- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-20
- Bylos Nr.
- 1-236-749/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21267-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- E. S., S. K.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Laurai Levickienei, Irmai Žemaitei, Renatai Šakalienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei, kaltinamajam A. K., nukentėjusiajam E. S. dalyvaujant tik pirmajame teismo posėdyje, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neįgalus (darbingumas 40 proc.), nedirbantis, teistas:
1. 2016 m. kovo 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį. Skirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas paskirtos bausmės vykdymas 2 metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti 3 mėnesius smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas 1 metus gyventi skyrium nuo nukentėjusios S. K. ir nesiartinti prie S. K. arčiau nei 3 metrų atstumu.
2. 2016 m. birželio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. K. paskirta subendrinta bausmė - 1 metų trukmės laisvės atėmimas, bausmė atliekant atvirojoje kolonijoje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2016 m. kovo 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.
3. 2019 m. sausio 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį. Skirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Bausmę atliko 2020 m. balandžio 30 d, -
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2021 birželio 24 d., apie 13 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), prie kasos pagrobė iš šortų kišenės iškritusią E. S. priklausančią piniginę 100 eurų vertės su joje buvusiais 600 svarų (690 eurų) ir 90 eurų, t. y. pagrobė svetimą, nukentėjusiajam E. S. priklausantį turtą bendros 880 eurų vertės.
Kaltinamasis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad tą piniginę atrado ir tam žmogui atidavė. Kai piniginę paėmė, tai rytojaus dieną, buvo birželio 25 diena, tam žmogui atidavė piniginę. Nukentėjusysis buvo atėjęs pas kaltinamąjį ir piniginė buvo gražiuoju atiduota. Joje buvo asmens pasas, kortelės ir jis galvojo, kad įdės skelbimą ir žmogus atvažiuos pasiimti tuos daiktus. O pinigų tai ten tikrai nebuvo. Kaltinamajam ir taip šiuo metu sunku gyventi, bet pinigų piniginėje nebuvo. Jo teigimu, jis ne toks žmogus, kuris vogtų kažkieno tai pinigus, dar tokius, kur sakykim, nelabai realūs tie pinigai. Tvirtino, kad žmogui tikrai atidavė ir pasą, ir korteles, ir piniginę, viskas ten buvo. O viskas įvyko (duomenys neskelbtini) prekybos centre, (duomenys neskelbtini). Stovėjo eilėje prie kasų. Piniginė buvo nukritusi ant žemės. Pamatė piniginę netoli kasos, dar prieš kasas, lygtai kairėje pusėje nuo kaltinamojo. Piniginė juodos spalvos. Nematė, kuriam žmogui ji iškrito. Šiaip supranta, kad piniginėje turėtų būti pinigai. Jis pasiėmė piniginę. Iš karto nežiūrėjo, kas jos viduje. Piniginę įsimetė į savo prekių maišelį. Instinktas gal – atrado daiktą ir reikia paimti. Jis pripratęs taip. Jei gatvėj einant, ką nors atranda, nepradėsi gi rėkauti – kieno čia piniginė. Tos piniginės neatidavė kasininkui arba apsaugos darbuotojui, nes nepagalvojo apie tai. Jis pasiėmė piniginę, nes pagalvojo, kad gal bus joje pinigų, bet ten jų tikrai nebuvo. Paėmęs piniginę, slapčia įsidėjo į maišelį. Neatsimena, ką tuo metu pirko: matyt duoną, alų, vyną ar „šnapsą“. Buvo blaivas tuo metu. Grynais pinigais susimokėjo. Parėjo namo. Išėjęs iš parduotuvės, iki namų eidamas nežiūrėjo į piniginę, kas joje buvo. Iki namų gal 100 metrų. Pripažįsta, kad tą piniginę užvaldė, tačiau jos nevogė. Nesiginčija, kad rastas ir pasisavintas daiktas yra vagystė. Jis tikrai tikėjosi rasti ten pinigų.
Namuose gyvena vienas, nes mama ligoninėj. Matė, kad piniginėje buvo kortelės: asmens tapatybės kortelė ir bankų kortelės. Galvojo, kad atsidarys savo kompiuterį ir įdės skelbimą į kompiuterį, kad rado, tegu žmogus atvažiuoja, ir atiduos. Tai jeigu parsinešė daiktą, tai aišku, kad pasižiūrėjo, kas viduje. Tik pagalvojo, kad reikia įdėti skelbimą į internetą, tačiau neįdėjo, nespėjo. Ruošėsi įdėti skelbimą į internetą, kad atsilieptų žmogus, kurio ta piniginė. Ir tada kitą dieną nuėjus jam į tą pačią parduotuvę, prieina tas žmogus, paklausė dėl piniginės, tai jis nukentėjusiajam pasiūlė eiti kartu, kad atiduotų piniginę. Parėjo kartu namo, padavė jam piniginę ir viskas.
