Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalies, kuria:

S. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų (pakeistos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, perkvalifikuojant jo nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, priteisiant iš S. R. nukentėjusiajam A. V. 5213,16 Eur turtinei žalai atlyginti ir 28962 Eur neturtinei žalai atlyginti.

S. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (dėl V. J. ir M. R. sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos pagrobimo iš R. D.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (dėl M. J. turto prievartavimo) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis Telšiuose) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (dėl M. M. turto prievartavimo) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl J. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. šaudmenų) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos pagrobimo iš R. D.) subendrinus bausmių apėmimo būdu, S. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis (duomenys neskelbtini)), 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį subendrinus bausmių apėmimo būdu, S. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, paskirtas subendrintas bausmes ir kitas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas S. R. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. R. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (S. J.) ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (A. Š. ginklo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo pripažinti kaltais ir nuteisti: A. Š. (A. Š.) pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; L. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį; D. F. (D. F.) pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; A. P. (A. P.) pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; K. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; M. G. (M. G.) pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; M. G. (M. G.) pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; K. V. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir BK 249 straipsnio 2 dalį; A. R. (A. R.) pagal BK 249 straipsnio 2 dalį; K. Š. (K. Š.) pagal BK 249 straipsnio 1 dalį; I. I. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį; M. B. (M. B.) pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį; A. K. (A. K.) pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį; D. S. (D. S.) pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; A. Z. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; M. R. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; D. E. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; T. Č. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį; K. L. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį; G. L. (G. L.) pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį; R. P. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį; O. D. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalį 5, 8 punktus.

Taip pat šiuo nuosprendžiu išteisinti: A. Š. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); D. F. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); A. S. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); A. P. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); K. M. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); A. G. (A. G.) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); D. T. (D. T.) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); M. G. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); A. R. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); K. Š. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); I. I. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); I. P. (I. P.) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); D. S. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); A. Z. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); G. Š. (G. Š.) pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); T. Č. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl S. J.) ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (dėl A. Š. ginklo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl S. J.) ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (dėl A. Š. ginklo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); R. P. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl S. J.) ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. bandžio 24 d. nuosprendžiu pakeistos ir panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atskiros dalys:

Panaikintos nuosprendžio dalys, kuriomis S. R. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (dėl V. J. ir M. R. sveikatos sutrikdymo), 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto R. D. laisvės atėmimo), 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos pagrobimo iš R. D.), 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl J. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir dėl šių nusikalstamų veikų priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, konstatuojant, kad nebuvo įrodyta, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Taip pat pakeistos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys:

Nustatyta, kad S. R. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jam vadovavo nuo 2008 m. vasaros.

S. R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei jam paskirtas laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

S. R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies (dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis Telšiuose) į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį bei jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

S. R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį bei jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

S. R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį bei jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

S. R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 181 straipsnio 2 dalies (dėl M. M. turto prievartavimo) į BK 181 straipsnio 2 dalį bei jam paskirtas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Panaikintos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys dėl bausmių subendrinimo S. R. ir bausmės iš naujo subendrintos:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, S. R. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (dėl M. J. turto prievartavimo), 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. šaudmenų) paskirtos bausmės ir apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais bei S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas S. R. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.

Panaikintos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys, kuriomis iš S. R. priteista solidariai su kitais nuteistaisiais atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turėtas 3 700,49 Lt, kas atitinka 1 071,74 Eur, V. J. ir M. R. gydymo išlaidas, Šiaulių teritorinei ligonių kasai turėtas 1 575 Lt, kas atitinka 456,15 Eur, A. M. gydymo išlaidas, A. V. patirtą 18 000 Lt, kas atitinka 5 213,16 Eur, turtinę žalą ir 100 000 Lt, kas atitinka 28 962 Eur, neturtinę žalą.

Taip pat pakeista nuosprendžio dalis dėl A. Š., nusikalstama veika nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta bausmė, kuri subendrinta iš naujo, paskiriant galutinę subendrintą bausmę. L. B. atžvilgiu ištaisytas nuosprendžio rezoliucinės dalies netikslumas dėl laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpio pradžios nurodymo, patikslinant bausmės pradžios laiką. D. F. atžvilgiu nuosprendis pakeistas pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat taikius BK 92 straipsnio 1 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas paskiriant auklėjimo poveikio priemonę, išaiškinant bausmės atidėjimo tvarką ir sąlygas. A. S. atžvilgiu nuosprendis pakeistas pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat taikius BK 75 straipsnio 1 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas paskiriant įpareigojimą, išaiškinant bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas. A. P. atžvilgiu nuosprendis pakeistas pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat taikius BK 92 straipsnio 1 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas paskiriant auklėjimo poveikio priemonę, išaiškinant bausmės atidėjimo tvarką ir sąlygas. K. M. atžvilgiu nuosprendis pakeistas pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat taikius BK 75 straipsnio 1 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, išaiškinant bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas. M. G. atžvilgiu taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas paskiriant įpareigojimą, išaiškinant bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas. K. V. atžvilgiu nusikalstama veika nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė, kuri subendrinta iš naujo, paskiriant galutinę subendrintą bausmę. A. K. atžvilgiu, rezoliucinėje dalyje nurodytas į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis, patikslintas bausmės pradžios laikas. D. S. atžvilgiu išspręstas bausmių subendrinimo klausimas, taip pat taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas paskiriant įpareigojimą, išaiškinant bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas. M. R. atžvilgiu taikius BK 92 straipsnio 1 dalį, pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas paskiriant auklėjimo poveikio priemonę, išaiškinant bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas. D. E. atžvilgiu išspręstas bausmių subendrinimo klausimas, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis, patikslinant bausmės pradžios laikas. T. Č. atžvilgiu nusikalstama veika nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio 2 dalies (R. D. narkotinė medžiaga) perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį, veiką iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmes. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (R. V. turto sugadinimas) BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (L. V. nužudymas), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. turto prievartavimas), pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. sužalojimas) ir šiose dalyse priimtas išteisinamasis nuosprendis neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Iš naujo išspręsti bausmių subendrinimo, į bausmės laiką įskaitytino laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpio klausimai, patikslinant bausmės pradžios laiką. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. R. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį pripažįstant jį kaltu padarius šias nusikalstamas veikas, paskiriant bausmę, kuri subendrinta su kita bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę. A. Z. atžvilgiu laikoma, kad jis atliko nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Pakeista nuosprendžio dalis K. L. atžvilgiu, nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas) perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, iš naujo paskiriant bausmes ir jas subendrinant. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (Telšių epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas) ir šiose dalyse priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Iš naujo išspręstas bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės klausimas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria G. L. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir šioje dalyje priimtas išteisinamasis nuosprendis neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Pakeista nuosprendžio dalis G. L. nusikalstama veika nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, iš naujo paskiriant bausmę. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir iš naujo subendrintos bausmės, nurodytas į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis, kartu nurodant ir, kad jis laikomas atlikusiu bausmę. Pakeistas nuosprendis R. P. atžvilgiu, nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas) perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio 2 dalies (R. D. narkotinė medžiaga) perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį. Iš naujo paskirtos bausmės, panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir iš naujo subendrinant bausmes, nurodytas į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis. Pakeistas nuosprendis O. D. atžvilgiu, nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas) perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, iš naujo paskirta bausmė. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir iš naujo subendrintos bausmės, paskirta galutinė bausmė. Išspręsti kiti klausimai, susiję su kardomųjų priemonių, baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų procesinių prievartos priemonių taikymu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu.

Nukentėjusiojo V. J. ir nuteistųjų A. Š., A. R., K. Š., M. B., D. S., nuteistojo I. I. ir jo gynėjo advokato Voitecho Mečkovskio, nuteistojo L. B. gynėjo advokato Vytauto Griežės apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmesti. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Jūratės Radišauskienės ir nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria S. R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei jam paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų, taip pat, kuria priteista iš S. R. nukentėjusiajam A. V. 5 213,16 Eur turtinei žalai atlyginti ir 28 962 Eur neturtinei žalai atlyginti, šias bylos dalis perduodant iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Taip pat, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi S. R. panaikintas bausmių subendrinimas pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktus, 6 dalį.

S. R. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (dėl M. J. turto prievartavimo), 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. šaudmenų) paskirtos bausmės ir apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą dvylikai metų.

A. Š. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki vienuolikos metų ir šešių mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. Š. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (baudomis) paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams su 118 MGL (15 340 Lt, kas atitinka 4 443 Eur) dydžio bauda.

A. K. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki aštuonerių metų.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Atmesti nuteistojo K. Š. gynėjo advokato P. S., nuteistųjų M. B., nuteistojo O. D. ir jo gynėjo advokato A. M. kasaciniai skundai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

S. R. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, veikdamas organizuota grupe su T. Č., A. K., kurio atžvilgiu 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, ir ne šio nusikalstamo susivienijimo nariu G. L., parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dėl savanaudiškų paskatų, siekiant priversti A. P. atsiskaityti su N. E., kurio atžvilgiu 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius draugus, susitarė padaryti tyčinį L. V. nužudymą, aptarė šios nusikalstamos veikos planą ir šiam tikslui paruošė įrankius bei priemones – 32 kalibro šaunamąjį ginklą, ne mažiau kaip 4 vnt. šovinių šiam šaunamajam ginklui, peilius, neperšaunamas liemenes. Vėliau, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), siekdami nusikalstamų tikslų, tuo metu, kai G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką ir tyčia sudavė L. V. vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, pažeisdamas krūtinės ląstą, širdį, dėl to įvyko vidinis kraujavimas ir L. V. mirė, ir taip tyčia nužudė L. V..

