Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. A. 2022 m. spalio 7 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. J. ir jo atstovas advokatas Piotras Orlovas prašo teismo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Tauragės apskrities VPK ir institucija) vyriausiojo tyrėjo R. A. 2022 m. spalio 7 d. nutarimą (toliau – ir nutarimas) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Teismo posėdyje P. J. ir jo atstovas prašė tenkinti skundą, panaikinti 2022 m. spalio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

Tauragės apskrities VPK 2022 m. spalio 7 d. nutarimu P. J. pripažino kaltu pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam 90 Eur baudą.

P. J. nubaustas už tai, kad 2022 m. sausio 6 d. buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad P. J. šlapime, kuris buvo paimtas 2021-11-23 rasta benzoilekgonino. Ši medžiaga yra įtraukta į LR sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais LR SAM ministro 2017-12-28) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, draudžiamų naudoti. P. J. be gydytojo paskyrimo vartojo psichotropinį poveikį turinčias medžiagas. Nutarime nurodyta, kad pažeidimas padarytas Tauragės rajono sav., Tauragėje, laikotarpyje nuo 2021 m. lapkričio mėn. 23 d. 08 vai. 58 min. iki 2021 m. lapkričio mėn. 23 d. 09 val. 35 min.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo. ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisei priešingomis laikomos dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; 2) už administracinių nusižengimų padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo. Šiuo atveju P. J.nubaustas dėl pirmosios alternatyvios veikos, numatytos ANK 71 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. kad vartojo psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo.

Iš Policijos dokumentų valdymo sistemoje sukurtos užduoties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 23 d. Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas S. L. pavedė Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjui R. Š. patikrinti informaciją, kad P. J. galimai vartoja narkotines medžiagas. Užduotyje buvo nurodyta atlikti šlapimo tyrimą, paimti paaiškinimą bei pravesti prevencinį pokalbį dėl narkotikų vartojimo, o esant pažeidimui surašyti protokolą. Apklaustas teisme liudytojas S. L. parodė, kad jis iš kriminalinės žvalgybos gavo informaciją, kad P. J. galimai vartoja narkotines medžiagas, todėl suformavo užduotį pareigūnui R. Š.. Tvirtino, kad Kriminalinė žvalgyba jokios konkrečios informacijos apie narkotinių medžiagų vartojimą, nepateikė, nenurodė kada ir kur P. J. vartojo narkotines medžiagas. Iš 2021 m. lapkričio 23 d. siuntimo atlikti medicininę apžiūrą matyti, kad Tauragės apskrities VPK tyrėjas R. Š., siuntė P. J. atlikti medicininę apžiūrą, pavedant asmens sveikatos priežiūros įstaigai paimti tiriamąją medžiagą (šlapimą), o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistams atlikti objektų tyrimą - nustatyti tiriamojoje medžiagoje esančias psichiką veikiančias medžiagas.

Nors skunde akcentuojama, kad siuntime asmens sveikatos priežiūros įstaigai buvo nurodyta paimti ne tik šlapimo mėginį, bet ir pateikti išvadą ar P. J. buvo apsvaigęs, vartojęs psichiką veikiančių medžiagų, tačiau tokių duomenų teismas nenustatė. Pareigūnas R. Š. apklaustas liudytoju nagrinėjant bylą institucijoje nurodė, kad jis Tauragės ligoninei pavedė paimti J. J. šlapimą, o toksikologijos laboratorijai pavedė jį ištirti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios informacijos, kurią pateikė VšĮ „Tauragės ligoninė“, nustatyta, kad šioje gydymo įstaigoje buvo paimta tik tiriamoji medžiaga (šlapimas), o asmens būklės vertinimas nebuvo atliekamas, nes to nebuvo prašoma. Iš 2021 m. lapkričio 23 d. siuntimo atlikti medicininę apžiūrą, nustatyta, kad pareigūnas R. Š. pažymėjo laukelį 1.2., kad asmens sveikatos priežiūros įstaigai paveda paimti tiriamąją medžiagą (šlapimą), taip pat laukelį 2.2., kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistams paveda nustatyti tiriamojoje medžiagoje esančias psichiką veikiančias medžiagas. Nors pareigūnas siuntime pažymėjo ir laukelius 1.3.2. (ar asmuo apsvaigęs/neapsvaigęs) bei 1.3.3. (ar asmuo vartojęs / nevartojęs alkoholio ir (arba) psichiką veikiančių medžiagų), tačiau jie yra sudedamoji 1.3. laukelio (pavedama asmens sveikatos priežiūros įstaigai pateikti išvadą dėl atlikto tyrimo) dalis, o kadangi pareigūnas šio laukelio nepažymėjo, nėra pagrindo teigti, kad pareigūnas buvo pavedęs asmens sveikatos priežiūros įstaigai (VšĮ „Tauragės ligoninei“) pateikti išvadą dėl atlikto tyrimo. Nustatyta, kad atlikti V. J. šlapimo tyrimą buvo pavesta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistams.

