- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- e2S-729-459/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02783-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- L. E. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio
- Kategorijos
veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės L. E. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. E. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncernas“, akcinė bendrovė „L. A.“, antstolė V. Ž., antstolis S. R., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi L. E. L. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. T.. Nutartis 2021 m. rugsėjo 21 d. įsiteisėjo.
2. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens L. E. L. kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Nutartis 2021 m. lapkričio 11 d. įsiteisėjo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 5 d. nutartimi pratęstas procesinis terminas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens L. E. L. 2021 m. gruodžio 9 d. mokumo atkūrimo planas.
3. Panevėžio apylinkės teisme 2025 m. kovo 12 d. gautas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas. Prašyme nurodoma, kad nemokumo administratorius pateikė kreditorei pasirašyti L. E. L. 2025 m. vasario 12 d. reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kuriame nurodė, kad kreditorės 80 366,32 Eur finansinis reikalavimas yra pilnai nurašomas. Teigia, kad nuostatos dėl nenurašomų baudų už kitus įstatymų pažeidimus taikymas susijęs su bankroto bylos iškėlimo momentu. Pažymi, kad bankroto byla L. E. L. iškelta 2021 m. rugsėjo 13 d., Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalies pakeitimas galioja nuo 2021 m. liepos 9 d., taigi, 18 259,77 Eur suma negali būti nurašoma. Atsižvelgiant į tai prašo netvirtinti bankroto administratorius parengto L. E. L. 2025 m. vasario 12 d. reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto.
4. Panevėžio apylinkės teisme 2025 m. kovo 14 d. gautas bankrutuojančio fizinio asmens L. E. L. nemokumo administratoriaus prašymas baigti L. E. L. bankroto bylą, nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus 170 991,90 Eur sumai, klausimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinio reikalavimo, susijusio su baudomis L. E. L. bendrai 18 259,77 Eur sumai (1 832,23 Eur gyventojų pajamų mokesčio bauda ir 16 427,54 Eur pridėtinės vertės mokesčio bauda), nurašymo/nenurašymo spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi nutarė baigti fizinio asmens L. E. L. bankroto bylą, nurašyti bankrutavusios L. E. L. likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 170 991,90 Eur sumai, tai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 62 106,55 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus – 2 911,07 Eur, uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ – 60 630,88 Eur, akcinės bendrovės „L. A.“ – 33 579,10 Eur, Panevėžio kredito unijos – 11 764,30 Eur ir nenurašyti 18 259,77 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
5.1. Dėl fizinio asmens bankroto pabaigos nurodė, kad bylos duomenimis 2025 m. vasario 12 d. sudarytas ir bankrutuojančio fizinio asmens L. E. L., bankroto administratoriaus V. T. ir kreditorių susirinkimo pirmininko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgalioto asmens G. G. pasirašytas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas. Kitų prieštaravimų dėl plano įgyvendinimo akto ir bankroto bylos baigimo bei nepatenkintų finansinių reikalavimų nurašymo, apart kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 18 259,77 Eur kreditorinio reikalavimo nurašymo, nepareikšta. Teismas įvertinęs bankroto proceso eigą, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą bei kitus rašytinius įrodymus, nutarė, kad yra pagrindas priimti nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą.
