Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., jos atstovui advokatui Audriui Karpinskui, nukentėjusiajam T. J., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Astai Končienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2016-02-25, apie 20.32 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko trenkėsi į priekyje stovėjusį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotoja, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį policijai nepranešusi, iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu A. M. su padarytais pažeidimais sutiko iš dalies. Nesutiko, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes to nesuprato. Neneigia, kad galėjo apgadinti kitą transporto priemonę, bet ant savo automobilio kažkokių matomų apgadinimo žymių nematė. Nurodė, kad šių metų vasario 25 d., vakare, važiuodama į namus, adresu (duomenys neskelbtini), užsuko į parduotuvę, kuri yra Dariaus ir Girėno gatvėje. Pasistatė automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės. Tą vakarą oro sąlygos buvo itin sudėtingos – labai snigo. Apsipirkusi parduotuvėje apsivaliusi apsnigusius automobilio langus bandė važiuoti namo: atbuline eiga stūmė automobilį, tačiau gatvė buvo sunkiai pravažiuojama. Pastebėjusi, jog ji nieko nemato pro priekinį langą, nes priekinis stiklas buvo apsnigęs, važiuodama priekiu bandė pasistatyti automobilį dešinėje pusėje esančioje aikštelėje, tačiau dėl sniego nepavykus prisiparkuoti, automobilį priparkavo kitoje vietoje. Tada išlipusi pamatė, kad vairuotojo pusėje nėra valytuvo, jis buvo nulūžęs ir ji negali niekur važiuoti. Buvo stresinės būsenos dėl oro sąlygų, dėl problemų su automobiliu. Girdėjo, kad išeinant iš parduotuvės, kažkas ją „užkabinėjo“, manė, kad iš jos tyčiojasi, jog nemoka važiuoti, nes jai sunkiai sekėsi važiuoti tokiomis oro sąlygomis. Nepamena, ką iš pykčio atsakė tiems žmonėms. Supratusi, kad parvažiuoti namo negalės, užrakino automobilį ir nuėjo namo į (duomenys neskelbtini). Namuose pasikalbėjusi su sūnumi nusprendė parsivaryti namo automobilį, o ir snigo mažiau. Grįžusi prie automobilio, jį nusivalė ir parvažiavo namo. Ji ir dabar negali pasakyti, kad kliudė kažkokį kitą automobilį, nes to nejuto, neprisimena. Jei liudytojai teigia, kad kliudė, tai ji nemano, kad žmonės taip meluotų. Jei būtų kliudžiusi, nebūtų pasišalinusi iš įvykio vietos. Automobilis apdraustas, techninė apžiūra atlikta, vairuotojo pažymėjimą turi. Vėliau policijos pareigūnas jai parodė, kad nėra grotelių ant automobilio lempų, o ji to nepastebėjo. Policijos pareigūnas grotelių neatsivežė ir netikrino, ar tos rastos grotelės yra būtent nuo jos automobilio.

Nukentėjusysis T. J. parodė, kad įvykio nematė. Šių metų vasario 25 d., apie 21.30 val., pas jį atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad yra apgadintas jo automobilis, bei pakvietė nueiti pasižiūrėti automobilio. Automobiliui buvo apgadintos grotelės ir atplyšęs buferis šone. Matėsi, jog yra atsitrenkta į numerius. Nieko ten baisaus nebuvo. Jis automobilio netvarkė, o tą automobilį yra pardavęs. Buvo padaryti nežymūs subraižymai. Matėsi, kad smūgis buvo nesmarkus. Tą vakarą labai smarkiai snigo. Grįžęs iš darbo pasistatė automobilį prie namo esančioje stovėjimo aikštelėje. Ten automobilį pasistatė apie 19 val., kai grįžo iš darbo. Apgadinimus pastebėjo tik tada, kai jį informavo policijos pareigūnai, anksčiau automobilis apgadintas nebuvo. A. M. jam skambino prieš pirmąjį posėdį, klausė, ar smarkiai apgadino, jis pasakė, kad jokių pretenzijų neturi. Su policijos pareigūnais rado automobilio groteles, tai nusprendė, jog buvo atsitrenkta priekiu.

Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu parodė, kad su A. M. nėra pažįstamas, o nukentėjusysis gyvena tame pačiame name. Jis su žmona priėjo prie lango ir prie ,,Čia” parduotuvės, esančios Dariaus ir Girėno g., pamatė įtartinai manevruojančią mašiną. Vairuotoja lipo valytis lango, nenusivalė, neveikė kairės pusės valytuvas, tai braukė su rankove ir sugalvojo važiuoti. Kai važiavo iš aikštelės, neišsuko ir kitoje gatvės pusėje atsitrenkė į automobilį. Automobiliai susitrenkė kaktomuša, priekis su priekiu. Atsitraukė atbula ir pavažiavo į kitą vietą. Jis pamatė, kad ruošiasi bėgti iš įvykio vietos, tai iškišo galvą per langą ir pasakė, kad moteris nebėgtų, nes turės problemų. Moteris nuėjo, pasižiūrėjo į kitą mašina ir pasakė, kad čia nieko nėra. Ji pastatė savo mašiną, užrakino, net langų neuždarė ir pasišalino. Žmona iškvietė policiją, eidama į parduotuvę pažiūrėjo automobilio numerius, raidės buvo (duomenys neskelbtini), o skaičius įsidėmėjo berods (duomenys neskelbtini), nes numeriai buvo apsnigę. Mašinos markės nebuvo matyti, nes labai snigo. Vėliau pamatė, kad į įvykio vietą grįžo ta pati moteris, sėdo į mašiną, ją užsivedė, o jis pasakė moteriai, kad nevairuotų, kad yra iškviesta policija ir kad ji lukteltų. Moteris kvietė jį į lauką susitarti, bet jis atsakęs, jog automobilis ne jo. Kai pasakė tai moteriai, kad ji nevažiuotų, ji atsakė, kad jau tris kartus pabėgo. Automobilį vairavo moteris ir ją atpažino teismo posėdžių salėję, tai ta pati administracinėn atsakomybėn traukiama A. M.. Anksčiau jos nėra buvęs sutikęs, tada per langą ją pamatė pirmą kartą. Įtaria, kad ji galėjo būti apsvaigusi, nes logiškai mąstant asmuo taip tikrai neturi elgtis. Juk jai 3 kartus sakė, kad yra pranešta policijai. Nuo jo iki A. M. atstumas nebuvo didelis. Jei ji nebūtų supratusi, ką jai sakė, tai nebūtų su juo bendravusi, kvietusi išeiti į lauką ir susitarti.

Liudytoja D. N. parodė, kad A. M. nepažįsta, nėra su ja bendravusi. Nukentėjusysis T. J. gyvena jų name. Tą vakarą labai snigo. Ji su vyru per langą pamatė, kad prie parduotuvės „Čia“ stovėjo mašina ir ji labai įdomiai traukėsi pirmyn – atgal, bet nevažiavo. Pradėjo važiuoti, stipriai įsibėgėjo ir trenkėsi į mašiną, kuri stovėjo kitoje pusėje. Smūgis buvo stiprus, nes ta kita mašina gal net kažkiek pajudėjo iš vietos. Moters vairuojamas automobilis atsitraukė atgal, o iš paskos važiavo kita mašina ir jai pasignalizavo, bet moteris pakilo į kalną ir ten pasistatė automobilį. Tada išlipo ir nuėjo pažiūrėti prie tos kitos mašinos. Jos vyras pradarė langą ir pasakė moteriai, kad nebandytų bėgti iš įvykio vietos. Moteris išlipo iš automobilio ir nuėjo į kalną. Po to ji ėjo į parduotuvę ir pažiūrėjo mašinos numerius, o parėjusi paskambino policijai. Tada už kokių 10 – 15 min. vairuotoja grįžo ir vėl ruošėsi važiuoti. Vyrui pasakius, kad niekur nevažiuotų, nes yra iškviesta policija, moteris vis tiek išvažiavo. Atvažiavus policijai sužinojo, kad ta moteris atsitrenkė į jų kaimyno mašiną. Viskas vyko prieš jų langus. Lauke buvo tamsu, bet visur degė šviesos, o ir atstumas tik keli metrai nuo gatvės. Nuo smūgio mašina net pajudėjo, galvojo, kad ji atsitrenks dar ir į kitą mašiną, nes smūgis buvo stiprus.

