Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriuo D. R. nubaustas pagal ANK 506 str. 4 d. 115 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2017-01-24 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 85ANP-83859448-17 už tai, kad jis 2017-01-24 apie 14.20 val., būdamas (duomenys neskelbini), Tauragės AVPK, kabinete Nr. 120, policijos pareigūnų A. J. ir D. P. teisėtai reikalaujamas vykti į VšĮ Tauragės ligoninės priėmimo skyrių šlapimo mėginiui paimti dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo, atsisakė vykdyti reikalavimą ir į ligoninę nevyko. Tokia D. R. veika administracinio nusižengimo protokole kvalifikuota pagal ANK 506 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ANK 567 str. 2 d. įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Iš byloje esančio 2017-01-24 siuntimo atlikti medicininę apžiūrą (b. l. 6), matyti, kad Tauragės AVPK tyrėjas A. J., vadovaudamasis ANK 605 str., siuntė D. R. atlikti medicininę apžiūrą, pavedant asmens sveikatos priežiūros įstaigai paimti tiriamąją medžiagą (šlapimą), o Valstybinei teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistams atlikti objektų tyrimą, nustatyti tiriamojoje medžiagoje esančias psichiką veikiančias medžiagas. ANK 605 str. inter alia numato, jog tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nustatyta tvarka turi būti patikrinta, ar jie yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, remiantis šiuo straipsniu asmuo gali būti tikrinamas vietoje ir (arba) siunčiamas neblaivumui arba apsvaigimui nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatyti tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau ne tuomet, kai asmuo nėra apsvaigęs, bet yra pagrindas manyti, jog asmuo praeityje yra vartojęs narkotinių medžiagų ir jų pėdsakai dar gali būti aptikti vidinėse organizmo terpėse (šlapime, kraujyje ir pan.).

Pažymėtina ir tai, jog pagal ANK 605 str. gali būti tikrinami tik tie asmenys, kurie yra traukiami administracinėn atsakomybėn, t. y. yra įtariami padarę administracinį nusižengimą. Administracinė atsakomybė, numatanti nuobaudas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, įtvirtinta ANK 71 str. 1 d., kurioje numatyta, kad teisei priešingomis laikomos dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo 2) už administracinių nusižengimų padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo. Šiuo atveju D. R. nebuvo sulaikytas dėl jokio administracinio nusižengimo padarymo, taigi jo vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo negali būti laikomas antrosios alternatyvios veikos, numatytos ANK 71 str. 1 d., padarymu, todėl akivaizdu, jog šiuo atveju pareigūnai manė, jog yra pagrindas įtarti D. R. vartojus narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, išanalizavus byloje surinktus ir aukščiau aptartus duomenis, matyti, jog 2017-01-24 policijos pareigūnai neturėjo pakankamų duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog D. R. buvo apsvaigęs, nes galimai vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo.

Iš A. J. 2017-01-24 tarnybinio pranešimo dėl anoniminės informacijos Nr. 85-PR2-708 matyti, jog 2017-01-19 buvo gautas anoniminis pranešimas, jog D. R. vartoja marihuaną, tačiau pareigūnai tą dieną šios anoniminės informacijos netikrino, į pranešime nurodytą vietą nevyko, D. R. apsvaigusio nematė ir dėl anoniminio pranešimo gavimo tarnybinio pranešimo nesurašė. Iš A. J. 2017-01-24 tarnybinio pranešimo dėl anoniminės informacijos Nr. 85-PR2-710 matyti, jog tik po penkių dienų nuo anoniminio pranešimo gavimo, kuriame buvo nurodyta, jog D. R. 2017-01-19 vartoja marihuaną, 2017-01-24 policijos pareigūnai A. J. ir D. P. dirbdami kartu nustatė, kad pranešime minimas asmuo yra D. R., kuris tuo metu kaip tik yra atvykęs į Tauragės AVPK dėl supjaustytų jo automobilio padangų. Pažymėtina, jog policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nenurodoma, jog stebint D. R. būtų matyti, kad jis yra apsvaigęs, nesiorientuotų aplinkoje, būtų sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra, kalbėtų nerišliai, būtų apsnūdęs, išsiplėtusiais vyzdžiais ir raudonomis akimis ar būtų kitų išorinių apsvaigimo nuo marihuanos ar kitų narkotinių medžiagų požymių. Aplinkybę, jog D. R. neatrodė apsvaigęs, patvirtina ir policijos pareigūnų elgesys, nes pagal Policijos įstatymo 22 str. 1 d. 7 p. policijos pareigūnas, įtardamas, jog asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, gali neleisti tokiam asmeniui vairuoti transporto priemones, tačiau policijos pareigūnai nesiėmė jokių priemonių sulaikyti D. R. nuo vairavimo ir surašę protokolą už reikalavimo nevykdymą, leido jam automobiliu išvykti iš Tauragės apskrities VPK. Tai, jog pareigūnams nekilo įtarimų, jog D. R. yra apsvaigęs, matyti ir iš minėto siuntimo atlikti medicininę apžiūrą, kuriuo Asmens sveikatos priežiūros įstaigai buvo pavesta paimti tiriamą medžiagą, tačiau neprašoma pateikti išvadą dėl asmens apsvaigimo/ neapsvaigimo (b. l. 6). Kartu pastebėtina, jog iš D. R. 2017-01-24 paaiškinimo, kuriuo jis atsisakė tikrintis apsvaigimą, matyti, jog jo šlapimo mėginys jau buvo imtas prieš metus, tačiau tuomet apsvaigimo nenustatyta (b. l. 4). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, jog dėl D. R. 2016-02-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams (BK 261 str.), kuris 2016-12-21 buvo nutrauktas, tačiau ši aplinkybė tik patvirtina, jog asmuo nėra baustas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, be to, duomenų, kad jis už analogiškas veikas būtų baustas administracine tvarka, institucija taip pat nepateikė (b. l. 7–12).