5.2. Dėl nenurašomų kreditorinių reikalavimų teismas nurodė, kad kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo nenurašyti 18 259,77 Eur kreditorinio reikalavimo, kurį sudaro paskirtos baudos. L. E. L. nemokumo administratorius klausimą dėl 18 259,77 Eur kreditorinio reikalavimo nurašymo/ nenurašymo prašo spręsti teismo nuožiūra. Teismas atsižvelgęs į tai, kad bankroto byla L. E. L. iškelta 2021 m. rugsėjo 13 d., o FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pakeitimas galioja nuo 2021 m. liepos 9 d., nutarė, kad nagrinėjamu atveju Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 18 259,77 Eur kreditorinis reikalavimas (1 832,23 Eur gyventojų pajamų mokesčio bauda ir 16 427,54 Eur pridėtinės vertės mokesčio bauda) negali būti nurašomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė L. E. L. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo pripažinus, kad buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas – panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti bylą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinio reikalavimo nurašymo klausimą) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; nepripažinus, kad buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas – panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria palikta nenurašyta 18 259,77 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinio reikalavimo dalis ir pakeisti nutarties dalį, kuria nurašyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 62 106,55 Eur reikalavimas, padidinant šią sumą iki 80 366,32 Eur. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus tą pačią dieną priėmė skundžiamą nutartį, tačiau apie tai nepranešė apeliantei, tai yra nepranešė, jog teismas rengiasi spręsti klausimą dėl bankroto bylos pabaigimo, nepasiūlė pareikšti nuomonės, dėl ko priėmė siurprizinį sprendimą. Nurodo, kad dėl šios priežasties negalėjo teikti savo argumentų ir samprotavimų, prieštarauti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymui dalį kreditorinio reikalavimo palikti nenurašytą. Nurodo, kad dėl šio esminio procesinio pažeidimo bylą dalyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinio reikalavimo nurašymo / nenurašymo, prašo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
6.2. Nurodo, kad apeliantė matydama, jog negali įvykdyti prievolių 2021 m. balandžio 26 d. informavo kreditorius apie ketinimus iškelti fizinio asmens bankroto bylą Teismui sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą 2021 m. liepos 9 d. įsigaliojo FABĮ pakeitimai, papildant kreditorių reikalavimų, kurie nenurašomi net ir baigus fizinio asmens bankroto procesą, sąrašą. Prie tokių reikalavimų buvo priskirtos ne tik baudos už fizinio asmens administracinius pažeidimus, arba nusikalstamas veikas, tačiau ir baudos paskirtos už kitų įstatymų pažeidimus. Teigia, kad ginčijama kreditorinio reikalavimo dalis turėtų būti nurašytina, jeigu apeliantės bankroto procesas prasidėjo anksčiau nei 2021 m. liepos 9 d., ir nenurašyti, jei prasidėjo po to.
6.3. Nurodo, kad fizinio asmens bankroto proceso pradžia laikytinas pranešimų kreditoriams išsiuntimas. Atlikus šiuos veiksmus bankroto procesas laikytinas jau prasidėjusiu. Nurodo, kad pranešimai kreditoriams išsiųsti 2021 m. balandžio 26 d., todėl šiuo atveju galioja nenurašomų reikalavimų sąrašas toks, koks galiojo 2021 m. balandžio 26 d., tai yra į kurį nebuvo įtrauktos baudos už „kitų įstatymų“ pažeidimus. Pažymi, kad šiuo aspektu atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarimo motyvus, kad fizinis asmuo inicijuodamas fizinio asmens bankroto bylą, vadovaudamasis pradedant fizinio asmens bankroto procesą galiojusiu teisiniu reguliavimu, turi pagrįstą tikėtis, kad bus sudarytos sąlygos atkurti jo mokumą būtent pagal tas skolinių įsipareigojimų pobūdi apibrėžiančias taisykles, kurios galiojo jam inicijuojant procesą.
6.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtino ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 6 634,06 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį sudarė įmokos už samdomus darbuotojus, delspinigiai ir paskirtos baudos, tačiau teismas nurašė visą kreditorinį reikalavimą, kreditorius tam neprieštaravo. Pažymi, kad apeliantė yra sulaukusi 83 metų amžiaus, gauna 528,55 Eur senatvės pensiją, 42,29 Eur našlių pensiją, 7,50 Eur/mėn. transporto kompensaciją, viso 578,34 Eur/mėn. Kadangi iš gaunamų pajamų gali būti išskaityta 10 procentų suma visa nenurašyta skola būtų išieškota tik per 26 metus ir 8 mėnesius.
Atsiliepimas
7. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą. Nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
7.1. Nurodo, kad bankroto administratorius V. T. kreditorei pateikė pasirašyti L. E. L. 2025 m. vasario 12 d. reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kuriame nurodė, kad kreditorės 80 366,32 Eur finansinis reikalavimas yra pilnai nurašomas. Nurodo, kad nuostatos dėl nenurašomų baudų už kitus įstatymų pažeidimus taikymas susijęs su bankroto bylos iškėlimo momentu. Pažymi, kad bankroto byla L. E. L. iškelta 2021 m. rugsėjo 13 d. FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pakeitimas galioja nuo 2021 m. liepos 9 d., taigi, 18 259,77 Eur negali būti nurašoma.
