- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- ATP-208-557/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00047-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarimo, kuriuo G. S. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 str. 1 d. nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. 2016-12-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 85P-81265390-16 už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 27 d. 8.56 val. (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,67 promilių girtumas. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus. Tokie G. S. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1. d.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą G. S. pagal ATPK 126 str. 1 d. nutraukė konstatavęs, kad nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis G. S. veiksmuose. Tokį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad nagrinėjamoje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl G. S. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių, nes G. S. nuosekliai laikėsi pozicijos, jog prieš tikrinant blaivumą jis pat pareigūnams tvirtino, jog dvi dienas yra nevartojęs alkoholio, tą patvirtino ir teisme apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas M. G.. Išvydęs alkotesterio rodmenis – 0,68 prom. girtumo laipsnį – pareigūnų prašė leisti perpūsti, tačiau pareigūnai neleido, todėl apylinkės teismas padarė išvadą, kad remiantis vien alkotesterio duomenimis tvirtinti, kad G. S. vairavo neblaivus (0,67 prom.) ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, negalima. Be to, teismas nurodė, kad aplinkybė, jog praėjus šiek tiek mažiau nei valandai po to, kai G. S. organizme nustatyta 0,67 promilės alkoholio, o laikantis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio nenustatyta visiškai, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį, nes didesnę įrodomąją galią turi paimtame kraujo mėginyje nustatytas alkoholio kiekis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyrius prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarimą ir G. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. bei paskirti jam administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos ribų. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas, mano, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, jog 2016-12-27 08.56 val. G. S. Pagėgių sav. Vilkyškių mstl., Rambyno g., buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę, 2016-12-27 09.11 val. buvo patikrintas blaivumas su alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. AREA-0073, atlikus testą nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,67 prom. Blaivumo testas buvo atliktas laikantis alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijos. Be to, minėtas prietaisas pagal savo technines galimybes aptinka burnoje esantį alkoholį ir fiksuoja tokius atvejus, užrašant ekrane „Burnos alkoholis“.
Nurodo, jog nors apylinkės teismas nutarime nurodo, kad alkotesterio kvitas nepateiktas, todėl nėra aišku, ar buvo taikyta paklaida dėl atlikto matavimo rezultato, tačiau apylinkės teismui buvo pateiktas alkoholio matavimo prietaiso patikros sertifikatas, kuriame yra nurodyta paklaida 0,017 promilių, esant rezultatui iki 1,0 prom. Administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame yra formuluojamas kaltinimas, buvo nurodyta, koks buvo užfiksuotas rezultatas – 0,67 prom., be to, buvo pateikta ir alkoholio matavimo prietaiso išklotinė, kurioje matyti nustatyti rezultatai. Apylinkės teismas nutarime taip pat nurodė, kad kaip liudytojas apklaustas M. G. teisme tvirtino, jog G. S. dvi dienas nevartojo alkoholio, tačiau Institucija su šiuo teiginiu nesutinka, nes M. G. posėdžio metu to nesakė, tik nurodė, kad nevartojo šiandien. Pats G. S. teigė, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, ir tai yra užfiksuota pažeidimo metu. G. S. pažeidimo padarymo metu iš viso nieko nesakė apie tai, kad dvi dienas yra nevartojęs alkoholio, tik prašė duoti dar kartą pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Tai yra užfiksuota garso įraše, kuris buvo daromas pažeidimo metu ir yra pridėtas prie apeliacinio skundo.