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. R. prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas.Nuteistasis S. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių dėl to, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas ne tik už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet ir už vadovavimą jam. S. R. aiškinimu, jo nuteisimas dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir vadovavimą jam prieštarauja ir teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-471/2007, Nr. 2K-177/2008 ir kt.). Nuteistojo tvirtinimu, jo kaltė dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui pagrįsta tik prielaidomis dėl jo neva įsitraukimo į nusikalstamo susivienijimo veiklą 2008 m., nors nusikalstamas susivienijimas veikė nuo 2002 m. pabaigos. Liudytojų (R. E., A. K., D. S.) parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, slapto sekimo protokolai, kuriais teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį, neginčytinai nepatvirtino jo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei vadovavimo jam. Mano, kad taip buvo pažeistos įrodinėjimo ir baudžiamosios atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Nuteistojo vertinimu, nuosprendyje taip pat buvo padarytos ir klaidingos išvados dėl jo kaltės padarius nusikaltimus, kuriems jis vadovavo, kaip vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų. S. R. teigimu bylos duomenimis nėra įrodyta, kad jis būtų davęs nurodymus nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, rengęs nusikalstamų veikų planus ar kitais veiksmais prisidėjęs prie jų įvykdymo. Jo kaltė padarius BK 25 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą grindžiama tik telefoninių pokalbių įrašais, kurie savaime nepatvirtina, kad jis vadovavo neteisėtam disponavimui narkotinėmis medžiagomis. Apeliantas neigia savo kaltę ir dėl nusikalstamų veikų, padarytų dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarymo. Tvirtina, kad teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus bei pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, vertindamas įrodymus dėl nusikalstamo susivienijimo veikloje padarytų nusikaltimų. Be to, pažymi, kad, vadovaujantis teismų praktika, net jei jis buvo nusikalstamo susivienijimo narys, jam negali būti inkriminuojami kitų nusikalstamo susivienijimo narių padaryti nusikaltimai. Pasak apelianto, teismas, pripažindamas jį kaltu dėl ginklo laikymo, nepagrįstai atmetė jo bei T. Č. parodymus apie tai, kad apie gabenamą ginklą jie nieko nežinojo, ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Vien tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo A. K. parodymai, nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis, negali būti pakankamas pagrindas teigti, kad jis žinojo apie gabenamą ginklą, ir pripažinti jį kaltu dėl šio nusikaltimo. S. R. teigimu, teismo argumentai dėl jo kaltės nužudžius L. V., yra nenuoseklūs ir nelogiški. L. V. buvo nužudytas atsitiktinai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad iš anksto buvo žinoma apie pastarojo dalyvavimą susitikime dėl skolos susigrąžinimo ir ruošiamasi jo nužudymui. Taigi nebuvo dviejų būtinų bendrininkavimo subjektyviųjų požymių – tyčios ir susitarimo, todėl L. V. nužudymas turėtų būti pripažintas bendrininko (vykdytojo) ekscesu. Be to, apkaltinamajame nuosprendyje nepašalintos abejonės dėl to, kas nužudė L. V., jo (S. R.) kaltė grindžiama tik prieštaringais liudytojo A. K. parodymais, nesant byloje jokių juos patvirtinančių objektyvių duomenų. Gi G. L. psichofiziologinio tyrimo poligrafu metu gauti duomenys, apelianto tvirtinimu, negali būti vertinami kaip įrodymas baudžiamojoje byloje, nes toks procesinis veiksmas BPK nenumatytas.

