- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- 2-2144-213/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- A. N.
- Išvadą teikia
- Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Lilija Semaškas, Viktorija Zelenina
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, duodančios išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Lucijai Didžionienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui A. N., institucijoms, duodančioms išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. punktą, priteisiant iš ieškovės V. N. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. N., gim. 2009-12-24 po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus A. N. pilnametystės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir paaiškino, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimu buvo nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tarp ieškovės V. N. ir A. N.. Minėtu sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys sutarė, kad nepilnamečio vaiko A. N. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. N., o ji įsipareigojo sūnui A. N., gim. 2009-12-24 mokėti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 425 Lt nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki sūnaus pilnametystės. Po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas sūnui, ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, nes gimė ne santuokoje antras vaikas – dukra G. J., gim. 2014-01-04, kurią ji taip pat privalo išlaikyti. Šiuo metu ieškovė negali pagerinti savo materialinės padėties, nes šiuo metu negali dirbti, ji yra atostogose vaikui prižiūrėti. Ieškovės pajamos sumažėjo, lyginant su buvusiomis išlaikymo priteisimo momentu. Dabar ji gyvena iš gaunamos 650 Lt motinystės mėnesinės pašalpos, kuri sulaukus dukrai vienerių metukų, sumažės, papildomų pajamų ji taip pat neturi. Šių pajamų neužtenka pragyvenimui. Šiuo metu ji gyvena su savo dukra G. dukters tėvui A. J. priklausančiame sodo pastate, adresu Gurių Sodų 21-oji g. 4, Vilniuje, ieškovė savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi. Sugyventinis A. J. savo nepilnametės dukters išlaikymui teikia 200 litų paramą, t.y. už šią pinigų sumą perka mergaitei maisto, pampersus, kitus reikalingus daiktus. Paaiškino, kad savo gyvenimo sąlygų, parduodama jai dalį priklausančio buto nepablogino, nes buvo susidariusi skola už komunalinius patarnavimus, o kai pardavė butą, kuriame ji gyveno su dukra, dalis pinigų atiteko jai, o dalis pinigų atiteko jos mamai, nes jai nuosavybės teise priklausė tik dalis buto. Gautus pinigus už butą panaudojo skolom padengti, dalį lėšų panaudojo sodo namelio įsigijimui, taip pat baldų pirkimui. Laiko, kad jos materialinė padėtis yra pablogėjusi, todėl išlaikymo dydis ir turėtų būti sumažintas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia savo turtinės padėties pablogėjimu, nes ne santuokoje gimė antras vaikas. Dukters G. J. gimimą ieškovė nurodo kaip iš esmės pasikeitusią aplinkybę, dėl kurios reikėtų mažinti išlaikymo dydį sūnui. Su tuo atsakovas nesutinka, nes sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo momentu, ieškovė buvo penktame nėštumo mėnesyje. Tad, pasirašydama sutartį ir įsipareigodama mokėti 425,00 Lt dydžio išlaikymą sūnui, ieškovė žinojo apie būsimas išlaidas antram vaikui. Be to, nurodė, kad sąlyga dėl išlaikymo dydžio A. N. bei sąlyga dėl 3800 Lt įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, buvo nustatytos, būtent atsižvelgiant į ieškovės tuometinę turtinę padėtį, atsižvelgiant į išlaidas būsimam vaikui. Nurodė, kad pašalpos mokėjimas ir ieškovės nedarbingumas yra laikino pobūdžio aplinkybės. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų bankų išrašai liudija apie tai, kad ieškovė, praėjus mėnesiui po santuokos nutraukimo, 2013-10-29 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido jai priklausančią 1/3 dalį buto (duomenys neskelbtini) V. R., kito būsto neįsigijo. Sprendžiant iš išrašo, ieškovei priklausančios dalies vertė buvo 37333 Lt, nes viso buto vertė sandorio sudarymo dienai nurodyta 112000 Lt. Nurodė taip pat, kad pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutarties 2.4 punkte ieškovė patvirtino, kad turi 3800 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą sūnui, kuris iki šiol nėra padengtas, nepaisant to, kad po buto pardavimo ieškovė turėjo pinigų ir galėjo sumokėti savo sūnui susidariusį įsiskolinimą. Nurodė, kad ieškovės sugyventinis ir jos dukters tėvas A. J. 2013-11-15 pirkimo – pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įsigijo 0,06 ha ploto žemės sklypą bei sodo pastatą adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Prie ieškinio pridedamos ieškovės ir dukters pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad jos registruotos šiuo adresu. Nurodė, kad bendra A. J. vardu įsigyto turto vertė sudaro virš 100000 Lt., turtas yra įkeistas, todėl galima spręsti, kad turto įsigijimui buvo paimta banko paskola. O aplinkybė, kad A. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, liudija apie tai, kad ieškovė prie šio turto įsigijimo neprisidėjo. Netgi padarius prielaidą, kad visus pinigus ieškovė investavo į sugyventinio asmeninį turtą, tokį žingsnį galima pavadinti neatsargiu ir neprotingu. Neatmetė tikimybės, kad ieškovė ir dabar turi šiuos pinigus ir sąmoningai nesumoka išlaikymo įsiskolinimo sūnui bei nori dar labiau sumažinti išlaikymo naštą. Taip pat neatmetė tikimybės, kad ji šiuos pinigus perleido kitiems asmenims tuo pačiu tikslu. Aukščiau išdėstytos aplinkybės liudija apie tai, kad ieškovė tyčia pablogino savo turtinę padėtį tikslu sumažinti sūnaus išlaikymo naštą, todėl prašė ieškinį atmesti. Taip pat nurodė, kad skirtingai nuo ieškovės, atsakovas šiuo metu deda pastangas aprūpinti sūnų būstu. Jis yra sudaręs preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype esančio gyvenamojo namo, šiltnamio, kitų statinių pirkimo. Šiuo metu atsakovas laukia banko sprendimo dėl 150000 Lt kredito suteikimo 30 metų laikotarpiui. Taigi, artimiausiu metu atsakovo turtinė padėtis bus apsunkinta ilgalaike pinigine prievole. Atsakovo atlyginimas sudaro 1500,00 Lt, iš kurių preliminariais skaičiavimais bankui reikės mokėti apie 600,00 Lt per mėnesį.