Pabrėžia, kad alkoholio kiekio matuoklis buvo su metrologine patikra, neblaivumo testas atliktas laikantis alkoholio kiekio matuoklio naudojimosi instrukcijos. Pažymi, jog, kaip konstatuota 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime byloje Nr. N-62-3686/2008, laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja, be to, asmuo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai reiškia, kad praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio nustatytas neblaivumo laipsnis neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Atkreipia dėmesį, jog Tauragės rajono apylinkės teismas rėmėsi tik G. S. pateikta specialisto išvada, kuri kelia rimtų abejonių dėl rezultatų tikrumo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 str. 2 d. 3 p., be kita ko, numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis. ANK 422 str. 5 d. už veiką, dėl kurios padarymo administracinėn atsakomybėn patrauktas G. S. (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai) užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur, ir jiems privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 str. 9 d.) Tuo tarpu pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 126 str. 1 d. už analogišką veiką numatė baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 Eur atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš to, kas išvardyta, matyti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. teisinės padėties ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. prasme nešvelnina, todėl jo veika neperkvalifikuotina ir apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d., nagrinėjamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs G. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas, remiantis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.
Pagal ATPK 257 str. administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai turi būti vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-65-303/2015). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs įrodymus teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan. Teisingam teismo baigiamojo akto priėmimui svarbu ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Byloje keliamas klausimas, ar G. S. 2016 m. gruodžio 27 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Bylos duomenys patvirtina, jog G. S. vairuotas automobilis buvo sustabdytas 2016-12-27, apie 8.56 val. Patikrinus G. S. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. AREA-0073, kurio tinkamumą naudoti patvirtina patikros sertifikatas Nr. 0465102 (b. l. 4), 09.11val. G. S. buvo nustatytas 0,67 prom. girtumas (b. l. 38). Savo pasiaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole G. S. nurodė, jog vairavo pagiringas, nes reikėjo į darbą (b. l. 1). Tai, jog nuo G. S. sklido alkoholio kvapas, kurį užuodė tiek jis, tiek ir jo kolega, duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė liudytojas policijos pareigūnas M. G. (b. l. 31). Taigi G. S. kaltinančią versiją patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jame esantis G. S. pasiaiškinimas (b. l. 1), policijos pareigūno E. J. 2016-12-27 tarnybinis pranešimas (b. l. 3), alkotesterio rodmenų duomenų išklotinė (b. l. 38), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 4), liudytojo M. G. parodymai. Apylinkės teismas, vertindamas šiuos duomenis manė, jog jie nėra pakankami pagrįsti G. S. kaltę, ir nurodė, kad didesnę įrodomąją galią turi G. S. teisinanti Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvada Nr. T-A 141/2017(01), kuri rodo, jog G. S. 2016-12-27 paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta. Apygardos teismas negali sutikti su tokiu apylinkės teismo vertinimu.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 2 p. numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro keturi etapai: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas. Šios Metodikos 6 p. numatyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau – Medicininės apžiūros aktas), išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. Šios Metodikos 8.2 punkte numatyta, kad iš dilbio venos imama ne mažiau kaip 5 ml kraujo. Metodikos 8.4 p. nustatyta, kad „vakuuminis mėgintuvėlis su krauju ar šlapimu turi būti užantspauduojamas. Ant jo gamintojo etiketės turi būti nurodytas tiriamo asmens vardas, pavardė, tikslus kraujo ir/ar šlapimo paėmimo laikas: data, laikas minučių tikslumu“. Metodikos 8.5 p. nustato, kad „užantspauduotas vakuuminis mėgintuvėlis dedamas į voką, kuris užklijuojamas ir pažymimas gydymo įstaigos antspaudu taip, kad voko nebūtų galima atidaryti jo nepažeidus“. Metodikoje taip pat nurodyta, kad Medicininės apžiūros aktas tvirtinamas gydytojo parašu ir asmeniniu spaudu, jis turi turėti numerį, būti patvirtintas asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) antspaudu, jame negali būti trumpinimų ir braukymų (12 p.), be to, jis pildomas dviem arba trimis egzemplioriais, kai asmuo į ASPĮ kreipiasi savo iniciatyva, vienas egzempliorius atiduodamas asmeniui, kitas – lieka ASPĮ (13 p.).
