- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- A18.-130-1010/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00081-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pažeidėjas
- J. P., Institucijos
Institucijos atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą atstovas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono PK Veiklos skyriaus viršininkui G. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1961 m. kovo 5 d., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis S. Gedminto įmonėje, vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2017 m. balandžio 9 d., apie 14.23 val., (duomenys neskelbtini)., Šilalės r. ligoninės priėmimo skyriuje, nevykdė teisėtų policijos pareigūno A. K. reikalavimo nusistatyti girtumą. Tokiais veiksmais J. P. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl to įvykio nieko nepamena. Buvo sumuštas ir pristatytas į Šilalės ligoninę, ten jam susiuvo kaktą ir išvežė į Klaipėdos ligoninę. Nepamena kaip jį atvežė į Šilalės ligoninę.
L. R. Š., dirbantis VšĮ Šilalės rajono ligoninėje gydytoju teismo posėdžio metu parodė, kad atvežtas ligonis buvo neblaivus, sakė, jog jį sumušė kaimynas. Jam buvo suteikta pagalba, atlikta galvos rentgenograma, nustatyta diagnozė muštinės žaizdos ir nubrozdinimai kaktoje, paskui išvežtas greitosios medicinos pagalbos transportu į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Negali pasakyti ar pareigūnai liepė jam pūsti, ar jis priešinosi pareigūnams neatsimena, kraują girtumo nustatymui paima tada, kai užsako policija.
Liudytojas A. K., tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. balandžio 9 d., nuo 9 val. iki 21 val. dirbo pagal nustatytą grafiką užtikrinant eismo saugumą ir viešąją tvarką Šilalės mieste ir rajone. Apie 14.15 val., iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Šilalės m., Vytauto Didžiojo g. 17, į priėmimą pristatytas J. P., kurį galimai sumušė kaimynas. Apie 14.23 val., atvykus į nurodytą vietą buvo rastas akivaizdžiai neblaivus J. P., kuris atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes. Paprašius jo alkoholio kiekio matuokliu nusistatyti neblaivumą, jis tą daryti atsisakė. Alkotesterio parodymai reikalingi, kadangi jis buvo neblaivus, taip pat siekiant tikslinti įvykio aplinkybes, t. y. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų.
Liudytojas L. R. teismo posėdžio metu parodė, kad gavo nurodymą surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad J. P. nevykdė teisėtų A. K. nurodymų. Pareigūnas gavo nurodymą išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nuvyko į ligoninę, o J. P. nevykdė teisėto pareigūno nurodymo, atsisakė nustatyti girtumą.
Į bylą pateiktas paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas, kurioje nurodyta, kad J. P. 2017 m. balandžio 9 d., 15.59 val. buvo apžiūrėtas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje skubios pagalbos skyriuje. Nurodyta, kad nukritęs sumušė galvą, Šilalės ligoninėje susiūta kaktos žaizda. Teigė vartojęs alkoholį, iš burnos alkoholio kvapas, koordinacijos sutrikimas. Aiškių trauminių galvos KT pakitimų nestebima, nukreiptas ambulatoriniam gydymui (b. l. 10).
VšĮ Šilalės rajono ligoninė teismui pateikė raštą bei asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės kopiją. Nurodė, kad J. P. į VšĮ Šilalės rajono ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos transportu buvo atvežtas 2017 m. balandžio 9 d., 14.07 val. Čia buvo apžiūrėtas gydytojo chirurgo, atlikta galvos rentgenograma. Nustatyta diagnozė: muštinės žaizdos ir nubrozdinimai kaktoje. Žaizdos susiūtos. Dėl galimo galvos smegenų trauminio pakenkimo J. P. iš priėmimo skyriaus GMP transportu išsiųstas į Klaipėdos universitetinę ligoninę gydytojo neurochirurgo konsultacijai (b. l. 14-19).
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija Nr. XII-2366, 2016-05-19, paskelbta TAR, 2016-05-27, Nr. 14168) 21 str. numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.
