Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. M., A. Š. ir A. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M., A. M., T. B., V. B. ir A. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. Š., A. Š. ir D. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir A. Š., A. Š. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo kooperatinei bendrovei kredito unija „Litas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos bei A. Š. reikalavimą A. M., A. M., A. B., T. B., V. B. dėl teisės parengti projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą be kitų butų (patalpų) savininkų sutikimų pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Teismas nurodė, kad sugretinus ieškovų pateiktą 2021 m. lapkričio 22 d. žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą M 1:500 (sklypo plotas 756 kv. m) skirtą teisminiam nagrinėjimui, parengtą matininko A. G. bei atsakovų 2021 m. spalio 14 d. pateiktą žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą M 1:500 (sklypo plotas 756 kv. m) skirtą teisminiam nagrinėjimui, parengtą matininko V. L., sprendžiama, kad ieškovų pateiktas planas labiau atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Priešingai nei teigia atsakovai, pagal ieškovų iniciatyva parengtą planą, visiems bendraturčiams paliekamas priėjimas prie jų nuosavybės statinių. Pagal ieškovų pateiktą planą bendrai bendraturčių naudojama sklypo dalis mažesnė lyginant su atsakovės A. Š. iniciatyva parengtu žemės sklypo planu. Teismas pažymėjo, kad nekyla abejonių dėl matininko paskaičiavimų. Teismas pritarė matininko argumentams, kuriuos jis nurodė posėdžio metu, o taip pat ir 2022 m. sausio 7 d. matininko A. G. aiškinamajame rašte (2022 m. vasario 8 d. Nr. DOK 17836), jog rengiant 2021 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kurį ieškovai prašė teismo tvirtinti, atsižvelgta ir siekta bendraturčių interesų pusiausvyros. Teismo vertinimu, pagal ieškovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą visiems bendraturčiams, tame tarpe ir atsakovei A. Š. suteikiamos naudotis sklypo dalys išdėstytos atsižvelgiant į būtinybę derinti skirtingus bendraturčių interesus ir įvertinus sklypo dydį, būtinybę užtikrinti naudojimosi gyvenamuoju namu saugumą, susiklosčiusią naudojimosi sklypų praktiką. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų pateiktas planas labiau tenkina visų bendraturčių interesus ir nėra pagrindo laikyti atsakovų teises bei interesus pažeistais. Teismas konstatavo, kad kiekvienam žemės naudotojui yra užtikrintas priėjimas ir privažiavimas prie savo sklypo, galimybė naudotis ten esančiais pastatytais statiniais, nustačius žemės naudojimo tvarką pagal ieškovų planą tarp bendraturčių lieka mažiau bendrų plotų, tai sudaro galimybę užkirsti kelią galimiems ginčams ir konfliktams ateityje.

11. Teismas nurodė kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu iš esmės neprieštaravo, kad naudojimasis ūkiniu pastatu turi būti nustatytas, kadangi, nors atsakovė priešieškiniu neprašė tokios naudojimosi tvarkos nustatyti, tačiau pateikė atsakovės A. Š. 2021 m. spalio 14 d. žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą M 1:500 (sklypo plotas 756 kv. m) skirtą teisminiam nagrinėjimui, parengtą matininko V. L., kuriame taip pat numatyti atskiri ūkinio pastato naudojami plotai. Šie plotai, pagal teismo nustatytas aplinkybes, apima ir naudojamus ūkinius pastatus. Teismas sprendė, kad ieškovų siūloma naudojimosi ūkiniais pastatais tvarka yra racionalesnė, įvertinta pagal naudojimo faktą. Teismas pritarė ir tam ieškovų argumentui, kad atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka yra parengta neįvertinus aktualių ūkinio pastato kadastro duomenų.

12. Teismas nurodė, kad ieškovai akcentavo, jog atsakovė A. Š., neturėdama tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, užėmė ūkinio pastato 2I1Ž patalpą (sandėliuką) 2022 m. sausio 5 d., ūkinio pastato naudojimosi tvarkoje pažymėtą indeksu 1-4 (5,96 kv. m.), kuriuo iki tol naudojosi ieškovas T. B.. Aplinkybės, kad A. Š. naudojasi ne vienu, o dviems sandėliukais, kad teisinio ir faktinio pagrindo naudotis dviem sandėliukais atsakovė A. Š. ir A. Š. neturi, neginčijo ir pati atsakovė A. Š., kadangi bylos nagrinėjimo metu ji nurodė, kad patalpos buvo laisvos ir dėl to ji naudojosi, jos manymu niekam nepriklausančiomis patalpomis. Su tokia pozicija kategoriškai nesutiko ieškovai. Teismas vertina, kad ieškovui T. B. priklauso didesnė dalis ūkinio pastato, todėl atsakovė turėtų atlaisvinti užimtas patalpas.

13. Teismas nurodė, kad esant situacijai, kad ūkinio pastato kadastro duomenys, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, neatitinka faktinės situacijos, šie duomenys tikslintini ir bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Toks ieškovų reikalavimas laikytinas pagrįstu. Kadangi atsakovai neduoda sutikimo, ieškovai reiškia reikalavimą pripažinti jiems teisę be bendraturčių (atsakovų) sutikimo įregistruoti ūkinio pastato 2I1ž kadastro duomenis bei pasikeitusias bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismas pažymėjo, kad ūkinio pastato dalies išorės matmenų pasikeitimas patenka į Statybos įstatymo 33 dalies 3 punkte numatytą išimtį, todėl nesudaro kliūčių kadastro duomenų patikslinimui Nekilnojamojo turto registre. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė ir tai, kad 2021 m. birželio 26 d. kadastrinių matavimų byla buvo suderinta su kompetentinga institucija ir trūkumai nebuvo nustatyti. Tai patvirtina į bylą pateikti elektroninio dokumento metaduomenys (2021-10-11 Nr. DOK - 128141), todėl atsakovų argumentus, kad kadastro matavimų byla neatitinka jai keliamų reikalavimų teismas atmetė.

