Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas 2012-11-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straispnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. siekdamas užgauliai pažeminti teisingumą vykdantį teisėją dėl jo veiklos, 2015 m. lapkričio 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautame R. S. rašytiniame prašyme „Dėl teisėjo nušalinimo privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK- 202-831/2015“ su kuriuo turi teisę susipažinti šios baudžiamosios bylos proceso dalyviai bei jį gavus teisme, jo turinys tapo žinomas ir jį priėmusiems teismo darbuotojams, nurodė: „kodėl antras teisėjas šioje byloje yra didelis melagis?“, „kaip maži vaikai laikotės šios kvailos bylos įsikibę ir dar su tokiu užsispyrimu (kaip asilas), „Krivičiau, pasijutai save dievu ir griebiesi darbelio ką čia nuteisti?“, „teisėjas V. K. yra neišprusęs visapusiškai pagal nagrinėjamas bylas ir priimamus sprendimus“, „Aš pirmą kartą matau tokį kvailą teisėją kaip K.“, „nes dar apkaltinsi melavimu, kaip tu visada darai, juk tau įprasta“, „Už tai teisėjas V. K. vienintelis ir nepakartojamas, o ką jau čia kalbėti apie jo nuosprendžius, nutarimus ar priimtus sprendimus“, „Koks tu apgailėtinas, kai tari šitą frazę“, „Reikia tave patį gydyti, nes tu esi teismo visusas. Virusas įsisukęs į teisėjo mantiją, kuriam reikalingas priešnuodis“, „būk vyras, o ne mergiotė įsikibusi žaisliuko“ ir tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėją V. K., dėl jo veiklos privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-202-831/2015.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad teisėjo viešai „banditu“ nepavadino. Jį vadino „teismo virusu“. Kas parašyta skunde viską pripažįsta, jis pasirašė skundą. Nėra nei vienos frazės kuria buvo įžeistas teisėjas. Gal frazė „teisėjau K., Jūs pasijutote dievu“? Jis nėra dievas, jis yra tik teisėjas. Kodėl teisėjas nusišalino, reiškia jis neišprusęs, arba nesilaiko įstatymų. Nuteisti žmogaus už akių negalima, kiekvienas žmogus turi teisę į gynėją. Jis yra banditas, kuris naudoja fizinę jėgą. Teisėjas jį stūmė ir užsidarė už elektroninių durų. Teisėjas jam pasakė, kad turi teisę nušalinti. Jis teisėją nušalino žodžiu, buvo nuteistas už akių be jokio pranešimo. Tada pasiskundė žurnalistams. Teisėjas privataus kaltinimo byloje atsisakė pravesti taikinamąjį posėdį, mediaciją. Reikia gydyti tą, kuris užsikrečia virusu, tai jį reikia gydyti. Ką jis prašė, to jis nepadarė. Teisėjo „šūdu“ tikrai nevadino, nes tokio žodžio nevartoja. Jis skundė baudžiamąjį įsakymą. Jis teisėjo V. K. teisėju nepripažįsta. Jis kaltinamas, kad įžeidė visą teismų sistemą, tačiau jis yra nusiteikęs tik prieš teisėją K., kuris 2010 metais išnagrinėjo administracinę bylą pažeisdamas priesaiką. Jis buvo nuteistas už akių, o po to įteiktas šaukimas. Jei būtų dalyvavęs teisme būtų įrodęs savo teisumą. A. R. parašė nušalinimą, o jis jį perrašė. Jis elgiasi pagal įstatymą. Jis nesakė, kad teisėjas korumpuotas, jis nežino kaip įrodyti savo nekaltumą. Jis prieš teismą nenusikaltęs. Nukentėjo jis, o teisėjas neprisipažįsta padaręs nusikaltimą. Jis neina prieš sistemą, įstatymai yra geri. Teismas nesuteikė galimybės įrodyti savo nekaltumo. Prašymą pakeisti kaltinimą gavo. Jis pyksta ant teisėjo V. K., kad 2010 m. išnagrinėjo bylą ne pagal įstatymą, jam nebuvo suteikta teisė apsiginti. Jis parašė nušalinimą vadovaudamasis aktais. Frazės neįžeidžiančios. Teisėjas yra ne dievas, o tik teisėjas. Jis viską parašė teisingai. Jis teisėjo kvailiu, durniumi, nei korumpuotu teisėju nevadino. Pateikė byloje įgaliojimą, kuriuo A. R. buvo įgaliotas jį atstovauti. A. R. tvarkė visus dokumentus už jį. Prašė A. R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 137-138; 2 t., b. l. 7-8; 2 t., b. l. 39-40).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2015 m. spalio mėnesį buvo gauta privataus kaltinimo byla, kurioje R. S. buvo kaltinamas dėl šmeižimo. Buvo paskirtas teisėjas kuris nusišalino. Bylą perdavė jam, R. S. pareiškė nušalinimą, kad 2010 metais negerai buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla. 2015-10-18 buvo gautas nušalinimas raštu. Buvo pavadintas „asilu“, kad negeras žmogus ir vartojo prieš R. S. smurtą. Tada jis nuo bylos nagrinėjimo nusišalino, pranešė prokuratūrai. Tie teiginiai buvo įžeidžiantys, tai „reikia tave gydyti“, „užsispyręs kaip asilas“. Jei kitas žmogus siekia įžeisti kodėl reikia nekreipti dėmesio (t. 1, b. l. 138-139).