Liudytojas L. L. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Šių metų vasario 25 d., nuo 20.30 val. iki 21 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad Dariaus ir Girėno g., prie parduotuvės „Čia“ automobilių stovėjimo aikštelėje vienas automobilis įpuolė į kitą ir pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja ir paaiškino, jog bežiūrint per langą pamatė, kad iš prekybos centro „Čia“ aikštelės išvažiuodamas automobilis kliudė šalikėlyje, aikštelėje stovėjusį kitą automobilį. Tas automobilis, kuriuo buvo atsitrenka, buvo perstatytas į kita vietą, už kelių mašinų, o pranešėjos vyras dar paklausė „kodėl šaliniesi iš eismo įvykio vietos?“, moteris pasakė, kad niekur nesišalina, tačiau užrakinusi mašiną ji nuėjo link Beržų g. Po kiek laiko moteris grįžo, o pranešėjos vyras dar pasakė, kad niekur nesišalintų, nes yra iškviesta policija. Tada moteris sėdo į mašiną ir pasišalino iš eismo įvykio vietos – nuvažiavo link Beržų g. Pagal nukentėjusio automobilio numerius duomenų bazės pagalba buvo nustatyta, kur gyvena savininkas. Tada su tuo asmeniu nuėjo prie jo automobilio. Buvo matyti, kad Audi markės automobilio priekinis buferis ir variklio dangtis yra apgadinti. Šalia mašinos rado kito automobilio groteles. Įformino visą eismo įvykio medžiagą ir toliau perdavė Kelių policijai tolimesniam tyrimui. Padarė išvadą, jog automobiliai atsitrenkė priekiais. Buvo matyti, kad yra atsikabinęs priekinis buferis, gal nulūžę laikikliai bei uždarius kapotą jis nebesuėjo tiesiai pagal priekines groteles. Apgadinimai gal ir nelabai žymūs, tačiau mano, jog smūgis turėjo būti stiprus, nes tik nuo susilietimo buferis neatsikabintų.

Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad, kaip ir nurodyta jų tarnybiniame pranešime, gavo iškvietimą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio. Atvykę nustatė eismo įvykio faktą, apklausė liudininkus, apžiūrėjo įvykio vietą, išmatavo ir nubraižė eismo įvykio schemą. Nustatė, kad pagal pranešėjos ir jos vyro paaiškinimus, nežinomos markės automobilis ir galbūt netikslių numerių, nes jie nesutapo su nurodytais, išvažiuodamas iš vienos aikštelės į kitą gatvės pusę atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį ir padarė apgadinimus bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apgadino bamperį, variklio gaubtą, bent jau tokius apgadinimus nustatė vietoje. Visiškai nebuvo galima nejusti tokio smūgio. Sveikas vairuotojas, turintis teisę vairuoti tikrai jaustų ir menkiausią smūgį, o apie tokį smūgį nėra net kalbos. Mano, kad vairuotoja turėjo pajusti smūgį.