Apygardos teismo vertinimu, nustatinėjant asmens neblaivumo laipsnį vairavimo momentu, vertinant pirminius alkotesterio rodmenis ir lyginant juos su laboratoriniu kraujo tyrimu tikrinant asmens blaivumą gautais duomenimis, ypatingą reikšmę turi tinkamas medicininės apžiūros atlikimas sveikatos priežiūros įstaigoje ir biologinės terpės bandinio paėmimas, preciziškai laikantis visų nustatytų taisyklių. Tačiau Medicininės apžiūros aktas byloje nepateiktas, nors jo kopija turėjo būti perduota G. S., kuris savo iniciatyva kreipėsi į ASPĮ (Metodikos 13 p.). Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą, jam nuvykus į VŠĮ Tauragės rajono ligoninę ir paprašius, kad būtų atliktas blaivumo nustatymo tyrimas, iš jo buvo paimtas kraujas tyrimui, o asmens apžiūra apskritai nebuvo atliekama ir Medicininės apžiūros aktas nebuvo pildomas. Nustatyta tvarka neatlikus medicininės apžiūros ir nesant Medicininės apžiūros akto, nėra galimybės nustatyti, nei kada prasidėjo asmens patikrinimas, nei kada ir kokios būklės G. S. atvyko į medicinos įstaigą, taip pat ir to, koks gydytojas jį apžiūrėjo (ir ar apskritai apžiūrėjo), be to, nėra galimybės nustatyti, kaip vyko tiriamųjų medžiagų paėmimas, ar buvo paimtas reikiamas kiekis kraujo, ar buvo naudojamos tinkamos priemonės, ar mėginys buvo apsaugotas, koks laborantas atliko mėginio paėmimą, ir pan. Kaip jau minėta, Metodikos 2 p. numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro keturi etapai, todėl visi anksčiau išvardyti duomenys yra būtini norint konstatuoti, jog buvo nenukrypta nuo nustatytų taisyklių, asmuo buvo tinkamai apžiūrėtas bei laikantis taisyklių buvo paimtas mėginys, ir todėl trečiojo asmens medicininės apžiūros etapo (tiriamųjų medžiagų ištyrimas) metu gauti duomenys gali būti laikomi patikimais.
Pažymėtina, jog ir iš pačios Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 141/2017(01) (toliau – Išvada) matyti, jog atliekant G. S. medicininę apžiūrą nebuvo laikomasi Metodikos. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog Išvados 4 p. nurodyta, kad tyrimo atlikimo pagrindas yra VšĮ Tauragės ligoninės gydytojo siuntimas, ant kurio nenurodyta gydytojo pavardė, nors pagal Metodikos 8.7. p. siųsdamas tiriamąsias medžiagas į toksikologijos laboratoriją, gydytojas užpildo du biologinės terpės siuntimo egzempliorius (pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 179-2/a), o siuntimą pasirašo gydytojas ir slaugytojas (klinikos laborantas) (Metodikos 8.8. p.). Be to, Išvados 5 p. nurodyta, kad kraujas paimtas 2016-12-27, o gautas 2017-01-03, t. y. praėjus 5 darbo dienoms po jo paėmimo, nors Metodikos 8.9. p. nurodyta, kad tiriamosios medžiagos, siunčiančiosios ASPĮ arba policijos transportu į toksikologijos laboratoriją, pristatomos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Metodikos 11 p. atskirai reglamentuoja išvados formulavimą, t. y ketvirtąjį asmens medicininės apžiūros etapą. Iš nuostatų išeina, kad išvados formulavimui reikalingos tam tikros sąlygos. Metodikos 11.1 p. nustatyta, kad Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo tik gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, vadinasi, po kraujo tyrimo rezultatų gavimo pirminę asmens apžiūrą atlikęs