14. Teismas nurodė, kad pagal faktą apskaičiuotos bendraturčiui skiriamos naudotis ūkinio pastato realinės dalys neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų idealinių ūkinio pastato dalių. Tokiu būdu atsižvelgiant į faktines aplinkybes, susijusias su ūkinio pastato rekonstravimu, į tai, kad ūkinio pastato priestatai yra skirti naudoti tik konkrečiai ūkinio pastato daliai (konkrečiam sandėliukui), ieškovų prašymas nustatyti idealines bendraturčiams tenkančias dalis ūkiniame pastate pagal matininkės A. B. 2022 m. sausio 5 d. parengtą patalpų dalių apskaičiavimo projektą, pagrįstas ir tenkintinas. Teismas sprendė, kad perskaičiavus idealines ūkinio pastato dalis, nei vieno iš bendraturčio teisės ir teisėti interesai nenukentės, juo labiau, jog dėl ūkinio pastato naudojimosi tvarkos nustatymo ginčo tarp šalių nėra. Teismas vertino, jog bendraturčių idealinių dalių nekilnojamojo turto registre pakeitimas (patikslinimas), nei vieno iš bendraturčio teisių ir teisėtų interesų nepažeis, nei vieno iš bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygų, buvusių iki dalių perskaičiavimo, nepablogins.

15. Teismas nurodė, kad naujai pristatytą buto dalį Inspekcija yra pripažinusi savavališka statyba. Inspekcija yra surašiusi A. Š. privalomąjį nurodymą pašalinti šiuos savavališkos statybos padarinius. A. Š. privalomojo nurodymo neginčijo, todėl šis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir ginčo dėl jo teisėtumo byloje nėra, todėl jis yra vykdytinas. Teismas pažymėjo, kad tikslu įteisinti buto rekonstravimą UAB „J.ARCH“ (projekto vadovė J. Š.) 2018 metais parengė „Daugiabučio gyvenamojo namo (buto Nr. 2) rekonstravimo projektą, įteisinant savavališką statybą(duomenys neskelbtini)“ (vertintinas kaip projektiniai pasiūlymai). A. Š. nurodė, kad pristatytoji buto dalis yra prišlieta prie buto ir mano, kad bendrasavininkų teisių niekaip nepažeidžia. A. Š. ir D. M. su projektiniais pasiūlymais sutinka, tačiau su šiais pasiūlymais nesutinka bendrasavininkai A. M., A. M., T. B., V. B., A. B.. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės projektinis pasiūlymas negali būti teismo patvirtintas ir dėl tos priežasties, kad tarp šalių nėra išspręsti teismo sprendimo 74 punkte nurodyti klausimai. Toks A. Š. projektinis pasiūlymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu visa apimtimi. Teismas taip pat vertino, kad A. Š. pristatyta dalimi yra sumažinimas bendrai naudojamos su bendraturčiais žemės sklypo plotas, dėl kurio naudojimo kyla didžioji dalis konfliktų tarp šalių (bendraturčių). Teismas vertino, kad A. Š. nesuformulavo reikalavimo ir neprašė teismo pripažinti teisę be bendraturčių sutikimo pertvarkyti pastato projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą, o prašė pripažinti jai teisę be bendraturčių sutikimų būtent pagal konkretų, t. y. pagal UAB „J.ARCH“ (projekto vadovė J. Š.) 2018 metais parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo (buto Nr. 2) rekonstravimo projektą, įteisinant savavalinę statybą(duomenys neskelbtini)“ parengti projektą ir pagal jį gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas sprendė, kad pateiktas projektinis pasiūlymas neatitinka bendraturčių interesų, todėl A. Š. reikalavimas vertintas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

16. Teismas nurodė, kad atsakovės A. Š. siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, neatitinka idealiųjų bendraturčiams priklausančių dalių ir neatitinka teisėtų kitų bendraturčių (ieškovų) interesų. Esant itin konfliktiškiems bendraturčių santykiams ir nuolatiniams ginčams dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu - žeme- atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nepadėtų geriau valdyti bendrosios dalinės nuosavybės, bet priešingai, tik gilintų ir taip tarp bendraturčių esamus nesutarimus. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina nuolatinius ginčus tarp šalių. Kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų tiek atsakovė A. Š., tiek ir atsakovė D. M., žinodamos kylančių konfliktų priežastis, stato vidiniame kieme ne vieną, o net po kelis automobilius. Teismas pažymėjo, kad kiemas yra nedidelis ir vieno bendraturčio veiksmai, atitinkamas vienos šeimos automobilių kiekis kitų bendraturčių sąskaita, neabejotinai pažeidžia pastarųjų interesus. Teismas įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovų patikslintą ieškinį, o atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagal jos siūlomą variantą, atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovai A. Š. ir A. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą, tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas manytų, jog pats gali priimti sprendimą dėl ginčo esmės, priimti naują sprendimą, t. y.: ieškovų A. M., A. M., A. B., T. B. ir V. B. patikslintą ieškinį atmesti, atsakovės A. Š. priešieškinį tenkinti, atsakovės A. Š. 2019 m. birželio 11 d. ieškinio forma reiškiamus reikalavimus tenkinti, pakeisti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas manytų, jog pats sprendimo dėl ginčo esmės priimti negali, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, atsisakydamas priimti atsakovės A. Š. 2022 m. rugsėjo 20 d. patikslintą ieškinį, neįvertino nagrinėjamo ginčo prigimties (bendraturčių ginčas), be to, pažeidė teismo pareigą vykdyti realų, o ne formalų teisingumą, teismo pareigą išsiaiškinti atsakovų tikruosius ketinimus, tikrąją valią reiškiant pradinį ir patikslintą ieškinį, bei šių ieškinių tikrąją prasmę, teismo pareigą bendradarbiauti su byloje dalyvaujančiais asmenimis, procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas, šalių lygiateisiškumo bei sąžiningo (tinkamo) proceso principus ir sutrukdė atsakovams visavertiškai ir efektyviai pasinaudoti teise į pažeistų teisių teisminę gynybą bei sutrukdė pačiam teismui teisingai išnagrinėti bylą. Teismas neįvertino nurodyto naujai nustatyto prejudicinę reikšmę turinčio fakto dėl rūsio idealiųjų dalių, neįvertino siūlomos kompensacijos, neįvertino, ar galėtų būti pripažinta teisė be ieškovų sutikimo atlikti veiksmus tik dėl pristatytos buto dalies, t. y. neįtraukiant rūsio patalpų, nesudarė galimybės patikslinti reikalavimus taip, kad teismo sprendimo vykdymo procese būtų išvengta tolimesnių, pagrindo neturinčių, formalių bendraturčių tarpusavio ginčų ir t. t.