Teismas sutinka su P. J. skunde nurodytu argumentu, kad pareigūnas neturėjo jokio teisinio pagrindo tikrinti ar jis yra vartojęs narkotines bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Iš 2021 m. lapkričio 23 d. siuntimo nustatyta, kad Tauragės apskrities VPK tyrėjas R. Š. siuntė P. J. atlikti medicininę apžiūrą, vadovaudamasis ANK 605 straipsniu. ANK 605 straipsnyje numatyta, jog tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nustatyta tvarka turi būti patikrinta, ar jie yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, remiantis šiuo straipsniu asmuo gali būti tikrinamas vietoje ir (arba) siunčiamas neblaivumui arba apsvaigimui nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatyti tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau ne tuomet, kai asmuo nėra apsvaigęs, bet yra pagrindas manyti, jog asmuo praeityje yra vartojęs narkotinių medžiagų ir jų pėdsakai dar gali būti aptikti vidinėse organizmo terpėse (šlapime, kraujyje ir pan.). Tai savo praktikoje yra konstatavęs ir Klaipėdos apygardos teismas (2017 m. balandžio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-174-557/2017),

Pažymėtina, jog pagal ANK 605 straipsnį gali būti tikrinami tik tie asmenys, kurie yra įtariami padarę administracinį nusižengimą. Šiuo atveju P. J. nebuvo sulaikytas dėl jokio administracinio ar baudžiamojo nusižengimo bei nusikaltimo padarymo. Nustatyta, kad 2021 m, lapkričio 23 d., ryte pareigūnas R. Š. atvyko į P. J. darbovietę – (duomenys neskelbtini), pasikvietė jį pasikalbėti, pasakė, kad turi duomenų, jog pastarasis vartoja narkotines medžiagas, nes policiją apie tai informavo jo draugai, pasiūlė sėsti į tarnybinį automobilį ir važiuoti į ligoninę išsitirti. P. J. nurodė, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Pareigūnas R. Š. šią aplinkybę patvirtino, nurodydamas, kad jokių P. J. apsvaigimo požymių, nepastebėjo. Taigi, pareigūnas bendraudamas su P. J. nepastebėjo, kad jis būtų apsvaigęs, kad jo elgsena būtų neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, ar būtų kitų išorinių apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų požymių. Išanalizavus byloje surinktus duomenis, yra pagrindo teigti, jog 2021 m. lapkričio 23 d. policijos pareigūnas neturėjo pakankamų duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog P. J. buvo apsvaigęs, nes galimai vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Todėl pareigūnas neturėjo teisėto pagrindo vadovaudamasis ANK 605 straipsniu, siųsti P. J. į medicinos įstaigą - Tauragės ligoninę šlapimo mėginiui paimti dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad policijos pareigūnas įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs (22 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taip pat, minėto įstatymo 23 straipsnis numato, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą priverstiniam patikrinimui ar kitoms nustatytoms profilaktinėms priemonėms atlikti asmenį, įtariamą nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu, taip pat rizikos grupės asmenį, kai įtariama, kad jis neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (23 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Rizikos grupės asmens samprata apibrėžta Policijos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje.

Taigi, ir pagal Policijos įstatymą, policijos pareigūnas gali reikalauti asmenį pasitikrinti dėl apsvaigimo tik tuo atveju, jei jis yra teisės pažeidėjas, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, arba jis yra rizikos grupės asmuo, kuris įtariamas esant apsvaigus. Kaip jau buvo nurodyta, 2021 m. lapkričio 23 d., P. J. nebuvo įtariamas padaręs administracinį, baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą. Be to, kaip ir analizuotu ANK 605 straipsnio nurodytu atveju, asmuo turi būti įtariamas ne tik vartojęs narkotines medžiagas, tačiau ir esantis nuo jų apsvaigęs, o šiuo atveju V. J. apsvaigimas nebuvo įtartas, ir nebuvo jokių objektyvių duomenų jam įtarti.

