- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- e2YT-3162-457/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00185-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- G. J.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
- Kategorijos
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. pareiškimą dėl įstatymu nustatymo termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą dėl įstatymu nustatymo termino atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo numatytą terminą kreiptis į notarų biurą dėl pareiškėjo tėvo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo. Nurodė, kad 2022 metų rugpjūčio antroje pusėje gavo suinteresuoto asmens laišką „Dėl turto paveldėjimo“, iš kurio sužinojo, kad imamasi veiksmų dėl pareiškėjo senelės A. J., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo valstybės vardu. Bankas pranešė, kad mirusios palikimas yra priimtas pareiškėjo tėvui A. J. pateikus notarui pareiškimą dėl motinos palikimo priėmimo. Tuo pačiu laišku buvo pateikta informacija, kad pareiškėjo tėvas paveldėjimo teisės liudijimo neišsiėmė ir šio turto savo vardu teisiškai neįregistravo. Ši informacija pareiškėjui sukėlė didelę nuostabą, nes tėvas A. J. niekada nebuvo minėjęs, kad jo mama ir pareiškėjo senelė valdė kokį nors turtą ir kad egzistuoja kažkoks jos vardu teisiškai registruotas turtas. Pareiškėjo tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties dienai jis buvo išsituokęs, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, jo gyvenimo būdas nebuvo pavyzdinis, todėl nei vienas iš jo vaikų, tame tarpe ir pareiškėjas, neturėjo pagrindo manyti, kad jis turi kažkokį turtą arba yra priėmęs kokį nors palikimą. Ėmus domėtis koks tai gali būti turtas – jokios informacijos nesuteikė nei notarė, nei kitos institucijos, motyvuodamos tuo, kad to negali daryti dėl asmens duomenų apsaugos teisės normų reikalavimo. Tik pareiškėjo atstovui pateikus užklausimą viešam registrui 2023 m. sausio mėn. gale, sužinojo, kad senelės A. J. vardu yra teisiškai registruotas 39,07 kv. m. bendro ploto vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), 1,32 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 0,017 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, 0,62, ha ploto bei 0,88 ha ploto kitos žemės ūkio paskirties sklypai (duomenys neskelbtini). Kas šiuo metu naudoja šį turtą – pareiškėjui nežinoma. Apie susiklosčiusią padėtį, po banko rašto, pareiškėjas pranešė savo broliams R. J. ir S. J., kurie pareiškė, kad jokių pretenzijų į senelės ir tėvo palikimą neturi ir šio palikimo priimti nepageidauja. Dėl to pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės įstatyminis paveldėtojas į tėvo – A. J. palikimą. Po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, nes neturėjo jokios informacijos apie tėvo turtines teises ir buvo įsitikinęs, kad jis nieko nepaliko. Tokiu būdu ginčo dėl palikimo nėra. Palikimo nepriėmimas turi tas pačias teisines pasekmes, kaip ir palikimo atsisakymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 2 dalis). Pareiškimas dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju paskutine tėvo gyvenamąja vieta laikytina (duomenys neskelbtini), t. y. vieta nurodyta mirties liudijime. Pareiškėjas mano, kad palikimas priimtinas pagal turto apyrašą, nes jis neturi duomenų apie galimus įsiskolinimus už buto šildymą ar kitas komunalines paslaugas. Šių duomenų jam taip pat niekas nesuteikė dėl aukščiau nurodytų aplinkybių.
Pareiškėjas G. J. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad prašo atnaujinti įstatymu nustatytą terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo, likusio po jo tėvo A. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo. Jo mama S. J. su tėvu A. J. išsiskyrė maždaug prieš 20 metų. A. J. mirė prieš du metus, mama gyva. Po tėvo A. J. mirties jis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes žinojo, kad tėvas jokio nekilnojamojo turto neturėjo, taip pat tėvas niekada nekalbėjo apie tai, kad jis priėmė palikimą, likusį po tėvo motinos mirties. Po tėvo mirties jis gavo laišką iš VĮ Turto bankas ir tik tada sužinojo, kad tėvas buvo pasikreipęs į notarų biurą dėl po jo motinos A. J. mirties likusio palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo procedūros iki galo nebuvo atliktos. Vėliau jis išsiaiškino, kad jo močiutės A. J. turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir keli žemės sklypai, esantys tame pačiame kaime. Jis vienas pretenduoja į tėvo palikimą, kiti broliai R. J. ir S. J. palikimo atsisakė, daugiau pretendentų nėra. Įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – nežinojo, kad tėvas turėjo kažkokio paveldimo turto, apie tai sužinojo tik gavęs raštą iš VĮ Turto banko. Jo tėvams išsiskyrus, jo santykiai su tėvu nutolo, pakalbėdavo telefonu kartą per mėnesį. Iki savo mirties tėvas gyveno (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad yra gavęs pranešimą apie galimą palikėjo A. J. palikimo perėjimą valstybei. Taigi, suinteresuotas asmuo yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjo A. J. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikins, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl A. J. palikimo priėmimo, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui terminas priimti palikimą, likusį po jo tėvo A. J. mirties, pasibaigė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo kreipėsi po maždaug 2 metų ir vieno mėnesio, t. y. 2023 m. vasario 7 d.
Pareiškėjo paaiškinimais ir kitais bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė įstatymu nustatymo termino palikimui priimti praleidimo priežastis buvo ta, kad pareiškėjas neturėjo jokios informacijos apie tėvo A. J. turtines teises ir buvo įsitikinęs, kad velionis nieko nepaliko. Apie tai, kad pareiškėjo tėvas turėjo paveldimo turto, pareiškėjas sužinojo tik gavęs VĮ Turto banko 2022 m. rugpjūčio 18 d. raštą, kuriame buvo nurodyta, kad A. J. priėmė palikimą likusį po jo motinos A. J. mirties – butą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam išduotas nebuvo. Taigi, apie teisę paveldėti po tėvo A. J. mirties likusį turtą pareiškėjas sužinojo tik 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Gavęs VĮ Turto banko pranešimą, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, tam, kad surinkti visus dokumentus ir duomenis, kad galėtų priimti palikimą, likusį po jo tėvo A. J. mirties.
Teismo vertinimu, terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra vienintelis palikuonis, kiti jo broliai – R. J. ir S. J. palikimo, likusio po jų tėvo A. J. mirties, nepriėmė ir pretenzijų į jį neturi, o valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą – su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pats pareiškėjas turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą (CK 5.53 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 577-578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.