1.2. Atsakovės ieškinio atmetimą nulėmusi teismo išvada, kad dėl sprendimo 74 p. nurodytų priežasčių (dėl to, kad nėra nustatytos rūsio idealiosios dalys bendraturčiams ir pan.) tariamai negali būti tenkinami atsakovės ieškinio reikalavimai, prieštarauja prejudicinę reikšmę turintiems faktams, be to, yra ir dėl kitų priežasčių nepagrįsta, įskaitant ir tai, kad padaryta nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, pažeidžiant sąžiningumo, sąžiningo (tinkamo) proceso ir šalių lygiateisiškumo principus, be to, teismas bet kuriuo atveju neturėjo jokio pagrindo atsakovės ieškinį atmesti visa apimtimi, nes galėjo tenkinti bent jau dalinai.

1.3. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1017-921/2022 yra nustatytas prejudicinę reikšmę bylai turintis faktas apie tai, kokiomis idealiosiomis dalimis ir kuriems iš bendraturčių priklauso rūsio patalpos. Taigi, iš naujo šis klausimas teisme negali būti sprendžiamas. Pažymėtina, jog A. Š. ir A. Š. apie tai teismą informavo savo 2022 m. rugsėjo 20 d. patikslintu ieškiniu, taigi, teismui minėtas prejudicinis faktas buvo žinomas. Tačiau sprendime nepagrįstai sprendė, kad rūsio idealiosios dalys bendraturčiams nėra nustatytos, nėra žinomos ir jau vien dėl to laikė, kad A. Š. ieškinys negali būti tenkinamas. Padaręs minėtą klaidą teismas iš esmės net nepatikrino A. Š. ieškinio dalies dėl rūsio teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi jau vien dėl to sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

1.4. Buto rekonstravimas ieškovų teisių niekaip nepažeidžia. Teisės atsakovams pripažinimas be ieškovų sutikimo buto su tam tikromis rūsio patalpomis rekonstravimą įteisinti pagal Projektinius pasiūlymus Nr. 1 kaip vieną atskirą atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto vienetą, likusią rūsio dalį paliekant kaip A. M., A. M. ir V. B. bendrą dalinę nuosavybę ir priteisiant kompensaciją minėtiems ieškovams iš A. Š. už natūra tenkantį mažesnį rūsio plotą, ieškovų teisių niekaip nepažeidžia. Tiek pagal alternatyvų patikslinto ieškinio reikalavimą teisės atsakovams pripažinimas be ieškovų sutikimo atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto rekonstravimą įteisinti pagal projektinius pasiūlymus Nr. 2, (t. y. neįtraukiant rūsio patalpų), tiek ir iš esmės tą patį reiškiantis dalinis (neįtraukiant rūsio patalpų) pradinio 2019­ m. birželio 11 d. ieškinio tenkinimas (tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. patikslintą ieškinį buvo atsisakyta priimti pagrįstai) ieškovų teisių niekaip nepažeidžia.

1.5. Teismas nepagrįstai suabsoliutino siekį, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (toliau - Sklypas) tvarką liktų kuo mažiau bendro naudojimo plotų ir neatsižvelgė į kitus daug svarbesnius naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurių neišpildymas ne tik neįgalina pasiekti teismo siektą tikslą - kaip galima sumažinti galimybes konfliktams tarp bendraturčių kilti, - bet netgi veikia priešinga kryptimi - realiai tik pagausino galimybių konfliktams tarp bendraturčių kilti, be to, daro naudojimosi tvarką neracionalią, nepatogią ir neįmanomą įgyvendinti.

1.6. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei pažeidė atitinkamas teisės normas ir principus, nes suteikė galimybę ieškovams, apeinant statybų procedūras ir viešojo administravimo subjektų kompetenciją, įsiteisinti ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (toliau - ūkinis pastatas), ir jau vien dėl to neteisėtos ir nepagrįstos yra ir visos kitos teismo sprendimo dalys, kuriomis teismas tenkino su ūkiniu pastatu susijusius ieškovų reikalavimus.

1.7. Visos teismo sprendimo dalys dėl ūkinio pastato yra neteisėtos ir nepagrįstos dar ir dėl to, kad jos vienaip ar kitaip yra paremtos nepatikima ūkinio pastato kadastro byla, kuri yra neišsami, joje trūksta duomenų, o duomenų neišsamumas daro neįmanomu patikrinimą, ar 2021 m. birželio 26 d. kadastro byloje patalpų plotai paskaičiuoti teisingai. Pažymėtina ir tai, kad kadastro byloje nėra nurodyti naudoti matavimo prietaisai ir metodai, jų paklaida, o tai yra dar viena priežastis, dėl kurios matavimai yra nematematiški ir nepatikimi.

1.8. Pagal taikytiną teisę naudojimosi bendru daiktu tvarkos yra nustatinėjamos pagal bendraturčiams priklausančių idealiąsias dalis, o ne bendraturčių idealiosios dalys keičiamos pagal nustatomą naudojimosi tvarką. Taigi teismas nepagrįstai pagal sprendimu nustatomą naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką pakeitė bendraturčiams priklausančio šio pastato idealiųjų dalių dydžius.

1.9. Teismas pats pakeitė ieškovų patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką, tuo neteisėtai ir nepagrįstai peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, taip pat pažeisdamas teisėjų ir teismo nešališkumo bei šalių lygiateisiškumo principus;

1.10. Teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas neįvertino ieškovų kaltės dėl proceso, todėl priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų sumas, kurios bet kuriuo yra neadekvačiai per didelės.