Nespėjo skelbimą įdėti į internetą, nes motina namą pardavė, iškraustė visus daiktus, viskas užversta ir t. t. Būtų gal už mėnesio, dviejų padavęs skelbimą. Aišku, būtų grąžinęs tuos dokumentus, kam jie reikalingi. Jis turi savo banko kortelę. Jei ją pamestų, eitų aiškintis į banką. Pritarė, kad dabar galima parduotuvėje atsiskaityti bekontakčiu būdu ir neprašant PIN kodo bei per kelis kartus „ištuštinti“ sąskaitą, bet kaltinamojo teigimu jis ne toks žmogus, kad taip darytų. Kai pamatė kito žmogaus kortelę piniginėje, nesigilino, kokio ten banko kortelė, jis turi savų problemų. Vieną vakarą atrado pinginę, o kitą rytą jau žmogus pats priėjo prie kaltinamojo. Taip, jis priėjo su apsaugininke, moteris ten apsaugininkė. A. K. į parduotuvę atėjo su tais pačiais rūbais, tai buvo atpažintas. Jam vaizdo įrašo peržiūrėti neleido.
Jis dėl piniginės ir pinigų pagrobimo nesutinka, nors tikėjosi piniginėje rasti pinigų. Nebuvo nieko ten, net monetų. O gal buvo kokia moneta, neatkreipė dėmesio į tą dalyką. Žino, kad piniginė buvo juoda ir kažkas ant jos parašyta. Dokumentus, banko kortelę namuose padėjo virš sekcijos ir jie gulėjo ten kol žmogui atidavė. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo (toliau – IT) metu kaip sakė, kad padėjo ant šaldytuvo ir uždengė servetėle. Praėjo daug laiko. Jis pats atsivedė žmogų, pats ir parodė piniginę. Krata pas kaltinamąjį buvo daryta 2 kartus. Prisimena dabar, kad pinginę padėjo ant sekcijos, o dokumentus ir korteles pasidėjo ant virtuvinės spintelės po servetėle.
Kaltinamojo nuomone, čia nereiktų vertinti situacijos kaip vagystės. Tų pinigų nebuvo. O korteles ir dokumentus, piniginę jis gi atidavė. O keli centai gal ir buvo, bet jų tikrai nelietė, tuos centus ir atidavė.
Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl dokumentus ir banko korteles išėmė iš piniginės ir padėjo atskirai. Jei jis pats pamestų, tai logiškai galvojant, tą rastą piniginę kažkas turėtų palikti parduotuvėje pas apsaugą ar kasoje. Tačiau A. K. nepagalvojo, kad rastą piniginę ten paduoti, nors žinojo, kad parduotuvėje yra apsauga ir t. t., ir ten kameros yra, bet jis vis tiek rastą piniginę parsinešė.
Kai pamatė tą piniginę, pasilenkė ir paėmė. Žino, kad kameros viską filmuoja, bet taip gavosi.
Kaltinamasis yra gyvenęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pinigus pažįsta. Jam atrodo, kad piniginėje (duomenys neskelbtini) pinigų nebuvo. Paskui pasitaisė, kad ten jokių pinigų nebuvo. Tas žmogus sakė, ten buvo (duomenys neskelbtini) pinigai, o kaltinamasis (duomenys neskelbtini) pinigų išvis nematęs. Kai kitą dieną kaltinamojo paprašė grąžinti pinginę, jis iš karto pasakė, kad reikia eiti su juo kartu ir jis iš karto paduos ją. Kaltinamasis atėjo prie kasos, pirko daiktus, o ten stovėjo stambus vyras. Tada išėjo apsauginė ir sako: „va, čia ne tu būsi?“. Pasak kaltinamojo - jis sutiko ir prisipažino, kad tai jis paėmė piniginę ir iš karto nuėjo į namus bei ją grąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo E. S. parodymus, kadangi jis teisiamajame posėdyje nedalyvauja ir jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
Iš 2021 m. birželio 28 d. nukentėjusiojo apklausos protokolo matyti, kad jis 2021 m. birželio 24 d., apie 13 val. būdamas prekybos centre (duomenys neskelbtini), prekybos salėje pametė savo vyrišką, juodos spalvos odinę piniginę „BOSS“. 2021 m. birželio 28 d. apie 12.00 val. kartu su prekybos centro apsaugos darbuotoja peržiūrint prekybos centre esančių vaizdo filmavimo kamerų įrašus pamatė, kad piniginę 2021 m. birželio 24 d., kelių minučių bėgyje po jos pametimo, prekybos centre, prie pagrindinės kasos surado ir su savimi pasiėmė nepažįstamas vyras. Pasiėmęs piniginę, jis iš prekybos centro išėjo. Taip pat, peržiūrint vaizdo kamerų įrašus matosi, kad prie pagrindinės kasos, kuri yra arčiausiai pagrindinių įėjimo durų, jam atsiskaičius už prekes Swedbank mokėjimo kortele, jo piniginė iškrenta iš jo šortų kairės šoninės kišenės, kurią, jam išėjus iš parduotuvės, kelių minučių bėgyje atsiskaitant už prekes ir randa bei su savimi pasiima minėtas nepažįstamas vyras. Vyriškis niekam nieko nesakęs iš prekybos centro išeina. Nepažįstamas vyriškis buvo vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo baltos spalvos maikutę trumpomis rankovėmis, mūvėjo melsvos spalvos šortus, ant veido dėvėjo medicininę kaukę. Peržiūrint įrašus, apsaugos darbuotoja paminėjo, kad tas vyras yra nuolatinis parduotuvės klientas, gyvena netoli prekybos centro. Apsaugos darbuotojos to vyro duomenų neturėjo. Pažymi tai, kad tą pačią 24 dieną, sugrįžęs iš parduotuvės, jis iš karto pasigedo savo piniginės, kurios ieškojo po visus savo namus, bet nerado. Tuomet ir suprato, kad ją galėjo pamesti būdamas minėtame prekybos centre, nes niekur daugiau nesilankė. Piniginę tuo metu buvo įsidėjęs į šortų kairės pusės šoninę kišenę, kuri buvo neužsegta. Piniginėje buvo jo vardu išduota LR asmens tapatybės kortelė, "Swedbank" Debit mokėjimo kortelė, (duomenys neskelbtini) bankų "Barclays" ir "Lloyds Bank" Visa Debit mokėjimo kortelės, 600 svarų (690 eurų) ir 90 eurų. Pažymi, kad dėl pamestos savo piniginės jis į prekybos centrą buvo nuvykęs ir 2021 m. birželio 26 d., tačiau ten sužinojo, kad savaitgaliais apsaugos darbuotojų nėra ir niekas negali peržiūrėti įrašų. 