Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 624-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 624-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui A. A. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Statinių priežiūros biuras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

13. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

14. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

15. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015), išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių pagal CPK taisykles nereikia įrodinėti.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. buvo apgadintos transporto priemonės „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad namo stogo konstrukcija nereikalauja sniego valymo žiemos metu, todėl nusprendė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. sniegas nuo namo stogo dalies, esančios ties ginčo aikštele, negalėjo nuslinkti ar nukristi ir taip apgadinti transporto priemonių. Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės akcentuoja, kad nebuvo vertinamos byloje esančios nuotraukos, liudytojų parodymai bei tai, kad buvo susidariusios palankios meteorologinės sąlygos įvykti nuošliaužai. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė nepagrįstą išvadą, jog sniegas negalėjo nukristi nuo namo konstrukcijų ir taip prisidėti prie atsiradusio įvykio. Pirma, byloje esančios nuotraukos (nors dalis pateiktų nuotraukų yra be jų sudarymo duomenų (metaduomenų)) patvirtina faktą, kad sniego sankaupos šaltuoju metų sezono laikotarpiu galėjo susidaryti ir (ar) kauptis ant stogo konstrukcijų arba apskardintų palangių, esančių ties dešimto aukšto langais (žr. pirmą nuotrauką, pridėtą prie 2021 m. vasario 11 d. D. Č. laiško bendrijos pirmininkui). Antra, byloje esanti nuotrauka (DOK-175086 1 priedas), padaryta 2022 m. gruodžio 21 d., patvirtina buvus sniego (ledo) sankaupų ant stogo arba palangių ties dešimto aukšto langais. Trečia, 2022 m. gruodžio 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-75458-22 užfiksuoti nukentėjusių asmenų parodymai patvirtina, kad žalą padarė sniegas (ledas), nukritęs nuo namo konstrukcijų. Ketvirta, kad naktį iš 2022 m. gruodžio 20 į 21 d. ant automobilių nuo namo nukrito sniegas patvirtino ir liudytojas A. M.. Penkta, įvykus įvykiui, buvo atvykę policijos pareigūnai, kadangi užfiksuotoje nuotraukoje, kurioje matyti automobilis „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia matyti policijos automobilis. Šešta, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2024 m. lapkričio 18 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 20–21 dienomis oro sąlygos iš esmės ėmė keistis, atsirado dulksna, šlapdriba, 2022 m. gruodžio 21 d. vidutinė temperatūra iš minusinės tapo pliusinė. Galiausiai, vertinant pateiktų apgadintų automobilių nuotraukas, matyti, kad automobilio „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinis stiklas įkritęs, o jame likę sniego. Vertintina ir tai, kad namo siena būtent ties tomis vietomis, kur stovėjo apgadinti automobiliai, šlapia (lyg apdrabstyta sniegu), tai leidžia pagrįstai manyti, kad sniegas krisdamas nuo daugiaaukščio namo konstrukcijų ant automobilių aptaškė ir namo sienas.

18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad ant automobilių nuo namo nukrito sniegas, pati savaime nepatvirtina, kad dėl to kaltas (atsakingas) yra atsakovas. Pastebėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas dėl nerūpestingo požiūrio nesirūpino ginčo objektu, taip pat nepateikė duomenų, kad tinkamai būtų vykdęs bendrijos pirmininko pareigas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

19. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą detalizuoja CK 4.82–4.85 straipsnių normos. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Remiantis CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pareigą savo veikloje vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais (DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 4 dalis) ir buvo atsakingas už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą; metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą; sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito atlikimo; informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu; bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir kitiems įstatyme nurodytiems asmenims; informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu; bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą, bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą; pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį; bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); duomenų pateikimą bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims (DGNKPPSBĮ 6 straipsnis). Taip pat atsakovas turėjo pareigą vykdyti jo kompetencijai priskirtas funkcijas, nurodytas ieškovės įstatų 72 punkte, todėl turėjo pareigą ne tik organizuoti pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą, bet ir organizuoti bendrojo naudojimo objektų einamąjį remontą, užtikrinti operatyvų gedimų ir avarijų šalinimą, užtikrinti bendrojo naudojimo patalpų, žemės sklypo komunalinę priežiūrą ir tvarkymą (įstatų 72.17. punktas).

21. Ginčui aktualaus STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) III skyriaus, apibrėžiančio pagrindines sąvokas, 10.3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoka – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. STR 1.07.03:2017 IV skyriaus „Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“ 11 punkte yra numatytas statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (13.3 papunktis). 18 punkte numatyta pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. Iš esmės analogiškos pareigos buvo pakartotos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkos ir švaros taisyklių 7¹.1 punkte, pagal kurį statinio naudotojas (bendrojo naudojimo objektų valdytojas) privalo šalinti ledą, šlapio ar sušalusio sniego ir ledo masę nuo statinių stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų, o vykdydamas šiuos darbus aptverti pavojingą teritoriją, nesugadinti komunikacijos ryšių ar elektros tinklų, apsaugos įrangos, laidų, šviestuvų, radijo ar televizijos antenų, želdinių, statinių fasadų.