18. Ieškovai atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad A. Š. statyba, kurios padarinius Inspekcija reikalauja pašalinti, yra savavališka, kad pateikto projekto (projektinių pasiūlymų) pagrindu, negali būti tenkami apeliantų reikalavimai. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovės pristatyta dalimi yra sumažinamas bendrai naudojamas su bendraturčiais žemės sklypo plotas, dėl kurio naudojimo kyla tarp bendraturčių konfliktai. Teismas pagrįstai sprendė, kad pateiktas projektinis pasiūlymas neatitinka bendraturčių interesų, dėl ko atsakovų (apeliantų) reikalavimą, pripažinti ieškovams teisę be bendraturčių sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus, atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

2.2. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.e2-1017-921/2022, pateiktas išaiškinimas dėl prejudicinę reikšmę turinčio fakto, pats savaime nesudaro teisinio pagrindo įregistruoti idealines bendraturčiams priklausančias rūsio dalis NT registre. Priešingai, šis išaiškinimas yra reikšmingas ir bus privalomas žemesnės instancijos teismui, sprendžiančiam ginčą tarp šalių dėl naudojimosi rūsio patalpomis nustatymo. Teismas pagrįstai sprendė, jog rūsio idealiosios dalys bendraturčiams nėra nustatytos, t. y. ginčas dėl rūsio patalpų nėra išspręstas, kas sudarė savarankišką pagrindą atmesti atsakovų pareikštus reikalavimus.

2.3. Teismas, atsisakydamas priimti patikslintus atsakovės A. Š. reikalavimus, pagrįstai sprendė, kad reikalavimai suformuluoti neaiškiai, o taip pat, kad prašymas dėl patikslinto ieškinio priėmimo yra pareikštas nesavalaikiai. byla nagrinėjama jau ilgą laiką (nuo 2019 m.), kad iš esmės buvo likę tik baigiamosios kalbos, kad atsakovė viso proceso metu naudojosi profesionalaus teisininko (advokato) teisinėmis paslaugomis, pagrindo konstatuoti atsakovės ir/ar procesinės teisės pažeidimą nėra jokio pagrindo.

2.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitiktų kitų bendraturčių, ieškovų interesų, siekiant išvengti konfliktų vidinis namo kiemas neturi būti paliktas visiems bendraturčiams naudotis bendrai. Apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad teismas netinkamai nustatė faktinio naudojimosi kriterijus, tačiau neįrodinėjo aplinkybių, kurios liudytų, jog jos prašoma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitiktų faktinę naudojimosi tvarką.

2.5. Teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų pateiktą 2021 m. lapkričio 22 d. žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą M 1:500, skirtą teisminiam nagrinėjimui, parengtą matininko A. G., laikėsi tokio pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos, pagrįstai sprendė, kad pagal ieškovų pateiktą projektą nustatyta naudojimosi turtu tvarka būtų racionalesnė ir ekonomiškesnė, nepažeistų atsakovų interesų.

2.6. Teismas, nustatęs, kad 2021 m. birželio 26 d. kadastrinių matavimų byla (2021-07-01 Nr. DOK 85525) buvo suderinta su kompetentinga institucija ir trūkumai nebuvo nustatyti, ką patvirtina į bylą pateikti elektroninio dokumento metaduomenys (2021-10-11 Nr. DOK - 128141), pagrįstai atsakovų teiginius, neva kadastro matavimų byla neatitinka jai keliamų reikalavimų, pripažino nepagrįstais ir atmestinais.

2.7. Priešingai nei teigia apeliantai, idealiųjų nuosavybės dalių perskaičiavimą lėmė ne naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymas, bet faktinės aplinkybės - ūkinio pastato pertvarkymas. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad dėl atliktos ūkinio pastato rekonstrukcijos ūkiniame pastate esančių patalpų (sandėliukų) plotai nepasikeitė. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų prašymas nustatyti idealines bendraturčiams tenkančias dalis ūkiniame pastate pagal matininkės A. B. 2022 m. sausio 5 d. parengtą patalpų dalių apskaičiavimo projektą yra pagrįstas ir tenkintinas.

2.8. Nepagrįstas, todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas pats pakeitė ieškovų patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką, nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovai 2022 m. sausio 5 d. į bylą pateikė alternatyvų matininkės A. B. 2022 m. sausio 5 d. parengtą patalpų dalių apskaičiavimo tvarką (ūkinio pastato naudojimosi priedas Nr.1). Teismas tenkindamas ieškovų reikalavimą dėl ūkinio pastato idealinių dalių perskaičiavimo pagal jų pateiktą alternatyvų siūlymą nei įstatymo, nei bendraturčių teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

2.9. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė ieškovų tyčinio elgesio siekiant vilkinti procesą ir veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokato dalyvavimą bylos nagrinėjime, vertino patirtų bylinėjimosi išlaidų atitikimą Rekomendacijose nustatytiems dydžiams.

19. Apeliaciniu skundu atsakovė D. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu(duomenys neskelbtini), tvarką pagal atsakovų A. Š. ir A. Š. MB „Ardela“ (matininko V. L.) 2021 m. spalio 14 d. parengtą minėto žemės sklypo „Naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, peržiūrėti priteisiamų išlaidų dydį šalių atžvilgiu ir jį diferencijuoti pagal ginčo dalyką kiekvienos iš šalių atžvilgiu, priteisti iš ieškovų valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Teismo nustatyta naudojimosi tvarka neatitinka faktinės ilgą laiką nusistovėjusios naudojimosi tvarkos ir visiškai negali būti realiai įgyvendinta. Priešingai - atsakovų priešieškiniu prašoma patvirtinti naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarka yra racionali, nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. teismo posėdžio metu buvo aiškinama, jog nustačius naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal ieškovų pateiktą planą, atsakovei apsunkinama galimybė automobiliu įvažiuoti į kiemą, netenkama parkavimo vietos, taip pat priėjimo prie atsakovei priklausančio ūkinio pastato, apsunkintas išvažiavimas iš kiemo. Teismas formaliai pasisakė, jog priešieškinis dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu netenkinamas, kadangi gali būti nustatoma naudojimosi tvarka nelaukiant galutinio žemės sklypo suformavimo, tačiau visiškai neanalizavo atsakovų pateikto plano naudojimosi tvarkos nustatymui.

