Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-586-544/2012

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. S. ir ieškovo J. V. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-314-844/2012 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Visagino miesto apylinkės teismo 2012-05-25 sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė svarbias aplinkybes teisingam bylos išsprendimui, visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas dalyje dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.). Apeliacinės isntancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu dalyje dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, todėl visų jų nekartoja. Tačiau ieškovo apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo sprendžiant išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo klausimą pripažintini pagrįstais, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 100 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, naikintina. Kadangi keičiama teismo sprendimo dalis ne dėl savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų išsprendimo iš esmės, bet tik vienos rūšies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, skundžiamasis sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu.

Vertinant apeliacinių skundų argumentus pažymėtina, kad CK 6.38 str. 1 d. nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų. Nagrinėjamu atveju atsakovės prievolė ieškovui atsirado remiantis 2004-09-30 sudaryta sutartimi, pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 2050 Lt, o atsakovė juos įsipareigojo grąžinti iki 2004-10-01, tačiau iki šiol šios prievolės visiškai nevykdė. Byloje tarp šalių nekilo ginčo nei dėl to, jog atsakovė neįvykdė piniginės prievolės ieškovui, nei dėl pagrindinės skolos dydžio, ir teismo sprendimas šioje dalyje neskundžiamas.

Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas priteisė nepagrįstai didelius 0,19 % dydžio delspinigius, vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2012 m. vasario 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-62/2012 ir kt.). Sumažintos netesybos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo, sumą (CK 6.258 str. 3 d.). Pagal šios bylos šalių 2004-09-30 sudarytą paskolos sutartį 2050 Lt paskolą atsakovė ieškovui turėjo gražinti iki 2004-10-01. Atsakovė savo prievolės dydį, grąžinimo terminą ir netesybų dydį, kai praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas, žinojo, ko ir pati neginčija. Todėl savo prievolę grąžinti paskolos sumą turėjo vykdyti be atskiro ieškovo įspėjimo sutartyje nustatytu terminu. Atsakovė net 8 metus negrąžino net dalies paskolos, naudojosi ieškovo pinigais, o atitinkamai ieškovas aštuonerius metus negalėjo valdyti, naudotis ir disponuoti paskolinta pinigų suma, dėl to patyrė nuostolių, kurie pagrįstai kompensuoti netesybomis. Atsakovė 2004-09-30 sutartyje už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigojo mokėti 1 % delspinigių nuo negrąžintos skolos dydžio (b. l. 2). Ieškovas sumažino pagal minėtą sutartį prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,19 %, t. y. daugiau kaip penkis kartus. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad taikant ieškovės prašomą nustatyti delspinigių dydį - 0,02 % nuo paskolos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, būtų pažeistas sutarties šalių laisvės principas susitarti dėl netesybų dydžio, būtų nepagrįstai apriboti kreditoriaus turtiniai interesai bei jo teisė į nuostolių atlyginimą dėl ieškovės sąmoningo vengimo grąžinti paskolos sumą tokį ilgą laiką. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo prašomą 0,19 % dydį, paskaičiuotą nuo negrąžintos sumos už laikotarpį nuo 2011-08-23 iki 2012-02-22, kas sudaro 716,68 Lt sumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas sutikti su teismo išvadomis, kad tokia suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atitinka šalių interesų pusiausvyrą (ieškovo teisę į sąžiningą netesybų dydį ir atsakovo teisę į protingą nuostolių atlyginimą) ir nėra nepagrįstai didelė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė 5 % palūkanas už laikotarpį nuo 2007-02-23 iki 2011-08-22, kas sudaro 460,83 Lt, o 5 % procesines palūkanas nuo priteistos sumos priteisė ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-02-23), o nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-02-29). Dėl 460,83 Lt sumos priteisimo ginčo nėra, ir ši sprendimo dalis apeliaciniais skundais neskundžiama. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), išskyrus CPK nustatytas išimtis, negali peržengti šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas patikslintame ieškinyje ( b. l. 16) prašė priteisti 5 % dydžio metines palūkanas senaties termino ribose 460,83 Lt už laikotarpį nuo 2007-02-23 iki 2011-08-22, o ne senaties termino ribose iki bylos iškėlimo teisme dienos (CPK 137 str. 1 d.). Pasirinkti laikotarpį, už kurį prašomos priteisti palūkanos, taip pat atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų patikslinant ieškinį yra ieškovo teisė, kurią jis realizavo nustatyta tvarka (CPK 42 str.). Kadangi teismas patikslintą ieškinį priėmė, tai jokio kitokio papildomo sprendimo dėl patikslintos ieškinio dalies priimti nereikėjo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 str. imperatyviai nustatyta, kad procesines palūkanas skolininkas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byla iškeliama, kai teismas rezoliucija priima ieškinį (CPK 137 str. 1 d.). Šioje byloje byla iškelta 2012-02-29 (b. l. 1), todėl procesinės palūkanos pagrįstai ir teisėtai priteistos nuo minėtos dienos.

Teismas sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 93 str.), todėl be pagrindo iš ieškovo atsakovei priteisė 100 Lt bylinėjimos išlaidų advokato pagalbai apmokėti. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; 2 d. numatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas tik į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šiuo atveju visi ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai pagal patikslintą ieškinį (b. l. 16) buvo patenkinti pilnai (b. l. 28-31), taigi, sprendimas priimtas tik ieškovo naudai ir proporcingai skirstyti išlaidas nebuvo pagrindo. CPK 42 str. 1 d nustatyta, kad, be kitų teisių, ieškovas turi teisę sumažinti ieškinio reikalavimus, o CPK 140 str. 1 d. nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Taigi ieškovas, patikslindamas ieškinį ir sumažindamas ieškinio reikalavimą, naudojosi CPK įtvirtintomis teisėmis ir dėl to jo elgesį netinkamu pripažinti nėra pagrindo. Be to, ieškinys buvo patikslintas ne todėl, kad jis buvo iš esmės nepagrįstas, bet todėl, kad atsakovė paprašė taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.). Kol tokio atsakovės prašymo nebuvo, ieškovas turėjo teisę reikalauti savo reikalavimo patenkinimo nepriklausomai nuo senaties termino pasibaigimo, o teismas privalėjo tokį ieškinį priimti ir nagrinėti (CK 1.126 str, 1 d.). Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsakovei iš ieškovo priteisti dalinį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Visagino miestą apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo J. V. atsakovei S. S. priteista 100 (vienas šimtas) Lt bylinėjimosi išlaidų.