Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

gynėjams advokatams: Isaakui Borveinui, Stasiui Zabitai, Jolantai Savickaitei, Irenai Vaitiekaitienei, Alfredai Pūkienei, Zbignevui Stvolui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. gynėjo I. Borveino, nuteistųjų T. V. , E. J. , S. J. , L. Ž. , D. S. , A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio, kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Audi A 8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Audi Allroad “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2005-09-26 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir D. S. paskirta subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 4 d., prie paskirtos bausmės pridėjus neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1998-08-14 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2000-04-05 nuosprendžiu, dalį, D. S. paskirta galutinė subendrina dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Audi A 8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Audi Allroad “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir A. M. paskirta subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 4 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus apylinkės teismo 1999-01-08 nuosprendžiu, dalį, A. M. paskirta galutinė subendrinta devynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

L. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

L. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Audi Allroad “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2005-09-26 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2006-02-15 nuosprendžiu, paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir L. Ž. paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo 2003-05-14 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2003-09-25 nuosprendžiu, šiuos abu nuosprendžius pakeitus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-10 nutartimi, ir S. J. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Audi A 8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Audi Allroad “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. V. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Audi A 8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams.

E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Audi Allroad “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. J. paskirta galutinė subendrina ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Priteista solidariai iš A. M. , D. S. , L. Ž. , T. V. ir E. J. 1325,24 Lt UAB „D. M. “ turtinei žalai atlyginti.

Priteista solidariai iš D. S. , A. M. ir L. Ž. 35 830 Lt L. B. turtinei žalai atlyginti.

Bylos dalis dėl civilinio ieškinio, pareikšto nukentėjusiojo J. K. , nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. , A. M. , S. J. nuteisti už tai, kad su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas LR BK 39¹ str. pagrindu nutrauktas, asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veikdami organizuota grupe, pagal D. S. ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, parengtą vagystės planą, padarymo būdą bei paskirstytus vaidmenis, 2001-04-14, naktį tarp 3.00 ir 4.00 val., pagrobė didelės - 139 368 Lt vertės automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausantį AB „VB lizingas“, stovintį prie namo (duomenys neskelbtini), bei jame esantį J. K. priklausantį 50 Lt vertės kompaktinį diską, o būtent: tuo metu, kai asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas LR BK 39¹ str. pagrindu nutrauktas, prie (duomenys neskelbtini) bazės stebėjo aplinką, kiti grupės nariai - kaltinamieji D. S. , A. M. ir S. J. su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bei tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagal jiems paskirstytus vaidmenis prasuko automobilio „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , durelių ir užvedimo spyneles, automobilį išstūmė iš kiemo ir, prikabinę jį prie kaltinamojo A. M. vairuojamo raudonos spalvos automobilio „VW Passat“, nutempė į asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, išnuomotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten paslėpė.

Be to, D. S. , A. M. , T. V. ir E. J. nuteisti už tai, kad D. S. , A. M. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas LR BK 39¹ str. pagrindu nutrauktas, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, bendrininkaudami su organizuota grupe – T. V. , E. J. ir asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, veikdami pagal kaltinamojo D. S. ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, parengtą vagystės planą, padarymo būdą bei paskirstytus vaidmenis, 2001-10-11 naktį, tarp 3.00 ir 3.30 val., pagrobė didelės – 131 800 Lt vertės automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „O. W. “, stovintį prie namo (duomenys neskelbtini), bei jame esantį G. B. priklausantį 90 Lt bendros vertės turtą - 30 Lt vertės diplomatą, 50 Lt vertės skėtį, 10 Lt vertės dvi audiokasetes, o būtent: tuo metu, kai asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas LR BK 39¹ str. pagrindu nutrauktas, netoli (duomenys neskelbtini) namo stebėjo aplinką, D. S. , A. M. , T. V. ir E. J. su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, pagal parengtą vagystės planą ir paskirstytus vaidmenis ištraukė automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės spynelės volelį, pagal kurį, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, Vilniuje pasigamino raktą, tinkamą atrakinti automobilio „Audi A8“ durų ir užvedimo spyneles, juo atrakino automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių bei užvedimo spyneles, automobilį „Audi A8“ prikabino prie automobilio „Audi 100“ ir nutempė prie (duomenys neskelbtini).

Be to, D. S. , A. M. , L. Ž. nuteisti už tai, kad kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas LR BK 39¹ str. pagrindu nutrauktas, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje bei veikdami pagal kaltinamojo D. S. parengtą vagystės planą, padarymo būdą, paskirstytus vaidmenis, 2001-10-25 naktį, tarp 2.00 ir 3.00 val., pagrobė didelės – 35 280 Lt vertės automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. B. , stovintį namo (duomenys neskelbtini), kieme, bei jame esančius L. B. priklausančius 550 Lt bendros vertės daiktus - 50 Lt vertės gesintuvą, 200 Lt vertės du kilimėlius, 100 Lt vertės manikiūrinį rinkinį „Zinger“, 200 Lt vertės kvepalus, o būtent: tuo metu, kai asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas LR BK 39¹ str. pagrindu nutrauktas, netoli (duomenys neskelbtini) namo kiemo stebėjo aplinką, D. S. , A. M. ir L. Ž. pagal parengtą vagystės planą ir paskirstytus vaidmenis išdaužė automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių langą, prasuko užvedimo spynelę ir pagrobtą automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prikabino prie asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas LR BK 39¹ str. pagrindu nutrauktas, vairuojamo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po to asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas LR BK 39¹ str. pagrindu nutrauktas, automobiliu „VW Passat“, lydimas kaltinamųjų D. S. ir A. M. , L. Ž. , vairuojamą automobilį „VW Bora“ nutempė į išnuomotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten paslėpė.

Be to, D. S. , A. M. , L. Ž. , T. V. ir E. J. nuteisti už tai, kad D. S. , A. M. , L. Ž. kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas LR BK 39¹ str. pagrindu nutrauktas, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje ir bendrininkaudami su organizuota grupe – T. V. , E. J. , asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veikdami pagal kaltinamojo D. S. ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, parengtą vagystės planą, padarymo būdą bei paskirstytus vaidmenis, 2002-10-16 naktį, tarp 2.00 ir 3.00 val., pagrobė didelės – 174 000 Lt vertės automobilį „Audi Allroad “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausantį UAB „D. M. “, stovintį namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, o būtent: tuo metu, kai asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas LR BK 39¹ str. pagrindu nutrauktas, netoli (duomenys neskelbtini), namo stebėjo aplinką, D. S. , A. M. , L. Ž. , T. V. , E. J. su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagal parengtą vagystės planą ir paskirstytus vaidmenis vieni stebėjo aplinką, kiti ištraukė automobilio „Audi Allroad “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , durelių spynelės volelį, pagal kurį asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, Vilniuje pasigamino raktą, tinkamą atrakinti automobilio „Audi Allroad “ durų ir užvedimo spyneles. Po to, juo atrakinę automobilio „Audi Allroad “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojo durelių bei užvedimo spyneles, automobilį „Audi Allroad “ išstūmė iš jo stovėjimo vietos ir prikabino prie asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas LR BK 39¹ str. pagrindu nutrauktas, vairuojamo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastarasis, lydimas kaltinamųjų D. S. , L. Ž. , A. M. , T. V. ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, automobiliu „M. B. “ bei tyrimo metu nenustatytais automobiliais tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamą automobilį „Audi Allroad “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame šis važiavo kartu su E. J. , prietaisu nuslopinę palydovinės signalizacijos bangas, nutempė jį prie (duomenys neskelbtini) laikinų metalinių garažų bendrijos (duomenys neskelbtini).