22. STR 1.07.03:2017 VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ pirmojo skirsnio „Techninės priežiūros organizavimas“ 84 ir 85 punktuose įtvirtinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi šiame reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. STR 1.07.03:2017 VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ 91 punkte nustatyta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, kuriuos pagal minėto STR 88.1 punktą turi atlikti techninis prižiūrėtojas, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. STR 1.07.03:2017 VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ 93 punkte nustatyta, kad atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą. 95 punkte nustatyta, kad pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2018 m. spalio 8 d. sudarė sutartį Nr. 18-11 su UAB „Statinių priežiūros biuras“, kuria UAB „Statinių priežiūros biuras“ įsipareigojo: atlikti nuolatinės statinio, esančio (duomenys neskelbtini), būklės stebėjimus ir dokumentacijos pildymus; statinio periodinės apžiūros (kasmetinės – sezoninės) ir techninės būklės įvertinimą bei apžiūros aktų surašymą; neeilines apžiūras bei papildomas apžiūras statinio savininko prašymu. Trečiasis asmuo UAB „Statinių priežiūros biuras“ atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad teikia paslaugas pagal STR 1.07.03:2017 reikalavimus. Iš byloje esančio statinio techninės priežiūros žurnalo matyti, kad kaip statinio techninė prižiūrėtoja įrašyta UAB „Statinių priežiūros biuras“ sutarties Nr. 18-11 pagrindu nuo 2018 m. spalio 8 d. Minėtame žurnale buvo pildomi (įrašomi) pastebėti defektai, deformacijos ir kt., nurodant patikrinimo datą. Žurnalo 39 punkto eilutėje nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 15 d. buvo atlikta statinio apžiūra, nurodyta, jog deformacinių defektų ar gedimų nepastebėta. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad, pamatęs pavojingas sniego sankaupas ant stogo, varveklius ar ledą, apie tai būtų informavęs bendrijos pirmininką.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindu atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Visų pirma, nei darbo sutartis, nei bendrijos įstatai nenustatė atsakovui pareigos lipti ant namo stogo ir vertinti stogo būklę. Antra, atsakovas, sudarydamas sutartį su UAB „Statinių priežiūros biuras“, organizavo statinio nuolatinio stebėjimo ir apžiūros paslaugas, į kurias įeina ir šias paslaugas teikiančio asmens pareiga informuoti apie susikaupusį, žmonėms ar turtui pavojų galintį sukelti sniegą ar ledą (STR 1.07.03:2017 13.3, 18, 93 punktai). Trečia, techninės priežiūros žurnale užfiksuota, jog UAB „Statinių priežiūros biuras“ 2022 m. gruodžio 15 d. atliko namo apžiūrą, tačiau jokių defektų ir (ar) sankaupų nenustatė ir apie susikaupusį sniegą, galimą jo grėsmę atsakovo neinformavo, taip pat, būdama profesionale, nesiėmė inciatyvos atlikti neeilinę namo apžiūrą (dėl ėmusių kisti oro sąlygų) ar pasiūlyti atsakovui atlikti papildomą namo apžiūrą pagal 2018 m. spalio 8 d. sudarytą sutartį. Ketvirta, pagal į bylą pateiktus išsamius archyvinius hidrologinius duomenis (DOK-175086) nuo 2022 m. gruodžio 15 d. ryto iki įvykio nakties Vilniuje beveik nesnigo, taigi, sniegas kauptis ant namo konstrukcijų iš esmės nebegalėjo. Vadinasi, atsakovas turėjo pagrindą pasikliauti profesionalų 2022 m. gruodžio 15 d. atlikta apžiūra ir pagrįstai manyti, kad ant namo nėra pavojų galinčių sukelti sniego ar ledo darinių. Penkta, namo stogo konstrukcija, kurią visapusiškai ištyrė pirmosios instancijos teismas, yra tokia, kuri iki minimumo sumažina tikimybę sniegui nukristi nuo stogo krašto į stovėjimo aikštelę, kurioje įvyko įvykis. Šešta, atsakovas buvo nuvykęs prie pastato 2022 m. gruodžio 20 d. ir jokių grėsmę keliančių sniego sankaupų nepastebėjo ir byloje nėra įrodymų, kad tokios sankaupos egzistavo ir turėjo (galėjo) būti atsakovo pastebėtos. Septinta, byloje nėra įrodymų, kad namo gyventojai ar bendrijos nariai nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. būtų informavę bendrijos pirmininką apie pavojingas sniego, ledo sankaupas ant stogo ar palangių ties aikštele, kurioje įvyko įvykis. Namo gyventojai, pasistatę automobilius prie pat namo sienos, taip pat neįžvelgė grėsmės dėl sniego ar kintančių oro sąlygų.

25. Paminėtos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas šiuo konkrečiu atveju buvo pakankamai rūpestingas vykdydamas jam, kaip bendrijos pirmininkui, tenkančias pareigas.

26. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nurodomo policijos nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) pakanka atsakovo neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų ir įrodinėjamų pasekmių įrodyti. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia siejama su valstybės ir savivaldybės institucijos kompetencija nustatyti tam tikras aplinkybes ir įforminti jų nustatymą reikalaujamos formos dokumente. Tam, kad valstybės ir savivaldybių institucijos išduotame dokumente esanti informacija būtų vertinama kaip oficialusis rašytinis įrodymas, ji pirmiausia turi atitikti tokio įrodymo sampratą, t. y. dokumente turi būti užfiksuoti su byla susiję tos institucijos nustatyti faktiniai duomenys. Oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos pačios institucijos nustatytos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 46 p.). Tačiau nei policijos nutarime, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarime iš esmės nėra nurodytos pačių institucijų užfiksuotos (nustatytos) faktinės aplinkybės, susijusios su įvykiu, taip pat nėra užfiksuota konkreti sniego susikaupimo vieta ar stogo būsena ir atlikti kiti veiksmai, susiję su atsakovo pareigų nevykdymu. Todėl priimti nutarimai, kuriuose nebuvo užfiksuotos, konstatuotos pačios institucijos savarankiškai nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) ir žalos atsiradimo aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byloje yra pakankamai įrodymų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms įrodyti.

27. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

29. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 331 Eur advokato pagalbos išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu. Atsakovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2025 m balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą; 2025 m balandžio 10 d. mokėjimo nurodymą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, šios atsakovo patirtos 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės. Pažymėtina, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. A. iš ieškovės 624-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.