Liudytojas P. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). 2016-02-26 gavo užvizuotą Kelių policijos viršininko medžiagą apie tai, kad patruliai gavę pranešimą apie eismo įvykį, berods vasario 24 d. nuvyko į vietą. Kiek pamena, liudytojai jiems nurodė apgadintą transporto priemonę. Liudytojai nurodė automobilio valstybinį numerį, kurių skaičiai, jei gerai pamena, buvo nurodyti (duomenys neskelbtini), bet pagal šį valstybinį numerį buvo rastas automobilis Ford Escort. Apklausus savininką, jis nurodė, kad automobilį yra išardęs ir pardavęs detalėmis. Tada telefonu susisiekė su apie įvykį pranešusiais asmenimis, jie pasakė, kad valstybinis numeris gali būti netikslus, nes tuo metu lauke labai stipriai snigo ir gal dalį ne taip pasakė. Pagal įvykio vietoje rastą detalę, kurios kitoje pusėje yra detalės numeris, nustatė automobilį, kuris dalyvavo eismo įvykyje. Nustačius savininkę, nuvyko į jos gyvenamąją vietą, apžiūrėjo A. M. automobilį. Automobilio apžiūros metu buvo nustatyta, kad apgadintas priekinis bamperis ir nebuvo būtent šios detalės, buvo šiek tiek nubraižytas priekinis bamperis ir šiek tiek palankstytas priekinis numeris. Kitoje pusėje prie rūko žibinto taip pat nebuvo tos detalės. Apklausta transporto priemonės vairuotoja neneigė, kad buvo toje įvykio vietoje, bet negalėjo nurodyti, kodėl išvažiavo iš įvykio vietos.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė. Nurodė, kad pagal liudytojų parodymus smūgis buvo stiprus, šalikelėje buvęs automobilis pajudėjo nuo smūgio, A. M. apžiūrėjo automobilį, todėl suvokė savo veiksmų pasekmes ir susitardama norėjo išvengti atsakomybės. Nors A. M. teigė išėjusi namo norėdama sutvarkyti neveikiantį valytuvą, tačiau, grįžusi automobilio, išvažiavo su tuo pačiu neveikiančiu valytuvu. Prašo skirti asmeniui administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Iš A. M. duotų parodymų matyti, kad ji tiek paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 16), tiek apklausta teisme neigė padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nurodė, kad 2016-02-25, vakare, vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dariaus ir Girėno gatvėje. Dėl blogų oro sąlygų, sniego, sugedusio automobilio lango stiklo kairės pusės valytuvo jai buvo sudėtinga išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, o vėliau prisiparkuoti kitoje stovėjimo vietoje, tačiau jokio transporto priemonių kontakto nepajuto ir negirdėjo, todėl užrakino automobilį ir nuėjo į namus, o vėliau, pagerėjus oro sąlygoms, grįžo prie automobilio, kuriuo parvažiavo namo.

Pažymėtina, jog ATPK 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

A. M. neneigė įvykio metu buvusi nurodytoje įvykio vietoje, neneigė, kad vairavo automobilį ir važiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau nurodė, jog jokio sąlyčio su kitu automobiliu nepajuto. Paties eismo įvykio faktas nustatytas bei įrodytas liudytojų V. N. ir D. N. paaiškinimais (b. l. 14,15) bei jų teismo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiojo, liudytojų L. L., E. S. ir P. Z. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 3-4, 5-6, 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8). Liudytojai V. N. ir D. N. savo rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad per savo namų langą matė įtartinai manevruojančią mašiną, kuri važiuodama iš aikštelės neišsuko ir kitoje gatvės pusėje atsitrenkė į automobilį. V. N. pamatęs, kad moteris vairavusi automobilį ruošiasi bėgti iš įvykio vietos, su ja kalbėjosi, sakė, jog iškvietė policiją, o moteris apžiūrėjo apgadintą automobilį bei siūlė V. N. susitarti. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. M. suprato atsitrenkusi į kitą automobilį ir padariusi eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai tik patvirtina minėtų liudytojų parodymus, kurie yra detalūs, nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje.