2021 m. birželio 28 d., apie 16.00 val. iš prekybos centro tos pačios apsaugos darbuotojos sužinojo, kad tas pats vyras vėl atėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini). Kadangi šio prekybos centro antrame aukšte yra išsinuomojęs patalpas, tai jam apie tai jam pasakė atėjusi apsaugos darbuotoja, todėl jis nedelsiant nuėjo į prekybos centrą ir paprašė, kad minėtas vyras gražintų jam piniginę su joje buvusiu turiniu. Pradžioje tas vyras pradėjo aiškinti, kad jokios svetimos piniginės jis neturi. Tačiau kai pasakė, kad pastarasis yra užfiksuotas parduotuvės vaizdo kameromis, jis pasakė, kad namuose turi jo dokumentus, tai yra asmens tapatybės kortelę ir banko tris korteles. Jis tam vyrui pasakė, kad piniginėje buvo ir pinigai, tačiau sąmoningai neįvardino, kokia valiuta ten buvo pinigai ir kiek iš viso piniginėje jų buvo. Tas vyras pasakė, kad piniginėje buvo nedidelė suma pinigų ir pats įvardino, kad ten buvo gal apie 300 - 400 svarų popierinėmis kupiūromis. Jis vyriškio paklausė, kur tie pinigai yra. Vyras suprato, kad pats išsidavė ir ėmė viską neigti, aiškino, kad iš viso jokios piniginės, dokumentų ir jokių pinigų neturi ir niekada jų akyse nematė. Tiesiog jis pradėjo viską neigti ir išsisukinėti. Jis to vyro paprašė, kad šis jam bent dokumentą ir banko korteles gražintų. Vyras tuomet sutiko ir jie kartu nuėjo pas vyriškį į namus, (duomenys neskelbtini). Būnant bute, vyras jam gražino banko korteles, asmens tapatybės kortelę. Po gero įkalbinėjimo jis gražino ir piniginę, tačiau tvirtino, kad jokių pinigų piniginėje niekada ir nebuvo, o pačią piniginę tariamai kažkur atsitiktinai surado. Akivaizdžiai matėsi, kad jis tiesiog išsisukinėja ir meluoja. Tuomet nieko nelaukęs paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir išsikvietė policiją pas vyrą į namus. Pažymi tai, kad bankų mokėjimo kortelėmis pasinaudota nebuvo. Dėl pinigų vagystės bendrai jam padarytas 780 eurų turtinis nuostolis.
E. S. papildomos apklausos metu parodė, kad pagrobtą piniginę vertina 100 eurų sumai, kadangi ją pirko prieš 2 metus laiko (duomenys neskelbtini) ir už ją mokėjo 180 svarų tai eurais būtų apie 210 eurų. Savo piniginę su visais daiktais atgavo, išskyrus pinigus, tai yra 600 svarų (690 eurų) ir 90 eurų. 600 svarų toje piniginėje tikrai buvo, kadangi jis nuolatos važinėja į (duomenys neskelbtini), tai šios šalies pinigų ir jo piniginėje būna nuolatos. Dėl piniginėje buvusių 90 eurų taip pat gali patvirtinti, kad tokia suma tikrai buvo, nes kai atvažiuoja į Lietuvą, tai jau reikalinga šios šalies valiuta. Be to, jam reikalingi grynieji pinigai. Kada jis šiuos pinigus išsigrynino iš savo banko sąskaitos - pasakyti negali, nes neatsimena. Dėl jam padarytos turtinės žalos civilinį ieškinį jis pateiks teismui, jei byla bus perduota į teismą.
Jis kartu su tyrėja peržiūrėjo vaizdo įrašą ir jame parodė, kaip jis atrodė įvykio dieną, kaip atrodė vyriškis, kuris pagrobė jo piniginę, taip pat vaizdo įrašo pačioje apačioje matosi krentanti jo piniginė iš kairės šortų kišenės, bet įraše jau nebesimato kur ji nukrenta. Nuo to laiko, kai jam iškrito piniginė, nebuvo priėjęs nei vienas žmogus, tik vyriškis, kuris priėjęs prie kasos, iš karto pamatė jo piniginę ir kol pardavėja skanavo jo prekę (kaip įraše matosi – alų), jis priėjo prie jo piniginės ir numetęs ant jos plastikinį maišelį, ją uždengė savo plastikiniu maišeliu ir viską pakėlė nuo žemės, pasiėmė nuo prekystalio alų ir išėjo net alaus neįdėjęs į plastikinį maišelį. Todėl gali tiksliai pasakyti, kad vyriškis pagrobė jo turtą, tik vaizdo įraše matosi labai prastai. Taip pat, parodė, kad Lietuvoje būna retai, pagrinde gyvena ir būna (duomenys neskelbtini), jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). E. S. nurodė, kad piniginėje buvusios asmens tapatybės kortelės išduotos jo vardu, banko kortelių išduotų jo vardu: Swedbank, Barclays ir Lloyds pinigine išraiška nevertina (1 t., b. l. 66-69, 74-75, 83-85, 86).
Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis A. K. parodė, kad neėmė pinigų. Jis atėjo į parduotuvę. Parodė ta moteris (apsaugininkė) tam vyriškiui, kad tipo: „čia tu“, jis sakė: „aš“. Ir viskas. Klausė: „tu paėmei piniginę“, jis atsakė: „nu tai einam iki manęs, paimsi“. Jo nuomone, nukentėjusysis melavo duodamas parodymus. Nesvarbu, kad jis yra prisiekęs asmuo ir jam numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau mano, kad jis vis tiek meluoja. Pasak kaltinamojo, jei jis būtų toks blogas, būtų net tų kortelių neatidavęs. Būtų aplamai viską neigęs. Jis neigia nukentėjusiojo parodymus. Kaltinamasis pragyvena iš neįgalumo pašalpos bei dar turi šiek tiek yra susitaupęs. Šiaip, jis nėra išgeriantis žmogus, tačiau kartais nusiperka alkoholio. Prabangiai negyvena. A. K. nuomone, E. S. gali prikalbėti daug ką. Kaltinamojo teigimu, atsivedęs nukentėjusįjį į namus, jis iš karto ir atidavė viską. Nepripažįsta, kad jo paimtoje piniginėje buvo pinigų.
Liudytoja J. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis, tai asmuo, kuris jai matytas tiktai vaizdo įraše. Būtent apie tą faktą jai žinoma. Jai tą dieną paskambino apsaugos darbuotoja S. V.. Tai buvo pernai birželio mėnesį. Tikslios datos ir laiko neatsimena. Apsaugos darbuotoja S. V. paskambino ir sakė, kad kreipėsi žmogus, kuris pametė piniginę ir ji nemoka atsukti filmuotos medžiagos, ji tada atvažiavo į PC (duomenys neskelbtini) ir atsuko vaizdo medžiagą. Parodė jai, kaip atsukti medžiagą, tai tą žmogų ir matė tiktai vaizdo medžiagoje. Į ją kreipėsi, nes ji yra apsaugos objekto vadovė. Vaizdo įraše matėsi, kad vienas vyriškis apsipirkinėjo, kiek suprato - jis pirko ledus ir dėdamas piniginę į šortų kišenę, tą piniginę įdėjo į kišenę kartu su „maikute“ ir kai kėlė ranką, ta „maikutė“ pasikėlė, o piniginė jam iškrito prie kasų. Teisingiau – už kasos. Ir šitas žmogus (rodo į kaltinamąjį), stovėdamas iš paskos jam, pamatė, kad nukrito piniginė, su savo maišeliu ją pridengė ir pakėlė. Jis rankoje turėjo maišelį, pridengė su maišeliu ir tada toliau ten apsipirko ir išėjo. Pirkėjas užlipo į viršų, jis ten yra baldų salono savininkas.
Tas asmuo, kuris rado ir paėmė piniginę, jos neperdavė parduotuvės darbuotojams, o tiesiog pro duris išėjo.
Atsakydama į tikslinamuosius klausimus, liudytoja parodė, kad nukentėjusysis po įrašo peržiūros klausė, ar matytas tas asmuo, ar dažnai ateinantis, kadangi jai apsaugos darbuotoja buvo sakiusi, kad jis buvo ryte atėjęs, tai sakė, kad užeinantis ir viskas. Kad tas asmuo vėl atėjo į parduotuvę - ne ji pasakė. Tik vėliau jai skambino apsaugos darbuotoja, nes jau policija prašė peržiūrėti vaizdo įrašą, kaip suprato - viskas jau buvo išsiaiškinta. Jai apsaugos darbuotoja S. V. sakė, kad nukentėjusysis atgavo piniginę ir dokumentus.
