- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- 2S-1003-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00459-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- J. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui J. N. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1.013,67 € neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. S. ieškinį atsakovui J. N. dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas nustatė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš ieškinio priedo matyti, kad ieškovas neturtinės žalos atlyginimo siekia iš atsakovo, kurio atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, o ieškovo pareikštas 1.013,67 € civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu ir jam išaiškinta teisė teisme pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas) (Vilniaus rajono apylinkės teismo baudž.byla Nr. PK-107-269/2015). Kadangi faktinė atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Vilniaus rajone, pagal teismingumo taisykles, ieškinio pareiškimas civilinio proceso tvarka turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius). Todėl teismas ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atsisakė priimti, kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį ir grąžinti ieškinį teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo, jog nagrinėjant Vilniaus rajono apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka baudžiamąją bylą teismo siunčiami šaukimai kaltinamajam į posėdžius grįždavo nesuradę adresato. Todėl vieno teisiamojo posėdžio metu teisėjas paskambino kaltinamajam ir pasiteiravo tikslaus jo gyvenamosios vietos adreso. Kaltinamasis nurodė, kad šaukimus galima siųsti jo sesers gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Todėl byloje ir buvo nurodytas šis adresas. Pastaruosius 12-13 metų atsakovas dažniausiais gyvendavo savo namuose (duomenys neskelbtini), kur gaudavo pašalpą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą, kadangi pagal atsakovo gyvenamąją vietą ieškinys turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes ir bendrąsias teismingumo taisykles nustatančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Byloje nustatyta, kad ieškovas pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1.013,67 € žalos atlyginimo. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje taip pat yra duomenų, jog atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
Pagal CPK 39 straipsnį ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamoje byloje yra duomenų apie dvi galimas atsakovo gyvenamąsias vietas: deklaruotą pagal įstatymų nustatytus reikalavimus ir nurodytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. teismo nuosprendyje. Pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, todėl nustatant teismingumą, visų pirma teismas turėtų vadovautis šiais fizinio asmens viešai pateikiamais duomenimis. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. PK-107-269/2015, kurioje buvo analizuojamos aplinkybės dėl atsakovo veiksmų, kuriais ieškovui galimai buvo padaryta žala. Šioje byloje nustatyti duomenys bus reikšmingi nagrinėjant ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo civiliniame procese. Minėtame nuosprendyje yra nustatyta, jog abi bylos šalys turi sodybas (duomenys neskelbtini), būtent šioje vietoje ir vyko byloje nagrinėjami įvykiai. Todėl pripažintina, kad atsakovas ne tik yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą aukščiau minėtu adresu, bet taip pat ir faktiškai joje gyvena. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio priėmimo stadijoje byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Todėl byla yra teisminga Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui iš naujo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti ieškinio dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą iš naujo.