- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2-129-385/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01696-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui S. T., atsakovės atstovei I. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdomų 0,1318 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1246 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės valdomą 718/1318 dalių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 546/1246 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. y., priteisti Valstybei natūra 718/1318 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 546/1246 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o iš Valstybės ieškovės naudai priteisti 16 272,24 Eur piniginę kompensaciją, priteisti iš Valstybės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas – 85 Eur žyminio mokesčio, 660 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir paaiškino, kad minėtus sklypus 2009-2010 m. įsigijo ir valdė ieškovės mama Z. N.. Pablogėjus sveikatai, Z. N. sklypais rūpintis pavedė savo dukrai ieškovei I. J., kuri planavo pasistatyti apie 200 m² ploto gyvenamąjį namą. Ieškovė netikėtai sužinojo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba dalyje abiejų žemės sklypų įbraižė mišką, tokiu būdu nustatydama, kad tai yra žemės-miško sklypai. Regionų apygardos administracinio teismo 2019-02-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-88-243/2019, ieškovės mamos žemės sklypų dalis buvo nacionalizuota. To teisminio proceso eigoje ieškovės mama mirė. Ieškovė paveldėjo Valstybės nepaimtas likusias žemės sklypų dalis, todėl šiuo metu ieškovė ir atsakovė Lietuvos Respublika sklypus valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y., šalys yra bendraturtės. Ieškovė (duomenys neskelbtini) valdo 718/1318 dalių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 9 261,00 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini), ir 546/1246 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7 011,24 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovė valdo 600/1318 dalių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 700/1246 dalių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nors žemės sklypai yra kitos paskirties ir buvo skirti namų statybai, tačiau dėl Valstybės institucijų ribojimo iškirsti kitos paskirties žemės sklypuose augančius medžius, žemės sklypai yra pilnai užžėlę medžiais. Valstybės nuosavybės dalis nurodytuose žemės sklypuose suformuota be kadastrinių matavimų, t. y. vien tik pagal Valstybinės miškų tarnybos schemas ir miškas nuo kitos paskirties žemės sklypo suformuotas aiškiai neracionalių ribų, ribą nubraižant zigzagais ir ieškovei paliekant tik siaurus žemės plotus, kuriuose tiesiog neįmanoma pastatyti planuotą racionalių parametrų gyvenamąjį namą. Įsiteisėjus Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019-02-11 sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-88-243/2019, Valstybė tik paėmė ieškovės nuosavybės dalį ir sumokėjo už ją kompensaciją, tačiau daugiau jokių veiksmų neatliko, t. y., neparengė žemės tvarkymo dokumentų, neįteisino ribų, neatidalino miško žemės, neleidžia ieškovės žemės dalies tvarkyti, nes nėra parengusi Valstybei grąžinto turto kadastrinių matavimų, ko pasėkoje tiesiog tapo neįmanoma ieškovei šia nuosavybe naudotis pagal paskirtį. Valstybės žemės patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2018-07-13 raštu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl neracionalių ribų ir kadastrinių matavimų, tačiau gavusi neigiamą atsakymą, nieko daugiau taip ir nebedarė, nors kaip Valstybės turto patikėtinis turėjo pasirūpinti paimtu iš ieškovės turtu, t. y. organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus. Dėl turto nacionalizavimo jokios ieškovės kaltės nebuvo, todėl Valstybė privalo prisiimti visas dėl to kilusias išlaidas. Jau nagrinėjant administracinę bylą ieškovei pradėjo kilti įtarimai, kad ji negalės pastatyti planuojamo namo likusiose žemės sklypų dalyse, tačiau Šilutės rajono savivaldybės administracija 2018-12-12 raštu nurodė, kad namą neva bus galima statyti remiantis galiojančiu Detaliuoju planu, taikant 32-38 proc. užstatymo tankį. 