Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1.;2.1.4.4.;2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.;2.1.4.9.;2.1.4.10.2.;2.1.4.11.1.;

2.1.7.; 2.1.9.;2.1.10.1.;2.1.10.3.2.;2.1.15.3.3.3.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.2.4.7.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.3.;2.3.6.4.4.; 2.3.6.6.; 2.9.1.;

2.9.2.; 2.9.6.; 2.9.8.; 2.9.10.

2015 m. gruodžio 18 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

J. N. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, ankščiau buvo teistas ir teistumas išnykęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Privatus kaltintojas J. S. privataus kaltinimo tvarka kaltina J. N., kad viešai įžeidė ir apšmeižė žmogų, o būtent:

2014 m. liepos 30 d., Vilniaus r., Riešės sen., Saltoniškių k., viešoje vietoje, žemės sklypo (kadastrinis N r 417/0400:59) naudojimo patikrinime, pagal J. N. skundą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus komisijos narių J. B., A. O., L. L. akivaizdoje pasakė, kad J. S. už kyšius neteisėtai privatizavo minėtą žemės sklypą bei pastatė jame tris naujus statinius, t. y. kaltino padarius BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (t. 1, b.l. 1-3);

2014 m. liepos 30 d., Vilniaus r., Riešės sen., Saltoniškių k., viešoje vietoje, žemės sklypo (kadastrinis N r 417/0400:59) naudojimo patikrinime, pagal J. N. skundą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus komisijos narių J. B., A. O., L. L. akivaizdoje išvadino J. S. duriniu, kvailiu, aferistu, nusikaltėliu, t. y. kaltino padarius BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (t. 1, b.l. 1-3).

Kaltinamasis J. N. (toliau-nukentėjusysis) dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo tęsėsi nuo 2007 m. Paklaustas konkrečiai apie 2014-07-30 įvykį kaltinamais konkrečiai apklausos metu nedavė atsakymo. Parodymus davė apie jų konfliktus nuo 2007 m. ir dėl to paaiškino, kad J. S. iniciatyva buvo privatizuotas žemės sklypas papirktinai, t.y. už jo pinigus. Ši namų valda buvo privatizuota Vilniaus rajono apylinkės teisme. Nori pranešti teismui, kad šitą sodybą prieš J. S. norėjo privatizuoti M. A., bet jai nepavyko. Mano šios sodybos privatizavimui reikėjo gerų honorarų, gerų ryšių, gero advokato. Nori pabrėžti, kad J. S. klaidina teismą. Baudžiamojo proceso kodekso straipsnis numato, kad ieškovas privalo pateikti visą dokumentaciją, ko jis nepadarė. Nėra Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties, kuria pripažinta, kad ši namų valda buvo privatizuota teisėtai. Jam iš kaimynų žinoma, kad buvusios savininkės šeima gyveno labai neturtingai, neturėjo tiek lėšų, kad įsigytų tokio dydžio žemės sklypą. Pagal J. S. pateiktus dokumentus J. S. atliko 16 arų kūdrų valymą. Jo manymu šia nagrinėjama byla yra sufabrikuota J. S., kaip ir byla namų valdos, kuri priklausė V. T.. Ši byla sufabrikuota dėl to, kad jis daug žino. Visas kaimas yra ,,pastatytas ant ausų”, nes J. S. yra pavojingas žmonėms, jis viršija greitį, juolab tokio amžiaus. J. S. gresia dideli statybos darbai, reikės ištaisyti pažeidimus dėl savavališkų statybų. Šitas sklypas įvertintas 42 tūkstančių litų (12164, 04 Eur), yra žemės ūkio paskirties. J. S. verčiasi kaimo turizmu, bet kaimo turizmo ten jokio nėra. Po tų visų vestuvių, gimtadienių ir taip toliau, reikia rinkti šiukšles, butelius ir kita. Ten ne kaimo turizmo sodyba, o J. S. verčiasi kita veikla, prisidengęs šiuo verslo liudijimu, t.y. verčiasi komercine veikla. Jis jokio nusikaltimo nepadarė, tik išsakė savo nuomonę dėl J. S. veiksmų. Prašo teismo išteisinti ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jo manymu J. S. pažeidžia procesinį kodeksą, nepateikia visos reikiamos dokumentacijos, kad galėtų jis įrodyti teismui, kad dokumentai yra netvarkingi (t. 2, b.l. 84-86, 133-134, 151).