Institucijos, duodančios išvadą byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad išlaikymo dydžio sumažinimas šiuo metu neatitiktų šalių nepilnamečio vaiko A. N., gim. 2009-12-24, interesų, užtikrinant jo būtiniausių poreikių tenkinimą. Teismo posėdžio metu atstovė teismui pateiktą išvadą palaikė ir nurodė, kad prašymas sumažinti priteistą išlaikymą neatitinka vaiko interesų.
Institucijos, duodančios išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Išvadoje nurodė, kad išlaikymo dydžio sumažinimas šiuo metu neatitiktų šalių nepilnamečio vaiko A. N., gim. 2009-12-24, interesų, užtikrinant jo būtiniausių poreikių tenkinimą.
Liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad jis jau nuo 2014 metų vasario mėnesio negyvena kartu su V. N., tačiau neginčija tos aplinkybės, kad kartu su V. N. gyvena jų bendra duktė G. J.. Jos išlaikymui jis skiria 200 litų į mėnesį, tačiau teikia ne finansinę paramą, o už šią pinigų sumą perka maisto, pampersus, kitus reikalingus daiktus. Nurodė, kad namas, kuriame gyvena V. N. su jo dukra ateityje atiteks jo dukrai. Šiuo metu jo gaunamos pajamos sudaro apie 1100 litų į mėnesį, jis taip pat turi mokėti bankui paskolą, kurią gavo norėdamas įsigyti nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Trakų rajono apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimu nutraukus šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. N., o V. N. šalių nepilnamečiam vaikui A. N., gim. 2009-12-24, moka išlaikymą po 425,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, taip pat buvo sutarta ir dėl 3800 litų susidariusio išlaikymo įsiskolinimo (b.l. 6-7).
CK 3.201 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tik įsitikinęs, jog iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, teismas sprendžia, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, tai yra laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
CK3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, tai yra išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikams teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikams išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2008-01-01 yra 800,00 Lt.
Byloje esanti vaiko gimimo liudijimo AA Nr. 933105 kopija, patvirtina, kad V. N. 2014-01-04 pagimdė dukrą G. J.. Byloje esantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-02-21 sprendimas Nr. 6-24-2880 (b.l 13), patvirtina, jog ieškovės V. N. materialinė padėtis yra sunki, vos tenkinanti minimalius jos pragyvenimo poreikius (iki 2015 01 04 jai bus mokama 692,08 Lt motinystės pašalpa, o iki 2016-01-04 jai bus mokama 395,47 Lt motinystės pašalpa). Ieškovės sunkią turtinę padėtį įrodo byloje esanti VĮ Registrų centro 2014-04-30 pažyma, kurioje pažymima, kad V. N. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos (b.l. 10). Teismas, vertindamas byloje esančią medžiagą apie šalių turtinę padėtį, atsižvelgia į tai, kad ieškovės gaunamų mėnesio pajamų vos užtenka jos minimaliems poreikiams patenkinti ir 425,00 Lt išlaikymo dydžio priteisimas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jos nepilnamečiam vaikui yra neproporcingai didelis, kadangi to objektyviai neleidžia ieškovės turtinė padėtis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Ieškovė yra motinystės atostogose, dėl ko jos galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir tą aplinkybę, kad nepilnamečio tėvo A. N. turtinė padėtis yra geresnė, jo gaunamos pajamos į mėnesį sudaro vidutiniškai po 1996,72 Lt, iš to seka, kad jis gali daugiau prisidėti prie šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo, nors nekilnojamojo turto jo vardu neregistruota. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis ketina įsigyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu, gavus paskolą iš banko.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad sumažinus priteisto išlaikymo dydį, įvertinus šalių turtinę padėtį, nepilnamečio A. N. interesai nenukentės, todėl ieškinys, įvertinus visus pateiktus ir ištirtus įrodymus yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies, pakeičiant Trakų rajono apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimu iš ieškovės šalių nepilnamečiam vaikui A. N., gim. 2009-12-24, nustatyto išlaikymo – 425,00 Lt per mėnesį – dydį, nustatant iš ieškovės išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui A. N. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2014-11-10, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta ieškinio reikalavimo dalis – 42,86 procento), valstybei iš atsakovo priteistina 160,00 Lt išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (373,32 Lt x 42,86 procento) (b. l. 51) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 27,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 str. 1 d.), tai yra 27,00Lt žyminio mokesčio (425 Lt – 350 Lt = 75 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 92 str. bei 96 str. nuostatomis, iš ieškovės turėtų būti priteista 9,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 9,64 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.156, 3.192-3.199, 3.201, 3.208 str., CPK 3, 5, 79, 88, 92, 93, 96, 150, 177-178, 268-270, 375-380 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimu iš V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. N., gim. 2009-12-24, priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1986-10-13, išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. N., gim. 2009 m. gruodžio 24 d., po 350,00 Lt (101,37 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2014 m. lapkričio 10 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečiam vaikui A. N. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. N. 27 Lt (7 EUR 82 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš A. N. 160 Lt (46,33 EUR) valstybei už antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.