Iš byloje esančių bei teismo posėdyje ištirtų įrodymų nustatyta, kad J. P. į VšĮ Šilalės rajono ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos transportu buvo atvežtas 2017 m. balandžio 9 d., 14.07 val. dėl to, jog jį sumušė kaimynas. Čia buvo apžiūrėtas gydytojo chirurgo, atlikta galvos rentgenograma. Nustatyta diagnozė: muštinės žaizdos ir nubrozdinimai kaktoje. Žaizdos susiūtos. Dėl galimo galvos smegenų trauminio pakenkimo J. P. iš priėmimo skyriaus GMP transportu išsiųstas į Klaipėdos universitetinę ligoninę gydytojo neurochirurgo konsultacijai. 2017 m. balandžio 9 d., 15.59 val. buvo apžiūrėtas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje skubios pagalbos skyriuje. Byloje nurodyta, kad J. P. atsisakė nusistatyti girtumą, t. y. pūsti į alkotesterį, išsiaiškinti visas aplinkybes. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais J. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sumuštas, jam siūta galva, išvežtas į Klaipėdą, tačiau nepamena, jog būtų kas prašę nustatyti girtumą, kadangi blogai jautėsi. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad J. P. buvo padaręs kokį administracinį nusižengimą.
ANK 605 str. inter alia numato, jog tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nustatyta tvarka turi būti patikrinta, ar jie yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaip ir nurodė Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-174-557/2017, pagal ANK 605 str. gali būti tikrinami tik tie asmenys, kurie yra traukiami administracinėn atsakomybėn, t. y. yra įtariami padarę administracinį nusižengimą. Šiuo atveju, byloje nenustatyta, kad J. P. buvo įtariamas padaręs administracinį nusižengimą, atvirkščiai – nurodyta, jog jį sumušė kaimynas. Tai reiškia, jog policijos pareigūnams neturint jokių objektyvių duomenų, kurie duotų pakankamą pagrindą manyti, jog J. P. yra padaręs administracinį teisės pažeidimą, neturėjo teisėto pagrindo vadovaudamiesi ANK 605 straipsniu reikalauti, kad J. P. pasitikrintų blaivumą. Tuo labiau, kad J. P. buvo siūta žaizda ir jis išsiųstas į Klaipėdą dėl galimo galvos smegenų trauminio pakenkimo, t. y. jo sveikatos būklė nebuvo gera.
Tokio pagrindo jiems nesuteikė ir Lietuvos Respublikos policijos įstatyme įtvirtintos policijos pareigūno teisės. Analizuojant minėtame įstatyme įtvirtintas policijos pareigūnų teises ir pareigas, matyti, jog jame aiškiai išdėstyti atvejai, kai policijos pareigūnas gali pareikalauti, kad asmuo pasitikrintų, ar jis yra apsvaigęs nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija Nr. XII-2366, 2016-05-19, paskelbta TAR, 2016-05-27, Nr. 14168) 22 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę. To paties įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevenciją, turi teisę pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą priverstiniam patikrinimui ar kitoms nustatytoms profilaktinėms priemonėms atlikti asmenį, įtariamą nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu, taip pat rizikos grupės asmenį, kai įtariama, kad jis neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar asmenį, kuris turi psichinės ligos požymių, kelia grėsmę savo, kitų asmenų ar pareigūno saugumui.
Tai reiškia, jog policijos pareigūnas gali reikalauti asmenį pasitikrinti dėl apsvaigimo tik tuo atveju, jei jis yra teisės pažeidėjas, apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Byloje nėra duomenų, jog tuo metu, kai policijos pareigūnai pareikalavo J. P. pasitikrinti blaivumą, jis buvo įtariamas administracinio nusižengimo padarymu. Taip pat pagal minėtas teisės normas galima tikrinti blaivumą ne visiems asmenims, o tik tiems, kurie yra teisės pažeidėjai, t. y. turi būti pagrįstas manymas, jog asmuo padarė teisės pažeidimą.
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-174-557/2017 pažymėjo, jog Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. numato pareigūno pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves. Atkreipė dėmesį, jog policijos pareigūnas neturėtų selektyviai rinktis, kokias įstatyme numatytas (Policijos įstatymo 25 straipsnis) pareigas vykdyti, ir vienodai laikytis visų teisės aktuose įtvirtintų pareigų, jų neprioretizuojant ir išlaikant balansą tarp asmens laisvių ir teisių bei visuomenės intereso užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog J. P. veiksmuose nėra administracinių nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje požymių, todėl jo atžvilgiu administracinių nusižengimų teisena nutrauktina (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinio nusižengimo bylą, iškeltą J. P. pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalį nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinių nusižengimų sudėties.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.