gydytojas įvertina gautus toksikologinio tyrimo rezultatus visų asmens tyrimo metu gautų duomenų kontekste ir tik tuomet įvertina, ar asmuo apžiūros metu buvo blaivus. Vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų (etapų), sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas (kasacinė nutartis 2AT-18-942/2015). Medicininės apžiūros tikslą reiktų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, bet nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą), reiktų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo) (kasacinė nutartis Nr. 2AT-12-2014). Šiuo atveju byloje pateikta Specialisto išvada yra tik tarpinis medicininės apžiūros etapas, ji nėra Metodikos 11.1 p. numatyta tvarka suformuluota ir Medicininės apžiūros akte užpildyta išvada, kurioje nurodomi ne tik konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys (11.2. p.), bet ir nurodoma, ar asmuo blaivus / neblaivus (11.3. p.), bei nurodomas asmens neblaivumo laipsnis (lengvas / vidutinis / sunkus) (11.4. p.). Akivaizdu, jog G. S. atveju Metodikoje numatytos keturių etapų asmens patikrinimo dėl apsvaigimo nuo alkoholio tvarkos nesilaikymas, nukrypimas nuo teisės aktuose detaliai įtvirtinto ir patikros patikimumą garantuojančio reglamentavimo, selektyvus vieno iš patikrinimo etapų (kraujo tyrimo) atlikimas, asmens apžiūros neatlikimas ir neaprašymas, kraujo mėginio paėmimo procedūros neaprašymas, galutinės išvados nepriėmimas iš esmės diskreditavo bet kokius iš tokio patikrinimo išplaukiančius rezultatus.
Apygardos teismas konstatuoja, jog byloje nesant Medicininės apžiūros akto, apylinkės teismas padarė klaidingą ir niekuo neparemtą išvadą, jog nagrinėjamojoje byloje G. S. savanoriškai atvykus į VšĮ Tauragės ligoninę dėl blaivumo iš kraujo tyrimui atlikti, nebuvo pažeistos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos nuostatos. Dėl nustatytų padarytų šiurkščių šių taisyklių pažeidimų nėra galimybės konstatuoti, jog specialistas, pateikęs išvadą Nr. T-A 141/2017(01), iš tiesų tyrė iš G. S. 2016-12-27 9.52 val. paimtą, tinkamai apsaugotą ir laiku pateiktą kraujo mėginį. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad specialisto tyrimui buvo pateiktas būtent iš G. S. paimtas, tinkamai supakuotas ir apsaugotas nuo galimo sukeitimo ar išorės veiksnių poveikio kraujo mėginys, kad tyrimui buvo paimtas reikiamas kraujo kiekis, nepaneigta galima ilgo laiko tarpo, praėjusio nuo mėginio paėmimo ir jo ištyrimo laboratorijoje, įtaka tyrimo rezultatams. Akivaizdu, jog byloje esant pateiktai vien Toksikologijos laboratorijos išvadai, kuri turėtų būti tik dalis bendro asmens tyrimo, tačiau nesant Medicininės apžiūros akto, jame nurodytos bendros tiriamo asmens būklės ir atskleistų tiriamųjų medžiagų paėmimo aplinkybių, taip pat ir juo suformuluotos galutinės išvados dėl asmens blaivumo, atskira specialisto išvada, kuria ištirtas neaiškiomis aplinkybėmis paimtas ir tyrimui pristatytas kraujo mėginys, negali būti laikoma patikimu ir tinkamu įrodymu, paneigiančiu ar keliančiu abejonių dėl 2016-12-27 09.11 val. alkotesteriu G. S. nustatyto 0,67 prom. girtumo laipsnio. Remiantis tuo, kas išvardyta, Specialisto išvada Nr. T-A 141/2017(01) kaip įrodymu šioje byloje nesivadovautina.