7.2. Nurodo, kad baudos ūkio subjektams už piktybinius mokesčių įstatymo pažeidimus skiriamos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka. Šias baudas skiria mokesčio administratoriaus – už mokesčio administravimą atsakingos institucijos – pareigūnas, atlikęs patikrinimą. L. E. L., kaip mokesčių mokėtojo, elgesys įvertintas, nustatytas veiksmų neteisėtumas, už tai jai specialiųjų mokesčių įstatymų normų pagrindu taikyta atsakomybė. Pareiškėjos pažeidimai dėl neapskaičiuotų ir į valstybės biudžetą nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio ir nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio, už kuriuos vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi jam skirtos baudos, laikytinos FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatytais nenurašomais reikalavimais už (kitų) įstatymų pažeidimus.
7.3. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad 2021 m. birželio 29 d. Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIV-451 (įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 9 d.) FABĮ 29 straipsnio 7 dalis buvo pakeista, nustatant, kad į pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą taip pat yra įtraukiami reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus (Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2024). Bankrutuojančiam fiziniam asmeniui L. E. L. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iškelta bankroto byla nėra baigta, todėl baigiant bankroto procedūras bei sprendžiant dėl nurašytinų ir nenurašytinų kreditorių reikalavimų, kreditorės reikalavimas, kuris apima pareiškėjai skirtą Gyventojų pajamų mokesčio baudą - 1 832,23 Eur, Pridėtinės vertės mokesčio baudą - 16 427,54 Eur, iš viso 18 259,77 Eur, pripažintinas nenurašytinu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas baigdamas fizinio asmens bankroto bylą nutarė nenurašyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 18 259,77 Eur kreditorinio reikalavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė Panevėžio apylinkės teismui 2021 m. birželio 9 d. pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pašalinus procesinio dokumento trūkumus, apeliantės teismui pateiktas patikslintas 2021 m. liepos 12 d. pareiškimas priimtas 2021 m. liepos 14 d. rezoliucija. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi L. E. L. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. T.. Nutartis 2021 m. rugsėjo 21 d. įsiteisėjo. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi nutarė baigti fizinio asmens L. E. L. bankroto bylą, nurašyti bankrutavusios L. E. L. likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 170 991,90 Eur sumai, nenurašyti 18 259,77 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
12. Apeliantė nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota, apie tai, kad pirmosios instancijos teismas ketina rašytinio proceso tvarka spręsti klausimą dėl apeliantės bankroto proceso pabaigos, jokia forma nepasiūlė pareikšti savo nuomonės, dėl ko negalėjo prieštarauti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymui dėl dalies kreditorinio reikalavimo palikimo nenurašytu.
13. FABĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas šiuos veiksmus ir atliko. Nors kaip pagrįstai nurodo apeliantė, šiuo atveju jai nebuvo tinkamai pranešta apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė prašymą nenurašyti dalies kreditorinio reikalavimo, kas apribojo apeliantės galimybę pareikšti prieštaravimus ir samprotavimus dėl minėto kreditorinio reikalavimo baigiant bankroto bylą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju padarytas procesinis pažeidimas, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė argumentus dėl minėto kreditorinio reikalavimo jau išsamiai išdėstė apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo dalyje dėl nenurašyto kreditorinio reikalavimo, turit omenyje, jog apeliantės nuomonė dėl šio kreditorinio reikalavimo jau gauta, nebūtų suderinamas su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, kad minėtas procesinis pažeidimas apeliacinės instancijos teismo nuomone neturėjo įtakos materialiam rezultatui, nutaria, kad šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties vien šiais formaliais motyvais.
14. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad nagrinėjamu atveju bankroto procesas prasidėjo ne iškėlus bankroto bylą (Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 21 d.), o jai išsiuntus pranešimus kreditoriams, tai yra 2021 m. balandžio 26 d. dėl ko šiuo atveju netaikytinas 2021 m. liepos 9 d. įsigaliojęs FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pakeitimas, kuriuo buvo papildytas nenurašytinų kreditorinių reikalavimų sąrašas, papildant, jog nenurašomi ir kreditoriniai reikalavimai „už kitų įstatymų“ pažeidimus.
