Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“ patikslintą skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Inspekcija priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo, nes Inspekcija priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo gali tik vieną kartą, o dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui kreipiamasi į teismą.

Pareiškėjos įsitikinimu, toks Sprendimas yra neteisėtas ir iš esmės pažeidžiantis pareiškėjos teises ir interesus, be to, tokio Sprendimo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų administraciniam sprendimui.

Pareiškėjos manymu, jokių trečiųjų asmenų, Inspekcijos ar pareiškėjos interesai nenukentėtų, jei Inspekcija pakartotinai apsvarstytų pareiškėjos prašymą ir terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti būtų pratęstas. Pareiškėjos teigimu, ji sąžiningai naudojasi savo teisėmis, vykdo procedūras savavališkos statybos įteisinimui, bendradarbiauja su Inspekcija, todėl susidarė ydinga situacija, kuomet sąžiningai pareiškėjai, vykdant reikiamas procedūras, vadovaujantis formaliu teisiniu reguliavimu nėra sudaroma galimybė tinkamai ir be papildomų sunkumų įgyvendinti jai įstatymo suteiktų teisių.

Sprendime išsamiai nurodyta, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, Reglamento normomis Inspekcijai yra suteikta teisė pratęsti terminą tik vieną kartą, o dėl pakartotinio privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo turi būti kreipiamasi į teismą, nurodoma Sprendimo apskundimo tvarka ir terminas, nurodoma kita VAĮ nurodyta informacija, todėl pareiškėjos argumentas, kad Sprendimas nėra motyvuotas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 2D-11809 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Inspekcija 2022 m. spalio 7 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame pareiškėjai nurodė nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nustatė – 2023 m. kovo 29 d.

Pareiškėja Inspekcijai pateikė 2023 m. kovo 24 d. Prašymą pratęsti 2022 m. spalio 7 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminą trims mėnesiams, prašyme akcentavo, kad toks terminas nustatytas įstatyme.

Inspekcija 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SDPN-00-230403-00018 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. birželio 29 d. Inspekcija sprendime paaiškino, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ji gali pratęsti vieną kartą.

Pareiškėja Inspekcijai pateikė 2023 m. birželio 23 d. Prašymą pratęsti 2022 m. spalio 7 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminą trims mėnesiams.

Inspekcija 2023 m. liepos 5 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Inspekcija Sprendime taip pat pažymėjo, kad Reglamento 142 punkte nurodyta, jog asmuo, kuriam surašytas nurodymas, gali pateikti Inspekcijai motyvuotą prašymą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą. Reglamento 143 punkte nustatyta, kad Inspekcija, gavusi Reglamento 142 punkte nurodytą prašymą, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, gali vieną kartą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminą pratęsti svarbių priežasčių nėra, Inspekcija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nurodydama priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo. Pratęsus nurodymo įvykdymo terminą, asmeniui, kuriam surašytas nurodymas, įteikiamas naujas kvietimas dalyvauti nurodymo įvykdymo patikrinime. Nurodymo įvykdymo terminas nepratęsiamas, jei Inspekcija perdavė nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui.

Inspekcija Sprendime paaiškino, kad ji jau buvo vieną kartą pratęsusi privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl antrą kartą jo pratęsti negali, o dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui kreipiamasi į teismą.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas Sprendimas yra formalus, nesudaro galimybių jai įgyvendinti įstatymo suteiktų teisių, neatitinka VAĮ 3 ir 10 straipsnyje įtvirtintų administracinio sprendimo turinio reikalavimų, pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir užsiima visai kita veikla, o Inspekcija jai neišaiškino pareigos kreiptis į teismą dėl papildomo prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, Inspekcija gali vieną kartą pratęsti privalomojo nurodymo terminą 3 mėnesiams, todėl tokiu atveju Inspekcija pagrįstai priimą Sprendimą atsisakyti tenkinti prašymą pratęsti privalomojo įvykdymo terminą antrą kartą (žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1740-789/2021).

Nagrinėjamu atveju Inspekcija 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. birželio 29 d., t. y. pareiškėja pasinaudojo Priežiūros įstatyme nustatyta teise prašyti Inspekcijos pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Nepaisant to, pareiškėja Inspekcijai antrą kartą pateikė prašymą pratęsti šį terminą trims mėnesiams, t. y. nors Priežiūros įstatyme pareiškėjai tokia teisė nenustatyta, tačiau ji siekė, jog Inspekcija antrą kartą jai pratęstų privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Pareiškėja nesutinka, kad Inspekcija gali tik vieną kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau iš teisinio reglamentavimo ir LVAT praktikos matyti, kad tokiu atveju Inspekcija neturi diskrecijos spręsti, ar pratęsti terminą, ar nepratęsti, kadangi Priežiūros įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, jog Inspekcija turi teisę privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti tik vieną kartą.

Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja Inspekcija, priimdama ginčijamą Sprendimą, veikė teisės aktų nustatyta tvarka, o veikimas pareiškėjos nurodytu būdu reikštų veikimą ultra vires ir pažeistų Priežiūros įstatymo nuostatas.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su Inspekcijos teise pakartotinai pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, jog Sprendimas neatitinka ir VAĮ 3 ir 10 straipsnio reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

VAĮ 10 straipsnyje nustatyti administracinio sprendimo turinio reikalavimai: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja abstrakčiai nurodė VAĮ 3 ir 10 straipsnių pažeidimus, tačiau nemotyvavo, kaip konkrečiai šie pažeidimai pasireiškė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, konstatuoja, kad jame yra nurodytas tiek faktinis (kad pareiškėjui buvo surašytas privalomasis nurodymas, kurio terminas vieną kartą jau buvo Inspekcijos pratęstas), tiek teisinis (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis) pagrindas, dėl kurio atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą. Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentai dėl Sprendimo neatitikties VAĮ 3 ir 10 straipsnių nuostatoms atmestini kaip nepagrįsti.

Nors pareiškėja nurodo, kad Inspekcija jai neišaiškino dėl pareigos kreiptis į teismą, todėl ji, nežinodama teisinio reguliavimo kreipėsi dėl pakartotinio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tiesiogiai į Inspekciją, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į du aspektus.

Pirma, kaip jau buvo minėta, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad Inspekcija privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali pratęsti vieną kartą 3 mėnesiams; dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui asmuo gali kreiptis į teismą.

Priežiūros įstatymas yra paskelbtas viešai ir preziumuojama, kad jo nuostatos yra žinomos, todėl vien tai, kad konkretus asmuo nėra susipažinęs su konkrečia įstatymo nuostata, nereiškia, jog ji jam nėra ar negali būti taikoma, nesant atskiro asmeninio informavimo.

Antra, kaip matyti iš Inspekcijos 2023 m. balandžio 3 d. rašto ir prie jo pridėto sprendimo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. birželio 29 d., Inspekcija sprendime buvo pacitavusi pirmiau nurodytą įstatymo nuostatą, kad ji terminą gali pratęsti vieną kartą.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, jog Inspekcija nepakankamai bendradarbiavo su sąžininga pareiškėja. Pažymėtina, kad pareiškėja, būdama apdairi ir rūpestinga, gavusi sprendimą, kuriame buvo nurodyta jog Inspekcija gali terminą pratęsti vieną kartą, galėjo ir turėjo suprasti, kad antrą kartą pratęsti terminą Inspekcijai nėra suteikta teisė.

Apibendrindama, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tiek teisės aktų reikalavimus, tiek aktualią teismų praktiką, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.