Atmetus byloje pateiktą Specialisto išvadą, byloje nelieka jokių kitų G. S. kaltę paneigiančių ar abejonę dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo keliančių duomenų. Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad byloje kyla pagrįstų abejonių dėl G. S. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių, jas neva kelia pažeidėjo parodymai, kad jis buvo dvi dienas negėręs (tai neva patvirtino kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. G.), jog policijos pareigūnai neleido tikrintis neblaivumo alkotesteriu antrą kartą, bei tai, jog neaišku, ar buvo pritaikyta alkotesterio paklaida, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu teismo pateiktu duomenų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas didelę reikšmę suteikė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdžio metu pateiktai gynybinei versijai, jog prieš tikrinant blaivumą jis pareigūnams tvirtino, jog dvi dienas yra nevartojęs alkoholio, tačiau akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas dėl jam gresiančios atsakomybės, be to, jis nėra saistomas pareigos posėdžio metu sakyti tiesą, todėl jo parodymai turi būti vertinami tik kitų duomenų kontekste. Nors apylinkės teismas pažymėjo, kad šią pažeidėjo nurodomą aplinkybę teisme patvirtino policijos pareigūnas M. G., tačiau iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog pareigūnas nurodė, kad vairuotoją sustabdžius šis teigė, kad tą dieną yra negėręs, tačiau yra pagiringas (b. l. 31), taigi policijos pareigūnas, skirtingai nei skundžiamame nutarime nurodė teismas, teismo posėdžio metu nepatvirtino G. S. versijos, jog jis nurodė policijos pareigūnams, kad yra dvi dienas nevartojęs alkoholio. Be to, tokią pirmosios instancijos teisme iškeltą pažeidėjo versiją paneigia ne tik policijos pareigūno parodymai teisme, tačiau ir paties pažeidėjo paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1), kuriame jis savo ranka užrašė, kad vairavo automobilį būdamas pagiringas (o tai atitinka pareigūno M. G. parodymus teisme).
Prie apeliacinio skundo Institucija pateikė garso įrašą (VN551029) (b. l. 50), kuriame užfiksuotas G. S. ir policijos pareigūnų bendravimas automobilyje. Įrašo 0.20-0.40 min. policijos pareigūnas sako G. S., kad būtų prasmė pakartotinai tikrintis blaivumą alkotesteriu, jei jis būtų neseniai vartojęs alkoholį (bet ir tuomet alkotesteris fiksuotų alkoholį burnoje, būtų išmesta klaida), tačiau šiuo atveju, pažeidėjui nurodžius, kad alkoholis vartotas vakar, nėra prasmės pakartotinai tikrintis. Įrašo 5.00-5.50 min. G. S. paklausus, ar jam negali duoti pakartotinai pasitikrinti blaivumo, pareigūnas atsako, jog negalima, ir nurodo, kad valandos bėgyje gali važiuoti į ligoninę, jei pažeidėjas jaučiasi blaivus. Tuo pačiu pareigūnas nurodo, jog nuo G. S. užsiuodžia alkoholis („nuo jūsų tikrai neša“), o jam pakartotinai tikrinantis alkotesteriu, girtumas gali būti nustatytas dar didesnis, nei pirmą kartą tikrinant („kitiems būna pakyla per 15-20 min. dar daugiau“). Įrašo 6.40 min. G. S. pasidomėjus, nuo kada skaičiuojasi valandos laikotarpis, policijos pareigūnas nurodė, jog nuo tikinimosi alkotesteriu. Išvardytos institucijos pateiktame garso įraše užfiksuotos policijos pareigūnų ir G. S. pokalbio detalės atskleidžia, jog sustabdytas policijos pareigūnų G. S. jiems pasakė, kad gėrė išvakarėse, pareigūnai jam nurodė, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Taigi šis įrašas patvirtina M. G. parodymus teisme ir pažeidėjo paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą aplinkybę, kad G. S. vartojo alkoholį išvakarėse, ir paneigia G. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iškeltą versiją, kad alkoholį jis vartojo prieš dvi dienas ir tai nurodė pareigūnams.