3.2. Teismas ignoravo aplinkybę, jog ūkiniam pastatui nėra atlikti kadastriniai matavimai, jis nėra administracine tvarka įteisintas, naudojimosi juo tvarka bet kuriuo atveju negali būti nustatinėjama. Atsakovei palikta naudotis ūkinio pastato 21 Iž 1/2 dalimi patalpos, 2022 m. sausio 5 d. ūkinio pastato naudojimosi tvarkoje pažymėta indeksu 1-7 (6,04 kv. m.), buvęs patalpos indeksas 0- 9, kas sudaro 10/100 ūkinio pastato, t. y. dviem kvadratiniais metrais mažesne ūkinio pastato dalimi, nei faktiškai atsakovė naudojosi nuo 1998 metų (naudojosi tėvai), ūkinio pastato sienos nebuvo perstatytos ir nebuvo keičiamasi tarp bendraturčių naudojamomis ūkinio pastato dalimis. Šioje sprendimo dalyje visiškai neatskleista bylos nagrinėjimo esmė. Jeigu būtų paliktas skundžiamas teismo sprendimas galioti - būtų sudarytos sąlygos įregistruoti savavalinę statybą, nors tai ir prieštarauja įstatyminėms normoms.

3.3. Bylos nagrinėjimo metu sujungtos dvi civilinės bylos ir ginčas nagrinėjamas vienoje civilinėje byloje. Teismas nediferencijavo ieškovų išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirties, t. y. kurioje byloje dėl kurio ginčo sprendimo ir kokioje apimtyje yra sumokėta. Ginčas tarp atsakovės ir ieškovų yra tik dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, atsakovė visiškai nesusijusi su kitais ginčo klausimo sprendimais. Teismas turėjo spręsti dėl išlaidų paskirstymo pagal sprendžiamo ginčo apimtį.

20. Ieškovai atsiliepimu į atsakovės D. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog yra sprendžiamas įsiterpusio žemės sklypo prijungimo prie namų valdos žemės sklypo klausimas, nesudaro teisinio pagrindo atmesti reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

4.2. Teismas spręsdamas klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, vertino tiek ieškovų, tiek ir atsakovų A. Š. ir A. Š. pateiktus planus. Vertindamas atsakovės A. Š. ir A. Š. pateiktą MB ,,Ardela“ planą kitų bendraturčių interesų pusiausvyros išlaikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų pateiktas planas pažeidžia kitų bendraturčių teises.

4.3. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų siūloma naudojimosi ūkiniais pastatais tvarka yra parengta aktualių ūkinio pastato kadastro duomenų pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų siūloma naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka yra racionalesnė, įvertinta pagal naudojimo faktą.

4.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ūkinio pastato rekonstrukcija atlikta teisėtai, turint išduotą statybos leidimą, todėl vien ta aplinkybė, kad užbaigus statybos darbus tikslintas buvo tik 6I2p statinys (garažas) ir tik šiam statiniui buvo paruošta kadastrinių matavimų byla, o ūkinio pastato 2I1ž buvo pakeisti tik matmenys, tuo fiksuojant vieno sandėliuko panaikinimą, nesudaro teisinio pagrindo atmesti ieškovų reikalavimą dėl ūkinio pastato kadastro duomenų patikslinimo bei naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo.

21. Atsakovai A. Š., A. Š. atsiliepimu į atsakovės D. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai suabsoliutino siekį, kad nustatant naudojimosi sklypu tvarką liktų kuo mažiau bendro naudojimo plotų ir neatsižvelgė į kitus daug svarbesnius naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurių neišpildymas ne tik neįgalina pasiekti teismo siektą tikslą - kaip galima sumažinti galimybes konfliktams tarp bendraturčių kilti, - bet netgi veikia priešinga kryptimi - realiai tik pagausino galimybių konfliktams tarp bendraturčių kilti, be to, daro naudojimosi tvarką neracionalią, nepatogią ir neįmanoma įgyvendinti.

5.2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei pažeidė atitinkamas teisės normas ir principus, nes suteikė galimybę Ieškovams, apeinant statybų procedūras ir viešojo administravimo subjektų kompetenciją, įsiteisinti ūkinį pastatą ir jau vien dėl to neteisėtos ir nepagrįstos yra ir visos kitos sprendimo dalys, kuriomis teismas tenkino su ūkiniu pastatu susijusius ieškovų reikalavimus.

5.3. Visos sprendimo dalys dėl ūkinio pastato yra neteisėtos ir nepagrįstos dar ir dėl to, kad jos vienaip ar kitaip yra paremtos nepatikima ūkinio pastato kadastro bylą.

5.4. Pagal taikytiną teisę naudojimosi bendru daiktu tvarkos yra nustatinėjamos pagal bendraturčiams priklausančių idealiąsias dalis, o ne bendraturčių idealiosios dalys keičiamos pagal nustatomą naudojimosi tvarką, taigi teismas nepagrįstai pagal sprendimu nustatomą naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką pakeitė bendraturčiams priklausančio šio pastato idealiųjų dalių dydžius.

5.5. Teismas pats pakeitė ieškovų patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką, tuo neteisėtai ir nepagrįstai peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, taip pat pažeisdamas teisėjų ir teismo nešališkumo bei šalių lygiateisiškumo principus.

5.6. Teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas neįvertino ieškovų kaltės dėl proceso, todėl priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų sumas, kurios bet kuriuo yra neadekvačiai per didelės, tačiau nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos apskritai yra priteistinos iš ieškovų atsakovų naudai, o ne atvirkščiai.

22. I. V. B. ir A. M. atsiliepimu į A. Š., A. Š., D. M. apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Priimdamas sprendimą teismas bendradarbiavo su byloje dalyvaujančiais asmenimis, vykdė šalių lygiateisiškumo bei sąžiningo (tinkamo) proceso principus. Priešingai atsakovų (apeliantų) teiginiams, atsakovai (apeliantai) patys vilkino procesą, nepadėjo teismui.

