Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Telšių AVPK KPS) apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubausta:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą 42 Eur bauda,

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir A. M. paskirta galutinė nuobauda – 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nubausta už tai, kad 2016 m. vasario 25 d., apie 20.32 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo, dėl to trenkėsi į priekyje stovėjusį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotoja, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį policijai nepranešusi, iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Apelianto manymu, teismo argumentai, kad A. M. dėl pažeidimo gailisi, sukeltas eismo įvykis yra atsitiktinis ir mažareikšmis, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje už šiurkščius pažeidimus nebausta, turi 40 procentų darbingumą dėl ligos, jos turtinė padėtis yra sunki, nes gauna minimalų darbo užmokestį, tokio pobūdžio byloje neturėtų būti pripažįstama ypatingomis ir pakankamomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą.

Skunde nurodoma, kad teismas visiškai nevertino to, kad A. M., eismo įvykio metu apgadinusį kitą automobilį ir supratusi, kad jį apgadino, tyčia iš įvykio vietos pasišalino, ir tai, be kita ko, neigiamai charakterizuoja A. M., rodo jos nepagarbą galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir bendroms teisės normoms. Apelianto teigimu, teismas taip pat neįvertino to fakto, kad A. M., duodama parodymus, akivaizdžiai melavo – įvykį matę liudytojai nurodė, kad po įvykio A. M. išlipo iš automobilio, apžiūrėjo kitą apgadintą automobilį ir įvykio liudytojams siūlė susitarti. Mano, kad tokie A. M. teismui duoti parodymai yra aiškus visos teisinės santvarkos negerbimas.

Be to, Telšių AVPK KPS teigimu, nesuprantama teismo pozicija, kad sukeltas eismo įvykis yra atsitiktinis ir mažareikšmis – lieka neaišku, ką teismas apskritai laiko eismo įvykiu ir kokias kriterijais vadovaudamasis tai nustato. Nurodo, kad iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog kitai transporto priemonei padaryti apgadinimai nėra mažareikšmiai. Kartu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog taikant ATPK 30¹ straipsnį, administracinė nuobauda turėtų būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios galėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kaip veiklos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas.

Motyvuojamoji dalis

Telšių AVPK KPS apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame kaltės klausimas nekeliamas, keliamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma netaikyti A. M. ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 289 iki 579 eurų.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1 158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Skundžiamu nutarimu, taikant ATPK 30¹ straipsnį, A. M. paskirta 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad A. M. sukeltas eismo įvykis atsitiktinis ir mažareikšmis, eismo įvykio metu kita transporto priemonė apgadinta nežymiai, A. M. prisipažįsta padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir gailisi, jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis dėl ligos, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, jos turtinė padėtis sunki – dirba UAB „S.“ buhaltere ir gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, sutuoktinis nedirba, yra registruotas darbo biržoje, o sūnus studijuoja universitete.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014, 2AT-22-511/2016).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu teismas A. M. taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis pastarajai taikyti šias nuostatas ir skirti jai už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Iš bylos matyti, kad A. M. neprisipažino kalta pasitraukusi iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, priešingai – nuosekliai teigė, jog ji iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nejuto ir nesuprato, kad kliudė kitą automobilį. Tokią A. M. poziciją pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai vertino kritiškai, kaip pastarosios pasirinktą gynybinę poziciją, ir pagrįstai konstatavo, kad A. M. neabejotinai suvokė, jog dėl jos veiksmų buvo apgadintas kitas automobilis, įvyko eismo įvykis, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, deklaracijos nepildė, policijai apie eismo įvykį nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš liudytojų V. N. ir D. N. parodymų matyti, kad A. M., savo vairuojamu automobiliu kliudžiusi kitą automobilį, išlipusi iš savo automobilio, apžiūrėjo kliudytą automobilį ir pasakiusi, kad „čia nieko nėra“, nuėjo, nepaisydama to, kad V. N. jai sakė nebėgti, nurodė, kad kvies policiją. Po kurio laiko grįžusi prie palikto automobilio, nors ir perspėta V. N., kad yra iškviesti policijos pareigūnai, pasiūlė pastarajam išeiti į lauką ir susitarti, o sužinojusi, kad apgadintas automobilis priklauso ne V. N., įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo (58–60 b. l.). Nukentėjusysis T. J. parodė, kad jam paklausus A. M., kodėl ji pasišalino iš įvykio vietos, pastaroji jam atsakė, kad pati nesuprato, kodėl taip padarė, buvo susijaudinusi ar pan. (57–58 b. l.). Taigi akivaizdu, kad A. M. vengė atsakomybės už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, savo kaltės nepripažino ir dėl to nesigailėjo. Pastebėtina, kad net ir atsiliepime į apeliacinį skundą pastaroji teigia, jog tai, kad padarė eismo įvykį, ji supratusi tik po poros dienų, kai atvyko policijos pareigūnas. Nors bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad anksčiau analogiškų teisės pažeidimų A. M. nebuvo padariusi (31–32 b. l.), jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis dėl ligos (47 b. l.), dirba ir gauna minimalų atlyginimą (48 b. l.), jos sutuoktinis nedirba, yra registruotas darbo biržoje (52 b. l.), o sūnus studijuoja universitete (50 b. l.), šios aplinkybės savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad A. M. darbas su poreikiu vairuoti transporto priemones nesusijęs – ji dirba buhaltere, jos darbovietė yra jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, byloje nėra duomenų, kad ji darbovietės ar gydymo įstaigų negalėtų pasiekti kitu būdu, pvz., kad jos sutuoktinis neturėtų vairuotojo pažymėjimo ir negalėtų jos nuvežti į darbą ar gydymo įstaigą, taip pat, kad ji negalėtų į reikiamas vietas nuvykti visuomeniniu transportu ar su kitais ten vykstančiais asmenimis. Šiame kontekste pažymėtina, jog tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-9-746-2015, 2AT-38-303/2016).

Dėl to, kas paminėta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, nes skundžiamas nutarimas yra ydingas tik dėl netinkamo ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo. Taigi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuobaudų tikslai bus pasiekti paliekant A. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą nuobaudą – 42 Eur baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskiriant minimalią minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti ATPK 30¹ straipsnio taikymą ir A. M. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, A. M. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.