III. Aukštesnės instancijos teismų argumentai pakartotinai nagrinėti bylą apeliacine tvarka

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą priėmė nuosprendį, kuriuo be jame konstatuotų kitų aplinkybių pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. R. nusikalstama veika skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, perkvalifikavo minėtą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paskiriant laisvės atėmimo 11 (vienuolikai) metų bausmę. Taip pat panaikintos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys dėl bausmių subendrinimo S. R. ir paskirtos bausmės pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (dėl M. J. turto prievartavimo), 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. šaudmenų) paskirtos bausmės ir apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį iš naujo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, S. R. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Be kita ko, panaikintos ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys, kuriomis iš S. R. priteista solidariai su kitais nuteistaisiais atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turėtas 3 700,49 Lt, kas atitinka 1 071,74 Eur, V. J. ir M. R. gydymo išlaidas, Šiaulių teritorinei ligonių kasai turėtas 1 575 Lt, kas atitinka 456,15 Eur, A. M. gydymo išlaidas, A. V. patirtą 18 000 Lt, kas atitinka 5 213,16 Eur, turtinę žalą ir 100 000 Lt, kas atitinka 28 962 Eur, neturtinę žalą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal paduotus kasacinius skundus, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria S. R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei jam paskirta laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmė, taip pat kuria priteista iš S. R. nukentėjusiajam A. V. 5 213,16 Eur turtinei žalai atlyginti ir 28 962 Eur neturtinei žalai atlyginti ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Taip pat S. R. panaikintas bausmių subendrinimas pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktus, 6 dalį ir S. R., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi (bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais) subendrinus bausmes, skirtas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (dėl M. J. turto prievartavimo), 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. šaudmenų) ir apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Kita Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalis S. R. atžvilgiu palikta nepakeista.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje konstatavo, kad nuteistojo S. R. kaltė, nužudžius L. V. buvo grindžiama liudytojo A. K., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymais, kad jis įvykio metu pas S. R. matęs peilį ir kad šis sužalojo nukentėjusįjį E. L., taip pat G. L. psichofizinio tyrimo poligrafu rezultatu, vertinant jį visumoje su kitais įrodymais. Šios visumos pagrindu padaryta išvada, kad mirtiną smūgį peiliu nukentėjusiajam L. V. sudavė būtent S. R.. Atsižvelgęs į įrodymus, kuriais teismai grindė S. R. kaltę dėl L. V. nužudymo – iš esmės tik liudytojo A. K. parodymais, kuriuose tiesiogiai ir konkrečiai nenurodomos faktinės aplinkybės apie asmenų veiksmus, padarant L. V. jo mirtį sukėlusį sužalojimą, – kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas G. L. psichofizinio tyrimo poligrafu metu gautiems duomenims kaip įrodymams suteikė gana svarią reikšmę. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį, galima remtis tik tais duomenimis, kurių gavimo ir išnagrinėjimo tvarka yra įtvirtinta BPK 20 straipsnio nuostatuose. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į tai, kad poligrafo naudojimo tvarką, tyrimo poligrafu objektus ir atvejus, kada pagal įstatymą šis tyrimo metodas bei jo rezultatai gali būti naudojami, nustato Poligrafo įstatymas. Kartu pažymėta ir tai, kad remiantis įstatymu, poligrafo tyrimas gali būti atliekamas asmenims, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas nurodė, kad duomenų, gautų naudojant poligrafą, kitais atvejais, pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima pripažinti įrodymais. Tuo pačiu pažymėta ir tai, kad pagal teismų praktiką poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017). Todėl nurodė, kad tyrimo poligrafu metu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Šį pažeidimą teisėjų kolegija laikė esminiu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir dėl kaltinimo S. R. L. V. nužudymu priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to, nuosprendis S. R. atžvilgiu dalyje dėl L. V. nužudymo panaikintas ir byla šioje dalyje perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodant, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti sprendžiama dėl likusių byloje surinktų įrodymų bei padarytos motyvuotas išvados dėl jų patikimumo ir pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui dėl šios kaltinimo dalies S. R. priimti, kartu išsprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo A. V. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis S. R. ir jo gynėjas Auksanas Čiupaila prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. R. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija, nurodydamas, kad jis nepagrįstai buvo nuteistas ne tik už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, bet ir už vadovavimą jam, nes jis jokiame susivienijime nedalyvavo, jam nevadovavo ir nusikaltimų nedarė. Nuteistasis ginčija teismo nurodytų įrodymų šaltinių – liudytojų N. E., A. K., G. S. įrodomąją vertę, patvirtinant jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl L. V. nužudymo iš esmės grindžiamas vien tik atleisto nuo atsakomybės A. K. nenuosekliais ir nelogiškais parodymais, kurie nėra pakankami jo kaltei įrodyti, jų nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys. Taip pat teigia, jog jo kaltę patvirtinančiu įrodymu negali būti pripažįstami G. L. tyrimo poligrafu rezultatai.Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka S. R. atžvilgiu nagrinėjama tik ta apimtimi, kuria buvo grąžinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, t. y. dėl S. R. pripažinimo kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Todėl dėl skundo argumentų, susijusių su kita baudžiamosios bylos dalimi, nepasisakoma. Šios teisėjų kolegijos vertinimo dalykas yra L. V. nužudymo, dėl kurio tiek pirmosios instancijos teismas, tiek kitos sudėties apeliacinės instancijos teisėjų kolegija kaltu pripažino S. R., faktinės aplinkybės.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi dalyje baudžiamąją bylą, neperžengdama dėl šios dalies paduoto apeliacinio skundo ribų, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo E. L. parodymus, teisinės pagalbos tvarka iš užsienio valstybės gautus liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, A. K. apklausos metu užfiksuotus parodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė šio S. R. inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos pagrįstos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės, kurios patikrintos kitos sudėties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, sumažinant S. R. kaltinimo šioje dalyje apimtį – pašalinus bendrininkavimo su kitais nuteistaisiais požymį. Nuteistojo S. R. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia teismų padarytų išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje.Siekiant atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, iš naujo ištirtinos nagrinėjamo įvykio faktinės aplinkybės, įvertintini įvykio dalyvių – tiek nukentėjusiųjų A. M., E. L., tiek nuteistųjų S. R., G. L., T. Č., tiek atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. parodymai ir jais vadovaujamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.Iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų seka, jog 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) įvyko vilniečių susitikimas su telšiškiais. Šiame susitikime iš telšiškių dalyvavo L. V., A. M., E. L.. Taip pat jame dalyvavo atvykę iš Vilniaus G. L., S. R., T. Č., A. K..Nuteistasis G. L., kuris buvo vykimo į Telšius iniciatorius, parodė, kad jis norėjo išsiaiškinti su Telšiuose gyvenančiu asmeniu, vardu „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“, kuris jam reiškė pretenzijas dėl parduoto automobilio, kad šis jam daugiau neskambinėtų. Todėl jis paprašė pagalbos S. R., su kuriuo susitiko pirmiausia, o po to – T. Č., su kuriuo, kiek prisimena, buvo ir A. K.. Nei S. R., nei T. Č. jis nesakė, kokios jo problemos su telšiškiais, tik paprašė pagalbos. . S. R. nurodė, kad dieną prieš važiavimą į Telšius jam paskambino G. L. ir paprašė pagalbos nuvažiuoti į Telšius, paaiškinęs, kad turi kažkokių bėdų, kažkas jam skambinėja, grasina, kad kažkokį jo draugą Telšiuose sumušė. Jis sutiko važiuoti. Kitą dieną susitikus, kažkuris paskambino T. Č. ir jie nuvažiavo pas jį. Pastarasis paskambino A. K., jie nuvažiavo ir paėmė A. K., tą kartą S. R. matė A. K. pirmą kartą.. T. Č. parodė, kad jis važiavo į Telšius G. L. prašymu. Jam paskambino S. R., pasiūlė susitikti. S. R. atvažiavo su G. L., kuris pasakė, kad jam kažkas iš Telšių skambinėja, grasina ir jis norėtų nuvažiuoti pasikalbėti, paklausė, ar jis dėl kompanijos sutiktų važiuoti kartu. Jis atsakė, kad važiuotų, tačiau yra susitaręs susitikti su A. K., todėl paklausė, ar galėtų jį pasiimti kartu. G. L. sutiko, todėl jis paskambino A. K., nuvažiavo pas jį, pasiėmė ir visi automobiliu BMW išvyko į Telšius.. A. K. parodė, kad 2009 m. sausio 8 dieną G. L., S. R., T. Č. G. L. automobiliu BMW važiavo savo reikalais į Telšius, o jis pasiprašė T. Č. pavežamas pakeliui į Klaipėdą, taip jis su jais atsidūrė Telšiuose.. Šios aplinkybės patvirtina, kad G. L., S. R., T. Č. važiavo į Telšius, žinodami, kad yra konfliktinė situacija, grasinimai, kad važiuojama spręsti konflikto ir pokalbis gali nebūti draugiškas, gi A. K. tokių aplinkybių nežinojo, tiesiog vyko kartu pakeliui.Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, N. E. parodymais byloje nustatytos tikrosios minėtų asmenų vykimo į Telšius aplinkybės. Jis parodė, kad prašė G. L. padėti atsiimti iš A. P. piniginę skolą už narkotines medžiagas. Susitikimo Telšiuose iniciatorius buvo G. L.. Jis susitikimo Telšiuose dieną nurodė N. E. atvykti prie saugomos automobilių aikštelės link (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur susitikus pasakė, kad tą dieną važiuos į Telšius dėl skolos ir liepė už kelių valandų jam atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Šiam atvažiavus G. L., kuris buvo su S. (kaip nustatyta – S. R.), N. E. padavė šaunamąjį ginklą (nenaują pistoletą ar revolverį su penkiomis ar šešiomis kulkomis) ir liepė jį nuvežti į Telšius. N. E. jam duotą ginklą nuvežė į Telšius ir atidavė G. L. N. E. nurodytoje vietoje susitikimui prie koplyčios. Kiek jis žino, G. L. dėl susitikimo susiskambino su A. M.. N. E. atvažiavus į vietą, matė, kad su G. L. atvyko S. ir dar du jam nepažįstami asmenys, telšiškių nebuvo, G. L. buvo su neperšaunama gelsvai žalsvos spalvos liemene. Jam G. L. liepė važiuoti namo. . Savo parodymus N. E. patvirtino akistatos su G. L. metu (t. 11, b. l. 89-91). Atpažinimo pagal nuotraukas metu (t. 11, b. l. 38-49, 152-167) N. E. A. K. neatpažino. Nurodė, jog T. Č. yra matytas, galimai bendravo su N. E. prie (duomenys neskelbtini) po L. V. nužudymo; G. L. atpažino kaip asmenį, vardu G., kuris stengėsi padėti N. E. atgauti skolą ir iš kurio N. E. gaudavo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų parduoti ir vartoti. Būtent G. L. užsiėmė konfliktų dėl narkotinių medžiagų ir pinigų už jas grąžinimo aiškinimusi Telšiuose (atpažino 2 kartus skirtinguose tyrimuose, pagal skirtingas nuotraukas); S. R. atpažino kaip asmenį, kuris lankėsi Telšiuose su G., kai buvo nužudytas L. V... Kontroliuojant N. E. telefoninius pokalbius nustatyta, jog 2009 m. sausio 9 d., t. y. kitą dieną po L. V. mirties, bus susitikimas prie (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo siūlo N. E. pasislėpti, nes tuoj bus paieškomas (2009 m. kovo 2 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai (t. 9, b. l. 167-174)).. N. E. parodymus patvirtino A. M., kuris nurodė, kad jam pradėjo skambinėti kažkokie žmonės, pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis kažką įžeidinėjo, išvadino necenzūriniais žodžiais, klausė, ar jis nesiruošia važiuoti į Vilnių, tačiau jis atsisakė. Praėjus kiek laiko, vėl paskambino ir paklausė dėl susitikimo. A. M. buvo girdėjęs gandus, kad dėl kažkokios A. P. skolos N. E. su kursiokais siaučia Telšiuose. Po kiek laiko jam vėl paskambino dėl susitikimo. Jis nusprendė nuvažiuoti ir išsiaiškinti, pasikvietė E. L. ir su L. V. jo tėvų automobiliu nuvažiavo į asmens nurodytą vietą prie (duomenys neskelbtini).. Liudytojo A. P. parodymais nustatyta, kad nuo 2008 metų vasaros jis buvo skolingas už narkotines medžiagas N. E., šis nuolat skambinėjo dėl skolos, o A. P. vengė su juo susitikti. Dėl šių pinigų jis su N. E. bei jo draugais buvo susitikęs 2008 m. rudenį bei 2008 m. gruodžio mėnesį, jis prieš jo valią buvo vežamas į įvairias vietas, mušamas, reikalaujama grąžinti skolą. A. M. buvo garantavęs už jį, kad jis skolą grąžins.. Liudytojų G. G., L. P. parodymais nustatyta, kad 2009 m. sausio 8 d., kai buvo nužudytas L. V., jie taip pat važiavo į tą vietą, kur turėjo įvykti susitikimas. Jiems būnant apie 3 kilometrus nuo (duomenys neskelbtini), L. P. skambino L. V., kuris pasakė, kad viskas gerai. Jie žinojo, jog telšiškių susitikimas su Vilniaus „bachūrais“ vyko dėl A. P. skolos už narkotikus, pats A. M. buvo sakęs, jog vienas iš vilniečių buvo G.. L. P. taip pat parodė, jog žino apie ir anksčiau buvusius susitikimus dėl pinigų už narkotikus: 2008 m. rugsėjo–spalio mėn. vilniečiai buvo atvažiavę su neperšaunamomis liemenėmis, turėjo ginklus, taip pat vilniečiai buvo atvažiavę ir gruodžio mėnesio pabaigoje, vėl buvo su ginklais, boulinge ieškojo A. P. (t. 8, b. l. 99-100, 111-114).. Liudytojas V. K. taip pat patvirtino, kad 2009 m. sausio 8 d. vykęs vilniečių susitikimas su telšiečiais buvo dėl A. P. skolos. V. K. buvo atvažiavęs į susitikimo vietą, bet netrukus važiavo atvežti A. P... Taigi nukentėjusiojo A. M., liudytojų N. E., A. P., V. K. parodymais nustatyta, jog nuteistųjų važiavimo į Telšius tikslas buvo santykių aiškinimasis dėl A. P. skolos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė G. L. aiškinimus, kad jis į Telšius vyko dėl parduoto automobilio ir pretenzijų dėl jo reiškimo, o kiti nuteistieji G. L. vykimo į Telšius tikslo nežinoję. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog G. L. norėjo susitikti su A. P. užstojusiu A. M., tiesiogiai ir per kitus asmenis derino laiką, kad pastarasis nebūtų kur nors išvykęs. Tarp telšiškių ir vilniečių dėl N. E. skolingo A. P. buvo susidariusi konfliktinė situacija. Ji jau buvo sprendžiama anksčiau du kartus, kai į Telšius atvykę vilniečiai su neperšaunamomis liemenėmis su ginklais naudojo smurtą A. P. atžvilgiu ir reikalavo atiduoti skolą N. E.. Taip pat nustatyta, kad G. L., pasikvietęs į pagalbą S. R., T. Č. ir kartu važiuojant A. K., 2009 m. sausio 8 dieną į Telšius vyko spręsti konfliktinės situacijos, susitaręs dėl susitikimo su A. M.. G. L. dėvėjo neperšaunamą liemenę, konflikto vietoje turėjo šaunamąjį ginklą. Todėl teisėjų kolegija tiki A. K. parodymais, kad, nuvykus į vietą, G. L. siūlė ir kitiems apsivilkti neperšaunamas liemenes.. Iš 2009 m. sausio 29 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateiktos 2 CD plokštelės su degalinės „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašais; vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pro deglinės langą matosi sidabrinės spalvos BMW markės džipas, į degalinę užėjo ir degalinėje apsipirko G. L., dėvintis baltos spalvos kepurę, T. Č., A. K. ir S. R. (t. 8, b. l. 193-198, 2 CD).Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad, A. M., E. L., L. V. atvykus prie (duomenys neskelbtini), ten jau buvo iš Vilniaus atvykę G. L., S. R., T. Č. ir A. K.. A. M. išlipo iš automobilio ir pradėjo kalbėti su vilniečiais, kurie sakė, kad jis kažką įžeidinėja, pokalbio metu kalba pakrypo apie A. P. skolą N. E.. Kadangi A. M. sakė, kad nėra jokios skolos, o su A. P. jie tegul aiškinasi patys, netoliese buvęs A. K. pasisiūlė nuvažiuoti atvežti A. P., kad viską išsiaiškintų.Nukentėjusysis A. M. parodė, kad po to, kai A. K. išvažiavo atvežti A. P., suskambus jo telefonui, jis gavo smūgį į galvą ir prarado sąmonę, o atsigavo vilniečių mašinoje uždengta galva, iš garsų suprato, kad automobilyje yra ir E. L.. . Nukentėjusysis A. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b. l. 14-20).Nukentėjusysis E. L. buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Jis nurodė, kad dėl patirtos galvos traumos netiksliai prisimena savo sužalojimo aplinkybes ir prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 131, b. l. 159-160). Iš nukentėjusiojo E. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir perskaitytų BPK 276 straipsnio tvarka, matyti, kad 2009 m. sausio 8 d. paskambino A. M., paprašė važiuoti kartu su juo, pasikalbėti su žmonėmis, kurie pas jį atvyko iš Vilniaus. Jam sutikus, pas jį į namus automobiliu „Peugeot 206“ atvažiavo A. M. su draugu L. ir visi kartu nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur jau stovėjo juodos spalvos džipas, prie kurio stovėjo 3-4 vyriškiai. Jų nei veidų, nei kaip jie buvo apsirengę E. L. neįsidėmėjo, nes sėdėjo automobilio gale ir jau buvo sutemę. Atvažiavus iš automobilio išlipo A. M. ir L., priėjo prie vyriškių. Jam pasirodė, jog jie bendravo draugiškai, nekonfliktavo. Ką jie kalbėjo, E. L. negirdėjo, nes sėdėjo automobilyje. Vienu momentu E. L. išgirdo triukšmą, atsidarė automobilio durys ir jis pajuto keletą smūgių į ranką, kairę koją bei galvą. Nuo patirtų smūgių jis apsvaigo, pajuto skausmą. Pamatė, kad yra perdurta kairė ranka. Kažkas jam uždėjo maišą ant galvos ir jis nieko nebematė. Tuo metu dar gavo kelis smūgius ir prarado sąmonę. Prabudo automobilyje. Konflikto su telšiškiais pradžios aplinkybes skirtingai apibūdino nuteistieji. . Nuteistasis T. Č. parodė, kad jie į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) atvažiavo pirmieji, netrukus atvažiavo trys mašinos su maždaug 10 žmonių. Jie keturiese ir dar du telšiškiai sustojo ratuku ir parsidėjo pokalbis. Kalbėjo G. L., kadangi kalbėjo žemaitiškai – jis beveik nieko nesuprato, be to, pokalbiu nesidomėjo. Vienas telšiškis pasakė, kad reikia nuvažiuoti kažką atvežti. Iš to pasakymo jis suprato, kad jie nuvažiavo atvežti dar žmonių ar ginklų, atmosfera buvo įtempta. Dvi telšiškių mažinos išvažiavo ir liko jie keturiese bei trys telšiškiai (vienas iš jų stovėjo toliau prie mašinos ar sėdėjo mašinoje). Netrukus jis pamatė, kad S. R. keliu smogė vienam telšiškiui į galvą, jis pradėjo kniubti. Tai buvo pirmi fiziniai veiksmai ir jie buvo atlikti todėl, kad jie norėjo iš ten sprukti, kol telšiškiai nespėjo kažko atsivežti. Jis ir S. R. paėmė tą telšiškį, kuriam S. R. buvo smogęs, už parankės ir atvedė į savo mašiną bei pasodino jos gale. T. Č. atsisėdo šalia ir daugiau iš automobilio išlipęs nebuvo. Po trumpo laiko tarpo A. K. atvedė dar vieną asmenį ir pasodino automobilio gale iš S. R. pusės, matė, kad tam asmeniui buvo kruvina ranka. A. K. išėjo į lauką, už keliolikos sekundžių atėjo G. L. ir dar už pusės minutės grįžo A. K.. Jie skubiai iš įvykio vietos išvažiavo. Jie iš baimės, nenorėdami, kad užsitęstų konfliktas, tiesiog pasiėmė tuos du asmenis, kad jie nevažiuotų iš paskos. Trečio asmens nepasiėmė, kadangi jis netilpo į mašiną, nes gale ir taip jau keturiese sėdėjo.. Nuteistasis G. L. parodė, kad, jam kalbantis su „(duomenys neskelbtini)“, kiti telšiškiai kišosi į pokalbį, rėkavo, grasino, įžeidinėjo, uždėjo „nalogą“, aiškino, kad jiems G. L. skolingas, nes automobilis neatitiko jų lūkesčių. Viskas baigėsi tuo, kad, kaip suprato, dalis asmenų – 3 ar 4 – liko jų saugoti, o kiti žmonės nuvažiavo atsivežti kažkokio vietinio, kuris turėjo jam viską išaiškinti. Pamačius, kad žmogus, stovintis prieš G. L., griebiasi už striukės, jam pasirodė, kad ten ginklas, todėl griebė jį ir permetė per petį ant žemės. Tuo pat metu matė, kaip S. R. palenkęs vienam telšiečiui smogė keliu. Permesdamas tą žmogų per petį, jis matė, kaip S. R. su kažkuo eina į automobilį. G. L. pasirodė, kad ir T. Č. įsėdo į automobilį, todėl ir jis nubėgo į automobilį. S. R. ir T. Č. per tą laiką iš automobilio išlipę nebuvo. G. L. įsiminė momentas, kad prie koplytėlės nuo jų gal 50 metrų, o gal didesniu atstumu, išgirdo žmogaus klyksmą. Žmogaus riksmą girdėjo nebūdamas mašinoje, o dar lauke tuo metu, kai grūmėsi su vienu iš asmenų. Atsisukęs pamatė, kad koplyčios link bėga asmuo nuo A. K.. G. L. teigė tik vieną telšiškį pargriovęs ant žemės. Galimai tas asmuo, kurį jis pargriovė, vėliau atsirado automobilyje. Kai važiavo atgal, S. R. sėdėjo automobilio gale. Po to, kai S. R. buvo kažką įtempęs į automobilį, nebuvo išlipęs iš automobilio. Pamatęs, kad automobilyje yra pašaliniai asmenys, – sustojo pirmoje pasitaikiusioje vietoje jų išleisti.. Nuteistasis S. R. parodė, kad, kalbant su telšiškiais, pokalbis pradėjo kaisti. Dvi mašinos išvažiavo dėl kažkokio žmogaus – G. L. draugo, kurį jie sumušė, sakė: „Mes tau jį atvešim, jis tau pasakys, kad jo niekas nemušė.“ S. R. susidarė įspūdis, kad jie nuvažiavo ar ginklų paimti, ar pastiprinimo. Pokalbis pradėjo krypti konflikto link, prasidėjo keiksmai, kalba tapo nepagarbi. S. R. suprato, kad telšiškiai nori su jais susidoroti. Vienas asmuo paėmė telefoną ir pradėjo kažkam skambinti: „Kažkas privažiuos, jums bus.“ S. R. nenorėjo laukti, kol atvažiuos dar 20 žmonių ir juos sumuš, nutaikė momentą, pirmas paėmė vieną telšiškį, palenkė ir trenkė keliu ar į kūną, ar į galvą, telšiškis nukrito, S. R. pradėjo jį kelti, T. Č. padėjo. Jie abu minėtą asmenį įtempė į jų automobilį ir atsisėdo iš abiejų pusių. Po kažkurios akimirkos A. K. atitempė kitą telšiškį, kurio buvo kruvina ranka, ir pasodino automobilio gale iš jo šono. S. R. ir T. Č. daugiau iš automobilio išlipę nebuvo. Po 10-30 sekundžių į mašiną, vairuotojo vietą įsėdo G. L.. A. K. sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Matė, kad pas įlipusį į automobilį A. K. kairėje rankoje buvo peilis, jis jį demonstratyviai užlenkė. S. R. nurodė, kad į mašiną telšiškį įtempė tam, kad jų niekas nesivytų, niekas negalėtų paskambinti, nes jie buvo svetimame mieste, galėjo užblokuoti kelius.. Liudytojas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, A. K. parodė, kad sausio 8 d., jiems atvykus prie (duomenys neskelbtini), esančios už (duomenys neskelbtini), prie kurios jie buvo sustoję, atvažiavo iš Telšių žmonės, kurių jis nepažįsta. Atvažiavo šešiese, dvi mašinos: viena „Peugeot“, o kitos markės nepamena. G. L. šnekėjo apie žmogų, kuris skolingas už narkotikus. Atvažiavę telšiškiai sakė, kad jie nieko bendra su juo neturi, jis yra ne jų žmogus ir G. L. paprašė, kad padėtų jam jį surasti. Viena mašina išvažiavo, o trys telšiškiai liko. Praėjus kažkuriam laikui, įvyko sujudimas, S. R. vienam asmeniui iš Telšių trenkė keliu. Po to tą asmenį įsisodino į savo automobilį. Matė, kad T. Č. vieną telšiškių buvo sugriebęs, laikė, tai tas pats asmuo, kuriam S. R. vėliau laikė peilį prie gerklės. A. K. taip pat patvirtino, jog matė, kaip G. L. šaudė į telšiečių automobilį iš vairuotojo pusės, po ko įsėdęs į automobilį ginklą padėjo po automobilio sėdyne, ant kurios sėdėjo A. K.. G. L. taip pat ištraukė iš telšiečių automobilio raktelius, kad jų niekas nesivytų. Vežantis telšiečius, S. R. laikė vienam prie kaklo pridėjęs peilį. Kelionės metu tas telšietis sakė: „Tu man ranką įpjovei“. Specialisto išvada nustatyta, kad A. M. padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, galvos smegenų sukrėtimas, padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip dviem smūgiais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku; tam neprieštarauja įrašai medicininiuose dokumentuose; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta trumpiau nei 10 dienų (t. 9, b. l. 8). Iš specialisto išvados matyti, jog E. L. pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje padarytos aštriu (-iais) pjaunančiu (-iais) daiktu (-ais), jais galėjo būti peilis (-iai) ir (ar) jo savybes turintis (-ys) daiktas (-ai) bei įrankis (-iai) dviem trauminiais faktoriais ir galėjo būti padarytos dengiantis, ginantis ar sugriebiant už ašmenų ar kito daikto bei įrankio užduotyje nurodomu laiku. Tai patvirtina išsidėstymas ir tam neprieštarauja žaizdų morfologiniai bei gijimo požymiai. Pjautinė žaizda kairės plaštakos nugariniame paviršiuje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jos nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Pjautinės žaizdos kairės plaštakos delniniame paviršiuje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta trumpiau nei 10 dienų (t. 9, b. l. 33). 2009 m. sausio 24 d. G. L. automobilyje „BMW X5“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo paimtos nuoplovos ir nuoskutos (t. 74, b. l. 57-58). Iš specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktose nuoskutose ir nuoplovose rasta žmogaus kraujo. Nuoplovose nuo priekinės dešinės sėdynės sėdimos dalies rasto kraujo genotipas sutampa su E. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,000000000001 procento (t. 74, b. l. 64-66).2010 m. sausio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5417)-IS1-430 nurodoma, kad:

- ant tirti pateiktų A. M. džinsinių kelnių ir striukės rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su A. M. genotipu;

- ant tirti pateiktų E. L. sportinių batų rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su E. L. genotipu (t. 9, b. l. 46-49).

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad G. L., S. R., T. Č., A. K. susitikimo su telšiškiais metu, pasinaudojus pastarųjų sprendimu į susitikimą pristatyti A. P., dėl kurio skolos N. E. ir vyko pokalbis, prieš pasilikusius du telšiškius panaudojo fizinį smurtą, pasisodino į savo automobilį, trečiam buvo suduotas smūgis peiliu, peršautos telšiškių automobilio padangos, ir iš įvykio vietos skubiai pasišalino.Liudytojų G. G., L. P. parodymais nustatyta, kad 2009 m. sausio 8 d., kai buvo nužudytas L. V., po to, kai jie, važiuodami į vietą, kur turėjo įvykti telšiškių ir vilniečių susitikimas, likus apie 3 kilometrams iki (duomenys neskelbtini), susiskambino su L. V. ir šis pasakė, kad viskas gerai, atvažiavę į vietą, jie jokių žmonių neberado ir, tik apsisukę bei važiuodami atgal, ant kelio pamatė sužeistą L. V., kurį nuvežė į ligoninę.Liudytojai G. G., L. P. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b. l. 86-88, 103-105). Iš tarnybinio pranešimo (t. 8, b. l. 1) matyti, jog 2009 m. sausio 8 d. 18.59 val. į ligoninę du nenustatyti asmenys atvežė L. V. su durtine žaizda kairėje pusėje, kuris pristatytas į ligoninę mirė. Iš specialisto išvados Nr. 10/09(07) matyti, kad L. V. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos priekinės sienos kairės pusės žaizdos su širdies pažeidimu, lydimos ūmaus vidinio nukraujavimo į kairę krūtinplėvės bei širdiplėvės ertmes ir širdies tamponados krauju. Mirtis įvyko 12-18 val. iki lavono teismo medicininio tyrimo, t. y. 2009 m. sausio 8 d., 15.50-23.50 val., tą parodo lavoninių reiškinių pobūdis. Durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos žaizda padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti ir peilis ar ir jo savybes turintis daiktas bei įrankis vieno smūgio iš apačios į viršų, iš kairės į dešinę, iš priekio įstrižai atgal, trumpai prieš mirtį. Kiauryminiai krūtinės ląstos sužalojimai, o šiuo atveju ir širdies pažeidimas, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Po šių sužalojimų L. V. (jei ūmiai nesutriko širdies ritmas) galėjo atlikti valingus veiksmus. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui bei užkritimui ant aštraus duriančio-pjaunančio daikto (peilio) ar jo savybes turinčio įrankio. Be to, L. V. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės ląstoje pagal pobūdį padaryta kieto buko daikto, nepalikusio individualių požymių, ne mažiau vieno trauminio faktoriaus pasekoje ir šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei odos nubrozdijimai kairėje juosmeninėje srityje padaryto kieto buko daikto, nepalikusio individualių požymių, ir šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo (t. 8, b. l. 64-66).Šios išvados patvirtina, jog prieš visus susitikime buvusius telšiškius buvo naudotas smurtas, nukentėjusieji A. M. ir E. L. buvo sužaloti, o L. V. nužudytas – suduotas smūgis peiliu L. V. į krūtinės ląstos širdies plotą, t. y. į gyvybiškai svarbią kūno vietą, nuo kurio L. V. mirė. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad netoli (duomenys neskelbtini) rastas automobilis Peugeot 206, v. n. (duomenys neskelbtini), dvejose vietose ištrypto sniego plotai (t. 8, b. l. 32-36). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog minėtas automobilis priklauso R. V. ir 2009 m. sausio 8 d. juo važinėjo pastarosios sūnus L. V.. Taip pat nustatyta, jog nukentėjusieji A. M., E. L. paskutinį kartą L. V. matė susitikimo su vilniečiais prie (duomenys neskelbtini) metu. Iš 2009 m. sausio 9 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros (duomenys neskelbtini) metu ant kelio važiuojamosios dalies krašto rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5500“ (t. 8, b. l. 40-47). 2009 m. sausio 8 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) paimtas automobilis „Peugeot 206“, v. n. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 32-36). Automobilio „Peugeot 206“, v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyti padangų pažeidimai, iš kairės automobilio pusės užpakalinės padangos išimta 1 kulka, o iš priekinės – 2 kulkos (t. 8, b. l. 53–58). 2009 m. sausio 15 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), panaudojant metalo ieškiklį, buvo rasta ir paimta kulka (t. 8, b. l. 60-62). Iš specialisto išvados Nr. 140-(486)-IS1-9164 matyti, jog įvykio vietoje ir automobilio padangose rastos kulkos yra šaudmenų dalys, o būtent – pramoninės gamybos „32 Smith&Wesson Long“ šovinių kulkos. Tirti pateiktos trys kulkos, labiausiai tikėtina, buvo iššautos iš savadarbio arba perdirbto 32 kalibro ginklo, tačiau negalima atmesti galimybės, kad šios kulkos galėjo būti iššautos ir iš pramoninės gamybos ginklo, apie kurį duomenų Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra (t. 8, b. l. 70-74).Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2009 m. sausio 8 d. sūnaus L. V. darbai buvo smulkiai suplanuoti, todėl tėvai iki tol, kol L. V. išvažiavo susitikti su kažkuo, žinojo, kur ir ką jis veikia. Jo planuose nebuvo važiavimo susitikti su kažkuo. Apie 14 val. L. V. pasiėmė tėvų automobilį „Peugeot 206“ ir turėjo važiuoti atsiimti vairuotojo pažymėjimo, pasigaminti raktų, statyti baldus, nes įsirenginėjo savo butą. Šeštą valandą jis turėjo išvažiuoti su draugais į pirtį. Kad sūnus L. V. vartojo narkotikus, jis nežinojo. Nežino, su kuo L. V. susitiko, ir susitikimo nematė. Apie sūnaus mirtį jam pranešė policijos pareigūnai apie 20 val. Automobilis „Peugeot 206“, kuriuo nužudymo dieną važiavo sūnus, yra grąžintas. Jam buvo peršautos dvi vieno šono padangos, t. y. vienos pusės užpakalinė ir priekinė. Atsižvelgiant į tai, jog peršautos abi padangos, mano, kad buvo mažiausiai du šūviai. Iš kalbų žino, jog kažkas kažkam buvo skolingas ir dėl to vyko susitikimas. Sūnus į susitikimą važiavo kaip palaikymo komanda, nes tuo metu turėjo automobilį (t. 93, b. l. 93-95). Kaip nustatyta byloje ištirtais įrodymais, vilniečių ir telšiškių susitikimas įvyko 2009 m. sausio 8 d. apie 18.40 val. ir truko trumpai, pats konfliktas truko apie penkias minutes, kaip minėta, nuteistieji stengėsi iš įvykio vietos skubiai pasitraukti, kol telšiškiai nepasikvietė pastiprinimo ar neatsivežė ginklų. Kaip nurodė liudytojai G. G., L. P., po skambučio L. V., į kurį šis atsakė, kol jie nuvažiavo likusius apie 3 kilometrus, susitikimo vietoje jau nieko nerado, tik apsisukę pamatė ant kelio sužeistą L. V.. Jis buvo pristatytas į ligoninę 2009 m. sausio 8 d. 18.59 val. ir netrukus mirė. Iš minėtų aplinkybių darytina išvada, kad L. V. buvo sunkiai sužalotas, dėl ko mirė, būtent 2009 m. sausio 8 d. apie 18.40 val. vykusio susitikimo metu po to, kai dalis telšiškių išvažiavo ieškoti A. P. ir su vilniečiais G. L., S. R., T. Č. ir A. K. liko trys telšiškiai – A. M., E. L. ir L. V..Nukentėjusieji A. M., E. L. parodė, kad po vilniečių prieš juos panaudoto smurto (A. M. – po smūgio keliu į galvą, E. L. – po smūgių į ranką, kairę koją bei galvą) jie apsvaigo ir atsigavo sėdintys vilniečių automobilyje ir jų vežami.Tolesnę konflikto eigą skirtingai apibūdina nuteistieji.. Kaip nurodė parodymuose, G. L. situaciją, kai telšiškiai išvažiavo, vertino kaip įtemptą ir komplikuotą, S. R., T. Č. taip pat nurodė supratę, kad telšiškiai išvažiavo atsivežti pastiprinimo ar ginklų. Todėl S. R. nurodė, pirmas ėmęsis veiksmų prieš vieną likusį telšiškį (A. M.) – keliu trenkė pastarajam į galvą ar į krūtinę, nuo ko šis sukniubo. Šį asmenį jis, padedamas T. Č., nutempė į savo automobilį ir pasodino į galą. Teigia, kad jis su T. Č. susėdo jam iš šonų ir iš automobilio nebuvo išlipę. Po kelių akimirkų kitą telšiškį kruvina ranka atitempė A. K. ir pasodino automobilio gale prie jo.. T. Č. nurodė, kad jis, pamatęs, kaip pirmas S. R. suduoda vienam telšiškiui smūgį keliu į galvą ir šis sukniubo, padėjo S. R. tą asmenį (A. M.) nutempti į jų automobilį ir pasodinti į galą, T. Č. daugiau iš automobilio išlipęs nebuvo, po keliolikos sekundžių jis pamatė, kaip A. K. atvedė kitą telšiškį, kuriam buvo kruvina ranka (E. L.), ir pasodino į automobilio galą iš S. R. pusės. A. K. išėjo į lauką, po to netrukus į automobilį atėjo G. L., sėdo už vairo, už maždaug pusės minutės į automobilį atėjo A. K. ir jie skubiai išvažiavo. . G. L. parodė, kad, telšiškiams išvažiavus atvežti kažkokio vietinio, o likusiems likus jų saugoti, jis iš vieno jų judesių supratęs, kad jis gali turėti ginklą ir siekia jį išsitraukti iš striukės, griebė ir permetė jį per galvą, tuo tarpu matė, kaip S. R. palenkęs vienam telšiškiui smogė keliu. Permesdamas žmogų, jis matė, kaip S. R. su kažkuo eina į automobilį. G. L. pasirodė, kad ir T. Č. eina į automobilį, todėl ir jis nubėgo į automobilį. S. R. ir T. Č. per tą laiką iš automobilio išlipę nebuvo. Dar prisimena, kad tuo laiku, kai jis grūmėsi su telšiškiu, gal už 50 metrų išgirdo žmogaus riksmą ir pamatė, kaip nuo A. K. link koplyčios nubėga žmogus. G. L. įsėdus