6.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai nustatė ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra.

6.3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, labai tiksliai laikėsi teismų praktikos, kad liktų kuo mažiau bendro naudojimo plotų, nustatė racionalią ir patogią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovų pateiktas planas labiau atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus, iš esmės ieškovų pateiktas planas atspindi susiklosčiusią faktinę ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri faktiškai egzistuoja ilgą laiką.

6.4. Teismas nustatė ir įvertino visas reikšmingas ginčo sprendimui aplinkybes, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

24. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės naudojimo tvarkos (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) ir dėl pažeistų savininko teisių, nesusijusių su valdymo netekimu, gynimo (CK 4.98 straipsnis).

25. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad namų valdą(duomenys neskelbtini), sudaro gyvenamasis namas, ūkinis pastatas 2I1ž, garažas 6I2p ir 0,0756 ha žemės sklypas. Gyvenamajame name yra 6 butai. Atsakovė A. Š. ir A. Š. yra atlikę rūsio patalpų pertvarkymą ir pristatę prie gyvenamojo namo priestatą, neturėdami statybą leidžiančių dokumentų, dėl to Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) yra surašiusi privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, A. Š. ginčijo šį nurodymą kitoje byloje, jai yra pratęstas terminas įvykdyti nurodymą. Ūkinio pastato 2I1ž idealiosios dalys nuosavybės teisėje bendraturčiams yra nustatytos, naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Garažas 6I2p nuosavybės teise priklauso ieškovams A.ir A. M.. Žemės sklypo nuosavybės teisėje idealiosios dalys yra nustatytos: ieškovams A. ir A. M. priklauso 284/756 dalys 0,0756 ha žemės sklypo (procentine išraiška yra 37,57 proc. sklypo), T. B. - 120/756 dalys žemės sklypo (procentine išraiška yra 15,87 proc. sklypo), V. B. - 122/756 dalys žemės sklypo (procentine išraiška yra 16,14 proc. sklypo), A. B. - 70/756 dalys žemės sklypo (procentine išraiška yra 9,26 proc. sklypo); atsakovams – A. ir A. Š. - po 61/1512 dalis žemės sklypo (procentine išraiška po 4,03 proc. sklypo), D. M. - 99/756 dalys žemės sklypo (procentine išraiška 13,1 proc. žemės sklypo). Naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta.

Dėl naudojimosi žemės sklypu

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, vertino penkis ieškovų pateiktus pasiūlymus (2019 m. kovo 27, 2020 m. vasario 4, 2021 m. vasario 23, 2021 m. lapkričio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 22 d. (DOK 2181, patys planai pateikti popieriniu variantu) ir vieną atsakovės A. Š. pateiktą variantą (DOC 56327, 2021 m. spalio 14 d.). Teismas patvirtino naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų paskutinį pateiktą variantą, 2021 m. lapkričio 22 d., nurodė, kokiais kriterijais vadovavosi: atitikimu visų bendraturčių interesams, galimybe prieiti prie visų bendraturčių turimų pastatų dalių, mažesne bendro naudojimo žemės dalimi. Apeliantė A. Š. kritikuoja nustatytą naudojimo tvarką nurodydama, kad tokia tvarka tik pagausino galimybes konfliktams tarp bendraturčių kilti, be to, tokia tvarka yra neracionali, nepatogi ir neįmanoma įgyvendinti. Apeliantė D. M. kritikavo nustatytą naudojimosi tvarką, kad ji neatitinka faktinės ilgą laiką nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, negali būti realiai įgyvendinta, nes ji netenka galimybės įvažiuoti į kiemą ir netenka parkavimo vietos, priėjimo prie ūkinio pastato.

27. Teisėjų kolegija apeliantės A. Š. argumentus ir dalį apeliantės D. M. argumentų atmeta. Faktiškai nusistovėjusi naudojimo tvarka gali būti kriterijus nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką tik tokiu atveju, kai ta faktinė naudojimo tvarka atitinka bendraturčių nuosavybės teise turimas idealiąsias dalis. Šiuo atveju ginčas kilo būtent dėl to, kad kai kurie bendraturčiai faktiškai naudojo daugiau žemės sklypo, negu kad jiems priklauso pagal nuosavybės teise turimas dalis, dėl to ir kilo ginčas (parkavo tris automobilius bendrame plote, kai kiti bendraturčiai „netilpo“ parkuoti net ir vieno automobilio). Teismas pagrįstai akcentavo itin konfliktiškus šalių santykius, todėl pasirinko variantą, nustatantį kuo mažesnį bendro naudojimo plotą, nes palikimas naudoti daugiau kaip pusę sklypo bendram naudojimui, kaip kad siūloma apeliantės A. Š. pateiktame „Ardela“ parengtame 2021 m. spalio 14 d. plane (457 kv.m. siūloma palikti bendram naudojimui iš 756 kv.m. bendro ploto), reikštų, kad ginčas nėra išspręstas, konfliktai išlieka. Ieškovų teikti variantai numatė mažesnius bendro naudojimo plotus, todėl pagrįstai šie variantai laikytini tinkamesniais šios bylos faktinėje situacijoje.

28. Tačiau iš teismo patvirtinto 2021 m. lapkričio 22 d. naudojimosi plano matyti, kad apeliantė D. M. neturi galimybės prieiti prie jai priklausančios ūkinio pastato dalies, nes priėjimą užstoja A. Š. naudoti priskirta dalis F (12 kv.m.). Tuo tarpu ankstesnis ieškovų pasiūlytas variantas, 2021 m. lapkričio 15 d., šiuo požiūriu yra palankesnis D. M., nes bendram naudojimui paliekamas didesnis plotas (369 kv.m. vietoje 315 kv.m. pagal lapkričio 22 d. planą), A. Š. skiriama dalis perkelta už ūkinio pastato (F, 11 kv.m.), D. M. atsiranda galimybė bendro naudojimo dalimi G (345 kv.m.) prieiti prie jai paskirtos ūkinio pastato dalies E1 (6 kv.m.).

29. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pakeistinas iš dalies ir naudojimosi tvarka nustatytina pagal ieškovų pateiktą 2021 m. lapkričio 15 d. A. G. parengtą planą (prijungtas prie bylos popierinis variantas). Atitinkamai nustatytina, kad žemės sklypu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), naudosis: 1) Ieškovai A. M. ir A. M. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis A ir A1 (137 ir 8 kv.m.), 2) Ieškovė A. B. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis B ir B1 (23 ir 8 kv.m.), 3) ieškovė V. B. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis D, D1, D2, D3 (27, 7, 6 ir 19 kv.m.), 4) I. T. B. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis C, C1,C2, C3 (43, 8, 7 ir 7 kv.m.), 5) Atsakovai A. Š. ir A. Š. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta raidėmis F, F1, F2 (11, 6 ir 16 kv.m.); 6) atsakovė D. M. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta raidėmis E, E1 ir E2 (16, 6 ir 32 kv.m.). Žemės sklypo dalimi, pažymėta raide H (24 kv.m.) bendrai naudosis bendraturčiai A. M. ir A. M., A. B., V. B.. Žemės sklypo dalimi, pažymėta raide G (345 kv.m.) bendrai naudosis bendraturčiai A. M. ir A. M., A. B., V. B., T. B., A. Š. ir A. Š., D. M..

30. Aplinkybė, kad apeliantė A. Š. yra pateikusi prašymą prijungti prie ginčo žemės sklypo papildomą valstybinės žemės plotą, nesudaro kliūčių nustatyti naudojimąsi žemės sklypu, kuris jau yra bendraturčių nuosavybė. Jeigu ateityje valstybinės žemės plotas būtų prijungtas prie ginčo sklypo, bendraturčiams neužkertamas kelias gera valia arba teismo keliu susitarti dėl papildomos prijungto sklypo naudojimosi tvarkos.

Dėl ūkinio pastato 2I1ž įregistravimo ir naudojimo tvarkos

31. A. Š. teigia, kad teismas sprendimu suteikė galimybę ieškovams apeinant statybų procedūras ir viešojo administravimo subjektų kompetenciją įsiteisinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas(duomenys neskelbtini). Tačiau toks apeliantų teiginys prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims, fiksuotiems 2019 m. gegužės 16 d., pagal kuriuos ūkinis pastatas 2I1ž (buvęs 2I1m) yra pastatytas 1963 metais, užstatytas plotas 65 kv.m., įregistruotos kiekvienam butui priklausančios šio ūkinio pastato idealiosios dalys. Kaip matyti iš kadastrinių matavimų patikslinimą atlikusios A. B. parengto pasiūlymo nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu 2I1ž, ūkinio pastato užstatytas plotas nustatytas 62 kv.m., t.y. 3 kvadratiniais metrais mažesnis, negu kad buvo užfiksuota 2019 m. Kadastro matavimus atlikusi A. B. aiškinamajame rašte nurodė, kad 2001 m. fiksuojant ūkinio pastato matmenis buvo nustatytas klaidingas tūris ir užstatymo plotas. Pirmosios instancijos teismas šias pasikeitusio ploto ir 1992-2009 metais atliktos rekonstrukcijos aplinkybes detaliai išnagrinėjo ir sprendė, kad ūkinio pastato rekonstravimo darbai buvo atlikti teisėtai, turint statybos leidimą ir bendraturčių sutikimus, kartu su ieškovų M. garažo 6I1p rekonstravimu. Vadinasi, ūkinis pastatas 2I1ž yra pastatytas teisėtai, rekonstruotas teisėtai, todėl buvo pagrindas nustatyti naudojimosi tvarką šiuo pastatu. Ieškovų pateiktas pasiūlymas yra tinkamas, bendraturčių dalių nuosavybėje nepažeidžia, todėl pagrįstai patvirtintas.

32. A. Š. nurodo, kad A. B. sudaryta ūkinio pastato 2I1ž kadastro byla yra nepatikima, neišsami, joje trūksta duomenų, plotai paskaičiuoti neteisingai, nėra nurodyti naudoti matavimo prietaisai ir metodai, jų paklaida. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalies teiginiai apie kokio nors įrodymo suklastojimą yra sprendžiami CPK 184 straipsnyje nustatyta tvarka: jeigu šalis teigia, kad koks nors įrodymas yra suklastotas (neteisingi matavimai, naudotos netinkamos priemonės ir pan.), tai būtent tai teigianti šalis turi pateikti įrodymus apie suklastojimą. Šiuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, kad ūkinio pastato matavimai yra neteisingi, netikslūs, nepatikimi, todėl jos argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini.

Dėl atsakovės projektinių pasiūlymų

33. Kaip jau minėta, atsakovai Š. yra pristatę prie gyvenamojo namo priestatą neturėdami statybą leidžiančių dokumentų, dėl ko A. Š. VTPSI 2018 m. spalio 26 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas atsakovei keletą kartų buvo pratęstas. Taip pat atsakovė A. Š. yra rekonstravusi rūsio patalpas neturėdama bendraturčių sutikimo, faktiškai yra užėmusi apie 21 kv.m. rūsio ( iš bendro 40 kv.m. rūsio ploto).

34. Ginčo namo(duomenys neskelbtini), rūsio dalių ir naudojimo tvarkos nustatymo klausimas buvo nagrinėjamas kitoje bendraturčių byloje (Kauno apygardos teismo Nr.e2-1017-921/2022). Pastarojoje byloje buvo nustatyti faktai, kad bendraturčiai M., B. ir Š. ginčo name yra įsigiję butus su rūsiais, tačiau jiems priklausančios rūsio patalpos (dalys) nėra identifikuotos, t. y. nenustatytos rūsio nuosavybės idealiosios dalys ir tuo labiau naudojimosi tvarka. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis paskaičiuojama pagal jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo ploto santykį. Šiuo pagrindu buvo paskaičiuotos bendraturčiams priklausančios rūsio patalpų dalys, atitinkamai M. 24,85 kv.m.; V. B. 10,62 kv.m., Š. 5,34 kv.m. iš bendro 40,81 kv.m. rūsio ploto. Tačiau teismas reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką rūsio patalpomis paliko nenagrinėtu, nes konstatavo, kad rūsio patalpos yra atsakovės A. Š. savavališkai rekonstruotos ir perplanuotos, statybos įteisinimo klausimas neišspręstas, ir tai sudaro kliūtį nustatyti tiek rūsio dalis, tiek ir naudojimosi rūsiu tvarką.