Liudytoja R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jai yra matytas, dažnai apsipirkinėja parduotuvėje, kurioje ji dirba vadove, t. y. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Buvo pernai vasarą. Žino, kad vyko remontas 2 aukšte, ten žmonės įsirenginėjo patalpas. Iš matymo žinojo, kad ten dirba remontininkai ar ten savininkai. Atėjo, ji buvo parduotuvėje, vaikščiojo salėje, paklausė, ar nerado piniginės. Atėjo vyriškis iš 2-ojo aukšto. Taip ir vadindavo – vyriškiai iš 2 aukšto. Jų realiai nepažįsta. Jis ten tvarkė, dažė sienas, jie remontavosi antrą aukštą. Jis ten patalpų naudotojas ar savininkas. Jų paklausė, ar nerado piniginės. Pasakė, kad jokios piniginės nerado. Nesakė, kokia piniginė, tiesiog buvo įvardintas vienas žodis – piniginė. Niekas iš darbuotojų jai nepasakė, kad buvo rasta parduotuvėje piniginė. Nukentėjusiajam moteris pasakė, kad parduotuvė filmuojama, kad tiesiog galima kreiptis į apsaugą, parašyti policijai pareiškimą ir tau kažkas parodys vaizdo medžiagą. Daugiau nukentėjusysis nieko neklausė. Jis kreipėsi į apsaugą. Ką apsauga pasakė, moteris nežino. Kadangi ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) apsaugą samdo, tai daugiau visi šitie reikalai, kas liečia vaizdo įrašus, yra priskirti apsaugai. Kada buvo peržiūrinėjami vaizdo įrašai, ji nematė. Jeigu parduotuvėje įvyksta vagystė, jos net neturi teisės patys nueiti atsisukti kamerų, tuo labiau, kad ten jos yra koduotos. Tada skambina visada atsakingam asmeniui, dabar jų kuratorė yra J., ir ji atvažiuoja, ji rašo laiškus, gauna sutikimus dėl vagysčių daryti vaizdo įrašus, jai paduoda diskelius, liudytoja parašo pareiškimą, išveža policijai.
Ikiteisminio tyrimo metu jai tyrėja rodė vaizdo įrašą, nes liudytoja turėjo patvirtinti, kad tai tikrai yra vaizdo įrašas iš jos vadovaujamos parduotuvės ir kad tos patalpos vieta tikrai yra jos vadovaujamoje parduotuvėje. Iš to vaizdo įrašo matė vyrą, jis buvo su kauke. Galėtų pasakyti, kad buvo šitas vyras (kuris yra kaltinamasis), bet atrodė kitaip, nes dar ir su kaukėmis vaikščiojo. Įvykis buvo toks: už kasų, kur yra toks tarpas, berods maišeliu labai įdomiai paima daiktą ir išeina iš parduotuvės. Ten tam vaizdo įraše matosi, kad pasilenkia ir paima, negali tiksliai įvardinti, ką paima, bet daiktas panašus į piniginę.
Liudytoja S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoja. Tikslaus laiko nepamenu. Žino, jog tai buvo prieš metus laiko. Toje parduotuvėje nedirba, tačiau tą dieną buvo iškviesta ten dirbti. Nuvykusi į parduotuvę, rado stovinčią parduotuvės vadovę. Parduotuvė (duomenys neskelbtini). Prie posto buvo parduotuvės vadovė ir kažkoks vyras. Jie paprašė atsukti vaizdo medžiagą, nes įvyko kažkoks incidentas. Pasakė, kad neturi teisės atsukti vaizdo įrašo, tą gali padaryti tik vadovė. Paskambino savo vadovei, ji atvažiavo ir atsuko vaizdo įrašą. Pasakė, kad ateičiau ir pažiūrėčiau, ar pažįstu vaizdo įraše nufilmuotą asmenį. Sėdėdama prie pulto, ji pamatė pilietį, einantį parduotuvės sale, panašų į asmenį, esantį vaizdo įraše. Jai kilo įtarimas, nes jis nešėsi daug alkoholio, t. y. ne vieną butelį. Koks buvo alkoholis, nepamena. Daugiau nieko nepamena. Nebuvo prie jo priėjusi, nekalbėjo su juo. Kai pakvietė vadovė, pamatė vaizdo įraše, kad asmuo nusipirkęs butelį alaus (plastikinį), užmetė maišelį ant kažkokio daikto, tada kartu viską paima ir išeina pro duris. Neatsimena, ar butelius nešė rankose, ar maišelyje. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tai, ką atsiminė.
Iš 2021 m. birželio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prekybos centre (duomenys neskelbtini). Įėjus pro prekybos pagrindinį įėjimą, patenkame į vidų. Tiesiai prieš mus yra laiptai, vedantys į antrąjį prekybos centro patalpų aukštą. Šalia stovi metalinės daiktų saugojimo dėžutės. Viršuje virš praėjimo į antrą aukštą yra iškaba (duomenys neskelbtini). Ties laiptais į antrą aukštą, prie lango stovi taromatas. Kairėje yra kasa ir praėjimas į prekybos salę. Įvykio vietos apžiūros metu, jokių daiktinių įrodymų nerasta ir nieko nepaimta. (1 t., b. 1. 30-36)
Iš 2021 m. liepos 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra, iš kurios matyti kaip nukentėjusysis praneša apie įvykį bei įvardina, jog iš žmogaus, paėmusio jo piniginę atgavo tik banko korteles bei kitus dokumentus, o piniginėje dar buvo dideli pinigai. Pasak jo A. K. pradžioje sakė, jog buvo pinigai, o po to tai pradėjo neigti. Tuo pačiu skambučiu buvo iškviesti policijos pareigūnai pas A. K. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 44-46)