Nukentėjusysis J. S. (toliau-nuketėjusysis) parodė, kad palaiko savo skundą. Jis parodė, kad 2014-07-30 buvo organizuotas žemėtvarkos patikrinimas jo sklypo pagal eilinį J. N. skundą. Atvykusios komisijos, 3 asmenų akivaizdoje, buvo agresyviai užsipultas ir įžeidinėjamas J. N. ties įvažiavimo keliu į jo turimą valdą. Įsigydamas 2003-03-28 dabar turimą sklypą padarė nedovanotiną klaidą, kad neišsiaiškino kokie bus kaimynai. Užpuolimas, psichologinis smurtas, įžeidimai, prasidėjo jau antrais metais nuo sklypo įsigijimo. Jam teko ne katą kreiptis į policiją, kad nuramintų J. N.. Yra atsakymas į jo pareiškimą: pareikšimas išnagrinėtas, J. N. oficialiai įspėtas, dėl atsakomybės, numatytos BK 148 str. 145 str. 2 d. Tas tęsiasi daugiau negu 12 metų, ypač suaktyvėjo, 2007 metais, kai jis sutiko paliudyti teisme. 2014-07-30 vyko įvykis, kažkur prieš pietūs. Jis buvo raštiškai pakviestas rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, tirianti kaltinamojo eilinį skundą. Buvo jo žmona ir trys institucijos darbuotojai, kurie yra nurodyti skunde. J. N. skundė nurodė, kad jis neva neteisėtai privatizavo sklypą, iškasė kūdrą, pasistatė statinius. Pareigūnai matavo sklypą, apėjo visas ribas, geodezistai buvo ir teisininkas jų komandoje. Jis savo sklype turi statinius: tyrių, kluoną, pirtį, namą, tvartą, lauko tualetą ir kitus. Žemės sklypas registruotos nekilnojamo turto registre. Žemė ribojasi su J. N. žeme, iš kitos pusės yra kitas kaimynas. J. N. ginčija, kad jis yra įlindęs į jo sklypą, kad jo ribos yra jo ribose. Tačiau jis yra net atsitraukęs nuo 70 cm iki 1.30 m. Tikrinimo metu J. N. pradėjo jį įžeidinėti gestais, sakyti, kad laukia belangė, prokuratūra, teismas. Sakė žodžius durinius, kvailys, nusikaltėlis, aferistas. Durinius- suvokia kaip diagnozę. Kvailys- kitas terminas. Nesigydė psichiatrijos įstaigose, baigęs du aukštuosius. Aferistas- kad neteisėtai privatizavo, įsigijo, jis skaito, kad tai yra afera. Dėl neteisėto privatizavimo už t.y. padarytas už kyšius. Jis nusipirko sklypą, viską įformino pas notarą. J. N. manymu jis neteisėtai pastatė statinius. Kluonas, kietelė ir pirtelė- nauji statiniai, kiti minėti yra seni. Statiniai yra teisėtai pastatyti, užregistruoti. Pastatytos pagal normas, nepažeidžiamos atstumo, kaip reikalauja reglamentas ir įstatymas. Leidimo iš kaltinamojo nereikėjo gauti. Dabar supranta, kad padarė nedovanotiną klaidą, kad liudijo baudžiamojoje byloje Vilniaus rajono apylinkės teisme, kurioje J. N. buvo kaltinamasis. J. N. patikrinimo metu minėjo, kad teisėjas Tadeušas Volkovskis yra papirktas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą. Dėl ankstesnių įvykių kreipėsi į policiją, dėl liepos 30 d. nesikreipė. Pateikė dokumentus, kad už ribų nėra išeita, konstatavo, kad viskas yra užregistruota. Skyriaus komisija nenustatė pažeidimų, tą fiksavo akte. Iš viso komisija mažiausiai 30 kartų važiavo tikrinti, esminių pažeidimų neatrado, niekada nebuvo baustas administracine tvarka, už pažeidimus, susijusius su žemės sklypo pažeidimais. Dėl tiltelio į ežerą paaiškino, kad statybos inspekciją, gavę J. N. skundą, surašė aktą, įpareigojo jį nugriauti. Tiltelį nugriovė, per tą laiką gavo leidimą, atstatė tiltelį. Jis yra teisėtai registruotas. Dėl pirties paaiškino, kad ji yra inventorizuota. Nepažeidžia aplinkos įstatymus. Tuo laiku buvo tvarka, buvo sudaroma komisija iš statybos inspekcijų, aplinkos, surašytas aktas statinio pripažinimo tinkamu naudotis. Pirtis ir kiti statiniai registruoti. Tiltelis neregistruotas, nes neprivalo registruoti. Komisijos ir projektuotojų suderinta ir pripažintas tinkamu naudotis. Jo statinys 10 m. nuo ežero. Dėl matmenų yra parašyta, kad viskas atitinka, nepažeidžia. Raštišką suderinimą gavo tilteliui iš rajono savivaldybės architektūros ir projektavimo skyriaus. Kelias, kuris buvo neteisėtai pastatytas, dabar įpareigojo žemėtvarką suformuoti kelią. Kelias nebuvo įregistruotas registre. Tas klausimas bus nagrinėjamas. Dėl kūdrų paaiškino, kad jis valė senas kūdras. Senoms kūdroms tvarkyti nereikalingas leidimas. Kūdros buvo registruotos dar prieš perkant. Buvo nupirkta su kūdromis. J. N. apšmeižė pasakius, kad už kyšius pastatė statinius. Prašo nubausti J. N. už šmeižimą ir įžeidimą bei priteisti 1013,67 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes sisteminga bei piktybiška veika negalėjo nepakenkti jo reputacijai bei sveikatai (t. 1, b.l. 118, 122-125, t. 2, b.l. 17-20).