į automobilį, S. R. ir T. Č. jau buvo automobilyje, už kelių sekundžių atbėgo A. K. ir jie išvažiavo. Važiuojant suprato, kad kartu su jais automobilyje važiuoja du susitikime dalyvavę telšiškiai.. A. K. parodė, kad po to, kai susitikimo metu vieni telšiškiai nutarė nuvažiuoti atvežti kažkokio žmogaus, apie kurį kalbėjo ir liko tik jie – vilniečiai ir trys telšiškiai, įvyko sujudimas ir S. R. pradėjo mušti vieną telšiškį, t. y. keliu jam sudavė į galvą, po to tą asmenį jis įsisodino į automobilį. Matė, kad T. Č. vieną telšiškį buvo sugriebęs, tai buvo tas pats asmuo, kuriam S. R. vėliau laikė peilį prie gerklės. A. K. taip pat matė, kad G. L. šaudė į telšiškių automobilį iš vairuotojo pusės, po to įsėdęs ginklą padėjo po automobilio sėdyne, ant kurios sėdėjo A. K., taip pat G. L. ištraukė telšiškių automobilio raktelius, kad jų niekas nesivytų. Važiuojant vienam telšiškiui S. R. laikė prie gerklės peilį, šis jam sakė “tu man ranką įpjovei”. Vežamus telšiškius jie pakeliui – vieną anksčiau, kitą – po kurio laiko paleido.Visi konflikto dalyviai vienodai nurodo, kad smurtiniai veiksmai prasidėjo, likus trims telšiškiams ir atvykusiems keturiems vilniečiams, kai S. R. vienam iš telšiškių keliu sudavė smūgį į galvą bei kartu su T. Č. nutempė į vilniečių automobilį. Šią aplinkybę patvirtina pats nukentėjusysis A. M., jam padaryti atitinkami sužalojimai konstatuoti specialisto išvada. Nors S. R. tvirtino, kad po to, kai nuvedė į automobilį A. M., iš jo išlipęs nebuvo, šią aplinkybę be jo patvirtino tik G. L.. Tuo tarpu A. K. nurodo, kad jis matė, kaip T. Č. laikė kitą telšiškį E. L., kuris buvo pasodintas į jų automobilį ir S. R. jam laikė prie gerklės peilį, o jis (E. L.) sakė „Tu įpjovei man ranką“. E. L. nurodė, kad jis, būdamas prie automobilio, kuriuo jie atvažiavo, pajuto smūgius į koją, galvą, suskaudo ranka, nuo smurto jis apsvaigo ir atsigavo tik automobilyje, kuriuo buvo kartu su A. M. vežamas vilniečių. S. R. ir T. Č. teigė, kad E. L. sužalota ranka į vilniečių automobilį atvedė ir pasodino A. K.. Nors atlikus A. K. sėdėtoje vietoje paimtų nuoskutų tyrimą, buvo rasti pėdsakai su E. L. krauju, vienareikšmiškai ši aplinkybė nepatvirtina S. R. nurodytos versijos, kad peilį turėjo A. K., vadinasi, jis ir galėjo suduoti mirtiną smūgį peiliu L. V.. Kaip minėta, E. L. būtent S. R. sakė „Tu įpjovei man ranką“. Vertinant E. L. parodymus, kad ranka jam buvo įpjauta ne vilniečių automobilyje, o S. R. ir T. Č. teigė, kad A. K. vedė E. L. jau sužalota ranka, pastarojo kraujo pėdsakų galėjo likti ant A. K. rūbų ir taip patekti ant jo sėdynės. . S. R. nurodytos aplinkybės, kad atsisėdęs į automobilį, A. K. turėjo peilį, kurį demonstratyviai sulankstė, nepatvirtino kiti du automobilyje buvę vilniečiai – G. L. ir T. Č., kurie teigė, kad nei ginklo, nei peilio jų automobilyje nematė. Dėl ginklo turėjimo – A. K. nurodytą aplinkybę, kad G. L. šaudė į telšiškių automobilio padangas ir ginklą atsinešė į automobilį bei pasidėjo po jo (A. K.) sėdyne aplinkybė neginčytinai nustatyta byloje ištirtais įrodymais – liudytojo N. E. parodymais apie ginklo atvežimo į Telšius ir perdavimo G. L. aplinkybes, įvykio vietos apžiūros metu nustatytais L. V. padangų apgadinimais, rasta kulka, specialisto išvada apie šautinį padangų apgadinimo pobūdį ir ginklą, kuriuo šie apgadinimai galėjo būti padaryti. . Taip pat ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu neginčytinai nustatytos aplinkybės, kad nagrinėjamo įvykio metu Telšiuose vykusiame vilniečių ir telšiškių susitikime G. L. turėjo šaunamąjį ginklą ir kad R. V. priklausantis turtas buvo sugadintas tyčia bei tai konkrečiai padarė nuteistasis G. L... Kaip nustatyta pagal L. V. padarytus sužalojimus, jis mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos, padarytos vienu smūgiu aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti ir peilis ar ir jo savybes turintis daiktas bei įrankis, su širdies pažeidimu, lydimos ūmaus vidinio nukraujavimo į kairę krūtinplėvės bei širdiplėvės ertmes ir širdies tamponados krauju. Kaip minėta, jis buvo mirtinai sužalotas trumpo konflikto metu, kadangi neužilgo atvykę jo draugai nieko neberado, tik ant kelio sužeistą L. V.. G. L. nurodyta aplinkybė, kad jis, pačioje pradžioje grumdamasis su vienu telšiškiu, išgirdo žmogaus šauksmą ir už maždaug 50 metrų pamatė nuo A. K. link koplyčios nubėgantį žmogų, tik patvirtina faktą, kad sužalotas L. V. galėjo trauktis prie kelio toliau nuo konflikto ir arčiau vietos, kur jis galėjo būti surastas draugų.Nuteistieji taip pat nurodo, kad kitą dieną sužinoję, kad konflikto (duomenys neskelbtini) metu buvo nužudytas žmogus, buvo susitikę ir aiškinosi konflikto aplinkybes, kas ką darė.. G. L. parodė, kad tą patį vakarą jis iš N. E. sužinojo, jog jų susitikimo su telšiškiais metu buvo nužudytas vienas žmogus. Todėl kitą dieną jis sukvietė visus susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“ ir aiškinosi, kas ką darė per konfliktą. Jo metu A. K. išsitraukė sidabrinį sulankstomą peilį ir pasakė, kad jis tokiu peiliu negalėjo nužudyti, nes sudavė tik vieną smūgį, smogė tik vieną kartą ir tik dalis peilio ašmenų buvo kruvini. Tuo metu, kai A. K. buvo išsitraukęs peilį, S. R. keikėsi, vaikščiojo po aikštelę, o T. Č. jį ramino.. T. Č. parodė, kad kitą dieną po konflikto visi susitarė susitikti, T. Č. atvažiavo su S. R.. G. L. jiems pasakė, kad perskaitė internete, kad susitikimo metu žuvo žmogus ir paklausė, ką jis (T. Č.) veikė konflikto metu. Tada jis paskambino A. K., su kuriuo susitarė susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavus A. K., jam buvo pasakyta, kad susitikimo metu žuvo žmogus, tada jis pasakė „Bachūrai, tai aš padariau, pasikarščiavau, aš nudūriau“. Toliau jie diskutavo ta tema, kad, jei policija nustatys, jis turės prisipažinti, A. K. su tuo sutiko, tačiau vėliau nusprendė vengti baudžiamosios atsakomybės.. S. R. parodė, kad kitą dieną po susitikimo jam paskambino G. L. ir pakvietė susitikti. Susitikus G. L. jo klausė, ką jis darė konflikto metu. Tada jie nuvažiavo pas T. Č., jo klausė to paties. Jie net nesuprato, kuris telšiškis yra miręs. Jie paskambino A. K., susitiko prie „F. P.“. A. K. pasakė „Atleiskite, bachūrai, pasikarščiavau“. Mano, kad būtent A. K. nudūrė telšiškį, nes matė pas jį peilį, jis į automobilį įlipo paskutinis, atvedė peiliu sužalotą E. L.. Jei jis pats būtų buvęs kaltas, jis būtų taip ir pasakęs G. L., ne būtų reikėję visiems rinktis.. A. K. parodė, kad kitą dieną po konflikto T. Č. paprašė atvažiuoti jo prie „(duomenys neskelbtini)“. Susitiko visi – G. L., S. R., T. Č. ir jis. T. Č. ir G. L. susitikimo metu pasakė, kad konflikto Telšiuose metu buvo nužudytas žmogus. Pokalbio eigoje S. R. pasakė, kad jis kaltas dėl žmogaus mirties, kad tai jis dūrė.. Kaip minėta, aplinkybes, kas galėjo būti kaltas dėl konflikto metu mirtinai peiliu sužeisto telšiškio, nuteistieji nurodo skirtingai. Nors tada, kai, kaip teigia G. L., T. Č., S. R., A. K. prisipažino, visi buvo kartu, jie skirtingai nurodo aplinkybes – G. L. aiškino, kad susitikimo metu A. K. turėjo peilį, jį apibūdino, sakė, kad A. K. aiškinosi, dūręs tik vieną kartą, dalis ašmenų buvusi kruvina, tokių reikšmingų aplinkybių kiti nuteistieji nenurodė, tik akcentavo, kaip A. K. prašė atleisti, sakė apgailestaujantis, kad pasikarščiavo. Analogiškai – aplinkybę, kad A. K., po konflikto įlipęs į automobilį, demonstratyviai sulankstė peilį, nurodė tik S. R., nors tuo metu automobilyje jau buvo visi įvykio dalyviai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pozicija paneigta specialisto išvada, kad A. K. sėdėjimo vietos nuoskutų tyrimo metu buvo rasta tik E. L. kraujo pėdsakų, tačiau nerasta nužudytojo L. V. kraujo pėdsakų, kas neabejotinai būtų, jei A. K., kaip teigia S. R., savo sėdėjimo vietoje sulankstytų betarpiškai mirtinam smūgiui L. V. suduoti panaudotą peilį.. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad teisingus parodymus duoda A. K., o kiti – G. L., T. Č., S. R. nėra nuoseklūs, nutyli atskiras jiems nenaudingas aplinkybes, kurios nustatytos kitais byloje ištirtais įrodymais.Teismo įsitikinimą, kad A. K. parodymai apie teismo nagrinėjamas aplinkybes yra teisingi, sustiprina bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pagal teisinės pagalbos prašymą gauta medžiaga. Nuteistajam G. L. ir jo gynėjui advokatui D. Z. išsakius abejones dėl liudytojo A. K. parodymų teisingumo, manant, kad jie yra prieštaringi, 2015 m. lapkričio 6 d. buvo priimta nutartis kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Iburgo vietos teismą, prašant apklausti liudytoją A. K. (t. 131, b. l. 203-207). Nutartyje buvo suformuluota užduotis, atsižvelgiant į gynėjo advokato D. Z. bei prokurorės J. R. pateiktus klausimus (t. 131, b. l. 152, 153). Liudytojas A. K. buvo apklaustas 2016 m. sausio 21 d. Bad Iburgo apylinkės teisme uždarame teismo posėdyje. Jis patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, nurodydamas, kad susitikimas vyko G. L. iniciatyva dėl skolų už narkotikus, peilį turėjo S. R., kurį laikė pridėjęs prie įsodinto į automobilį asmens kaklo. Be to, patvirtino, kad visi įvykiai prasidėjo po S. R. suduoto smūgio vienam iš telšiškių, taip pat kad į automobilio padangas šovė G. L.. Jis taip pat patvirtino, jog kitą dieną visi keturi susitiko ir S. R. paaiškino, jog po vakarykščių įvykių Telšiuose mirė žmogus ir pripažino, jog jis, t. y. S. R., atsakingas už šio žmogaus mirtį. Liudytojas taip pat schemose pažymėjo automobilių ir žmonių stovėjimo vietas įvykių metu tiek, kiek jų galėjo prisiminti (t. 132, b. l. 133–155).Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas G. L. psichofiziologinis tyrimas (t. 74, b. l. 28-40). Apklaustas pirmosios instancijos teisme šį tyrimą atlikęs V. S. paaiškino, kad, esant tiriamojo reakcijai į užduodamą klausimą ir atsakymo variantą, galima teigti, kad žmogaus vidinis žinojimas tuo klausimu yra kitoks ir tuo atveju patikimumas viršija 99 proc. Galima daryti prielaidą, kad tiriamasis galimai žino, kas nudūrė, kur ir dėl ko: atsakymai į 6 klausimą patvirtina, kad tirtas asmuo tikrai žino, kur asmuo buvo nudurtas, atsakymai į 8 klausimą eliminuoja versiją, kad apie nužudymą sužinojo iš prokuroro ar tyrėjo, atsakymas į 10 klausimą rodo, kad tirtas asmuo galimai žino, kas dūrė peiliu, o atsakymai į 11-16 klausimus rodo, kad tirtas asmuo galimai žino, kaip buvo nudurtas asmuo ir kad galimai nudūrė S.. . Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuojama, kad tyrimo poligrafu išvada gali būti naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį, tačiau tai nėra savarankiškas įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis asmens kaltumą ar nekaltumą. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 140-V-126 buvo patvirtintas Tyrimo poligrafu atlikimo, siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės ikiteisminiam tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, tvarkos aprašas. Tyrimas poligrafu taip pat gali būti taikomas, ir siekiant patikrinti ikiteisminio tyrimo metu gautą informaciją bei tikrinti liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymus. Tyrimas poligrafu jokių privilegijų prieš kitus įrodymus neturi, vertinamas baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumoje, kaip papildoma informacija, tačiau nelemianti ir nedaranti įtakos teismo sprendimui. Todėl tyrimo poligrafu išvada vertinama visumos byloje ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų kontekste.Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu. Teismo išvadų apie įrodymų vertinimą pateikimas nuosprendyje negali būti laikomas tik samprotavimais ir įtarimais vien dėl to, jog turimi įrodymai byloje nėra tiesioginiai. Pažymėtina, kad įrodymu gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Įstatymas neteikia pirmenybės nė vienai įrodymų grupei pagal jų klasifikavimą (pirminiai ir išvestiniai, tiesioginiai ir netiesioginiai, etc.). Visi įrodymai turi sudaryti nenutrūkstamą ir logišką įrodymų grandinę, leidžiančią daryti nevienareikšmes išvadas dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių.Iš liudytojo A. K. parodymų seka, jog jis matė peilį būtent pas S. R., jog E. L. šaukė, kad pastarasis jam sužalojo ranką, jog kitą dieną susitikus prie “Forum palace” S. R. prisipažino nužudęs. Iš G. L. psichofiziologinio tyrimo darytina išvada, jog pastarajam žinoma, jog galimai nudūrė S. R.. Taigi, visi liudytojo A. K. parodymai sutampa tarpusavyje, taip pat ir su jo parodymais, duotais viso proceso metu, jie atskirose dalyse patvirtinti kitais byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais, jais netikėti nėra jokio pagrindo. Iš aptartų įrodymų matyti, jog pirmas muštynes pradėjo S. R.. Taigi, nuteistieji buvo muštynių iniciatoriai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pastariesiems būtų buvę padaryti kokie nors kūno sužalojimai, o nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai yra konstatuoti aptartose specialistų išvadose. Nuteistųjų G. L., T. Č. ir S. R. bendri smurtiniai veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiųjų A. M. ir E. L. neteisėtą laisvės atėmimą. Taip pat pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., buvo suduotas smūgis peiliu L. V. į krūtinės plotą, kur yra širdis, t. y. į gyvybiškai svarbią kūno vietą, nuo kurio L. V. mirė. Kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog G. L., T. Č., S. R. 2009 m. sausio 8 d. į Telšius važiavo G. L. iniciatyva, turėdami bendrą tikslą – išreikalauti iš liudytojo A. P. pinigus už neteisėtą veiklą – prekybą narkotikais, įvardijamą skolos atsiėmimu. T. Č., G. L., S. R. suprato, kad važiuoja į konfliktinę situaciją, telšiškių veiksmus vertino kaip tiesioginę grėsmę sau, manė, kad bus pakviestas pastiprinimas arba bus pasitelkti ginklai, turėjo tikslą iš vietos kuo greičiau pasišalinti, užtikrinant, kad jų niekas nesivytų – G. L. sušaudė telšiškių automobilio padangas, S. R. sužalojo A. M., jį su T. Č. nutempė į automobilį, S. R. peiliu sužalojo E. L., kurį A. K. nutempė į automobilį, S. R. sudavė peiliu smūgį L. V. į širdies plotą. Visi skubiai sulipo į automobilį ir išvažiavo. Du telšiškiai buvo paimti į automobilį, o trečias nebetilpo, nes gale ir taip sėdėjo keturiese. Todėl jų visų veiksmai yra sąlygoti susidariusios situacijos.Nuteistųjų poziciją pirmosios instancijos teisme, jog būtent A. K. susitikimo prie „(duomenys neskelbtini)“ prisipažino nužudęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, kaip jų gynybos versiją, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu dėl visų nusikaltimų savo kaltę kategoriškai neigė, teisme parodymus davė po liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausų, visos bylos nagrinėjimo metu jų gynybos pozicija ne tik šioje dalyje, bet ir dėl kitų teismo išnagrinėtų nusikalstamų veikų, buvo konstruojama, neigiant duodamus nepalankius jų atžvilgiu parodymus ir kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo perkeliant liudytojams, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu. Liudytojas A. K., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu (t. 18, b. l. 237-242). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, dėl ko A. K. būtų turėjęs pagrindą apkalbėti nuteistuosius. BPK nedraudžia asmenį, apklaustą įtariamuoju, pasikeitus aplinkybėms, apklausti kaip liudytoją. Šio liudytojo parodymų vertinimui nesuteikiama prioritetinė reikšmė – jie įvertinami kartu su įrodymų visuma pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Liudytojo A. K. parodymai laikytini patikimu įrodymų šaltiniu. Vertinant šio liudytojo parodymus, atsižvelgtina į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 1A-98/2009, 2K-395/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga vertinti, ar duodančio parodymus asmens pateikiama informacija laikytina aktyviu padėjimu atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas ir ar atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nebus iškreipta baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso paskirtis, tenka pirmosios instancijos teismui, kuris nustato bylos faktines aplinkybes, vertina kiekvieno įrodymo reikšmę ir įrodymų visumą. Asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį faktas nesudaro pagrindo nesivadovauti tokio asmens parodymais, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina kita bylos medžiaga, o tokio asmens parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.Galima iš dalies sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad minėtas liudytojas suinteresuotas, duodamas parodymus, kadangi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, kaip padėjęs atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau vien tai, kad minėtas asmuo neneigė pats padaręs nusikaltimus ir davė parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o kartu ir kitų asmenų dalyvavimą, darant nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo manyti, jog jis, duodamas parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas, tuo pačiu būtų suinteresuotas apkalbėti kitus asmenis.. Baudžiamojoje byloje nenurodyta jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad A. K. būtų turėjęs kokių nors motyvų apkalbėti nuteistuosius dėl jų nepadarytų veiksmų, S. R. nurodė įvykio dieną jį matęs pirmą kartą, po antro karto prie „(duomenys neskelbtini)“ teigia daugiau jo nematęs. Dėl nuteistojo motyvo, kad A. K. pats kaltas dėl L. V. nužudymo, teisėjų kolegija aukščiau pasisakė, išsamiai analizuodama byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, tame tarpe paneigiančius nuteistojo S. R. poziciją. Kitų argumentų, kodėl A. K. būtų galėjęs jį nepagrįstai apkaltinti, S. R. nenurodė ir apeliaciniame skunde. . Liudytojas detaliai apibūdino jam žinomas padarytų nusikalstamų veikų detales, įvardino jose dalyvavusius asmenis, paaiškino, kas ir kokius veiksmus atliko. Jo parodymai esminėse detalėse nuoseklūs, sutapo ir papildyti kitų byloje surinktų įrodymų. Kai kurie neesminiai netikslumai yra paaiškinami tuo, kad nuo įvykio yra praėję nemažai laiko, kaip nustatyta, pats įvykis vyko trumpai, spontaniškai, jo eiga liudytojui buvo netikėta. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad byloje ištirtais įrodymais nustatytos tokios šios nusikalstamos veikos aplinkybės:

- 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) S. R. (S. R.) tyčia sudavė L. V. vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, pažeisdamas krūtinės ląstą, širdį, dėl to įvyko vidinis nukraujavimas ir L. V. mirė, ir taip tyčia nužudė L. V..

Pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad L. V. nužudymas buvo žiemą – 2009 m. sausio 8 d. Iš nuteistųjų bei liudytojų parodymų matyti, jog visi dėvėjo storus šiltus viršutinius drabužius (striukes, paltus). Iš to, kad L. V. mirtis įvyko dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos ir kartu buvo pažeista širdis, organas, esantis krūtinės ląstoje, padaryta pagrįsta išvada, jog smūgis buvo stiprus, o tai atmeta neatsargaus nusikaltimo tikimybę ir rodo, kad smūgis peiliu L. V. buvo suduotas tyčia. S. R., suduodamas stiprų smūgį peiliu L. V. į krūtinės sritį širdies plote, suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad gali jį sužaloti ar nužudyti, ir, kaip matyti iš veiksmų pobūdžio, to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia, jo veiksmai, atsižvelgus į kilusius padarinius, pagrįstai kvalifikuoti kaip tyčinis nužudymas.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad L. V. nužudymas padarytas iš savanaudiškų paskatų. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka. Nuteistojo S. R. siekis buvo padėti G. L. susigrąžinti skolą iš A. P. už neteisėtą prekybą narkotinėmis medžiagomis. Jo veiksmai prieš nukentėjusįjį L. V. buvo šio siekio įgyvendinimo dalis. L. V., kaip ir kiti nukentėjusieji – A. M. ir E. L., buvo suvokiami kaip asmenys, atstovaujantys A. P.. Todėl ši nuteistojo S. R. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.Nukentėjusiojo A. V. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos dėl L. V. tyčinio nužudymo atlyginimo priteistini iš nuteistojo S. R., nekeičiant priteistinų sumų dydžio: 5 213,16 Eur (kas atitinka 18 000 Lt) turtinei žalai, kuri pagrįsta byloje esančiais dokumentais (t. 8, b. l 176-183, t. 122, b. l. 134-141), išlaidos laidotuvėms ir kapavietės sutvarkymui laikytinos gyvenimiškomis, būtinomis, neperžengiančiomis nuosaikumo ribų, ir atitinkančiomis vyraujančias tradicijas, moralės normas, atlyginti ir 28 962 Eur (kas atitinka 100 000 Lt) neturtinei žalai, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šio instituto paskirtį ir galiojančią teismų praktiką šioje srityje, atlyginti.Teisėjų kolegija vertina, kad teismo nuteistajam S. R. paskirta laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmė yra baudžiamųjų įstatymų, nustatančių atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, spręstinas bausmės, paskirtos S. R. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, bendrinimo su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis klausimas ir galutinės bausmės nustatymo klausimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą atmesti.

S. R. (S. R.), pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paskirtą laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (dėl M. J. turto prievartavimo), 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. šaudmenų) paskirtomis bausmėmis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Į bausmės atlikimo laiką laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 22 d.

Priteisti iš S. R. (S. R.) nukentėjusiajam A. V. 5 213,16 Eur (kas atitinka 18 000 Lt) turtinei žalai ir 28 962 Eur (kas atitinka 100 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.