Nuteistojo T. V. gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu, nes mano, kad neįrodyta, jog nuteistasis T. V. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis pripažintas kaltu ir nuteistas. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių kitų duomenų, išskyrus liudytojo M. B. nenuoseklius parodymus, kuriuose jis nurodo, esą T. V. dalyvavo vagiant automobilius. Tuo tarpu ikiteisminiame tyrime apklausos metu atskirais atvejais M. B. apie T. V. dalyvavimą vagystėse visiškai neminėjo, o buvo parodęs, kad, nutempiant iš R. gatvės automobilį „Audi A8“ į B. gatvę, 2001-10-11 buvo panaudotas, kaip nurodoma nuosprendyje, automobilis „Audi 100“. Bet nėra jokių įrodymų, kad ten buvo T. V. 2001-09-04 įgytas ir tik 2001-10-15 įregistruotas automobilis „Audi 100“. Atitinkamai T. V. kategoriškai neigia dalyvavęs vagystėje ir savo automobilį panaudojęs tą naktį, o tvirtina, jog automobiliu jis nesinaudojo iki jo įregistravimo. Nors nuosprendyje nurodoma, kad automobilio „Audi 100“ įgijimas dar iki inkriminuojamo nusikaltimo padarymo negali paneigti duotų M. B. parodymų, šie parodymai, gynėjo nuomone, sukelia rimtų abejonių. Apelianto teigimu, visų pirma, neaišku, ar ten iš viso buvo „Audi 100“ automobilis, o jei ir buvo, tai kieno, nes 2007-12-04 teismo posėdyje apklaustas M. B. negalėjo pasakyti, kas atvažiavo jo minimu „Audi 100“ automobiliu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad jo žinioje buvęs „Audi A8“ markės automobilis iš Rygos gatvės buvo tempiamas „BMW“ arba „Opel“ markės automobiliu. Nuteistojo T. V. gynėjas pažymi, kad liudytojas G. B. ir policijai buvo pranešęs, kad automobilį nutempė „BMW“ automobilis (liudytojai I. G. ir I. T. ). Ir šie parodymai iš esmės verčia abejoti M. B. parodymų dėl T. V. tikrumu. Be to, nuosprendyje konstatuota, jog automobiliui „Audi Allroad “ nutempti 2002-10-16 iš F. gatvės buvo panaudotas „BMW“ markės automobilis, liudytojo M. B. pavadintas darbiniu, o tai, gynėjo nuomone, leidžia manyti, kad tuo automobiliu 2001-10-11 iš R. gatvės buvo tempiamas „Audi A8“, kas sutampa su liudytojo G. B. parodymais. Be to, apelianto nuomone, M. B. parodymai, kad, ištraukiant automobilio „Audi A8“ bagažinės spynelės volelį ir „Audi Allroad “ durelių spynelės volelį, dalyvavo visas būrys vyrų, irgi verčia abejoti šio asmens parodymais, nes tokio menko dydžio daiktelio išėmimas, savaime aišku, nereikalauja kolektyvinės veiklos. Gynėjas mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai irgi abejojo M. B. liudijimų dėl T. V. patikimumu, kadangi, jau baigdami tyrimą šioje byloje, paėmė lyginamųjų T. V. kvapo pavyzdžių (T. 8, b. l. 57). Visgi pažymėtina, kad odorologinės ekspertizės išvadų byloje nėra, nors T. V. prašė jas prijungti prie bylos (T. 9, b. l. 180-181). Be to, apelianto teigimu, T. V. netaikytina ir teismo išvada, kad „<...> daromas kiekvienas sunkus nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, gerai organizuotas, o kiekvienas iš jame dalyvavusių asmenų atliko tik jam skirtą tam tikrą užduotį, savo veiksmus koordinuodami mobiliojo ryšio telefonų pagalba, naudodamiesi radijo stotelėmis policijos pokalbiams skanuoti“, nes nėra įrodymų, kad T. V. būtų atlikęs kokią konkrečią užduotį, kad būtų duomenų apie jo naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonais ir radijo stotelėmis. Nuosprendyje nurodoma, jog liudytojo M. B. parodymai dėl kaltinamojo T. V. asmens, be jokių abejonių, leidžia jais tikėti. T. V. , pasak liudytojo, taip pat buvo nagrinėjamo nusikaltimo dalyvis. Tačiau, gynėjo nuomone, tokiu išskirtiniu liudytojo parodymų tiktai dėl T. V. akcentavimu iš esmės pripažįstama, kad dėl minėto kaltinamojo T. V. jokių kitų įrodymų nėra. Teismas vadovaujasi tuo, kad jokių aplinkybių, dėl kurių M. B. galėtų apkalbėti T. V. , nenustatyta, tačiau, apelianto įsitikinimu, negalima atmesti tokios svarbios aplinkybės, kad, siekdamas LR BK 39¹ str. taikymo ir ikiteisminio tyrimo jam nutraukimo, M. B. vykdė suinteresuotų T. V. nuteisimu asmenų reikalavimus apkalbėti pastarąjį padarius minėtas nusikalstamas veikas. Vertindamas M. B. parodymus dėl T. V. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aukščiau šiame skunde nurodytas aplinkybes, sukeliančias abejonių dėl liudytojo parodymų objektyvumo, nors teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes nuteistojo T. V. gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio dalį dėl nuteistojo T. V. panaikinti ir priimti dėl jo naują, išteisinamąjį, nuosprendį.

Nuteistasis E. J. irgi nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu ir nurodo, jog, vagiant automobilius ,,Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi Allroad “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nedalyvavo. Apeliantas nurodo, kad nė vienas iš kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neparodė, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o teismo išvardyti liudytojai G. B. , L. L. , I. G. , I. T. patvirtino faktą, jog iš tikrųjų nuosprendyje minimu laiku ir iš nuosprendyje nurodytos vietos buvo pavogtas bei prie (duomenys neskelbtini) esančio namo rastas lengvasis automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau iš jų parodymų nesimato, kad nuteistasis dalyvavo pagrobiant didelės vertės svetimą turtą. Be to, E. J. nuomone, nuosprendyje aprašomi dokumentai ir procesinių veiksmų atlikimo protokolai taip pat neduoda pagrindo išvadai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, nes bylos medžiaga rodo, kad pavogtoji transporto priemonė buvo surasta, tačiau joje nebuvo aptikta jokių apelianto dalyvavimą automobilio vagystėje patvirtinančių pėdsakų (pirštų atspaudų, drabužių pluoštų dalelių, kvapo, biologinių pėdsakų). Tiesa, apeliantas pažymi, kad teismas jo dalyvavimą vykdant šį nusikaltimą grindžia asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas BK 39¹ str. pagrindu nutrauktas, parodymais, tačiau, apelianto nuomone, nevertėjo besąlygiškai pasikliauti šiuo žmogumi, nes jis akivaizdžiai suinteresuotas baudžiamosios bylos baigtimi. E. J. nuomone, nenorėdamas būti apkaltintas nenuoširdumu ikiteisminio tyrimo metu, M. B. paprasčiausiai negalėjo teisme pasakoti apie įvykius, kurių dalyvis buvo, kitaip nei kalbėjo ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Atitinkamai Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo, kad negalima beatodairiškai pasikliauti parodymais asmenų, sutikusių bendradarbiauti su tyrimą atliekančių institucijų pareigūnais, nes tie žmonės nėra visiškai laisvi, kai aiškina apie nusikaltimo padarymo aplinkybes bei duoda parodymus apie buvusių bendrininkų veiksmus. Juos saisto ir tam tikri įsipareigojimai tyrėjams, ir noras sumenkinti savo vaidmenį. Atitinkamai M. B. atvejis irgi akivaizdžiai demonstruoja pastarojo norą parodyti save kaip antraeilį nusikalstamos veikos padarymo dalyvį, nes, M. B. teigimu, darant nusikaltimą, jis tik stebėjo aplinką ir pats tiesiogiai nepadarė nė vieno vagystės objektyviajai pusei būtino veiksmo. Kita vertus, toks liudytojo, kuris teisiamajame posėdyje davė parodymus apie savo paties padarytą nusikaltimą, požiūris į įvykio aplinkybes, nuteistojo nuomone, turėjo priversti teismą pasvarstyti, ar jo suteiktos informacijos užtenka pripažinti kitą asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką. Nuteistasis nurodo, kad M. B. teigia, jog jis matė E. J. tik prieš įvykį netoli tos vietos, iš kurios buvo pagrobtas lengvasis automobilis „Audi A8“, o po to jam buvo liepta stovėti R. g. pradžioje ir stebėti aplinką bei, esant būtinumui, telefonu įspėti kitus vagystėje dalyvaujančius asmenis apie policijos atvykimą. M. B. negalėjo pasakyti, nei ką konkrečiai E. J. padarė vagiant transporto priemonę, nei koks apskritai buvo jo vaidmuo tame nusikaltime, nei galų gale ar jis dalyvavo grobiant svetimą turtą. Taigi, apelianto nuomone, tvirtinimas, kad jis padarė nusikaltimą, paremtas tik manymu, jog esant tokiai situacijai jis privalėjo dalyvauti vagiant automobilį. Be to, nuteistojo įsitikinimu, teismas be reikalo neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. B. apklausų protokoluose atsiradusias aplinkybes, kurios leidžia itin kritiškai vertinti šio asmens suteiktą informaciją. Kadangi liudytojas dalyvavo ne vienoje vagystėje, natūralu, jog jam sunku prisiminti kiekvienos nusikalstamos veikos padarymo detales ir tai matosi ir iš jo teiginių tyrimą atlikusiam pareigūnui. Buvo atvejų, kai M. B. netgi negalėjo tiksliai pasakyti, kiek asmenų dalyvavo vienoje ar kitoje vagystėje. Todėl, apelianto teigimu, susidaro įspūdis, kad tik prokuroro užduoti atsakymą menantys klausimai leido gauti iš liudytojo norimą informaciją. Be to, vienoje iš apklausų M. B. pasakyta frazė apie jo didelį nuovargį bei galvos skausmą leidžia įsivaizduoti, kokiomis sąlygomis buvo apklausinėjamas šis asmuo, ir dėl to nieko keisto, jog jis galėjo apkalbėti E. J. . Nuteistasis neneigia, kad pažinojo D. S. ir su juo bendravo, taip pat gali būti, jog M. B. yra matęs jį su D. S. , tačiau, nuteistojo nuomone, M. B. padarė klaidingą išvadą, kad E. J. buvo tarp asmenų, pagrobusių ir automobilius „VW Golf“ bei „Audi TT“. Tokią mintį sustiprina atpažįstant iš nuotraukų M. B. pasakyti žodžiai apie tai, jog jis atpažino D. S. , pravarde S., T. V. , pravarde V., ir E. J. , pravarde Mažas, tik kaip Storo grupuotės narius, su kuriais jam teko dalyvauti vagiant kai kuriuos automobilius. Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, toks parodymų nekonkretumas buvo pakankamas pagrindas nesiremti šio informacijos šaltinio teiginiais.