Iš to, kas išvardyta, akivaizdu, jog policijos pareigūnams neturint jokių objektyvių duomenų, kurie duotų pakankamą pagrindą manyti, jog D. R. yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vizualiai nenustačius, jog D. R. elgesys būtų paveiktas narkotinių medžiagų, nesant duomenų, jog jis praeityje būtų baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, remiantis vien anoniminiu pranešimu, jog jis prieš 5 dienas galėjo rūkyti marihuaną, pareigūnai neturėjo teisėto pagrindo vadovaudamiesi ANK 605 str. reikalauti, kad D. R. vyktų į VšĮ Tauragės ligoninės priėmimo skyrių šlapimo mėginiui paimti dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo.

Tokio pagrindo jiems nesuteikė ir Lietuvos Respublikos policijos įstatyme įtvirtintos policijos pareigūno teisės. Analizuojant minėtame įstatyme įtvirtintas policijos pareigūnų teises ir pareigas, matyti, jog jame aiškiai išdėstyti atvejai, kai policijos pareigūnas gali pareikalauti, kad asmuo pasitikrintų, ar jis yra apsvaigęs. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija Nr. XII-2366, 2016-05-19, paskelbta TAR, 2016-05-27, Nr. 14168) 22 str. įtvirtinančio policijos pareigūno bendrąsias teises, 1 d. 7 p. inter alia numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, jog administracinio nusižengimo padarymu įtariamas asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra apsvaigęs, taip pat neleisti apsvaigusiam asmeniui vairuoti transporto priemonę. To paties įstatymo 23 str., įtvirtinančio policijos pareigūno teises, vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, 4 p. inter alia įtvirtina, kad policijos pareigūnas turi teisę pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą priverstiniam patikrinimui asmenį, įtariamą administracinio nusižengimo padarymu, taip pat rizikos grupės asmenį, kai įtariama, kad jis yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (rizikos grupės asmens samprata apibrėžta Policijos įstatymo 2 str. 11 d.).