2021 m. birželio 28 d. dalyvaujant nukentėjusiam E. S., Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK NVRS, Panevėžyje, Senamiesčio g. 100, buvo apžiūrėti jo savanoriškai pateikti daiktai. Tai trys banko mokėjimo kortelės, LR asmens tapatybės kortelė ir piniginė. Piniginė juodos spalvos, odinė. Ant išorinės jos dalies, dešinės pusės apatiniame kampe yra metalinis ženkliukas „BOSS HUGO BOSS“. Ant vidinės piniginės dešinės pusės dalies, kampe yra įspaustas užrašas „BOSS HUGO BOSS“. Piniginė susideda iš vienuolikos skyrių ir bendrų dviejų skyrių. Piniginė tuščia. LR asmens tapatybės kortelė išduota E. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Kortelė žalsvos spalvos. Swedbank Debit mokėjimo kortelė oranžinės spalvos, išduota to pačio E. S. vardu. LLOYDS BANK VISA Debit mokėjimo kortelė žalios spalvos, išduota E. S. vardu. BARCLAYS VISA Debit banko mokėjimo kortelė mėlynos spalvos, išduota E. S. vardu. Daiktai apžiūrėti ir atiduoti savininkui E. S.. (1 t., b. 1. 100-110)
Iš 2021 m. lapkričio 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje papildomai apžiūrėtas UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas, tikslu patikslinti E. S. piniginės vagystę. Apžiūrint vaizdo įrašus užfiksuota, kad 2021 m. birželio 24 d. 13:43:44 val. nukentėjęs E. S., vilkintis juodos spalvos drabužius stovi prie kasos ir laukia, kad susimokėti, o savo kairėja rankoje laiko piniginę, tuo pat metu į prekybos salę įeina A. K., vilkintis baltos spalvos marškinėlius ir mėlynos spalvos šortus. 13:44:32 nukentėjęs nešasi rankose 3 skardines gėrimų ir matoma kaip iš kairės šortų kišenės krenta tamsios spalvos piniginė. Piniginė nukrenta ant grindų, tačiau vaizdo įraše nesimato jos nukritusios. 13:45:26 val., nuo tos pačios kasos link piniginės eina A. K. palikęs savo perkamą gėrimą prie kasos, 13:45:29 pasilenkia prie grindų, kur, kur nukritusi E. S. piniginė ir paima piniginę į kairę ranką, ją uždengdamas savo dešinėje rankoje turimu plastikiniu maišeliu, prieina prie kasos, pasiima savo gėrimą ir išeina iš parduotuvės gėrimo ir piniginės neįsidėjęs į maišelį. (1 t., b. l. 57-63)
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vagystė – svetimo turto slaptas pagrobimas. Įstatyme nėra įtvirtinta reikalavimo, kad, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnį, būtų aiškinamasi, kas yra tikrieji grobiamo turto savininkai, pagrobto (ar grobiamo) turto kilmė, įsigijimo būdas ir pan. (2K-7-232/2007)
Pagal LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 7 p. pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.
Svetimo turto užvaldymas padaromas tik to turto pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009).
Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė.
Kasacinėje praktikoje vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis Nr. 2K-6/2012).
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kaltinamasis A. K. nepripažino turto vagystės fakto, tai yra, kad jis 2021 m. birželio 24 d., būdamas (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė ant žemės nukritusią žinomai svetimą piniginę, jos parduotuvės ar apsaugos darbuotojams neperdavė, tai yra piniginę paslėpė po specialiai tam tikslui numestu ant piniginės polietileniniu maišeliu, paskui piniginę su maišeliu kartu pakėlė nuo žemės bei pasišalino iš parduotuvės.
Kaip kelis kartus teismo posėdyje teigė pats kaltinamasis, paimdamas piniginę jis tikėjosi, jog joje ras pinigų, tačiau tvirtino, jog pinigų nebuvo. Neabejojama, jog kaltinamasis veikė suvokdamas, jog užvaldo svetimą, pamestą turtą, tikėdamasis piniginėje rasti pinigų. Pati piniginė jau yra svetimas turtas, net nevertinant jos turinio. Jau tas įrodo kaltinamojo siekį pagrobti surastą turtą. Be to, pats kaltinamasis teisme teigė, jog paėmęs piniginę, jos turinio net neapžiūrėjo, o pasižiūrėjo tiktai namuose. Pamatęs, jog piniginėje yra asmens dokumentas ir banko kortelės, jis ketino gal už mėnesio ar dviejų paduoti skelbimą ir pranešti apie surastą piniginę su dokumentais. Tvirtina, jog piniginėje nebuvo pinigų, gal būt kelios monetos.
Nors kaltinamasis tvirtino, jog nukentėjusiajam parduotuvėje nieko nesakė apie surastus pinigus, tačiau teismas jo parodymus vertina kritiškai, nes teismas tiki davusio priesaiką asmens -nukentėjusiojo E. S. parodymais, jog piniginėje buvo jo vardu išduota LR asmens tapatybės kortelė, "Swedbank" Debit mokėjimo kortelė, (duomenys neskelbtini) bankų "Barclays" ir "Lloyds Bank" Visa Debit mokėjimo kortelės, 600 svarų (690 eurų) ir 90 eurų. Nes nukentėjusysis gyvena (duomenys neskelbtini) ir pastoviai važinėja į Lietuvą, todėl visiškai realu, kad nukentėjusysis turėjo su savimi ir (duomenys neskelbtini) svarų, ir ES eurų. Tuo labiau, jog ir kiti jo parodymai dėl piniginėje buvusių bankų kortelių bei asmens dokumento pasitvirtino bei juos patvirtino pats kaltinamasis.
Nors nukentėjusysis nėra pareiškęs civilinio ieškinio, tačiau pirmajame teismo informuotas apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, E. S. teigė jį pareikšiąs civilinio proceso tvarka, kai tik įsiteisės apkaltinamasis nuosprendis.