LR BPK 1 str. numatyta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tačiau, apelianto nuomone, jis buvo nuteistas visiškai be pagrindo, nesant jokių įrodymų, išskyrus asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. pagrindu, parodymus, o šis asmuo siekė ir įgyvendino savo tikslą išsisukti nuo bausmės už daugybę nusikaltimų. Nuteistasis pažymi, jog teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kokią nusikalstamą veiką jis padarė, kokie buvo jo kaip bendrininko veiksmai darant šią nusikalstamą veiką, kokį vaidmenį jis atliko ir kuo prisidėjo prie šio nusikaltimo. Visgi, nuteistojo įsitikinimu, teismas paviršutiniškai ištyrė byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis parodymais asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str., tik konstatavo, jog S. J. dalyvavo pagrobiant automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Todėl, S. J. teigimu, nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimas Nr. 40), kaip surašytas pažeidžiant LR BPK 305 str. nuostatas, nesant jokios nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų (liudytojų, nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvadų) analizės ir motyvų, nes tokių įrodymų, nuteistojo įsitikinimu, tiesiog nėra. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką apibūdinančias aplinkybes. Visgi teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Tačiau, S. J. teigimu, nė vienas iš liudytojų jo kaip dalyvavusio padarant nusikalstamą veiką neatpažino ir nematė. Taip pat nė vienas iš nuteistųjų nenurodė, jog S. J. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Pats M. B. , kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 39¹ str. pagrindu, S. J. yra tik įvardinęs kaip asmenį, kuris dalyvavo vagiant automobilį „Audi T'T“, tačiau parodymo atpažinti asmenis iš fotonuotraukų metu net nėra nuteistojo atpažinęs. Pažymėtina ir tai, kad M. B. nėra nurodęs, kokį vaidmenį šioje vagystėje atliko S. J. ,o pirminiuose M. B. parodymuose jis iš viso neminimas, kas, nuteistojo nuomone, pažymi liudytojo nenuoseklumą ir nesąžiningumą. Antai M. B. , apklausiamas 2003 m., net neužsiminė, kad jis (S. J. ) dalyvavo pagrobiant automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , o jau 2007 m. parodė, jog ir S. J. dalyvavo įvykdant šį nusikaltimą, todėl, apelianto įsitikinimu, M. B. parodymai vertintini kritiškai.

LR BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau, nuteistojo nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl jo, pažeidė šią teisės normą, kadangi nuosprendis grindžiamas išskirtinai asmens, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 39¹ str. pagrindu, parodymais, o joks išsamus ir pagrįstas visų aplinkybių išnagrinėjimas taip ir neatliktas. Tokiu būdu, apelianto nuomone, jis yra nuteistas vadovaujantis išskirtinai tik liudytojo, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, niekuo nepatikrintais ir nenuosekliais parodymais, kurie negali patvirtinti jo kaltės nesant kitų patvirtinančių įrodymų. Be to, S. J. pažymi, kad apklausos teisiamajame posėdyje metu liudytojas M. B. negalėjo nurodyti, kur stovėjo automobilis ir kas jį vogė. Nuteistasis S. J. taip pat atkreipia dėmesį į liudytojų parodymus, kad atpažįstant asmenis iš fotonuotraukų bei nė vienas iš liudytojų, net ir pats M. B. , jo kaip asmens, dalyvavusio automobilio „Audi TT“ vagystėje, taip ir neatpažino.

Nuteistasis sutinka, kad įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, tačiau nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, o, vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais bei pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Nuteistojo nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė BPK 305 str. reikalavimų, nemotyvavo savo sprendimo, neišanalizavo įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių S. J. kaltę, o tik įvardijo jį kaip asmenį, dalyvavusį didelės vertės turto vagystėje, išvadas apie jo kaltę grįsdamas bendru tik liudytojų ir nukentėjusiojo duotų parodymų ir specialisto išvadų, kuriuose nuteistasis net neminimas, išvardijimu. Kartu apeliantas pažymi, kad 2006-05-09 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-340/2006 nurodė, kad tokios aplinkybės, kai asmuo, kuris atleistas pagal LR BK 39¹ str., duoda parodymus apie kitus asmenis, dalyvavusius organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje, reikalauja, jog teismas atsargiau vertintų parodymus apie atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitų nusikaltimo bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikaltimą, o skirtų didesnį dėmesį įvertindamas tokio asmens parodymų savarankiškumą bei objektyvumą. Tokiu atveju įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis S. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Nuteistasis D. S. taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu ir mano, kad jis neteisėtai ir nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl automobilio „Audi TT“ vagystės, nes teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat buvo padaryta esminių baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimų. Apelianto nuomone, teismas turėjo įrodymus vertinti objektyviai ir nešališkai, atsižvelgdamas į visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, tačiau buvo pažeisti LR BPK 20 str. reikalavimai, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta neteisinga bausmė. Nuteistojo teigimu, jis buvo nuteistas nesant jokių įrodymų, išskyrus asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. pagrindu, parodymus. Tokiu būdu, D. S. įsitikinimu, buvo pažeistos LR BPK 1 str. (baudžiamojo proceso paskirtis) nuostatos. Apeliantas pažymi, kad nuosprendyje teismas visiškai nemotyvavo, kokią nusikalstamą veiką jis padarė, kokie buvo jo veiksmai ir vaidmuo šiame nusikaltime. Taigi teismas paviršutiniškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis vien M. B. parodymais konstatavo, jog D. S. dalyvavo pagrobiant automobilį „Audi TT“. Visgi apklaustas teisme M. B. parodė, kad vagystės nematė, taip pat nežino, kur yra garažas, į kurį buvo nuvarytas pagrobtas automobilis.

Nuteistasis pažymi, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, taip pat nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų privalo būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Visgi, nuteistojo nuomone, vien tik asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 39¹ str. pagrindu, parodymai, iš kurių netgi neaiškūs D. S. veiksmai įvykdant nusikaltimą, nėra pakankami įrodymai pripažinti jį kaltu ir nuteisti, nors nuosprendyje teismas privalo padaryti aiškią išvadą dėl įrodymų pakankamumo nustatant visas įrodinėjimo dalyko aplinkybes. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė LR BPK 305 str. reikalavimus, nes, vadovaudamasis įrodymų viseto analize, privalėjo motyvuoti, jog D. S. veika apima nusikalstamos veikos požymius, o ne tiesiog nurodyti, kad jis dalyvavo įvykdant nusikaltimą. Tiesa, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. S. kaltė įrodyta liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvadomis, tačiau jokios jo kaltę patvirtinančios analizės ir motyvacijos nenurodė, nes, nuteistojo nuomone, objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų nėra. Atitinkamai, apelianto nuomone, teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. nuostatą, pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kadangi nagrinėjamoje byloje jokio išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo teismas neatliko, o liudytojo M. B. parodymų niekas nepatvirtino. Apeliantas pripažįsta, jog įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Antai vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar tais įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Atitinkamai turi būti atsižvelgiama į įrodymų visumą, vadovaujamasi įstatymais ir logikos dėsniais. Visgi, nuteistojo nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė suformuotą teismų praktiką ir nesilaikė LR BPK 305 str. reikalavimų, savo sprendimo nemotyvavo ir neišanalizavo įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių jo kaltę, o tik įvardijo jį kaip asmenį, dalyvavusį didelės vertės turto vagystėje, taip pat apsiribojo tik liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvadų, kuriuose nuteistasis net neminimas, išvardijimu. Visgi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-09 nutartyje Nr. 2K-340/2006 yra pažymėjęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 39¹ str. pagrindu, parodymai apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikaltimą vertintini atsargiai, skiriant didesnį dėmesį tokio asmens parodymų savarankiškumo bei objektyvumo vertinimui, o įrodymais tokius parodymus galima pripažinti tik tuomet, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami kita bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis D. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio dalį dėl automobilio „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vagystės dėl jo panaikinti ir jį dėl šios dalies išteisinti.