Iš sisteminės minėto įstatymo analizės matyti, jog policijos pareigūnas gali reikalauti asmenį pasitikrinti dėl apsvaigimo tik tuo atveju, jei jis yra teisės pažeidėjas, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, arba jis yra rizikos grupės asmuo, kuris įtariamas esant apsvaigus. Byloje nėra duomenų, jog tuo metu, kai policijos pareigūnai pareikalavo D. R. vykti į VšĮ Tauragės ligoninės priėmimo skyrių šlapimo mėginiui paimti dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo, jis būtų priskiriamas rizikos grupei, kaip tai numato Policijos įstatymo 2 str. 11 d. Taigi iš pirmo žvilgsnio vienintelis įstatyme numatytas pagrindas, kuriuo remdamiesi policijos pareigūnai turėjo teisę reikalauti, kad D. R. vyktų į sveikatos priežiūros įstaigą, buvo Policijos įstatymo 22 str. 1 d. 7 p. ir 23 str. 4 p. įtvirtintos nuostatos, jog policijos pareigūnas turi teisę pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigas priverstinam patikrinimui asmenį, įtariamą administracinio nusižengimo padarymu, kai įtariama, kad jis apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Vis dėlto, lingvistiškai aiškinant šias teisės normas, matyti, jog pagal jas į sveikatos priežiūros įstaigas galima pristatyti ne visus apsvaigusius asmenis, o tik tuos, kurie yra teisės pažeidėjai, t. y. turi būti pagrįstas manymas, jog asmuo padarė teisės pažeidimą. Be to, kaip ir analizuotu ANK 605 str. nurodytu atveju, asmuo turi būti įtariamas ne tik vartojęs narkotines medžiagas (iš teismų praktikos žinoma, jog pavartotų narkotinių medžiagų pėdsakai žmogaus organizme gali būti aptinkami ir praėjus kelioms savaitėms po tokios medžiagos vartojimo), tačiau ir esantis nuo jų apsvaigęs (kas būdinga praėjus nedideliam laiko tarpui po narkotinės medžiagos vartojimo), o šiuo atveju D. R. apsvaigimas nebuvo įtartas, ir nebuvo jokių objektyvių duomenų jam įtarti.

Kaip matyti iš Institucijos atsiliepimo į apeliacinį skundą, jame akcentuojama Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 2 p. inter alia numatyta pareiga pareigūnui, gavusiam pranešimą apie administracinį nusižengimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam nusižengimui. Bylos duomenimis nustačius, jog anoniminis pranešimas, kad D. R. vartoja marihuaną, buvo gautas 2017-01-19, o pareigūnai reikalavimą vykti pasitikrinti dėl narkotinių medžiagų vartojimo D. R. pareiškė tik 2017-01-24, t. y. praėjus 5 dienoms po pranešimo apie galimą pažeidimą gavimo, nėra pagrindo teigti, jog pareigūnai tokiais veiksmais tinkamai laikėsi jiems nustatytos pareigos imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam nusižengimui, ir kad kitaip elgtis jie negalėjo. Policijos pareigūnai, norėdami tinkamai laikytis šios pareigos ir imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam nusižengimui, 2017-01-19 gavę pakankamai informatyvų anoniminį pranešimą (nurodytas administracinį nusižengimą darančio asmens vardas ir pavardė, pakankamai tiksliai įvardyta nusižengimo darymo vieta), turėjo visas galimybes nedelsiant reaguoti į gautą informaciją, tačiau to nepadarė, ir tik tuomet, kai D. R. pats atvyko į Tauragės apskrities VPK dėl pareiškimo surašymo, nusprendė, kad jiems vis dar kyla pareiga imtis neatidėliotinų priemonių prieš 5 dienas galimai padaryto pažeidimo užkardymui. Apygardos teismas pažymi, jog Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. numato pareigūno pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves. Akivaizdu, jog reikalavimas vykdyti nepagrįstą policijos pareigūno reikalavimą kertasi su pamatinėmis Konstitucijoje įtvirtintomis asmens teisėmis ir laisvėmis, be to, vien anoniminiu pranešimu grindžiamas, jokiais objektyviais duomenimis neparemtas pakartotinis reikalavimas (D. R. nurodė, jog jis jau buvo siųstas tikrintis dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau vartojimo faktas nepasitvirtino) vykti į sveikatos priežiūros įstaigą šlapimo mėginiui paimti dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo gali žeisti ir asmens orumą. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnas neturėtų selektyviai rinktis, kokias įstatyme numatytas (Policijos įstatymo 25 str.) pareigas vykdyti, ir vienodai laikytis visų teisės aktuose įtvirtintų pareigų, jų neprioretizuojant ir išlaikant balansą tarp asmens laisvių ir teisių bei visuomenės intereso užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams.

Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog policijos pareigūnai, neturėdami pakankamo pagrindo įtarti D. R. esant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, nei remdamiesi ANK 605 str., nei Policijos įstatymu neturėjo teisėto pagrindo reikalauti, kad D. R. vyktų į VšĮ Tauragės ligoninės priėmimo skyrių šlapimo mėginiui paimti dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo. Konstatuotina, kad D. R. veiksmuose nėra ANK 506 str. 4 d. numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 str. 4 d. dėl D. R. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.