Byloje taip pat nėra duomenų, jog tuo metu, kai policijos pareigūnas pareikalavo P. J. vykti į Tauragės ligoninę šlapimo mėginiui paimti dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo, jis būtų priskiriamas rizikos grupei, kaip tai numato Policijos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje. Tai yra, P. J. nebuvo asmuo, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; kuriam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo; kuris yra nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (kol išnyks teistumas); kuris pripažintas kaltu dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą (kol pasibaigs laidavimo terminas); kuris pripažintas kaltu dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas susitaikius su nukentėjusiuoju (kol sueis vieni metai nuo susitaikymo dienos); kuris sistemingai daro administracinius viešosios tvarkos pažeidimus (nusižengimus) ar smulkius svetimo turto grobimus; kuris du ar daugiau kartų yra nubaustas už transporto priemonių vairavimą, nes vairavo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; kuris turi sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytą psichikos ir elgesio sutrikimą; arba dėl kurio yra faktinių duomenų, rodančių, kad jis neteisėtai disponuoja naminiais alkoholiniais gėrimais ar akcizais apmokestinamomis prekėmis. Nors liudytojas policijos pareigūnas S. L. parodė, kad jis iš kriminalinės žvalgybos buvo gavę informaciją, jog P. J. vartoja narkotines medžiagas, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pareigūno R. Š. nurodyti duomenys, kad V. J. draugai informavo policiją apie narkotinių medžiagų vartojimą, negali būti laikomi patikimais, objektyviais duomenimis, nes tokiu atveju dėl narkotinių medžiagų vartojimo, policijos pareigūnai galėtų tikrinti bet kurį asmenį.

Pareigūnas R. Š. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį į sveikatos priežiūros įstaigą pristatė tik todėl, jog pats asmuo sutiko vykti pasitikrinti, tačiau V. J. teigė, kad pareigūno paklausus, ar jis gali atsisakyti tikrintis, pastarasis jam pasakė, kad atsisako tikrintis tie, kurie vartoja narkotines medžiagas ir asmuo suprato, kad tai bus traktuojama kaip narkotinių medžiagų vartojimo pripažinimas ar vengimas pasitikrinti. Netoleruotina situacija, kai policijos pareigūnas, neturėdamas teisinio pagrindo pristatyti asmenį į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, siūlo jam vykti į gydymo įstaigą, pats tarnybiniu automobiliu atveža asmenį į ligoninę, dalyvauja paimant šlapimo mėginį, o vėliau, administracinio nusižengimo byloje, asmens sutikimu remiasi kaip pareigūnui suteikta teise jį tikrinti. Pažymėtina, jog Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato pareigūno pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, yra pagrindas tvirtinti, kad policijos pareigūnas 2021 m. lapkričio 23 d., neturėjo jokio teisinio pagrindo pristatyti P. J. į medicinos įstaigą - Tauragės ligoninę atlikti medicininės apžiūros ir tikrinti, ar jis yra vartojęs narkotines bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Iš skundžiamo nutarimo nustatyta, kad P. J. kaltė buvo grindžiama būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad P. J. šlapime, paimtame 2021 m. lapkričio 23 d., rasta benzoilekgonino. Nutarime nurodyta, kad ši medžiaga P. J. organizme atsirado jam vartojant narkotinę medžiagą – kokainą. Byloje nebuvo nustatyta, kada ir kur V. J. vartojo šią narkotinę medžiagą. P. J. neigė vartojęs kokainą, tvirtino, kad šlapimo mėginys buvo paimtas pažeidžiant nustatytą tvarką.

Medicininės apžiūros apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija) (toliau – Metodika). Psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų) nustatymas reglamentuotas Metodikos 9 punkte. Apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, imama kraujo ir būtinai šlapimo: kraujo rekomenduojama imti ne mažiau kaip 10 ml į vakuuminius mėgintuvėlius su antikoagulianto (kalio oksalato) ir konservanto (natrio fluorido) mišiniu, kaip nurodyta šios metodikos 8.1.2 papunktyje (Metodikos 9.1.1 punktas); šlapimo rekomenduojama imti ne mažiau kaip 30 ml, šlapimas imamas į plastikinį indelį be jokių priedų (Metodikos 9.1.2. punktas). Metodikoje nustatyta, kad tiriamosios medžiagos paimamos, įpakuojamos, saugomos ir toksikologijos laboratorijai pateikiamos Metodikos 8 punkte nustatyta tvarka. Tai yra, tiriama medžiaga turi būti dedamas į plastikinį (polietileninį) paketą su apsaugine klijuojama juostele, paketas užklijuojamas taip, kad paketo nebūtų galima atidaryti jo nepažeidus. Ant paketo užrašomas tiriamojo asmens vardas, pavardė ir tiriamosios medžiagos rūšis, pasirašo tiriamąją medžiagą paėmęs slaugytojas ar klinikos laborantas, tiriamąjį asmenį pristatęs asmuo ir tiriamasis asmuo (išskyrus tuos atvejus, kai asmuo pasirašyti negali dėl sveikatos būklės). Paketas turi būti su numeriu ir (arba) brūkšniniu kodu, kuris fiksuojamas įstaigos specialiame paketų registracijos žurnale.