Liudytojas J. B., parodė, kad buvo eilinis patikrinimas. J. N. skundžia, kad kaimynas užima žemę. Vyko patikrinimas, jie matavo, J. N. sakė savo nuomonę. Daug ką minėjo, sakė pavardes, kad visi „papirkti“. Kai išvažinėjo, pasakė, kreipdamasis į J. S.: „Jeigu tu galvoji, kad man tujos trukdo, tu klysti, man tu trukdai.“ Galimai buvo asmeniniai konfliktai. Sakė, kad susidorosi, tokiais išsireiškimais buvo kalbėta. Negali pasakyti, kad jiems būnant, ar buvo įžeidimai gestais, žodžiais. Iš J. N. buvo sakyti žodžiai dėl neteisėto įsigijimo, bet negali pasakyti ar būtent per tą patikrinimą. Konkrečių žodžių neprisimena. Neprisimena, kad būtų sakoma apie persekiojimą. Lyg tai nebuvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Patikrinimo esmė- dėl užėmimo, kad J. S. užėmė valstybinę žemę, ten pasodindamas tujas, kas trukdo pravažiavimui. Po patikrinimo buvo priimtas sprendimas, kad buvo kelių centimetrų užėmimas. Sprendimą priėmė atrodo, L. L.. Patikrinimo metu buvo naudojamas žemės matavimo prietaisas, prietaisai buvo tvarkingi. Patikrinime dalyvavo A. O., L. L.. Matavimą atliko A. O., ji, L. L. kuris yra teisininkas. Jeigu nustatomas pažeidimas, L. L. surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Patikrinime turėjo žemės sklypo planą, registro centro pažymėjimą. Po patikrinimo buvo pateiktas atsakymas (t. 1, b.l. 130, 142-143).

Liudytojas A. O. parodė, kad buvo gautas skundas J. N.. Skunde buvo nurodyta, kad užimta žemės dalis, dėl to 2014-07-30 buvo patikrinimas. Būdami prie tujos, esančios prie keliuko, J. N. žodžiai buvo „ne tuja man trukdo, o tu man trukdai“. J. N. sakė, kad visi pareigūnai yra „papirkti“, dėl J. S. kyšio davimo. Suprato kaip J. N. kaltinimą dėl J. S. neteisėtų veiksmų. Iš J. N. pusės buvo žodžiai necenzūriniai, į ką buvo nukreipti, negali pasakyti. Negali prisiminti konkrečių žodžių, buvo sakyta, kad viskas neteisėta. Gal buvo stiprios emocijos. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad nebuvo užimta žemės dalis. Skundas nepasitvirtino. Buvo surašytas patikrinimo aktas. Susipažino suinteresuoti asmenys. Jis nebuvo suinteresuotas priimti neteisingą sprendimą. Buvo anksčiau nuvykęs į patikrinimą, tada dalyvavo statybos inspekcijos atstovai (t. 1, b.l. 132, 143-144).