35. Šioje byloje atsakovė A. Š. teikė priešieškinį ir patikslintą 2022 m. rugsėjo 20 d. priešieškinį, siekdama įteisinti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo ir rūsio rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo. Teismas priėmė pradinį priešieškinį, tačiau atsisakė priimti patikslintą priešieškinį, dėl ko apeliantė nurodo, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo ginčą, neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka.

36. Pradinio A. Š. priešieškinio reikalavimas buvo: pripažinti teisę be bendraturčių sutikimų pagal UAB „J.ARCH“ 2018 metais parengtus „Daugiabučio gyvenamojo namo (buto Nr. 2) rekonstravimo įteisinant savavalinę statybą (duomenys neskelbtini)projektinius pasiūlymus“ parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

37. Bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinus, kad atsakovės rekonstruota ir užimta rūsio patalpų dalis yra didesnė, negu kad Š. priklausytų proporcingai jų turimo buto plotui, atsakovė 2022 m. rugsėjo 20 d. teikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriame savo reikalavimą dėl rūsio patalpų tikslino: prašė pripažinti jai teisę be bendraturčių sutikimo pagal UAB „J.ARCH“ parengtą projektą atlikti visus veiksmus įteisinant savavalinę statybą(duomenys neskelbtini)“, visą kitą rūsio dalį paliekant bendrosios dalinės nuosavybės teise ir priteisiant iš jos A. M. ir A. M. kiekvienam po 1050,64 Eur, o V. B. – 898,72 Eur kompensacijos už natūra tenkantį mažesnį, nei turėtos idealiosios dalys, rūsio plotą. Teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. posėdyje protokoline nutartimi atsisakė priimti patikslintą priešieškinį iš esmės dėl to, kad jis buvo pareikštas pavėluotai.

38. Atsisakęs priimti patikslintą priešieškinį, teismas atmetė ir reikalavimą pagal pradinį atsakovės priešieškinį motyvuodamas, kad A. Š. parengti projektiniai pasiūlymai apima ne tik išorinę buto (pristatytą dalį), bet ir rūsio patalpas, todėl pažeidžia bendraturčių interesus. Teisėjų kolegija vertina, kad nors formaliai patikslintas reikalavimas dėl teisės parengti projektą savavalinės statybos įteisinimui ir buvo pareikštas pavėluotai, tačiau šiuo atveju proceso operatyvumo vertybei buvo suteiktas nepagrįstas pirmumas prieš esminį civilinio proceso tikslą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Įvertinant, kad ieškinys šioje byloje buvo pateiktas 2019 m. gegužės 17d., dar kelis mėnesius užtrukęs procesas nebūtų iš esmės pailginęs bendros proceso trukmės. Atsakovės A. Š. atlikti savavališki statinio pertvarkymo darbai vienaip ar kitaip turės būti teisiškai išspręsti, todėl nebūtų racionalu šį procesą užbaigti akivaizdžiai matant, kad ginčai tarp bendraturčių nebaigti.

39. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą A. Š. priešieškinį ir todėl neatskleidė bylos esmės dalyje dėl pripažinimo A. Š. teisės be bendraturčių sutikimo parengti projektą savavalinės statybos įteisinimui. Sprendimo dalis, kuria atmestas A. Š. reikalavimas, panaikintina ir šioje dalyje byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Bylą nagrinėjant iš naujo reikia išspręsti A. Š. patikslinto reikalavimo priėmimo klausimą, sudaryti šalims galimybę pateikti atsiliepimus, ir išnagrinėti bylą iš naujo visais aspektais, ką apeliacinės instancijos teisme padaryti nebūtų racionalu, ilgai užtruktų ir pažeistų šalių teisę į apeliacinį procesą išnagrinėjus reikalavimus iš esmės.

40. Dėl kitų teismo sprendimo dalių apeliacinių skundų nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako ir šias teismo sprendimo dalis palieka nepakeistas.

41. Bylinėjimosi išlaidos pagal bendrąją taisyklę paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 straipsnis). Šia nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas iš dalies, bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo, todėl šioje proceso stadijoje nėra galimybės nuspręsti, kokia proporcija yra tenkinami ar atmetami šalių reikalavimai. Todėl teismo spendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinamos ir bylinėjimosi išlaidos neskirstomos. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos dalį iš naujo, turės paskirstyti visas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės A. Š. priešieškinio reikalavimas dėl teisės be A. M., A. M., A. B., T. B. ir V. B. sutikimų parengti projektą ir pagal jį gauti statybą leidžiantį dokumentą, panaikinti ir šioje dalyje grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvarka, pakeisti iš dalies ir nustatyti naudojimosi tvarką pagal A. G. 2021 m. lapkričio 15 d. parengtą ,,Žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą nustatant, kad: 1) ieškovai A. M. ir A. M. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis A ir A1 (137 ir 8 kv.m.), 2) ieškovė A. B. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis B ir B1 (23 ir 8 kv.m.), 3) ieškovė V. B. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis D, D1, D2, D3 (27, 7,6 ir 19 kv.m.), 4) ieškovas T. B. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis C, C1,C2, C3 (43, 8, 7 ir 7 kv.m.), 5) atsakovai A. Š. ir A. Š. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta raidėmis F, F1, F2 (11, 6 ir 16 kv.m.); 6) atsakovė D. M. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta raidėmis E, E1 ir E2 (16, 6 ir 32 kv.m.). Žemės sklypo dalimi, pažymėta raide H (24 kv.m.) bendrai naudosis bendraturčiai A. M. ir A. M., A. B., V. B.. Žemės sklypo dalimi, pažymėta raide G (345 kv.m.) bendrai naudosis bendraturčiai A. M. ir A. M., A. B., V. B., T. B., A. Š. ir A. Š., D. M..

Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.