Nuteistieji S. J. , D. S. ir A. M. apeliaciniais skundais nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu dėl jų pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal LR BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už automobilio „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vagystę 2001-04-14 naktį. Apeliantai nurodo, kad juos nuteisiant už automobilio „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , pagrobimą, buvo pažeista baudžiamojo proceso paskirtis (LR BPK 1 str. 1 d.) ir priimtas neteisėtas bei nepagrįstas nuosprendis vadovaujantis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens kaip vienintelio liudytojo abejotinais parodymais, iš kurių nėra aiškus jų vaidmuo nusikaltimo padaryme, o taip pat nesant jokių kitų jų dalyvavimą patvirtinančių įrodymų, todėl, apeliantų įsitikinimu, liudytojo M. B. parodymai negali būti vertinami kaip pakankami pripažinti juos kaltais 2001-04-14 pagrobiant automobilį „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) . Tokiu būdu nuteistųjų S. J. , D. S. ir A. M. apeliaciniuose skunduose iš esmės ginčijami liudytojo M. B. kaip nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 39¹ str. 1 d. pagrindu atleisto asmens parodymai ir jų pakankamumas. Antai nuteistasis S. J. nurodo, kad liudytojo M. B. parodymai yra nenuoseklūs, o S. J. kaip dalyvavusio pagrobiant automobilį „Audi TT“ taip nieks ir neatpažino, o jokios išsamios įrodymų analizės nuosprendyje neatlikta. Atitinkamai A. M. nurodo, kad nors liudytojas M. B. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu ir atpažino nuteistąjį A. M. , tačiau tai, nuteistojo nuomone, rodo tik tai, kad jie pažįstami, bet neįrodo jo dalyvavimo įvykdant nusikaltimą. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, liudytojo M. B. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 39¹ str. 1 d. pagrindu) parodymų vertinti kritiškai kaip nenuoseklius nėra jokio pagrindo. Tiesa, nuteistieji S. J. ir D. S. nurodo, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-09 nutartyje Nr. 2K-340/2006 konstatavęs, jog teismas, vertindamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 39¹ str. atleisto asmens parodymus apie kitus organizuotoje grupėje dalyvavusius asmenis, privalo skirti didesnį dėmesį įvertindamas tokio asmens parodymų savarankiškumą ir objektyvumą. Tačiau taip pat pažymėtina, jog toje pačioje jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 39¹ str. faktas nesudaro pagrindo nesivadovauti tokio asmens parodymais, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina kita bylos medžiaga, o tokio asmens parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Atitinkamai M. B. nuo pat to laiko, kuomet ryžosi atskleisti ir davė parodymus apie savo ir kitų bendrininkų įvykdytas automobilių vagystes, davė konkrečius ir nuoseklius parodymus apie jam žinomas vagysčių aplinkybes (kiek tai buvo susiję su jo paties vaidmeniu ir galimybe žinoti konkrečius kitų bendrininkų veiksmus) ir nusikaltimuose dalyvavusius asmenis, o jokių esminių prieštaravimų tarp jų nėra. Tuo tarpu M. B. parodymų papildymai, duoti vėlesnių apklausų metu, kuriuose jis tiksliau apibūdindavo konkrečių nusikaltimų epizodų aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, susiję su organizuotos grupės įvykdytu dideliu automobilių vagysčių skaičiumi, todėl visiškai normalu, kad M. B. kartais po parodymų apie daugelį nusikaltimų davimo apklausų pabaigoje pareikšdavo, kad jam reikia prisiminti kai kurių nusikaltimų epizodų aplinkybes. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai tik patvirtina tai, jog M. B. parodymus davė savo valia ir nebuvo jokio spaudimo, ką pats liudytojas patvirtino ir apklausos pirmosios instancijos teisme metu. Tuo tarpu, priešingai nei apeliaciniuose skunduose nurodo nuteistieji S. J. , D. S. ir A. M. , kiti Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio dalyje dėl automobilio „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystės išdėstyti įrodymai, nors tiesiogiai ir nenurodė į S. J. , D. S. ir A. M. kaip asmenis, dalyvavusius pagrobiant automobilį „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau nurodė svarbias aplinkybes, patvirtinančias liudytojo M. B. parodymus, todėl, vertinant visumoje, jų įrodomoji reikšmė neabejotina. Antai liudytojas J. P. parodė, kad matė, kaip 2001-04-14 apie 03.00 – 04.00 val. J. K. priklausiusį automobilį „Audi TT“ nutempė raudonos spalvos automobilis „VW Passat“ ir abu automobiliai iš K. gatvės įsuko į B. gatvę bei nuvažiavo garažų link. Atitinkamai M. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jų grupės įvykdytų vagysčių metu buvo naudojamas jo vyšnių spalvos automobilis „VW Passat“, A. M. raudonos spalvos automobilis „VW Passat“, 5 klasės pilkos spalvos automobilis „BMW“. Be to, tiek 2005-03-25 vykusios liudytojo papildomos apklausos metu (T. 4, 137-138), tiek teisme M. B. parodė, kad prieš automobilio „Audi TT“ vagystę jis pats atvyko savo automobiliu „VW Passat“ bei stebėjo aplinką ir, nors automobilio „Audi TT“ nutempimo fakto nematė, tačiau patvirtino, jog būtent A. M. į vagystės vietą buvo atvykęs raudonos spalvos automobiliu „VW Passat“. Tiesa, nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde pažymi, kad jis iš viso neturi „VW Passat“ automobilio, tačiau jis ir pats teisme pripažino, jog 2001-2002 metais galėjo naudotis seseriai priklausiusiu raudonos spalvos automobiliu „VW Passat“. Be to, M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu (T. 4, b. l. 137 – 138) parodė, kad automobilio „Audi TT“ vagystėje iš jų grupuotės dalyvavo jis pats, D. S. , A. M. ir S. J. , o nusikaltimuose beveik visada dalyvavo tie patys asmenys. Tokiu būdu teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, kad į automobilio „Audi TT“ vagystės vietą A. M. atvyko ir pagrobtą automobilį nutempė būtent savo vairuojamu raudonos spalvos automobiliu „VW Passat“. Be to, liudytojas M. B. dar ikiteisminio tyrimo metu (T. 4, b. l. 137-138) parodė, kad jam stebint aplinką prie bazės „Ž.“, dalis kitų asmenų turėjo (nors jis pats tiksliai nematė) stebėti aplinką šalia vagiamo automobilio. Minėtą aplinkybę iš dalies patvirtino liudytojas J. P. , kuris už viešbučio „S.“ kampo įvykio metu matė sportiško kūno sudėjimo vyriškį ir tokiu būdu patvirtino M. B. parodymus dėl vaidmenų pasiskirstymo pagrobiant automobilį „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) . Atitinkamai nuosprendyje nurodyti nukentėjusiojo J. K. , liudytojų M. G. , A. B. parodymai apie automobilio „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , suradimo aplinkybes, o taip pat R. U. parodymai apie jo darbus vogtame automobilyje ir atitinkamai R. U. rankų pirštų pėdsakų aptikimas surastame automobilyje (T. 1, b. l. 179-180) taip pat patvirtina liudytojo M. B. parodymus, kad automobilis „Audi TT“ buvo paslėptas garažų, esančių Bistryčios g. 40, masyvo viename iš garažų, o R. U. („K.“), kaip visada, turėjo atjungti signalizaciją, galbūt pakeisti spyneles ir pan. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde pažymi, kad M. B. turėjo žinoti ne garažų masyvą, o konkretų garažą, tačiau iš paties liudytojo M. B. parodymų aišku, kad statant pavogtą automobilį į garažą jis nedalyvavo, garažą buvo išsinuomojusi ne jų grupuotė, o D. S. , be to, jis pats kitu metu buvo atvažiavęs tik prie tų garažų, bet į vidų neužėjo. Tokiu būdu tai, jog M. B. parodė ne konkretų garažą, kuriame buvo rastas vogtas automobilis „Audi TT“, o garažų masyvą, tik patvirtina, kad liudytojas neparodė to, kuo nėra visiškai įsitikinęs, o nukentėjusiojo J. K. , liudytojų M. G. , A. B. parodymai apie automobilio „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , suradimo aplinkybes tik patvirtina, kad M. B. buvo žinomos esminės vagystės aplinkybės (automobilio pagrobimo būdas, laikymo vieta ir kt.), nors jų liudytojas tiesiogiai ir nematė. Be to, M. B. buvo žinomos netgi tokios smulkmenos, kad R. U. tvarkant vogtą automobilį, buvo atėjusi garažo savininkė, kurios R. U. neįsileido (patvirtino liudytojai R. U. , J. P. ). Be to, M. B. buvo žinoma (jo paties parodymai), kad policija išsivežė pagrobtą automobilį (tai patvirtina nuosprendyje nurodytas 2001-05-18 įvykio vietos apžiūros protokolas (T. 1, b. l. 153 – 157). Tuo tarpu liudytojo R. U. parodymus, patvirtinančius liudytojo M. B. parodymus, patvirtina įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (T. 5, b. l. 109-110, R. U. parodė tikslią pagrobto automobilio „Audi TT“ laikymo vietą), 2002-01-28 ekspertizės aktas Nr. 476 (nustatyta, kad numeracijos lauke automobilio „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) dažų danga skiriasi nuo dažų dangos kitose automobilio vietose (T. 1, b. l. 195) ir patvirtina R. U. parodymus, kad jis nudažė perkaltą kėbulo numerį). Be to, R. U. asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu atpažino D. S. („D.“), A. M. („A.“), M. B. („M.“) kaip užsiėmusius automobilių vagystėmis asmenis, o tai taip pat patvirtina paties R. U. parodymus, kad su šiais asmenimis jis bendravo dėl techninių pakeitimų vogtuose automobiliuose ir būtent todėl juos gali atpažinti). Atitinkamai pats liudytojas M. B. parodymų atpažinti asmenis iš fotonuotraukų metu atpažino ne tik D. S. , A. M. ir L. J. kaip organizuotos grupės vykdyti automobilių vagystes narius, tačiau taip pat atpažino R. U. kaip asmenį, dariusį techninius pakeitimus vogtuose automobiliuose (tai pripažino ir pats R. U. ). Atitinkamai tai, kad parodymų atpažinti asmenį iš fotonuotraukų metu liudytojas A. B. atpažino D. S. kaip asmenį, labai panašų į vaikiną, kuris buvo atėjęs su garažo Nr. 107 savininke, tik patvirtina M. B. parodymus, kad būtent D. S. , o ne organizuotos grupės, kuriai priklausė liudytojas M. B. , nuteistieji D. S. , A. M. , S. J. , žinioje buvo garažas, esantis (duomenys neskelbtini), o taip pat atitinka J. P. parodymus, kad garažo nuomotoja su nuomininku susitiko prie garažo (apie J. P. susitikimą su nuomotoju parodė ir liudytoja N. P. ). Tokiu būdu, nors nuteistieji S. J. , D. S. ir A. M. nurodo, kad jokių jų dalyvavimą patvirtinančių įrodymų, išskyrus nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo M. B. parodymus, nėra, tačiau tai nėra pagrindas nesivadovauti šio liudytojo parodymais. Priešingai, M. B. parodymus patvirtina visi Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio dalyje dėl automobilio „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystės, įvykdytos 2001-04-14 naktį, išdėstyti ir aukščiau aptarti įrodymai, kurie kaip M. B. parodymus patvirtinantys įrodymai nuosprendyje nurodyti visiškai pagrįstai. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, M. B. parodymai dėl esminių automobilio „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , pagrobimo aplinkybių buvo nuoseklūs ir neprieštaringi nuo pat to laiko, kuomet liudytojas apie tai davė parodymus, o atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus liudytojo M. B. parodymus patvirtinančius įrodymus, nesivadovauti M. B. parodymais vertinant juos kritiškai nėra jokio pagrindo. Tiesa, S. J. apeliaciniame skunde nurodoma, kad ne tik R. U. , tačiau ir pats M. B. jo iš nuotraukų neatpažino. Tačiau iš byloje esančių nutarimų sudaryti ir papildyti foto lenteles baudžiamojoje byloje (T. 5, b. l. 119 – 143) aišku, kad nuteistojo S. J. nuotrauka nebuvo įtraukta į byloje sudarytas foto lenteles, kurios parodymų atpažinti i fotonuotraukų metu buvo pateiktos liudytojams R. U. ir M. B. . Iš kitos pusės, iš M. B. parodymų aišku, kad organizuotos grupės, kurios daromuose nusikaltimuose jis pats dalyvavo, veikloje S. J. dalyvavo nuo pat jos sukūrimo iki tol, kol buvo sulaikytas kitoje baudžiamojoje byloje (2001-09-04), o į tolesnę nusikalstamą veiklą įsitraukė L. Ž. . Be to, M. B. parodė, kad organizuotos grupės darytuose nusikaltimuose dalyvavo beveik tie patys asmenys, o jokiuose šioje byloje inkriminuotuose nusikaltimuose, kuriuos M. B. įvykdė su kitais bendrininkais įvykdė po S. J. sulaikymo (automobilio „Audi A8“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vagystė 2001-10-11 naktį; automobilio „VW Bora“ vagystė 2001-10-25 naktį; automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystė 2002-10-16 naktį) M. B. nei vienos apklausos metu nenurodė S. J. kaip dalyvavusio nusikaltime asmens. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tarp liudytojo ir S. J. , D. S. ir A. M. būtų buvę konfliktiški santykiai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytojas M. B. juos apkalba. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, M. B. parodymai, kuriuos patvirtina visi aukščiau minėti įrodymai, yra pakankami pripažįstant, kad nuteistasis S. J. kartu su nuteistaisiais D. S. , A. M. , liudytoju M. B. , asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus, bei tyrimo metu nenustatytu asmeniu dalyvavo pagrobiant didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos teise priklausiusį automobilį „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) . Nuteistieji S. J. , D. S. ir A. M. apeliaciniuose skunduose taip pat akcentuoja tai, kad jų konkretus vaidmuo pagrobiant automobilį „Audi TT“, (duomenys neskelbtini) , taip ir liko nenustatytas, tačiau iš liudytojo M. B. parodymų aišku, kad tiek jis pats, tiek nuteistieji S. J. , D. S. , A. M. ir kiti įvykdant minėto automobilio vagystę dalyvavę asmenys buvo susitikę iki nusikaltimo įvykdymo ir pasiskirstė vaidmenimis, o tuo abejoti nėra jokio pagrindo. Be to, nusikaltimą kartu su kitais asmenimis įvykdė organizuota grupė, kuriai priklausė nuteistieji S. J. , D. S. , A. M. ir liudytojas M. B. , o įrodinėjant susitarimo įvykdyti nusikaltimą buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-245/2006). Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio įvykdant nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-235/2001). Taigi M. B. parodymais, kuriuos patvirtina anksčiau minėti byloje esantys įrodymai, tiksliai nustatyta, kad automobilį „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , kartu su kitais asmenimis pagrobė S. J. , D. S. ir A. M. , veikę organizuotoje grupėje, o kiekvieno iš jų konkretūs veiksmai įvykdant nusikaltimą neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui bei atitinkamai nėra įrodinėtini. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, LR BPK 1 str. 1 d. numatyta baudžiamojo proceso paskirtis nebuvo pažeista, o Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio dalis dėl S. J. , D. S. ir A. M. pripažinimo kaltais ir nuteisimo už automobilio „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystę 2001-04-14 naktį pagrįsta ne tik liudytojo M. B. parodymais, bet ir juos patvirtinančiais kitais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais ir anksčiau išanalizuotais įrodymais. Atitinkamai, nors nuteistieji S. J. ir D. M. nurodo, kad nuosprendis turi būti teisėtas, t. y. surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, tačiau iš esmės jokių konkrečių teisės taikymo klausimų, išskyrus bendro pobūdžio įrodymų vertinimo teiginius, nekelia. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į visus anksčiau išdėstytus įrodymus (M. B. parodymus ir juos patvirtinančius kitus įrodymus), nuteistieji S. J. , D. S. ir A. M. visiškai teisėtai ir pagrįstai pripažinti kaltais pagal LR BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl automobilio „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystės, įvykdytos 2001-04-14 naktį, o Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendis surašytas iš esmės nepažeidžiant LR BPK 305 str. reikalavimų ir jo naikinti nėra pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl automobilio „Audi TT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystės 2001-04-14 išdėstytus įrodymus, įsitikinusi, jog Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio išvada, kad visi duomenys tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus ir savo patikimumu jokių abejonių nekelia, yra visiškai pagrįsta, o tokią išvadą leidžia daryti išsamus ir nešališkas visų anksčiau minėtų aplinkybių išnagrinėjimas (LR BPK 20 str. 5 d.).