Be to, įvykio vietoje rasta automobilio, galimai dalyvavusio eismo įvykyje, detalė – grotelės, kurios trūko būtent A. M. automobilyje (b. l. 22-24). Policijos pareigūnai nurodė, kad apžiūrėję transporto priemones nustatė, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis buferis ir variklio dangtis, automobilio „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) buvo šiek tiek nubraižytas priekinis bamperis ir šiek tiek palankstytas priekinis numeris bei trūko priešrūkinių žibintų grotelių, šie nurodyti apgadinimai atitinka liudytojų nurodytą eismo įvykio schemą. Tai patvirtina ir byloje esanti fotolentelė (b. l. 17-24). Pažymėtina, jog tiek V. N., tiek ir D. N. nurodė, kad A. M. priekine automobilio dalimi atsitrenkė į kito automobilio priekį.

Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. M. suvokė ir suprato, kad padarė eismo įvykį, kad apgadino kitą automobilį, tačiau eismo įvykio deklaracijos nepildė, apie įvykį policijai nepranešė, o iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai siekdama išvengti atsakomybės. Šios aplinkybės, o tai pat ir bylos duomenimis nustatyti automobilių apgadinimai, kurie negali būti vertinami kaip absoliučiai nežymūs (apgadintas Audi priekinis buferis ir variklio dangtis), o taip pat ir liudytojos D. N. paaiškinimai, kad A. M. atsitrenkus į kitą automobilį, šis net pajudėjo iš vietos, bei liudytojų L. L. ir E. S. parodymai, jog buvo matyti, kad automobiliui atsikabino priekinis buferis ir apgadintas kapotas, todėl smūgis turėjo būti stiprus, nes tik nuo susilietimo buferis neatsikabintų, paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, kad ji susidūrimo nejuto. A. M. pozicija, kad ji nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.

Vadovaujantis anksčiau aptartų duomenų visuma: nukentėjusiojo T. J., liudytojų L. L., E. S., V. N., D. N. ir P. Z. paaiškinimais bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, A. M. paaiškinimais, fotonuotraukomis bei kita bylos medžiaga, neginčytinai nustatyta, kad A. M. suvokė, jog dėl jos veiksmų buvo apgadintas kitas automobilis, įvyko eismo įvykis, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, deklaracijos nepildė, policijai apie įvykį nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus, t. y. ji padarė LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus.

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. M. sukeltas eismo įvykis atsitiktinis ir mažareikšmis, eismo įvykio metu apgadinta kita transporto priemonė, tačiau žymi žala nepadaryta, nukentėjusysis jokių pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neturi. A. M. atsakomybę dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo lengvina tai, kad ji pripažįsta padariusi šį pažeidimą ir gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje už šiurkščius KET pažeidimus nebausta. Svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad A. M. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis dėl ligos, kas taip pat yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 p. 10 p.). A. M. diagnozuotas onkologinis susirgimas (b. l. 47, 53). A. M. turtinė padėtis sunki, ji dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis – minimalus mėnesinis atlyginimas ir priedas už padarytą apyvartą (b. l. 48). A. M. sutuoktinis P. M. registruotas darbo biržoje (b. l. 51, 52), o sūnus J. K. M. (duomenys neskelbtini) nuolatinių studijų studentas (b. l. 49, 50).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad ATPK 20 str. administracinei nuobaudai keliami tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti A. M. paskiriant švelnesnę nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, administracinę nuobaudą. Šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. M. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą, skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda artima vidurkiui, o už pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., padarymą, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, skirtina pusė minimalios šio straipsnio sankcijoje numatytos administracinės baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėn.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30, 30¹, 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1, 2 d., teismas

nutarė:

A. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą skirti administracinę nuobaudą – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., padarymą, taikant ATPK 30¹ str., skirti administracinę nuobaudą – 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. M. skirti galutinę nuobaudą – 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001, būtinai nurodant ROIK numerį 16055760595.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.