Be to, tvirtinami nukentėjusiojo parodymai, jog jis kaltinamajam pasakė, kad piniginėje buvo ir pinigai, tačiau sąmoningai neįvardijo, kokia valiuta ten buvo pinigai ir kiek iš viso piniginėje jų buvo, siekdamas išgauti tiesą. Kaltinamasis jam pasakė, kad piniginėje buvo nedidelė suma pinigų ir pats įvardino, kad ten buvo gal apie 300 - 400 svarų popierinėmis kupiūromis. Jis vyriškio paklausė, kur tie pinigai yra. Tada kaltinamasis suprato, kad pats išsidavė ir ėmė viską neigti, aiškino, kad iš viso jokios piniginės, jokių dokumentų ir jokių pinigų neturi ir niekada jų akyse nematė. Jis pradėjo viską neigti ir išsisukinėti. Tada nukentėjusysis paaiškino, kad viskas užfiksuota vaizdo kameromis ir kad šis bent dokumentą ir banko korteles gražintų. Tada kaltinamasis vėl pripažino, kad paėmė piniginę ir sutiko kartu su nukentėjusiuoju nueiti pas jį į namus, (duomenys neskelbtini). Būnant bute, jis gražino asmens dokumentą ir bankų korteles. Po ilgo įkalbinėjimo jis grąžino ir piniginę, tačiau tvirtino, kad jokių pinigų piniginėje niekada ir nebuvo, o pačią piniginę tariamai kažkur atsitiktinai surado. Akivaizdžiai matėsi, kad jis tiesiog išsisukinėja ir meluoja. Tuomet nieko nelaukęs paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir išsikvietė policiją pas vyrą į namus.
Be to, iš paties kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymų, kurie sutampa tarpusavyje, nustatyta, jog pagrobtą nukentėjusiojo piniginę kaltinamasis padėjo ant sekcijos viršaus, o asmens dokumentą su bankų kortelėmis padėjo ant šaldytuvo po servetėle. Taigi, reiškia, kad kaltinamasis apžiūrėjo piniginės turinį, pačią piniginę paslėpė vienoje vietoje, o asmens dokumentą ir banko korteles – kitoje vietoje, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis surado ir piniginėje buvusias popierines pinigų (Svarų (duomenys neskelbtini) ir eurų) kupiūras, kurias pasisavino ir negrąžino.
Dėl šios priežasties teismas netiki kaltinamojo parodymais, jog jis kažkada būtų padavęs skelbimą į internetinį skelbimų portalą ir pranešęs apie surastą piniginę bei joje buvusius daiktus. Visų pirma, kaltinamasis pats pripažino, jog paėmė piniginę nuo parduotuvės grindų, nes tikėjosi joje rasti pinigų ir dėl to jos neperdavė nei kasininkei, nei apsaugos darbuotojams. Be to, piniginę nukentėjusysis pametė 2021 m. birželio 24 d., apie 13:44 val., o piniginę ir dokumentus atgavo bei dėl vagystės policijai pranešė tik 2021 m. birželio 28 d., apie 15:42 val. (b.l 37 – 40), todėl kaltinamajam turint tokį tikslą, atnešti piniginę su daiktais į prekybos centrą ar paduoti skelbimą internete buvo dagiau laiko nei pakankamai. Tačiau ir pats kaltinamasis teismui patvirtino, kad būtų padavęs skelbimą tik kada nors.
Be to, iš 2021 m. lapkričio 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje papildomai apžiūrėtas UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas, tikslu patikslinti E. S. piniginės vagystę. Apžiūrint vaizdo įrašus užfiksuota, kad 2021 m. birželio 24 d. 13:43:44 val. nukentėjęs E. S., vilkintis juodos spalvos drabužius stovi prie kasos ir laukia, kad susimokėti, o savo kairėja rankoje laiko piniginę, tuo pat metu į prekybos salę įeina A. K., vilkintis baltos spalvos marškinėlius ir mėlynos spalvos šortus. 13:44:32 nukentėjęs nešasi rankose 3 skardines gėrimų ir matoma kaip iš kairės šortų kišenės krenta tamsios spalvos piniginė. Piniginė nukrenta ant grindų, tačiau vaizdo įraše nesimato jos nukritusios. 13:45:26 val., nuo tos pačios kasos link piniginės eina A. K. palikęs savo perkamą gėrimą prie kasos, 13:45:29 pasilenkia prie grindų, kur, kur nukritusi E. S. piniginė ir paima piniginę į kairę ranką, ją uždengdamas savo dešinėje rankoje turimu plastikiniu maišeliu, prieina prie kasos, pasiima savo gėrimą ir išeina iš parduotuvės gėrimo ir piniginės neįsidėjęs į maišelį.
Kaltinimą taip pat patvirtina ir liudytojų J. O., R. Ž. bei S. V. parodymai teisme, kurios patvirtino, jog jos matė iš vaizdo įrašų medžiagos, kaip kaltinamasis paima nukritusią nukentėjusiojo piniginę, kaip nukentėjusysis informuojamas apie kaltinamąjį, kuris vėl atėjo į parduotuvę, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis diskutavo, o paskui išėjo pas kaltinamąjį į namus.
