Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tigis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ihesa“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Atlikus įrodymų vertinimą nustatyta, jog ieškovė suteikė atsakovei krovinio pervežimo paslaugas ir išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija T Nr. 0031 1 210,00 Eur sumai už logistikos paslaugas Lietuva – Švedija (b. l. 12). Duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo skolą, byloje nėra.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.807 – 6.808 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Už krovinių, keleivių ar bagažo vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jei įstatymas nenustato ko kita (CK 6.813 straipsnio 1 dalis). Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė krovinio pervežimo paslaugas, tačiau atsakovė nustatytu terminu už paslaugas nesumokėjo, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės priteistina 1 210,00 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai, 6.808 straipsnio 1 dalis, 6.813 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,02 proc. dydžio delspinigius už priteistą sumą už kiekvieną pradelstą dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, jog ieškovės pateiktos 2017-03-27 krovinio pervežimo – užsakymo sutarties Nr. 2017MK041 10 punkte numatyta, kad užsakovas įsipareigoja mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už laiku neapmokėtą krovinio pervežimo kainą už kiekvieną pavėluotą dieną. Vis dėlto, kaip nurodo pati ieškovė, bei kaip matyti iš byloje esančių duomenų, minėtos sutarties atsakovė nepasirašė, o teisiniai santykiai tarp šalių atsirado žodinio susitarimo pagrindu. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė įsipareigojo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už laiku neapmokėtą krovinio pervežimo kainą už kiekvieną pavėluotą dieną, byloje nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti 236,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 36,00 Eur žyminis mokestis, ir 200,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Skolų valdymo inspekcija“ nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas ieškovei suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už UAB „Skolų valdymo inspekcija“ suteiktas teisines paslaugas, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 36,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ihesa“ 1 210,00 Eur skolą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 210,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tigis“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.