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. Ž. nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už automobilio „VW Bora“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vagystę 2001-10-25 naktį ir nurodo, kad tokios vagystės tiesiog nepamena, o byloje esantys duomenys nėra pakankami jį dėl minėtos vagystės pripažinti kaltu ir nuteisti. Visgi teisėjų kolegijos įsitikinimu L. Ž. dėl automobilio „VW Bora“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vagystės 2001-10-25 naktį nuteistas visiškai pagrįstai, o tai, kad nuteistasis dėl didelio įvykdytų automobilių vagysčių skaičiaus minėtos vagystės tiesiog nepamena, yra subjektyvus dalykas, negalintis turėti įtakos teismo sprendimo priėmimui. Žinoma, kaip ir kitais šioje byloje minėtais automobilių vagysčių atvejais, esminės reikšmės nustatant automobilio „VW Bora“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vagystėje dalyvavusius asmenis turi liudytojo M. B. parodymai, tačiau jais netikėti nėra pagrindo, nes juos visiškai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio dalyje dėl automobilio „VW Bora“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vagystės 2001-10-25 naktį išdėstyti įrodymai. Antai liudytojas R. D. parodė, kad pagrobtame automobilyje „VW Bora“ techninius pakeitimus jis darė šalia fabriko „A.“ esančiame iš lentų sukaltame garaže (šį garažą liudytojas M. B. parodė 2007-02-23 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 4, b. l. 159-169), o jis pats taip pat dalyvavo ir realizuojant šį automobilį. Atitinkamai tai, kad minėtame pagrobtame automobilyje techninius pakeitimus darė R. D. , kuriam dalyvaujant automobilis vėliau buvo realizuotas, patvirtino ir M. B. , o tai patvirtina M. B. parodymų tikrumą. Be to, pažymėtina, kad pagrobiant automobilį „VW Bora“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pats liudytojas M. B. savo automobiliu „VW Passat“ tempė pagrobtą automobilį „VW Bora“, kurį viravo pats nuteistasis L. Ž. , todėl pastarojo vaidmenį M. B. gerai įsidėmėjo, o apkalbėti nuteistąjį L. Ž. liudytojas M. B. neturi jokio pagrindo. Be to, nuteistojo L. Ž. dalyvavimą pagrobiant automobilį „VW Bora“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ir tai, kad vagystės naktį (2001-10-25) pačios vagystės metu (nuo 2.00 ir 3.00 val.) nuteistasis L. Ž. net 11 kartų telefonu kontaktavo su M. B. ir A. M. (T. 11, b. l. 84,104). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dar 2005-03-25 vykusios liudytojo papildomos apklausos metu M. B. parodė, kad garažą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį buvo nutemptas pagrobtas automobilis „VW Bora“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo išsinuomojęs pats L. Ž. (T. 4, b. l. 139), o parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, jog garažas priklausė L. Ž. pažįstamam (T. 4, b. l. 160). Tuo tarpu liudytojas Č. N. , gyv. (duomenys neskelbtini), parodė, kad L. Ž. pažinojo jau nuo to laiko, kai kartu atlikinėjo bausmę. Taigi, atsižvelgiant į ir M. B. parodymus ir visus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bei aukščiau išanalizuotus M. B. parodymus patvirtinančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių L. Ž. dalyvavimą pagrobiant automobilį „VW Bora“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu jis už tai nuteistas visiškai pagrįstai.