Pažymėtina, kad šį įrodymą (laikmeną su garso įrašu) apeliantas pateikė kartu su apeliaciniu skundu, apeliaciniame skunde tai pažymėdamas ir aptardamas garso įrašo turinį. Akivaizdu, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo ir jo atstovė turėjo visas galimybes teisme susipažinti su minimu garso įrašu ir netgi pasidaryti jo kopiją, bei savo poziciją dėl šio įrodymo išdėstyti atsiliepime į apeliacinį skundą, taigi naujo įrodymo pateikimas jiems nebuvo procesinė staigmena. Aplinkybė, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo ir jo atstovė nepasinaudojo galimybe išreikšti savo poziciją dėl naujo įrodymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neužkerta galimybės remtis šiuo apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktu ir apeliaciniame skunde aptartu įrodymu. Kita vertas, šis įrodymas nėra kertinis ar lemiamas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės įrodymas, juo tik patvirtinamos liudytojo M. G. apklausos teisme metu bei paties G. S. pirminiame paaiškinime nurodytos aplinkybės.
Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad pareigūnai nepateikė teisės akto, kuris patvirtintų, jog pareigūnai teisėtai atsisakė G. S. tikrinti blaivumą alkotesteriu antrą kartą, su šia tvarka nesupažindino ir pažeidėjo. Apygardos teismas pažymi, jog KET 14 p. nustato draudimą neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims vairuoti transporto priemonę; ATPK 126 str. 1 d. numato atsakomybę asmenims, kurie vairavo neblaivūs; Policijos įstatymo 25 str., reglamentuojančio policijos pareigūno pareigas, nuostatos numato pareigą imtis priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam teisės pažeidimui; Patrulių veiklos instrukcijos 61.7 p. numato pareigą eismo priežiūrą vykdančiam policijos patruliui nustatyta tvarka įforminti eismo įvykio, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 14.2 p. reikalavimai įpareigoja policijos pareigūną nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, laikytis pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo principų. Akivaizdu, jog policijos pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo laukti ir tikrinti asmenį pakartotinai po to, kai laikantis instrukcijos, atliekant sustabdyto automobilio vairuotojo blaivumo patikrinimą naudojant alkoholio kiekio matuoklį, buvo gauti objektyvūs duomenys, jog tikrinamas asmuo yra neblaivus. Iš teismų praktikos matyti, jog kitoks policijos pareigūnų elgesys, t. y. pakartotinis blaivumo tikrinimas nustačius asmens blaivumą ir nesant jokių duomenų, kad tikrinimas technine priemone buvo netinkamas (gautas rezultatas neobjektyvus), gali būti laikomas netinkamu policijos pareigūno pareigų imtis priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui ir įforminti administracinį teisės pažeidimą surašydamas protokolą vykdymu (LVAT nutartis Nr. A-3769-492/2016).
Atkreiptinas dėmesys, jog iš minėto, prie Institucijos apeliacinio skundo pateikto garso įrašo (b. l. 50), matyti, jog policijos pareigūnai G. S. detaliai išaiškino, kad jie neturi pagrindo tikrinti jo blaivumą dar kartą, pažymėjo, jog vėlesnis tikrinimas gali sąlygoti ir didesnius alkotesterio rodmenis, paaiškino, jog jis turi visas galimybes vykti į gydimo įstaigą, nurodė laiką, per kurį jis turėjo nuvykti apžiūrai. Pastebėtina, jog iš alkoholio patikrinimo alkotesteriu laiko – 09.11 val. (b. l. 38), protokolo surašymo laiko – 9.15 val. (b. l. 1), ir garso įrašo (7.11-7.20 min.), kuriame girdėti, kad pildant protokolą pareigūnai leido pažeidėjui nueiti iki namų, kad jis galėtų greičiau susirasti galimybę nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą matyti, jog pareigūnai dirbo itin operatyviai (protokolą surašė per 4 minutes nuo neblaivumu nustatymo), nesistengė sukurti dirbtinių kliūčių pažeidėjui pasinaudoti galimybe pasitikrinti blaivumą medicinos įstaigoje. Iš to, kas išvardyta, matyti, jog vien tai, kad policijos pareigūnai, po patikrinimo technine priemone objektyviai užfiksavę G. S. neblaivumą, ir tokiu būdu nustatę, jog G. S. padarė KET pažeidimą, nesutiko su pažeidėjo prašymu kartoti blaivumo testą ir nurodė jam, jog nesutikdamas su patikrinimo rezultatais jis gali vykti į ASPĮ, ir jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepaneigia ir nekelia abejonių dėl alkotesterio duomenų teisingumo.
