinę žalą sieja su tuo, kad atsakovo atstovas jam nepagrįstai neišdavė higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų). Šioje byloje nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, neturtinė žala negali būti priteisiama. Tačiau vadovaujantis non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu, nesant byloje pateiktam Alytaus PN apeliaciniam skundui, pareiškėjo padėtis negali būti bloginama, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo šiuo aspektu keisti skundžiamo sprendimo.
30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, kad šioje kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei į šios Nutarties punktuose Nr. 24–30 išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.