Nuteistieji L. Ž. , E. J. , T. V. , o taip pat ir T. V. gynėjas apeliaciniais skundais nesutinka ir su Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu dėl atitinkamai L. Ž. , E. J. ir T. V. pripažinimo kaltais ir nuteisimo už automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystę, įvykdytą 2002-10-16 naktį. Antai L. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad nepamena savo dalyvavimo šioje vagystėje, o nuteistasis T. V. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose pažymi, kad pripažindamas T. V. kaltu dėl automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystės, teismas negalėjo vadovautis vien liudytojo M. B. parodymais, nes jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 39¹ str. pagrindu ir, siekdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės, galėjo apkalbėti T. V. . Atitinkamai nuteistasis E. J. taip pat mano, kad dėl automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystės jis nuteistas nepagrįstai, nesant pakankamai duomenų apie jo dalyvavimą. Visgi, kaip jau anksčiau minėta, vagystės neprisiminimas yra subjektyvus dalykas, negalintis turėti įtakos teismo sprendimo priėmimui, o nuteistojo L. Ž. dalyvavimą pagrobiant automobilį „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , įrodo ne tik nuoseklūs M. B. parodymai, kuriuos patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio dalyje dėl automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystės 2002-10-16 naktį išdėstyti įrodymai, tačiau ir 2002-10-16 3.00 val. vykęs telefoninis pokalbis bei 2008-03-28 fonoskopinės ekspertizės aktas Nr. 11-3588-(07), kuriuo nustatyta, jog minėto pokalbio metu užfiksuoti ne tik nuteistųjų D. S. ir A. M. , bet ir L. Ž. balsai, o pokalbio stenogramoje L. Ž. pasakytos frazės žymimos L. Ž. Atitinkamai patį pokalbį vertinant atsižvelgiant į liudytojo M. B. parodymus, aišku, kad kalbama apie automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , pagrobimą (prikabinimą prie liudytojo M. B. automobilio ir jo nutempimą į miškelį link S. B. gatvės) tuo pačiu metu visa tai vykstant (T. 11, b. l. 96-97). Be to, iš M. B. parodymų aišku, kad pagrobtą automobilį „Audi Allroad “ buvo nuspręsta pastatyti į L. Ž. garažą, esantį link N. V. , o tai, kad L. Ž. motina turėjo metalinį garažą, esantį netoli kelio į N. V. , patvirtino ir pati J. K. , kuri ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, jog minėtą garažą buvo išnuomojusi (T. 3, b. l. 226-227). Atitinkamai automobilyje (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi M. B. , rastas raktų ryšulys nuo J. K. (nuteistojo L. Ž. motinos) garažo, esančio S. B. g. metalinių garažų masyve (T. 3, b. l. 217-223, 228-229), o pats pagrobtas automobilis „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , rastas apie 500 metrų atstumu nuo minėto gražų masyvo. Be to, L. Ž. dalyvavimą pagrobiant automobilį „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , iš dalies patvirtina ir 2002-10-16 4.18 tarp A. M. ir D. S. vykęs telefoninis pokalbis, iš kurio aišku, kad po automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. SVK 50, vagystės D. S. buvo pas L. Ž. (T. 11, b. l. 102). Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau minėtus nuteistojo M. B. parodymus bei kitus nuteistojo L. Ž. dalyvavimą pagrobiant automobilį „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , patvirtinančius įrodymus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, L. Ž. už minėto automobilio vagystę pagal LR BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažintas kaltu ir nuteistas visiškai pagrįstai.

Apeliaciniu skundu E. J. taip pat nesutinka dėl jo nuteisimo už automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystę ir siūlo kritiškai vertinti M. B. parodymus bei fonoskopinės ekspertizės akto išvadas dėl jo balso, įrašo sumontavimo galimybės bei paties fonoskopinio tyrimo metodikos. Antai apeliantas nurodo, kad jo vaidmuo pagrobiant automobilį „Audi Allroad “ taip ir liko neaiškus, automobilio akumuliatorių galėjo atjungti bet kas kitas, o pagal byloje esančius duomenis automobilio signalizacija nustojo kaukti dar tada, kai automobilis tik buvo pradėtas vogti. Tačiau iš 2002-10-16 įvykio vietos apžiūros protokolo aišku, kad rasto pagrobto automobilio „Audi Allroad “ variklio dangtis buvo pradarytas ir nuo akumuliatoriaus atjungta „pliuso“ jungtis. Atitinkamai M. B. parodė, kad miškelyje akumuliatorių atjungė būtent „M.“ (E. J. “) ir šiais liudytojo parodymais teismas abejoti neturi jokio pagrindo (nors pats E. J. nurodo, kad pagal byloje esančius duomenis automobilio signalizacija nustojo kaukti dar tada, kai automobilis tik buvo pradėtas vogti, tačiau jokių duomenų apie automobilio priekinio dangčio atidarymą ir akumuliatoriaus atjungimą vagystės pradžioje nėra). Iš kitos pusės, kaip jau anksčiau minėta, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Be to, nuteistojo E. J. dalyvavimą automobilio „Audi Allroad “, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystėje, patvirtina ir 2008-03-28 fonoskopinės ekspertizės aktas Nr. 11-3588-(07), kuriame, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis E. J. , duota kategoriška išvada, jog 2002-10-16 4.44 val. vykusio pokalbio (T. 11, b. l. 103) metu užfiksuoti M. B. ir E. J. balsai (šį pokalbį teisme pripažino ir pats liudytojas M. B. ). Tuo tarpu, nors ekspertizės aktą, kaip ir kiekvieną įrodymą byloje vertina teismas, tačiau konkrečiu atveju fonoskopinės ekspertizės aktas patvirtino liudytojo M. B. apklausų metu duotus parodymus apie nuteistojo E. J. dalyvavimą pagrobiant automobilį „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , ir jokių abejonių teismui nekelia, o ekspertizės atlikimo metodikos teismas nevertina. Be to, telefoninių pokalbių garso įrašai visiškai atitinka visus anksčiau minėtus įrodymus dėl automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , pagrobimo aplinkybių, o jų autentiškumą iš esmės patvirtino ir 2008-03-28 ekspertizės aktas Nr. 11-3588-(07), todėl įrašų sumontavimo tikimybė yra visiškai atmestina. Tiesa, E. J. apeliaciniame skunde taip pat pažymi, jog tirtas pokalbis tarp jo ir M. B. vyko 2002-10-16 4.44 val., t. y. po beveik dviejų valandų po pačios vagystės (apie 2.00 – 3.00 val.), tačiau iš nuteistojo A. M. 2002-10-16 3.48 val. vykusio telefoninio pokalbio su D. S. aišku, kad būtent tuo metu (2002-10-16 apie 3.48 val.) policijos pareigūnai surado pagrobtą automobilį „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , o tai patvirtina ir 2006-10-16 nuo 4.05 iki 5.30 val. atlikta įvykio vietos apžiūra (T. 3, b. l. 73-80). Be to, iš telefoninių pokalbių, vykusių 2002-10-16 3.54 tarp M. B. ir D. S. , 4.05 tarp D. S. ir M. B. , 04.18 tarp A. M. ir D. S. , o taip pat 4.44 val. tarp M. B. ir E. J. aišku, kad nusikalstamo susivienijimo nariai D. S. ir L. Ž. (pirmosios instancijos teisme M. B. patvirtino, kad po vagystės jis prie šių nuteistųjų privažiavo ir nuvežė juos pas L. Ž. ) po to, kai policijos pareigūnai surado pagrobtą automobilį, iš šios vietos per mišką paspruko atskirai nuo vagystėje dalyvavusių organizuotos grupės narių, tarp kurių buvo ir E. J. . Atitinkamai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, liudytojo M. B. 2001-10-16 4.44 val. vykęs pokalbis su E. J. , kuris pasakojo apie pabėgimo aplinkybes, visiškai atitinka išsiskirstymo po automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystės laiką. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. J. dalyvavimą pagrobiant automobilį „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , ir už tai E. J. pripažintas kaltu bei nuteistas visiškai pagrįstai.