Liudytojas L. L. parodė, kad buvo vykdomas patikrinimas dėl užėmimo valstybinės žemės. Buvo kartu A. O., J. B., dalyvavo J. S., J. N., jo žmona. J. N. yra konfliktinė asmenybė, prieš teismo posėdį buvo replikos, patikrinimo metu taip pat buvo replikos tiek J. S., tiek jų atžvilgiu. J. S. atžvilgiu buvo vartojamos sąvokos „kyšininkas“, kad dėl esamų pažinčių, sąsajų su teismais, kad ar buvo laimėjęs bylą, buvo paminėta teisėjo pavardė dėl makaronų kabinimo. J. N. pasakė, kad „galite kabinti makaronus ne man, o teisėjui Volkovskiui“, dėl neteisėtų būdų sklypo įsigijimo. Buvo vartojami žodžiai, įžeidžiantys garbę ir orumą J. S. asmenybės atžvilgiu. Konkrečių žodžių nepamena. J. N. jiems, kaip specialistams grasino prokuratūra. Patikrinimo metu buvo naudotas tachometras, fotoaparatas, buvo surašytas patikrinimo aktas, atrodo, J. N. pasišalino, dėl ko nebuvo pasirašytinai supažindintas su aktu. Pažeidimas nepasitvirtino (t. 1, 131, 144-145).

Liudytojai A. K. ir Z. R. parodė, kad įvykio 2014-07-30 nematė ir nieko apie tai nežino (t. 2, b.l. 75, 76, 80-82).

Liudytojas Č. P. parodė, kad 2014-07-30 patikrinime nedalyvavo, jis nieko nežino kokiu būdu J. S. įgijo žemės sklypą. Jis nieko nežino apie jokius J. S. pažeidimus, nematė jokių dokumentų. Nenori liudyti nei prieš vieną nei prieš kitą (t. 2, b.l. 77, 82-83).

Liudytojas R. A. parodė, kad ir J. S. ir J. N. jam matyti. Dirba statybos inspekcijos vedėju nuo 2013 metais. Į aplinkos ministeriją buvo gautas skundas karštąja linija, todėl tuo pagrindu 2013 metų spalio mėnesį buvo komisija nuvykusi į vietą. J. N. įvykio vietoje nurodė dar papildomų klausimų. Buvo surašyta patikrinimo pažyma ir duomenys ten išdėstyti. Tuo metu savavališkų statinių pažeidimų nerasta. Dėl J. S. neteisėtai pastatytų trijų statinių taip pat pažeidimų nerasta (t. 2, b.l. 78, 83-84).

Liudytojas M. G. parodė, kad J. S. pažįsta kaip to pačios seniūnijos gyventoją. Draugiški santykiai, konfliktų nebuvo. J. N. pažįsta, nes jis netoli gyvena J. S.. Žino, kad ne pirmą kartą tarp jų konfliktas. Prieš septynis metus J. N. sumušė kaimyną Povilą, už tai, kad šis perėjo per Jurgio žemę. K. J. išsisuko nežino. 2014-07-30 buvo, girdėjo kaip jie ginčijosi. Jis gyvena Karvių kaime, kuris yra už aštuonių kilometrų nuo Saltoniškių kaimo. Konkrečiai nieko nežino, tik gali charakterizuoti kaltinamąjį kaip konfliktuojantį asmenį (t. 2, b.l. 130-133).