Taigi, tiek teismo nustatyti kaltinamojo veiksmai, tiek jo psichinis santykis su veika leidžia daryti išvadą, kad A. K. tyčia pagrobė svetimą, E. S. priklausantį turtą – piniginę 100 eurų vertės su joje buvusiais 600 svarų (690 eurų) ir 90 eurų, t. y. pagrobė svetimą, nukentėjusiajam E. S. priklausantį turtą bendros 880 eurų vertės. Veikos kvalifikavimui nebeturi jokios reikšmės tas faktas, jog kaltinamasis, priverstas įrodymų ir nukentėjusiojo, nusivedė nukentėjusįjį į namus ir jam grąžino piniginę, asmens dokumentą bei bankų korteles. Kvalifikavimui yra reikšminga turto vertė jo pagrobimo (pasisavinimo) momentu.
Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d. vertinant pagrobto turto vertę, kuri viršija 5 MGL (250 eurų) (BK 190 str. 1 d.).
Sprendžiant dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, šią įstatymo nuostatą pritaikydamas kaltinamajam A. K..
A. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina – kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, tai yra, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumas neišnykęs bei nepanaikintas įstatymo numatyta tvarka (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 3a punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, baustas keletą kartų už pasirodymą viešoje vietoje smarkaus apsvaigimo būsenoje (2 t., b.l. 22-25), nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą (darbingumas 40 proc.) (2 t., b.l. 130), neturintis išlaikytinių, turintis pastovią gyvenamąją vietą.
Taip pat vertinama, jog A. K. 2017 m. patyrė kairiojo šlaunikaulio traumą ir jam buvo atlikta operacija. 2022 m. kovo mėn. buvo atlikta kairiojo klubo sąnario operacija, reikalinga dalinė pagalba apsitarnaujant (2 t., b.l. 126-129).
Pagal BK 178 str. 1 d. numatytos bausmės yra: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Vertinant kaltinamojo sveikatos būseną ir neturėjimą pakankamų darbinių pajamų, pragyvenančiam iš neįgalumo pašalpos, skirti viešųjų darbų bausmę dėl negalios ar baudos bausmę dėl pajamų neturėjimo nebūtų teisinga.
Arešto ir laisvės atėmimo bausmės taip pat negali būti skiriamos, nes nusikaltimas nesunkus, anksčiau turto vagystės nusikaltimų nebuvo padaręs (teistas už smurtą artimoje aplinkoje pagal BK 140 str. 2 d.), todėl teismas iš visų duomenų daro išvadą, jog geriausiai bausmės tikslus pasieks laisvės apribojimo bausmė ilgesniam terminui nei vidutinis, be intensyvios priežiūros, nustatant apribojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus (BK 41, 48 straipsniai). Tokie apribojimai ir draudimai būtų – per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam E. S. padarytą turtinę žalą (780 eurų) (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), taip pat, uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti bet kokias psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe – ir alkoholinius gėrimus) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Teismas daro išvadą, jog būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
A. K. pagal BPK 140 straipsnį buvo laikinai sulaikytas 2021 m. birželio 28 d. 15:58 val., paleistas iš sulaikymo 2021 m. birželio 29 d. 14:42 val. Šis laikotarpis (viena para) įskaitytinas į laisvės apribojimo bausmę santykiu – viena sulaikymo diena lygi dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam A. K. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. birželio 29 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b.l. 62-68) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios, po to panaikintinos.
Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.
Byloje, prie virželio prisegtame voke, yra pridėta A. K. asmens tapatybės kortelė (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri kaltinamajam sugrąžintina po nuosprendžio įsiteisėjimo. Kiti daiktai – E. S. piniginė „Boss“, LR asmens tapatybės kortelė, Barclays banko kortelė, Lloyds banko kortelė, Swedbank kortelė yra grąžinti E. S. ikiteisminio tyrimo metu, todėl nuosprendžiu apie juos jau nebepasisakoma.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, teismas pripažįsta pagristomis išlaidomis už teismo šaukimų, pranešimų, procesinių dokumentų siuntimą kaltinamajam, kitiems proceso dalyviams, viso – 31,36 Eur, todėl ši išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo.
Nuosprendžio nuorašas pateiktinas prokurorui, kaltinamajam, nukentėjusiajam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vienerius metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam E. S. padarytą 780 eurų turtinę žalą nukentėjusiojo nurodytu būdu, taip pat, uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti bet kokias psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe – ir alkoholinius gėrimus).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką A. K. įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2021 m. birželio 28 d. 15:58 val. iki 2021 m. birželio 29 d. 14:42 val. (vieną parą), jį prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Įspėti nuteistąjį, jog įsiteisėjus nuosprendžiui, jis privalo nedelsiant atvykti į Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrių, adresu Respublikos g. 63, Panevėžys. Vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę (vykdyti įpareigojimus bei draudimus ir kit.), ji gali būti pakeista į griežtesnę bausmę (areštą) pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuteistajam A. K. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. birželio 29 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios, po to panaikinti, o asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti nuteistajam.
Pripažinti pagristomis teisminėmis išlaidomis už teismo šaukimų, pranešimų, procesinių dokumentų siuntimą, viso – 31,36 Eur ir šią išlaidų sumą priteisti iš nuteistojo valstybei.
Nuosprendžio nuorašus pateikti prokurorui, nuteistajam, nukentėjusiajam.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.