Nuteistasis T. V. ir jo gynėjas taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu ir nurodo, kad jis yra nuteistas vien vadovaujantis liudytojo M. B. parodymais, tačiau, apeliantų nuomone, šio liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 39¹ str. ir LR BPK 212 str. 7 p. pagrindu, parodymai nėra patikimi, nes prokuroras bet kuriuo metu gali atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą LR BPK 217 str. 4 d. numatyta tvarka, o tai leidžia manyti, jog M. B. gali apkalbėti T. V. . Tačiau, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas nusikalstamo susivienijimo dalyviui M. B. buvo nutrauktas tik 2003-09-09 ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, patvirtinusiu prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Tuo tarpu dar 2002-12-05 kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje metu M. B. parodė, kad prieš vagystę visi automobilio vagystėje dalyvavę asmenys buvo susitikę aikštelėje netoli laidojimo namų, o tarp šių asmenų buvo ir „V.“ (T. V. ) (T. 4, b. l. 144-145). Atitinkamai šiuos parodymus apie nuteistojo T. V. dalyvavimą automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystėje liudytojas M. B. patvirtino ir 2005-03-25 vykusios apklausos metu (T. 3, b. l. 139) bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kur M. B. taip pat parodė, kad susitikimo metu (visi stovėjo ratu ir kalbėjo) tuos, kuriuos matė nebe pirmą kartą, pažino ir tamsoje, o jokio pareigūnų spaudimo jam nebuvo ir parodymus davė savo valia. Be to, pažymėtina ir tai, kad, nors T. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad M. B. teisme mato antrą kartą, o pirmą kartą matė tuomet, kai M. B. liudijo prieš jį teisme 2005 ar 2006 metais, tačiau M. B. dar 2002-12-12 parodymo atpažinti asmenis iš fotonuotraukų metu atpažino T. V. („V.“) kaip asmenį, kuris kelis kartus dalyvavo pagrobiant automobilius. Atitinkamai, kaip jau anksčiau minėta, byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog T. V. dalyvavo kartu su M. B. ir kitais asmenimis 2001-10-11 naktį pagrobiant automobilį „Audi A8“, valst. nr (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, abejoti liudytojo M. B. parodymais, kuriuos visiškai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio dalyje dėl automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystės 2002-10-16 naktį išdėstyti ir anksčiau išanalizuoti įrodymai, nėra jokio pagrindo, o T. V. pagrįstai nuteistas už automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystę, įvykdytą 2002-10-16 naktį.

Apeliaciniuose skunduose nuteistasis T. V. ir jo gynėjas, o taip pat nuteistasis E. J. taip pat nurodo, kad pagrobtuose, bet policijos surastuose automobiliuose, taip ir nebuvo surasta nuteistųjų E. J. ir T. V. pėdsakų, nors buvo atliekami specialūs tyrimai, kurių išvadų byloje nėra. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad LR BPK 220 str. nurodyta, jog prokuroras teismui perduoda tik tą bylos medžiagą, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant bylą. Atitinkamai išvados, kuriomis nei patvirtinamos, nei paneigiamos bylai reikšmingos aplinkybės, negali būti pripažįstamos įrodymais (LR BPK 20 str. 3 d.). Kita vertus, pažymėtina, jog nusikaltimų pėdsakų ir jų priklausomybės nustatymas priklauso nuo daugelio aplinkybių (asmenų vaidmens nusikaltimo padaryme, naudojamų įrankių ir priemonių, pėdsakų surinkimo ir kt.), todėl konkrečių asmenų pėdsakų ir jų priklausomybės nenustatymas, esant kitų įrodymų, nepaneigia nuteistųjų, dėl kurių tokie tyrimai buvo atliekami, dalyvavimo įvykdant nusikaltimus.

Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2008-09-29 nuosprendžiu jam į bausmės laiką turėjo būti įskaičiuotas visas suėmime išbūtas laikas nuo 2004-03-10 iki 2008-09-29. Be to, nuteistojo įsitikinimu, pagal LR BPK 127 str. 2 d. suėmimo terminas ikiteisminio tyrimo metu negalėjo tęstis ilgiau kaip 18 mėnesių. Tačiau, kaip teisingai pažymi pats nuteistasis, LR BPK 127 str. 2 d. numatytas maksimalus 18 mėnesių suėmimo terminas ikiteisminio tyrimo metu, o ne bylos nagrinėjimo teisme metu. Tuo tarpu, kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis LR BPK 122 str. reikalavimais. Atitinkamai byloje, kurioje nuteistasis T. V. buvo suimtas nuo 2004-03-10, ikiteisminis tyrimas baigtas ir byla Vilniaus apygardos teisme gauta 2005-03-01 (šioje byloje nuosprendis priimtas 2006-06-19). Taigi LR BPK 127 str. 2 d. numatytas maksimalus 18 mėnesių suėmimo terminas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeistas. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-15 nuosprendžiu, į paskirtos bausmė laiką įskaitytas kardomasis kalinimas nuo 2004-03-10, o kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo ir buvo pradėtas vykdyti 2008-10-15 (byla apeliacine tvarka išnagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme), Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytas visas suėmimo laikas nuo 2004-03-10 iki 2008-10-15. Taigi, nors šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (skirtingoje negu anksčiau minėtoje, kurioje T. V. į bausmės laiką įskaitytas suėmimas nuo 2004-03-10 iki 2008-10-15), kurioje buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendis, T. V. taip pat buvo suimtas nuo 2007-06-15 (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis), o vėliau, bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu, suėmimo terminas buvo pratęsiamas, kol Vilniaus apygardos teismo 2008-02-12 nutartimi suėmimo termino nutarta nepratęsti (T. 11, b. l. 154-155), o ankstesne Vilniaus apygardos teismo 2007-11-13 nutartimi T. V. suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2007-11-15, t. y. iki 2008-02-15, tačiau šis suėmimo terminas nuo 2007-06-15 iki 2008-02-15 iš viso negali būti įskaitytas į bausmės, paskirtos nuteistajam T. V. Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu, laiką, nes visą šį suėmimo laiką (nuo 2007-06-15 iki 2008-02-15) apima suėmimo, įskaityto į bausmės laiką pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendį, laikas (nuo 2004-03-10 iki 2008-10-15). Atitinkamai tas pats suėmime išbūtas laikas, nors ir pagal skirtingus procesinius dokumentus (Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendį ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-15 nutartį bei vėlesnes Vilniaus apygardos teismo nutartis (suėmimas iki 2007-11-15), negali būti įskaitytas į skirtingų bausmių, paskirtų skirtingais nuosprendžiais (Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-15 nuosprendžiu, ir Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu) už skirtingas nusikalstamas veikas, laiką. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio dalis, kuria T. V. į bausmės atlikimo laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2007-06-15 iki 2008-02-12 naikintina, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad visas minėtas suėmimo laikas T. V. į bausmės laiką jau įskaitytas pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendį ir tokiu būdu klaidingai įskaitė suėmimo laiką į paskirtos bausmės laiką (LR BPK 307 str. 1 d. 4 p.). Visgi tai nelaikytina nuteistojo padėties bloginimu, nes, kaip jau anksčiau minėta, T. V. suėmimo laiką nuo 2007-06-15 iki 2008-02-15 jau apima suėmimo laikas, įskaitytas pagal 2006-06-19 nuosprendį. Iš kitos pusės, apeliacinės instancijos teismas šiuo metu bylą nagrinėja dėl Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio, kurio priėmimo metu Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendis dar buvo neįsiteisėjęs (įsiteisėjo jį pakeitus Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-15 nuosprendžiu), todėl apeliacinės instancijos teismas bendrinti bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu, ir bausmes, paskirtas 2006-06-19 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-15 nuosprendžiu, neturi teisės, o šie klausimai spręstini LR BPK 362 str. 3 d. numatyta tvarka.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. taip pat prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio įžanginę dalį nurodant, kad jis teistas ne Trakų rajono apylinkės teismo 1999-09-20 nuosprendžiu, pakeitus jį Vilniaus apygardos teismo 1999-11-23 nuosprendžiu, pagal LR BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, o nurodyti, kad jis teistas 1999-09-20 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams (bausmė nustatyta su pakeitimais pagal 1999-11-23 Vilniaus apygardos teismo nutartį ir taikant 1999-11-25 LR įstatymą Nr.VII-1439 pagal 2000-02-25 Trakų rajono apylinkės teismo nutartį) 2000-05-25 pritaikius 2000-04-15 LR įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p., atleistas nuo neatliktos bausmės dalies, paleistas iš pataisos darbų kolonijos 2000-05-25 dieną. Be to, T. V. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio įžanginėje dalyje nepagrįstai nurodytas jo teistumas pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendį, nes pastarasis nuosprendis 2008-09-29 dar nebuvo įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais nuteistojo T. V. apeliacinio skundo argumentais dėl nuteistojo T. V. duomenų apie jo teistumą sutinka, nes teistumas siejamas su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (LR BK 97 str. 1 d.), todėl nuosprendžio įžanginėje dalyje (LR BPK 304 str. 4 p.) negali būti nurodyti nuteistąjį apibūdinantys duomenys pagal neįsiteisėjusius nuosprendžius (nors šiuo metu Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-15 nuosprendžiu, yra įsiteisėjęs, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio priėmimo metu jis nebuvo įsiteisėjęs). Atitinkamai duomenis dėl teistumo pagal Trakų rajono apylinkės teismo 1999-09-20 nuosprendį apeliantas prašo išdėstyti taip, kaip tai nurodyta šiuo metu įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendyje, pakeistame Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-15 nuosprendžiu, ir kuriame nurodytų duomenų teisingumu apeliacinės instancijos teismas abejoti neturi pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio įžanginė dalis dėl T. V. teistumo atitinkamai keistina.