Kaltinamojo J. N. gynėja advokatė E. Ž. teisme paaiškino, kad šios bylos galėjo ir nebūti jei ne nukentėjusiojo noras nutildyti kaltinamojo siekį išsiaiškinti tam tikrų dalykų aplinkybes, kurias jie prašė nustatyti sudarant komisiją, t.y. dėl pastatų, dėl jų aukščio, dėl jų atitikimo projektiniai dokumentacijai. Paties dokumento buvimo faktas negali liudyti fakto, kad tas dokumentas teisėtas. Byloje iš tiesų yra ne mažai J. N. prašymų, skundų, jie yra adresuoti įvairioms institucijoms, yra dalykiški, jokių šmeižikiško turinio prasimanymų juose nėra. Pavyzdžiui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus kompetentingas organas turėtų atsakyti objektyviai į iškeltą klausimą dėl galimai neteisėtai turimo žemės sklypo ribų dydžio. Kaip teigia pareiškėjas J. S. pareiškime Vilniaus rajono apylinkės teismui, kad 2014-07-30 Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono vedėjos sudarytos komisijos akivaizdoje buvo šmeižiamas, kad neteisėta įsigijo žemės sklypą, kad jos ribos neatitinka realiai užimamos teritorijos. Teisme buvo apklausiami liudytojai, jie nurodė, kad dalyvavo J. N. ir, kad jis nebuvo patenkintas jų darbu, nes netenkino visų jo prašymų. J. N. abejonių kėlė tai, kad ribos prie privažiavimo prie jo sklypo yra neteisingos. A. O. teisme patvirtino, kad buvo tam tikri neatitikimai apie 30 kv.m. vienoje vietoje. Jo nuomone tai buvo ne didelis pažeidimas, todėl surašytame akte tai neatsispindėjo. J. N. savo skunduose teigia, kad J. S. priklausančiuose žemės sklypuose vyksta savavališkos, nelegalios statybos, kad J. S. žemės sklypo namų valdos dokumentai yra suklastoti. Namų valdoje, kuri priklauso J. S. yra savavališkų pastatų. Tuose skunduose, prašymuose nieko šmeižikiško nėra. Jei žiūrėsim koks žemės sklypas priklauso J. S., viename plane nurodomas sklypo dydis 1,7076 ha., o kitame-1,66 ha. Taigi J. N. teigdamas skundus ir prašymus įvairioms institucijoms, prašo jų išsiaiškinti objektyvias aplinkybes. Tačiau institucijos tik formaliai atsirašinėja, kad pažeidimų nėra. Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad kai kurie dokumentai neatitinka realios tiesos. Jiems kilo dėl abejonių dėl dokumentų tikrumo. J. N. abejonių kelia kai kurių institucijų pasirašytų dokumentų galimas neatitikimas tikrovei. Kad būtų galima patikrinti šias abejones, jis prašė sudaryti komisiją, kad Nacionalinės žemės tarnybos apie LR aplinkos ministerijos specialistai galėtų atvykti į vietą ir patikrinti duomenis, kurie kelia abejonių bei nustatyti ar atlikti statybos ir tvenkinio kasimo darbai atitinka techniniais sąlygas ir leidimus. Visi žino kaip surašomi pastatų priėmimo aktai. Dažniausiai jie būna surašomi net nepatikrinus vietoj. Formaliai surašomi aktai, kurių pagrindu kreipiamasi į kadastrą, kur jie įregistruojami ir tokiu būdu tampa nenuginčijama tiesa, nors taip nėra. Kadangi komisija nebuvo sudaryta, dėl to lieka neatsakyta į kilusias abejones. Tokie prašymai išsiaiškinti aplinkybes nėra šmeižikiški. Remianti Lietuvos A. T. praktika, teigtina, kad pareiškimų, skundų rašymas ir jų teikimas valstybės institucijom nėra šmeižimas. Nes valstybinės institucijos tam ir yra, kad tikrintų žmonių prašymus ir skundus, bei teiktų jiems atsakymus. J. N. veiksmai (skundų rašymas) nėra nusikaltimas, o jo teisė, todėl prašo kaltinamąjį išteisinti (t. 2, b.l. 133-134, 152-154).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Maišiagalos nuovados ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 57-At-01344-13 matyti, kad 2013-11-05 Vilniaus rajono policijos komisariate gautas J. N. skundas, kuriame teigiama, kad privatizuojant namų valdas Vilniaus r., Riešės k., J,. Sakalauskas panaudojo suklastotus dokumentus. Surinktoje medžiagoje jokių faktų, įrodančių dokumentų klastojimą NEnustatyta, kadangi tai buvo tik J. N. žodžiai, tuo tarpu kitų liudijančių apie tai faktų nėra, todėl 2013-12-13 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 8-24).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK kriminalinės policijos skyriaus pirmojo poskyrio vyr. tyrėjo nutarimo Nr. 57-AT-00886-13 matyti, kad 2013-08-14 Vilniaus rajono policijos komisariate gautas J. N. skundas, kuriame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl suklastoto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris buvo surašytas 2013-10-07 ir kurį surašė statybos inspekcijos vyr . specialistai E. P. ir A. P. dėl savavališkai rekonstruotos palėpės ir pirties Vilniaus r., Šaltoniškių k. Surinktoje medžiagoje nebuvo nustatyta jokios nusikalstamos veikos požymių, todėl buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b .l. 27- 47).