2021-01-05 ir 2021-01-08 prašymais ieškovė kreipėsi į Valstybės valdomos žemės patikėtinį Nacionalinę žemės tarnybą prašydama informuoti, kaip bus vykdomas Regionų apygardos administracinio teismo 2019-02-11 sprendimas, nes Valstybės valdomos dalies atidalijimą turi vykdyti Nacionalinė žemės tarnyba. Atsakymo ieškovė negavo. Taip pat ieškovė kreipėsi į Savivaldybę su prašymu leisti iškirsti ieškovės žemės sklypų dalyje medžius, tačiau Savivaldybė 2021-04-13 raštu atsakė, kad neleis, nes prašymas turi būti suderintas su žemės savininku, t. y. Valstybe. Ieškovė analogišku 2021-04-19 prašymu kreipėsi ir į Valstybės valdomos žemės dalies patikėtinį Nacionalinę žemės tarnybą, kuri atsakė, kad neduos sutikimo, nes nėra atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai. Ieškovei tapo akivaizdu, kad nėra galimybės jai valdyti savo žemės sklypų dalis pagal paskirtį - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai ir tam įtakos turi bendraturčio neveikimas. Ieškovės iniciatyva Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021-04-14 įsakymu nusprendė organizuoti ginčo teritorijos detaliojo plano koregavimo procesą. 2021-10-20 ieškovė prašymu kreipėsi į Savivaldybę prašydama informuoti apie darbų eigą, tačiau 2021-10-25 raštu Savivaldybė atsakė, kad lėšos detaliam planavimui nenumatytos ir kad tuo pasirūpinti gali Nacionalinė žemės tarnyba. Ieškovė prarado visas viltis dėl žemės naudojimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes nėra galimybės žemės sklypus naudoti pagal paskirtį. Teismo sprendimu iš ieškovės paimtos žemės sklypų dalys neįforminamos ir neatidalijamos, o ieškovei likusi žemės dalis yra per maža, kad būtų galima pastatyti gyvenamąjį namą. Todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą ir prašyti atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, turtą natūra priteisiant Valstybei, o ieškovei - kompensaciją pinigais. Akivaizdu, kad ieškovės valdomos žemės sklypų dalys yra tokios mažos, kad jų atidalijimas natūra tiesiog nėra įmanomas be esminio ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo, nes tose dalyse, jei jos būtų atidalijamos natūra, bet kuriuo atveju nebus galima pastatyti ne tik ieškovės planuotą apie 200 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, bet ir bet kokį pastatą dėl ginčo vietoje faktiškai egzistuojančio miško. Dėl žemės sklypų dalių paėmimo iš ieškovės, likusios dalys tapo neracionalių formų. Žemės sklypų kadastro duomenys nesutvarkyti dėl Valstybės institucijų neveikimo. Iš esmės ieškovė negali naudotis savąja žemės sklypų dalimi pagal tiesioginę paskirtį. Todėl ieškovės žemės sklypų dalys atidalintinos iš bendrosios dalinės nuosavybės, šias dalis priteisiant natūra Valstybei, o iš Valstybės ieškovei priteisiant 16 272,24 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovei nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalių vertę individualiu vertinimu nustatė (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaita Nr. KL-N-18-224.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, ieškovės mama Z. N. sklypus įsigijo 2009-07-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4119, ir 2010-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6091. Prie ieškinio pateiktoje foto medžiagoje matyti, kad sklypas yra apaugęs įvairaus amžiaus medžiais ir krūmais, nemaža jų dalis yra daug senesni nei 20 m. amžiaus. Todėl manytina, kad ieškovės mama, įsigydama sklypus, turėjo įsivertinti, kad sklypai apaugę medžiais, kuriuos norint statyti namą, gali tekti šalinti. Teisės aktai numato, kad projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m², o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) - ne mažesnis kaip 200 m². Šios nuostatos niekaip neapriboja ieškovės galimybių ginčo sklypuose statyti gyvenamąjį namą. Lėšos minėtų sklypų koregavimui galėtų būti suplanuotos 2022 m ir tais pačiais metais galėtų būti pradėtos detaliojo plano procedūros. Nacionalinė žemės tarnyba neturi oficialaus ieškovės pasiūlymo dėl sklypų atidalijimo, sklypų ribų ir plotų nustatymo, kurio pagrindu būtų galima pradėti įgyvendinti sklypų atidalijimo ir formavimo procedūras. Nacionalinė žemės tarnyba neturi ketinimų, pareigos ar teisinio pagrindo perimti valdyti ieškovei priklausančias sklypų dalis patikėjimo teise. Nesuprantamas ieškovės prašymas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo, nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iki bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo laikotarpiu Valstybė kartu su ieškove yra sklypų bendrasavininkės, o vien tik bylos iškėlimas ieškovės nepaverčia kreditore valstybės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. nuostatos negali būti taikomos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 0,1318 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 0,06 ha valstybinės reikšmės miško, Z. N. 2010 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nupirko iš D. S.. 0,1246 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 0,07 ha valstybinės reikšmės miško, 2009 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Z. N. nupirko taip pat iš D. S.. Z. N. (duomenys neskelbtini) mirė, jos įstatyminė teisių perėmėja tapo I. J..