2015 m. lapkričio mėn. R. S. prašymas „Dėl teisėjo nušalinimo privataus kaltinimo byloje Nr. PK-202-831/2015, Vilkaviškio rajono apylinkėms teisme gautas 2015-11-17 Nr. G-6440 (1 t., b. l. 2-3).

2016-03-14 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškio) pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 81-83).

Iš Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016-03-29 teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką dėl šmeižimo, pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau-BK) 154 straispnio 1 dalį (1 t., b. l.92-93).

Teisme gauti R. S. prašymai surengti bylos nagrinėjimą teisme (t. 1, b. l. 97-99, 108-110).

Iš 2016-10-26 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prašymo pakeisti kaltinimą teisme sunkesniu matyti, kad R. S. kaltinimas teisme pakeistas į sunkesnį, t. y. R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 straispnį (1 t., b. l. 147-148).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 232 straipsnį už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. BK 232 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas.

Užgauliu pažeminimu BK 232 straipsnio prasme gali būti pripažįstamas teisėjo asmenybės, atskirų jo savybių, veiksmų, poelgių viešas vertinimas, šiurkščiai pažeidžiant įprastas, visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pagal teismų praktiką, užgaulumas reiškia veiksmus ar vertinimus, kurie akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Subjektyvioji šio nusikaltimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą (t. y. jo garbės ar orumo žeminimą) matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutaris baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476/2014). Teismų praktikoje kaltinimas pagal BK 232 straispnį siejamas su konkrečia teismo ar teisėjo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamojoje byloje 2K-571/2012; 2K-190/2014 ).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2015 metais buvo nagrinėjama privataus kaltinimo byla Nr. PK-202-831/2015, kurioje R. S. buvo kaltinamas dėl šmeižimo. Ją nagrinėjo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas V. K.. Kaltinamasis R. S. bylos nagrinėjimo metu teisme duotais parodymais pripažino tai, kad jis, būdamas piktas dėl teisėjo V. K. priimto nutarimo, dar 2010 m. teisėjo nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje (kurioje R. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą ir jam buvo atimta teisė vairuoti), privataus kaltinimo byloje parašė pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, parašė kaltinime nurodytus teiginius ir teisėjo V. K. atžvilgiu vartojo kaltinime nurodytus žodžius. Abejonių, kad procesinį dokumentą su jame nustatytu turiniu rašė ir pateikė R. S. nėra. Bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad jis teismų sistemos nepažemino, o tik yra nusiteikęs prieš teisėją V. K., kuris 2010 metais išnagrinėjo administracinę bylą pažeisdamas įstatymus. Iš byloje esančio įtariamojo apklausos protokolo (1 t., b. l. 19) matyti, kad R. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad <...prašyme parašytais žodžiais jis įžeidė teisėją V. K., nes pyko...> ir, kad <...savo žodžių pasakytų jo atžvilgiu neatsiima ir dabar...>.

Kaltinime nurodyti teiginiai suformuluoti apie konkretų Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėją V. K.. Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad pažeminimas buvo viešas – kaltinamojo R. S. teiginiai apie nukentėjusįjį teisėją V. K. tapo žinomi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo raštinės darbuotojams registravusiems pareiškimą dėl nušalinimo.

Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ne jis ruošė prašymą dėl teisėjo nušalinimo. Šį prašymą surašė A. R., o jis tik perrašė pareiškimą, tačiau A. R. apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis telefonu R. S. diktavo kaip rašyti pareiškimą, bet pats šiuo atveju nieko nerašė. Tačiau nepaisant to, kad prašymas galimai buvo sukurtas A. R., jis buvo pasirašytas kaltinamojo R. S.. Užgaulūs ir žeminantys teiginiai buvo raštu išdėstyti pareiškime dėl teisėjo nušalinimo, todėl pasirašydamas tokį dokumentą kaltinamasis turėjo įvertinti jų prasmę ir reikšmę. Akivaizdu, kad jis suprato, jog viešai raštu užgauliai žemina teisėją V. K. dėl jo veiklos kuria jis buvo nepatenkintas ir to siekė, t. y veikė tiesiogine tyčia.

Teismas sprendžia, kad visi aukščiau nurodyti duomenys: nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos dokumentai patvirtina, kad teisiamasis R. S. padarė nusikalstamą veiką.

Pabrėžtina, kad pagal BK 232 straipsnį kaltininkas baudžiamas, jei užgauliai pažemino teismą ar teisėją, vykdantį teisingumą, o ne dėl kokios nors kitos veiklos, pvz., asmeninių teisėjo poelgių. Kita vertus, iš BK 232 straipsnio formuluotės matyti, kad įstatyme įtvirtintas absoliutus draudimas reikšti nepagarbą teismui ar teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumą. Todėl teismo ar teisėjo pažeminimas nepateisinamas ir tais atvejais, kai teismas ar teisėjas netinkamai vykdė savo pareigas (pvz., nepagrįstai užtęstas bylos nagrinėjimas, aukštesnių teisminių institucijų panaikinti teismo ar teisėjo sprendimai). Pagal Konstituciją žmogaus teisės ir laisvės turi būti įgyvendinamos ir ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir laisvių (28 straipsnis). Ši konstitucinė nuostata privaloma visiems teisinių santykių subjektams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutaris baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-385/2006).

R. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 232 straipsnį - nepagarda teismui, t. y. užgauliai pažemino teisingumą vykdantį Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėją V. K. dėl jo veiklos.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas R. S. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą (nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai), į kaltinamojo asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina arešto bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305, 307, 310 str. str., teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straispnyje ir paskirti bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo momento.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus R. S., panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.