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus rašto dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo akto Nr. 48ŽN-(14.48.73)-358 2014-07-31 patikrinimo matyti, kad 2014-09-23 J. S. pranešta, kad 2014-07-30 patikrinus žemės sklypo Nr. 4170/0400:59 esančio Vilniaus r., Riešės sen., Šaltoniškių k., naudojimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr, 48ŽN-(14.48.73.)-358. Patikrinimo metu buvo tikrinamas faktas apie galimai neteisėtą valstybės žemės naudojimą ir galimybę naudotis keliu. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas neužimą valstybinės ir/ar privačios žemės. Tačiau medinės tvoros dalis išlenda iš žemės sklypo ribų. Dėl šios aplinkybės įpareigotas patraukti tvorą į savo žemės sklypo ribas ( T. 1, b .l. 91, 91A).

Iš pažymos dėl ,,karštąja linija“ gauto J. N. skunde nurodytų aplinkybių tyrimo matyti, kad 2014-10-28 komisija atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir dėl to surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-1230, kuriame padaryta išvada: 2014-10-28 patikrinimo metu minėtas įvažiavimas nebuvo užlietas. Kitiems gyventojams naudotis šiuo įvažiavimu nėra būtinybės, nes iš Poilsio gatvės šiuo įvažiavimu galima patekti tik į J. N. valdą. Minėtas įvažiavimas, kurį įsirengė J. N. (tai nurodyta jo skunduose), yra nesuformuotame LR valstybei priklausančiame žemės sklype. P. N. turto registro išrašus J. N. priklausančiam žemės sklypui (kad. Nr. 4170/0400J9) teisiškai nustatyto ir įregistruoto įvažiavimo (servituto) nėra. J. N. dokumentų, susijusių su įvažiavimo įrengimu, komisijai nepateikė. Kadangi minėtas įvažiavimas buvo įrenginėjamas daugiau kaip prieš 10 metų, tai jo įrengimo teisėtumas nenagrinėtas. Išnagrinėjus dokumentus ir patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, J. S. (kad. Nr. 4170/0400:59) ir B. Ž. (kad. Nr. 4170/0400:10) sklypuose savavališkai vykdomų statybos darbų ar savavališkai pastatytų statinių nenustatyta. Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimai nustatyti LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo". Nustatyta, kad kūdros yra iškastos daugiau kaip prieš 10 m., todėl teigti ar kūdrų kasimo metu buvo pažeisti kūdrų įrengimo reikalavimai negalima. Patikrinimo metu užfiksuota, kad griovyje, jungiančiame kūdrą Nr. 1 ir ežerą, buvo įrengta reguliuojama pralaida. Patikrinimo metu pralaida buvo išardyta, fotonuotraukomis užfiksuota, kad vanduo iš kūdros Nr. 1 teka į ežerą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 4170/0400-0043 ir 4170/0400-0044 buvo atliekami žemės darbai, dėl kurių buvo užpiltas griovys, sutrikdytas vandens hidrologinis režimas. Siekiant atstatyti griovio pradinę būklę yra atliekami atstatomieji darbai. 2014-10-16 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus surašytas apžiūros aktas Nr. ŽŪ8-67-(4.3), kuriuo, siekiant tinkamai sureguliuoti hidrologinį režimą, J. S. yra įpareigotas iki 2014-11-10 nužeminti kūdrų Nr. 1, Nr. 2, Nr.'3 vandens horizontus, sklypų, kurių kadastriniai Nr. 4170/0400-0043 ir 4170/0400-0044 savininkas S. J. įpareigotas iki 2014-11-10 atlikti hidrologinio režimo atkūrimo (griovio atstatymo) darbus. Įpareigojimas patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo R. N., LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vedėjo M. B., žemės sklypų savininkų J. S. bei S. J. parašais (1 t., b. l. 133-140).

Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2003-03-24 K. R. ir J. S. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kad K. R. parduoda J. S. žemės sklypą, kurio tikslinė naudojimo paskirtis- žemės ūkio, kadastro Nr. 4170/0400:59 Pikeliškių, sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. 41/65714, turintį 1,66 ha ploto ir jame esančius gyvenamąją namą, pirtį, kluoną, tvartą ir kiemo statinius, esančius Šaltoniškių k., Vilniaus r. (2 t., b. l. 26-30).

Iš pripažinimo tinkamai naudoti aktų Nr. (100)-11.75-371 ir Nr. 242 matyti, kad kluonas ir pirtis, esančias Vilniaus r., Šaltoniškių K. tinkamai naudoti (2 t., b. l. 34-46).

Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolė I. B. 2013-05-22 pradėjo vykdyti J. N. prašymą apie tai, kad kaimyniniame sklype pastatyti pastatai neatitinka įstatymų numatytų reikalavimų. Antstolė konstatavo, kad 2013-05-22 17.05 val.. nuvykus adresu Šaltoniškių k., Riešės sen., Vilniaus r. buvo apžiūrėti iš pareiškėjo žemės sklypo matomi, pareiškėjo minimi, pastatai, kurie pareiškėjo teigimu priklauso Irenai ir J. S. bei pastatas pastatytas per arti kaimyninio sklypo. Pareiškėjo teigimu kaimyniniame sklype priklausančiame Irenai ir J. S. yra iškąsta kūdra (2 t., b. l. 106-111).

Teismo nagrinėjimo metu buvo įvertinti ir kiti teismo nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas M. G. atlikti teismo veiksmai ir procesų dalyvių pateikti dokumentai bei kaltinamojo ir nukentėjusiojo charakterizuojanti medžiaga (t. 1, b.l. 5-6, 48-90, 92-95, 109-110, 120, 126, 148-149, 160-172, t. 2, b.l. 1-11, 12-15, 25, 31-33, 49, 53, 54-58, 65, 72-74,. 88, 94-105, 112-128, 130-134).

Kaltinimo dalis dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 154 straipsnio 1 dalyje.

BK 154 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Asmuo už šmeižimą atsako tada, kai tyčia paskleidžia jam žinomai melagingus prasimanymus, t.y. jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį.

Tiek iš kaltinamojo nuoseklių parodymų, tiek iš byloje apklaustų liudytojų darytina išvada, kad kaltinamasis J. N. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal LR BK 154 str. 1 d.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, tačiau įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. T. K., tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Vienas aktualiausių saviraiškos laisvės apribojimo aspektų – asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. Iš esmės, kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą. Pagal E. Ž. T. T. suformuotą praktiką saviraiškos teisės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje, bet atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį baudžiamoji atsakomybė turi būti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją (EŽTT sprendimas A. A. prieš Portugaliją). Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str.). Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones.

Atsižvelgiant į byloje analizuojamų J. N. teiginių turinį, atsiradusias pasekmes, kaltinamojo tyčios turinį, darytina vienareikšmiška išvada, kad J. N. veika negali būti pripažinta nusikalstama. LR BK 154 str. 1 d. numatyto šmeižimo turinį sudaro paskleidimas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį), nori taip veikti ir siekia paskleisti būtent tokią informaciją. Vertinant J. N. išsakytus žodžius, negalima apsiriboti vien tik teisiniais kriterijais. Informacijos pobūdis apie asmenį, žmogaus garbė ir orumas yra sąvoka, kuri gali būti apibūdinta tik tiesiogiai įvertinus aplinkybių visumą, kuriomis ji buvo išsakyta, t. y. įvertinus socialinį kontekstą, tarpusavio santykius ir panašiai.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad konfliktiški santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo tęsiasi daugiau negu 12 metų ir ypač suaktyvėjo 2007 metais, kai nukentėjusysis sutiko paliudyti Vilniaus r. apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. PK-186-269/2007, kurioje J. N. buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d.

2014-07-30 konfliktas kilo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jiems dalyvaujant žemės sklypo naudojimo patikrinime, kurio metu J. N. pasakė, kad nukentėjusysis J. S. už kyšius neteisėtai privatizavo minėtą žemės sklypą bei pastatė jame tris naujus statinius. Liudytoja J. B., dalyvavusi patikrinime parodė, kad J. N. sakė savo nuomonę, daug ką minėjo, sakė pavardes, kad visi „papirkti“. Kai išvažinėjo, pasakė, kreipdamasis į J. S.: „Jeigu tu galvoji, kad man tujos trukdo, tu klysti, man tu trukdai.“ Galimai buvo asmeniniai konfliktai. Liudytojas A. O. parodė, kad negali prisiminti konkrečių žodžių, buvo sakyta, kad viskas neteisėta. Gal buvo stiprios emocijos. Liudytojas L. L. parodė, kad buvo vykdomas patikrinimas dėl užėmimo valstybinės žemės. Buvo kartu A. O., J. B., dalyvavo J. S., J. N., jo žmona. J. N. yra konfliktinė asmenybė, prieš teismo posėdį buvo replikos, patikrinimo metu taip pat buvo replikos tiek J. S., tiek jų atžvilgiu. J. S. atžvilgiu buvo vartojamos sąvokos „kyšininkas“, kitų konkrečių žodžių nepamena.

