Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina PupeikienėCivilinė byla Nr. 2S-1319-253/2016Teisėja Irena VilkienėProceso Nr. 2-43-3-00913-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.9.2; 3.3.2.4; 3.5.1.1; 3.5.1.17 (S)

2016 m. rugpjūčio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. G. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą skolininkui M. G., suinteresuotiems asmenims L. G., antstoliui Kęstučiui Košiui, dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja 2016-04-19 Šilutės rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Prašė nustatyti M. G. ir L. G. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti M. G. nuosavybės teisę į 1/2 dalį L. G. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.Pareiškėja nurodė, kad gavo antstolio Kęstučio Košio 2016-04-07 raštą Nr. S16-8851, kuriuo siūloma pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko M. G. (toliau – skolininkas) turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo. Antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0118/16/00237, pradėtą pagal Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-33-164/2016 dėl 10 000 Eur žalos išieškojimo iš skolininko išieškotojos J. G. naudai. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas savo vardu jokio registruotino turto neturi, piniginių lėšų kredito įstaigose skolininko vardu atidarytose sąskaitose nėra. Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos vardu atidarytoje sąskaitoje AB „Swedbank“ yra piniginių lėšų.Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1355-299/2016 pareiškėjos prašymą patenkino. Nustatė, kad skolininkui M. G. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. G. priklauso 50 procentų jos darbo užmokesčio ar kitų pajamų.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 10 000 Eur žalos išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai. Skolininko turto ir piniginių lėšų nepakanka pareiškėjos reikalavimui patenkinti. Skolininko sutuoktinė dirba, duomenų, kad skolininkas ir jo sutuoktinė būtų sudarę vedybų sutartį ar nusistatę turto dalis nėra. Todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą.Suinteresuotas asmuo L. G. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Apeliantė skunde nurodė, kad nuo 2016 m. birželio 1 d. jų bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, nes Šilutės rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1486-750/2016 nutraukė jos ir M. G. santuoką bendru sutikimu bei patvirtino 2016 m. balandžio 23 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Apeliantė nurodė, kad skolininko turtinė prievolė J. G. yra kilusi dėl M. G. nusikalstamų veikų. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, nurodė, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl pirmos instancijos teismo nutartis dėl skolininko turto dalies nustatymo yra teisėta. Pareiškėja teigia, kad priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra neteisėtas, nes ji kaip kreditorė nebuvo įtraukta į procesą. Buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtina kreditorių interesų apsauga, pagal kurią sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.Skundui nagrinėti iš antstolio išreikalauta vykdomoji byla Nr. 0118/16/00237.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis pareiškėjos teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjos (išieškotojos) prašymu nustatyta, kad skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. G. yra 50 proc. gaunamų pajamų ir turto, kuriuos skolininko sutuoktinė įgijo ir gauna būdama santuokoje su skolininku.Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Iš rašytinės civilinės bylos medžiagos matyti, kad antstolis Kęstutis Košys, pradėjęs vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0118/16/00237, nustatė, kad skolininkas yra nedirbantis, nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto neturi. Jo sutuoktinė L. G. buvo dirbanti (duomenys neskelbtini) ir turėjo piniginių lėšų AB „Swedbank“ banke. Duomenų, kad santuoka nutraukta ar sudaryta povedybinė sutartis, neturėjo. Todėl antstolis, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti civilinio proceso normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko, taip pat nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl santuokos nutraukimo tarp apeliantės ir skolininko tik 2016 m. birželio 1 d. (civilinė byla Nr. 2YT-1486-750/2016), o Šilutės rajono apylinkės teismo nutartis dėl skolininko turto dalies nustatymo priimta 2016 m. gegužės 30 d. (civilinė byla Nr. 2YT-1355-299/2016). Pažymėtina, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas. Todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagrįstai nurodė, kad apeliantės gaunamos pajamos yra laikomos bendrąja jungtine nuosavybe kol šalys yra santuokoje. Apeliantė nurodė, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nes turtinė prievolė yra kilusi dėl skolininko nusikalstamų veiksmų.Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka ir pažymi, jog šiuo atveju ginčo dalyku yra ne prievolės pobūdis, jos kilmė, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 str.). Byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vykdomos prievolės pobūdžio, bet nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinio M. G. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantė teigia, jog prievolė negali būti vykdoma iš jos gaunamų pajamų, nėra teisiškai reikšminga. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą bei procesines teisės normas, susijusias su skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. G. yra 50 proc. gaunamų pajamų ir turto, kuriuos skolininko sutuoktinė įgijo ir gauna būdama santuokoje su skolininku, todėl panaikinti ar keisti iš esmės teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

22. Pareiškėjai J. G. išaiškintina, kad manydama, kad jos kaip kreditorės teisės buvo pažeistos, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 str., teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.