Policijos pareigūnų veiksmus nustatant asmens apsvaigimą, reglamentuoja Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 (toliau – Aprašas). Jame numatyta, kad policijos pareigūnas, nustatęs asmens apsvaigimo požymių (neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), pagrįstai įtaręs, kad asmuo apsvaigęs, žodžiu paaiškina asmeniui, kad jis bus pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius; išrašo siuntimą atlikti medicininę apžiūrą ir pristato asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Aprašo 11 punktas). Policijos pareigūnas, pavedęs asmens sveikatos priežiūros įstaigai paimti tiriamąsias medžiagas dalyvauja asmens sveikatos priežiūros įstaigos slaugytojui arba klinikos laborantui iš asmens paimant tiriamąsias medžiagas, taip pat pasirašo ant užklijuoto plastikinio (polietileninio) paketo, į kurį įdėta tiriamoji medžiaga (Aprašo 13 punktas).

Šiuo atveju, iš V. J. paaiškinimo bei liudytojo policijos pareigūno R. Š. parodymų duotų bylą nagrinėjant institucijoje, nustatyta, kad atvykus į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių, pareigūnas iš medicinos darbuotojo paėmė plastikinį indelį ir padavė jį P. J. šlapimui atlikti. Pareigūnas nematė, kad medicinos darbuotoja būtų davusi naują, neišpakuotą plastikinį indelį, todėl nebuvo paneigta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybė, kad jam buvo paduotas panaudotas indelis, kuriame galėjo būti kiti priedai. Taip pat nustatyta, kad šlapimo mėginys, po jo paėmimo nebuvo perduotas tiesiogiai medicinos darbuotojui, jis buvo padėtas gydymo įstaigoje, ant palangės. V. J. ir policijos pareigūnas nematė, kad šlapimo mėginys būtų supakuotas, jie pasirašė ant tuščios plastikinės pakuotės. Taigi, P. J. šlapimo mėginys buvo paimtas nesilaikant Metodikoje nustatytos tvarkos, kad šlapimas turi būti imamas į plastikinį indelį be jokių priedų, tiriama medžiaga turi būti dedama į plastikinį (polietileninį) paketą su apsaugine klijuojama juostele, paketas užklijuojamas taip, kad paketo nebūtų galima atidaryti jo nepažeidus, ant paketo užrašomas tiriamojo asmens vardas, pavardė ir tiriamosios medžiagos rūšis ir pasirašo tiriamąją medžiagą paėmęs slaugytojas ar klinikos laborantas, tiriamąjį asmenį pristatęs asmuo ir tiriamasis asmuo. Policijos pareigūnas, dalyvavęs paimant tiriamąją medžiagą nesilaikė Apraše nurodytos tvarkos, neužtikrino, kad tiriama medžiaga būtų įdėta į plastikinį (polietileninį) paketą jam ir P. J. matant ir, kad būtų pasirašoma ant užklijuoto plastikinio (polietileninio) paketo, į kurį jau būtų įdėta tiriamoji medžiaga.

Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą turi būti itin tiksliai laikomasi nustatytos tvarkos, kad asmeniui, taip pat ir teismui nekiltų abejonių dėl tikrinimo rezultato, arba, kaip šiuo atveju, ar toksikologijos specialistui buvo perduota iš nubausto asmens paimta tiriamoji medžiaga. Esant nustatytiems pažeidimams, paimant šlapimo mėginį, taip pat atsižvelgiant į anksčiau nurodytą aplinkybę, kad pareigūnas neturėjo jokio teisinio pagrindo pristatyti P. J. į medicinos įstaigą ir tikrinti, ar jis yra vartojęs narkotines medžiagas, nėra pagrindo vadovautis kaip įrodymu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, todėl duomenys, surinkti pažeidžiant teisės normas, negali būti pripažinti įrodymu, patvirtinančiu asmens kaltę.

Ištyrus bylos medžiagą, yra pagrindas teigti, kad nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų P. J. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 1 dalyje, padarymo. P. J. pateiktas 2021 m. lapkričio 26 d. tyrimo protokolas patvirtina priešingas aplinkybes, kad jo šlapime narkotinių medžiagų, tarp jų ir kokaino (benzoilekgonino) nebuvo rasta. Nors P. J. šlapimo tyrimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo UAB „Diagnostikos laboratorija“, atliko praėjus trims paroms nuo jo šlapimo mėginio paėmimo Tauragės ligoninėje, tačiau byloje nesant kitų, įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų, paneigiančių šį tyrimą, nėra pagrindo jį atmesti.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinus tai, kas aptarta anksčiau, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, nėra pagrindo teigti, kad P. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 1 dalyje, todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. A. 2022 m. spalio 7 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. A. 2022 m. spalio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.