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019-02-11 sprendimu patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą ir be kita ko, panaikino 2010 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria D. S. pardavė Z. N. 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2009 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria D. S. pardavė Z. N. 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taikė restituciją ir grąžino natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovei I. J. 16 640 Eur kompensaciją. 2020-11-18 šiam sprendimui įsiteisėjus, I. J. ir Lietuvos Respublika tapo minėtų žemės sklypų bendrasavininkais.
Ieškovė prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, jos valdomas dalis priteisiant kitam bendrasavininkui – valstybei, o jai iš valstybės priteisiant piniginę kompensaciją. Bendrasavininkas su tokiu prašymu nesutinka, nurodydamas, kad ieškovės valdomose sklypų dalyse galima statyti gyvenamuosius namus, nes jų dydžiai atitinka minimalius teisės aktų numatytus dydžius. Valstybę atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad neturi intereso būti šių žemės sklypų vienasmeniu savininku.
Taigi, šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra du žemės sklypai, skirti gyvenamajai statybai. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimą. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Tai reiškia, kad bendraturčių nesutarimai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gali būti išspręsti dviem būdais – padalijant daiktą natūra arba priteisiant kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų yra išplėtota, suformuluoti jų parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natūra laikomas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (LAT 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009).
Kaip ne kartą yra išaiškinęs kasacinis teismas, klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto.
Nagrinėjamu atveju ieškovė iškėlė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos žemės atidalijimo klausimą. Atidalijimas galimas sklypus padalijus natūra, arba ieškovės žemės dalį priteisiant valstybei, o ieškovei kompensaciją pinigais. Šioje byloje ginčas kilęs ne dėl atidalijimo būdo, o apskritai dėl turto atidalijimo. Atsakovės nuomone, minėtų dviejų žemės sklypų nuosavybė ir toliau turi būti bendroji dalinė, nes ieškovės dalys šiuose sklypuose yra pakankamos gyvenamųjų namų statybai. Įvertinant byloje surinktus įrodymus, visas nustatytas aplinkybes galima teigti, kad ieškovės prašymas atidalyti jos dalį žemės sklypuose yra pagrįstas. Z. N. įsigydama žemės sklypus galėjo pagrįstai tikėtis, kad ji asmeninės nuosavybės teise valdys normalaus dydžio sklypus miesto teritorijoje gyvenamųjų namų statybai. Paaiškėjus, kad šiuose sklypuose yra valstybinės reikšmės miško, situacija kardinaliai pasikeitė, todėl Z. N. įpėdinės, ieškovės I. J. prašymas atidalyti jos dalį yra visiškai suprantamas. Atidalijimas natūra šiuo atveju būtų netinkamas. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad abiejų žemės sklypų konfigūracija, kokia ji yra pagal dabartines bendraturčių dalis, nepriimtina individualiai statybai, tuo labiau miesto teritorijoje. Kitas dalykas, kad net ir sutinkant su tokia sklypų konfigūracija, suprojektuoti individualios statybos objektus – gyvenamuosius namus ir juos faktiškai pastatyti, nėra galimybės. Tokią išvadą galima daryti iš ieškovės pateiktos situacijos schemos. Ieškovės žemės sklypai yra per ne lyg maži, kad būtų galima suprojektuoti jos pasirinktus pastatus. Tokiu atveju būtų aiškiai pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai. Iš Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019-02-11 sprendimo matyti, kad nagrinėjant žemės sklypų perleidimų aplinkybes, nesąžiningumas Z. N. veiksmuose nenustatytas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus galima konstatuoti, kad šio ginčo atveju atidalijimas priteisiant kompensaciją ieškovei yra iš esmės vienintelis, racionaliausias ir geriausiai atitinkantis šalių interesus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas. Atsakovė neginčijo iš jos priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, kuris nustatytas (duomenys neskelbtini) atliktu individualiu vertinimu - turto vertinimo ataskaita Nr. KL-N-18-224.
Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, iš Valstybės, I. J. naudai priteistina 85 Eur žyminio mokesčio ir 660 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų 0,1318 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1246 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), I. J. valdomas 718/1318 dalių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 546/1246 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant Valstybei 718/1318 dalių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 546/1246 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o iš Valstybės, I. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 16 272,24 Eur piniginę kompensaciją.
Priteisti iš Valstybės I. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 16 272,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021-11-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš Valstybės I. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 85 Eur žyminio mokesčio ir 660 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.