T. V. apeliaciniame skunde taip pat teisingai nurodo, kad automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimu jis nebuvo kaltintas ir todėl negalėjo būti už tai nuteistas. Tačiau tiek iš 2007-08-01 kaltinamojo akto, tiek iš paties Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio aišku, kad automobilio „Audi Allroad “, dėl kurio vagystės T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas, valst. nr. buvo ne (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) , tačiau tai laikytina technine klaida ir ištaisytina nurodant, kad D. S. , A. M. , L. Ž. , T. V. ir E. J. Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu nuteisti už vagystę „Audi Allroad “ automobilio, kurio valst. nr. (duomenys neskelbtini) . Atitinkamai E. J. apeliaciniame skunde irgi teisingai nurodo, kad jo sesuo yra I. G. , o ne I. G. (nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio aprašomojoje dalyje), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai taip pat laikytina technine klaida, kurią būtina ištaisyti.

Nuteistojo T. V. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog byloje nėra duomenų apie T. V. naudojimąsi radijo stotelėmis policijos pokalbiams skenuoti, tačiau, kaip jau anksčiau minėta, kiekvieno iš bendrininkų konkretus vaidmuo nusikaltimo padaryme neturi reikšmės, o dėl bendros veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Atitinkamai radijo stotelių naudojimas (nustatyta liudytojo M. B. parodymais, o taip pat juos patvirtinančiais 2002-10-16 3.44 val. D. S. telefoniniu pokalbiu su M. B. , 2002-10-16 3.48 val. A. M. telefoniniu pokalbiu su D. S. ir kitais byloje esančiais įrodymais) neabejotinai apibūdina bendrai daromos veikos organizuotumą pagrobiant automobilį Audi Allroad “, (duomenys neskelbtini) , o šalinti šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažinta tai, jog jis veikė organizuotoje grupėje, nes nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apie tai nieko nepažymėta. Visgi, kaip pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2007-02-22 teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgos 15 p. konstatavus organizuotos grupės buvimą, jeigu taikomas BK specialiosios dalies straipsnis tokio kvalifikuojančio požymio neturi, organizuotos grupės padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį nepriklausomai nuo organizuotos grupės dalyvių vaidmens darant šias veikas, o organizuotos grupės veikos pripažįstamos padarytomis sunkinančiomis aplinkybėmis. Atitinkamai LR BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal kurią T. V. ir kitų nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikuotos visiškai teisėtai (LR BK 3 str. 1, 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), organizuotos grupės kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio nenumatė.

Nuteistieji T. V. , E. J. ir L. Ž. apeliaciniais skundais taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis ir mano, kad jos yra per griežtos. Antai T. V. mano, kad jam paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo, nes to paties Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendžiu jam už analogiškus nusikaltimus skirtos bausmės, neviršijančios ketverių metų laisvės atėmimo, o veikos, už kurias jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu, padarytos dar anksčiau negu veikos, už kurias jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendžiu. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, mažinti nuteistajam T. V. Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu paskirtas bausmes, viršijančias LR BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytos bausmės vidurkį, o taip pat galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo. Atitinkamai vertindamas T. V. paskirtų bausmių pagrįstumą teismas atsižvelgia į tai, kad, priešingai negu nusikaltimų, už kuriuos T. V. nuteistas 2006-06-19 nuosprendžiu, atvejais, pagrobiant automobilius „Audi A8“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi Allroad “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo kur kas daugiau asmenų ir šie nusikaltimai buvo daromi bendrai su nusikalstamo susivienijimo nariais, o tai akivaizdžiai padidina nusikalstamų veikų pavojingumą. Be to, kaip jau anksčiau minėta, konkrečiu atveju nustatyta T. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (LR BK 60 str. 1 d. 2 p.). Atitinkamai vertinant tai, kad už automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystę paskirta šiek tiek didesnė bausmė negu už automobilio „Audi A8“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vagystę, teisėjų kolegijos įsitikinimu atsižvelgtina į nusikaltimų dalykų vertę ir vagysčių metu panaudotas priemones (automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystės metu naudotas prietaisas, nuslopinęs palydovinės signalizacijos bangas). Be to, subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu T. V. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, labai nežymiai viršijanti bausmę, paskirtą pagal LR BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl automobilio „Audi Allroad “ vagystės, todėl manyti, kad ji yra aiškiai per griežta, taip pat nėra jokio pagrindo.

E. J. apeliaciniame skunde irgi mano, kad jam paskirta bausmė, nežymiai viršijanti LR BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytos bausmės vidurkį, yra per griežta, nes jis turi šeimą, dvi mažametes dukras, dirba ir išlaiko vaikus, o nuo nuosprendyje minimų įvykių praėjo šešeri metai ir jis per tą laiką nepadarė teisės pažeidimų. Visgi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nors skiriant bausmę ir atsižvelgiama į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę bei šeiminę padėtį, tačiau, nesant nustatytos nei vienos E. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (LR BK 60 str. 1 d. 2 p.), o taip pat atsižvelgiant į tai, kad padaryti du tyčiniai sunkūs nusikaltimai, bendrininkaujant su nusikalstamo susivienijimo nariais, mažinti už automobilių „Audi A8“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystes pagal LR BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirtas bausmes, o taip pat dalinio sudėjimo būdu subendrintą galutinę bausmę, nežymiai viršijančią bausmę, paskirtą vien tik už automobilio „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , pagal LR BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirtą bausmę, nėra pagrindo.

Nuteistasis L. Ž. apeliaciniame skunde irgi nurodo, kad, jo nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2008-09-29 nuosprendžiu, galėjo skirti mažesnę bausmę atsižvelgdamas į jo pastangas tvarkingai gyventi bei rūpinimąsi šeima, kuriai reikalinga nuteistojo moralinė ir materialinė pagalba. Visgi iš Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžio aišku, kad į dabartinę teigiamą L. Ž. charakteristiką teismas, skirdamas bausmes už atskirus nusikaltimus bei galutinę subendrintą bausmę, iš esmės atsižvelgė, o skiriant didesnę nei LR BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje numatytas bausmes už automobilių „VW Bora“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystes, esminės reikšmės bausmės dydžiui turėjo tai, kad L. Ž. už nusikaltimus nuosavybei buvo teistas jau eilę kartų, o tai, kad galų gale nuteistasis nusprendė daugiau nusikaltimų nebedaryti, negali paneigti jo atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus. Iš kitos pusės, nuteistajam L. Ž. už automobilių „VW Bora“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystes pagal LR BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) skirtos nors ir didesnės nei vidurkis, tačiau gerokai mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatyta maksimali bausmė, o dalinio sudėjimo būdu subendrinta galutinė bausmė už abiejų automobilių vagystes tik nežymiai viršija bausmę, paskirtą už vieną iš vagysčių, už kurias jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei tai, kad L. Ž. , dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, įvykdė du sunkius tyčinius nusikaltimus savanaudiškais tikslais (nustatyta liudytojo M. B. parodymais), teisėjų kolegijos įsitikinimu, L. Ž. už automobilių „VW Bora“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi Allroad “, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vagystes pagal LR BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) skirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo. Atitinkamai švelninti bausmes kitiems nuteistiesiems (D. S. , A. M. , S. J. ) taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Nuteistojo T. V. gynėjo I. Borveino, nuteistųjų E. J. , L. Ž. , S. J. , D. S. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į bausmės atlikimo laiką T. V. įskaitytas laikotarpis, išbūtas suėmime nuo 2007-06-15 iki 2008-02-12.

Panaikinti nuosprendžio įžanginės dalies dalį, kurioje nurodyti duomenys apie T. V. teistumą ir ją išdėstyti nurodant, kad T. V. teistas 1999-09-20 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams (bausmė nustatyta su pakeitimais pagal 1999-11-23 Vilniaus apygardos teismo nutartį ir taikant 1999-11-25 LR įstatymą Nr.VII-1439 pagal 2000-02-25 Trakų rajono apylinkės teismo nutartį), 2000-05-25 pritaikius 2000-04-15 LR įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p., atleistas nuo neatliktos bausmės dalies, paleistas iš pataisos darbų kolonijos 2000-05-25 dieną.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esančią techninę klaidą nurodant, kad D. S. , A. M. , L. Ž. , T. V. ir E. J. nuteisti už vagystę „Audi Allroad “ automobilio, kurio valst. nr. (duomenys neskelbtini) .

Ištaisyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje esančią techninę klaidą nurodant, kad nuosprendyje minimos I. G. tikrasis vardas ir pavardė yra I. G. .

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.