Liudytojai J. B., A. O., L. L. teismo posėdyje konkrečiai nepatvirtino, kad kaltinamasis pastarojo skundo patikrinimo metu sakytų, kad „J. S. už kyšius neteisėtai privatizavo minėtą žemės sklypą bei pastatė jame tris naujus statinius“. Akivaizdu, kad šie liudytojai galėjo negirdėti kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasisakymus, nes kaltinamojo skundo aiškinimas vyko lauke.

Konstatuotina, kad J. N., remdamasis byloje esančiais dokumentais, tiesiog išsakė savo nuomonę, t. y. jo supratimą, vertinimą bei požiūrį į J. S. veiksmus, neturėdamas tikslo apšmeižti J. S.. Tokiu būdu galima daryti išvadą, jog J. N. išdėstė tik savo subjektyvų tam tikrų faktų vertinimą, neperžengdamas bendražmogiškos moralės reikalavimų, išsakydamas savo poziciją, kuriai galima pritarti arba nesutikti su ja. Lietuvos A. T. ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad šmeižimas ir įžeidimas yra tyčiniai nusikaltimai, todėl teismai privalo nustatyti ne tik tai, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą ar yra įžeidžiančio pobūdžio, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes ( neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją, t.y. ar asmens veiksmų tikslas buvo apšmeižti ar įžeisti kitą asmenį. Tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (Lietuvos A. T. 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9/2012). Kaltinamasis J. N. išdėstydamas savo teiginius, buvo įsitikinęs, kad jie yra teisingi, todėl konstatuotina, kad J. N. išdėstytuose teiginiuose nėra nusikalstamos veikos požymio – tyčios šmeižti žmogų, bei nenustatyta, kad būtų pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę, kritiką (kad ir aštrią) ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises.

Be to J. S. savo skunde nurodė, kad J. N. rašė policijai nepagrįstus, šmeižikiškus skundus 2013 metais. Pabrėžtina, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7 ¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas (Skelbta: Teismų praktika, 1998.06.11, Nr.: 9), dėl ko J. N. veiksmai negali būti laikomi šmeižimu, nes jo veiksmuose nėra kaltės.

Esant nurodytoms aplinkybėms J. N. dėl kaltinimo-šmeižimas-išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatyto BK 154 str. 1 d. (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinimo dalis dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 155 straipsnio 1 dalyje.

2015 m. birželio 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-1888, kuris įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d., kuriame iki tol galiojusiame BK 155 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos tapo dekriminalizuotos. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam pradėtas baudžiamosios bylos privataus kaltinimo tvarka procesas, nepadarius veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalies, nutrauktinas, nes, pasikeitus teisiniam reguliavimui, atsirado Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.

Vadovaudamasis BPK 3 str. 2 d. teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį, kadangi kaltinime išdėstytos aplinkybės nurodytos BPK 3 str. 1 d. 1) p., dėl kaltinamojo veiksmų, kad neva jis, 2014 m. liepos 30 d., Vilniaus r., Riešės sen., Saltoniškių k., viešoje vietoje, žemės sklypo (kadastrinis N r 417/0400:59) naudojimo patikrinime, pagal J. N. skundą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus komisijos narių J. B., A. O., L. L. akivaizdoje išvadino J. S. duriniu, kvailiu, aferistu, nusikaltėliu, paaiškėjo nagrinėjimo teisme metu.

Nukentėjusiojo J. S. pareikštas 1013, 67 Eur civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu ir jam išaiškintina teisė pareikšti ieškinį teisme civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 3 d., 2 p.), {((duomenys neskelbtini) str. 3 d., 2) p.}, (t. 1, b.l. 108, 119).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-2 kompaktinės laikmenos su pokalbio tarp J. N. ir M. G. bei B. Ž. pokalbio įrašais saugomos byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 2, b.l. 47-48, 132-133).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-Vilniaus r. apylinkės teismo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. PK-107-269/2015 grąžintina saugoti šio teismo archyvui (t. 1, b.l. 131).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)308, 313 str., -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. N., dėl kaltinimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo J. S. pareikštą 1013, 67 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu ir jam išaiškinti teisę teisme pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 3 d., 2 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-2 kompaktines laikmenas su pokalbio tarp J. N. ir M. G. bei B. Ž. pokalbio įrašais saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-Vilniaus r. apylinkės teismo išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. PK-107-269/2007 grąžinti saugoti šio teismo archyvui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.