Grįsdamas savo poziciją dėl alkotesterio duomenų nepatikimumo, apylinkės teismas nurodo, jog byloje nėra aišku, ar buvo pritaikyta alkotesterio sertifikate nurodyta paklaida. Tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, byloje aiškiai nustatytas tiek alkotesteriu užfiksuotas asmens neblaivumo laipsnis, tiek ir alkotesterio paklaida. Iš byloje esančios Institucijos pateiktos alkotesterio rodmenų duomenų išklotinės matyti, jog 9.11 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. AREA-0073 nustatytas 0,67 prom. girtumas (b. l. 38). Iš byloje pateikto alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0465102 matyti, kad galima prietaiso paklaida, kai nustatomas neblaivumas nuo 0,01 iki 1 prom. yra ± 0,017 (suapvalinus 0,02) promilės (b. l. 4). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad juo nustatyta, jog G. S. 2016-12-27 9.11 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. AREA-0073, 0465102 nustatytas 0,67 ± 0,02 prom. girtumas (b. l. 1). Iš to, kas išvardyta, matyti, jog skirtingai nei skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje aiškiai nustatyta, kad G. S. alkotesteriu buvo nustatytas 0,67 prom. girtumas, kuriam taikoma ± 0,02 prom. prietaiso paklaida.
Byloje esančių įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nustatyta, jog 2016-12-27 9.11 val. pažeidėjui nustatytas 0,67 ± 0,02 prom. girtumas ir jame esantis G. S. pasiaiškinimas, jog jis vairavo automobilį būdamas pagiringas (b. l. 1), policijos pareigūno E. J. 2016-12-27 tarnybiniu pranešimu, kuris patvirtina, jog 2016-12-27 9.11 val. pažeidėjui nustatytas 0,67 prom. girtumas (b. l. 3), liudytojo policijos pareigūno M. G. parodymais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad sustabdžius G. S. nuo jo sklido alkoholio kvapas, kurį užuodė tiek M. G., tiek kitas su juo dirbęs pareigūnas (b. l. 31), alkotesterio rodmenų duomenų išklotine, iš kurios matyti, jog 9.11 val. alkotesteriu nustatytas 0,67 prom. girtumas (b. l. 38), alkotesterio patikros sertifikatu, iš kurio matyti, kad galima prietaiso paklaida, kai nustatomas neblaivumas nuo 0,01 iki 1 prom. yra ± 0,017 promilės (b. l. 4), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog patikimai nustatyta, kad G. S. 2016-12-27 8.56 val. (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,67 prom. (įvertinus paklaidą – 0,65 prom.) girtumas. Tuo G. S. pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė ATPK 126 str. 1. d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Remiantis tuo, kas išvardyta, apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas – G. S. pripažįstamas kaltu pagal ATPK 126 str. 1. d. ir jam skiriama administracinė nuobauda. Šio pažeidimo padarymas vairuotojams užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 Eur atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Skirdamas G. S. nuobaudą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia: į padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas vienas šiurkščiausių KET pažeidimų, kurio metu kilo pavojus tiek pačiam pažeidėjui, tiek ir kitiems eismo dalyviams; į pažeidėjo asmenybę – praeityje administracine tvarka nebaustas (b. l. 9), yra teigiamai charakterizuojamas darbovietėje (b. l. 26); į tai, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažino ir savo kaltę neigė; į tai, kad byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nesant konkretaus apeliaciniame skunde nurodyto prašymo, apygardos teismas mano, kad ATPK 20 str. įtvirtintus nuobaudų tikslus pasiekti galima paskyrus G. S. sankcijoje numatytą minimalią pagrindinę nuobaudą bei minimaliam laikui atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą: G. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir nubausti jį 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Nutarimas neskundžiamas.