15. Sistemiškai vertinant FABĮ nuostatas, darytina išvada, kad bankroto bylai iškelti reikalingi du procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 7 dalis). Tik esant šiems teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla yra iškelta. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju turėtų būti vertinamas ne pats bankroto bylos iškėlimo momentas, o atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. KT36-N5/2024, tas momentas, kada asmuo inicijavo bankroto bylą. Apeliantė remiasi minėto nutarimo 18.2 – 18.5 punktais, kuriose nurodyta, kad fizinio asmens bankroto procesą inicijuojantis asmuo, vadovaudamasis pradedant fizinio asmens bankroto procesą galiojusiu teisiniu reguliavimu, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad bus sudarytos sąlygos atkurti jo mokumą būtent pagal tas skolinių įsipareigojimų pobūdį apibrėžiančias taisykles, kurios galiojo jam inicijuojant bankroto procesą. Reikalaujant laikytis taisyklių, kurių nebuvo bankroto bylos iškėlimo metu, tai yra tokių taisyklių, kurių fizinis asmuo negalėjo žinoti inicijuodamas bankroto procesą, sudarytos prielaidos paneigti fizinio asmens bankroto proceso pradžios metu susiformavusį jo lūkestį, kad, remiantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, baigus fizinio asmens bankroto procesą bus nenurašomi tik tie skoliniai įsipareigojimai, kurie tokie buvo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu.
16. Nors apeliantė nurodo, kad šiuo atveju „bankroto proceso iniciatyvos pradžia“ remiantis minėtu nutarimu (nutarties 15 punktas) laikytinas tas momentas, kada siekiantis bankrutuoti fizinis asmuo išsiuntė pranešimus dėl ketinimo kelti fizinio asmens bankroto bylą (šiuo atveju - 2021 m. balandžio 26 d.), tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia - kreditorių informavimas, pažymėtina, tik apie ketinimą kelti bankroto bylą, yra tik viena iš įstatymo nustatytų sąlygų tinkamai inicijuoti fizinio asmens nemokumo procesą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis). Antra - pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2024, atsižvelgdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. KT36-N5/2024 išaiškinimus (nutarties 30 punktas) akcentuodamas minėto nutarimo išaiškinimą, jog „fizinio asmens bankroto procesą inicijuojantis asmuo turi teisę pagrįstai tikėtis, kad bus sudarytos sąlygos atkurti jo mokumą būtent pagal tas skolinių įsipareigojimų pobūdį apibrėžiančias taisykles, kurios galiojo jam inicijuojant bankroto procesą“ (nutarties 31 punktas), darė išvadą, kad „sprendžiant likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo klausimą <...> turi būti taikomas teisinis reglamentavimas, galiojęs pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu“ (nutarties 31 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje apeliantei Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o minėta nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 21 d. (nutarties 15 punktas), darytina išvada, kad bankroto byla šiuo atveju buvo iškelta jau galiojant FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pakeitimui (įsigaliojęs nuo 2021 m. liepos 9 d. ((Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo Pakeitimo įstatymo 13 straipsnis).
17. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad nenurašyti kreditoriniai reikalavimai yra baudos už apeliantės padarytus pažeidimus dėl neapskaičiuoto ir į valstybės biudžetą nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio ir nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio, kurie paskirti apeliantei MAĮ nustatytais pagrindais, darytina išvada, kad po 2021 m. liepos 9 d. įsigaliojusio FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pakeitimo, minėtos baudos yra nenurašytinos, kaip paskirtos apeliantei „kitų įstatymų pagrindu“ dėl ko pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė FABĮ nuostatas ir pagrįstai nutarė nenurašyti 18 259,77 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pažymėtina, jog nors apeliantė nurodo, kad kito kreditoriaus, tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus kreditorinis reikalavimas buvo pilnai nurašytas, nors didžioji dalis reikalavimo sudarė baudos už netinkamą valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis apeliantės argumentas nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų ir išvadų dalies dėl nenurašytino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinio reikalavimo. Apeliantė atskirajame skunde taip pat kelią klausimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nenurašyto kreditorinio reikalavimo išieškojimo galimumo atsižvelgiant į apeliantės amžių, gaunamas pajamas, bei galimą išieškojimo trukmę, tuo retoriškai klausdama, kokia dalis gali būti realiai išieškota į valstybės biudžetą, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone šie argumentai vertintini kaip teisiškai nepagrįsti, deklaratyvūs ir retoriniai, nesudarantys pagrindo kitaip įvertinti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nenurašytinų kreditorinių reikalavimų, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.