Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Iš byloje esančios 2019-04-30 pažymos Nr. 60/09-15553 (1 t., 80-81 b. l.) matyti, kad pareiškėjas V. S. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2019-02-12 iki 2019-03-20, viso 32 dienas, gyvenamosiose kamerose Nr. 37, 72 ir 71, vienas arba su dar vienu asmeniu ir jam teko nuo 3,84 kv. m iki 7,68 kv. m, taigi visas 32 dienas pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124, nei 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę – nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (1 t., 136-162 b. l.), iš kurių matosi, kad pareiškėjo laikymo kamera Nr. 37 buvo patikrinta 2019 m. vasario 25 d., atliekant operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu šioje kameroje atlikti oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės matavimai; oro temperatūra esant pravertam langui nustatyta 17,4 - 17,5°C, santykinė oro drėgmė – 40,8 ± 0,6 – 41,6 ± 0,6 proc., vizualiai matomų pelėsių nėra, elektros įrenginiai techniškai tvarkingi, t. y. patikrinimo metu higienos normos pažeidimų nenustatyta (1 t., 153-154 b. l.). 2019 m. sausio 17 d. patikrinimo metu patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 71, dirbtinė apšvieta kameroje nustatyta 235 ± 19 lx, santykinė oro drėgmė – 50,5 ± 0,9 – 51,5 ± 0,9 proc., pelėsio nėra, įvertinus kameros sienas ir lubas, veiksnių (nuo lubų byrančio tinko), galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, t. y. šioje kameroje higienos normos HN 134:2015 pažeidimų patikrinimo metu nerasta (1 t., 160-162 b. l.). Tačiau pareiškėjas į bylą pateikė 2019 m. balandžio 24 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento atsakymą į pareiškėjo 2019 m. kovo 18 d. rašytą skundą, kuriame nurodyta, kad siekiant įvertinti skunde išdėstytų faktinių aplinkybių dėl pelėsio kameroje Nr. 71 atitiktį Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, Šiaulių departamentas 2019 m. balandžio 4 d. Šiaulių TI atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu kameroje Nr. 71 ant sienų ir lubų (kampe virš unitazo) nustatytas vizualiai matomas pelėsis ir konstatuotas higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas (1 t., 56-58 b. l.).

Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2018 metais atliktus remonto darbus (1 t., 92-102 b. l.) matosi, kad 2018 m. buvo suremontuotos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 71 ir 72. Kameroje Nr. 71 2018 m. gegužės mėn. nugrandytas lubų tinkas, lubos pertinkuotos ir perdažytos, įrengtas apšvietimas, senos lempos pakeistos naujomis, o 2018 m. birželio mėn. šioje kameroje sienos, lubos nuvalytos nuo pelėsių, užtaisyti įtrūkimai, lubos, sienos perdažytos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, įrengtas naujas WC, perdažytos grotos, perstatyti baldai (1 t., 96-98 b. l.). 2018 m. liepos – rugsėjo mėn. kameroje Nr. 72 suremontuotos sienos, lubos (nuvalyti pelėsiai, užtaisyti įtrūkimai, perdažyta), išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, įrengtas naujas WC, sumontuota nauja WC atitvara, pakabintos naujos užuolaidos, įrengtas naujas pašvietimas, perdažytos grotos, perstatyti baldai, sumontuotos naujos lentynos (1 t., 98 b. l.).

Taigi pateikti dokumentai paneigė pareiškėjo teiginius dėl per žemos oro temperatūros ir per didelės santykinės oro drėgmės, pelėsio buvimo kameroje Nr. 37, per žemos dirbtinės apvietos ir per didelės santykinės oro drėgmės kameroje Nr. 71, tačiau patvirtino teiginius dėl pelėsio kameroje Nr. 71, todėl atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas kameroje Nr. 71 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Nurodytos higienos normos 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas nurodo, kad kameros buvo vėdinamos per langus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natūralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos teismas neturi pagrindo.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą, naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, kamerose Nr. 37 ir 71 dviejų aukštų lovos pastatytos prie pat sanitarinio mazgo sienelės ir visas sanitarinio mazgo plotas puikiai matomas iš viršaus, kameroje Nr. 72 sanitarinis mazgas nebuvo pilnai užtvertas, įrengtas beveik kameros viduryje, nuolat jausdavosi stebimas kito asmens. Nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, nuolat kentė nemalonius kvapus iš sanitarinio mazgo ir kanalizacijos, jautėsi gyvenantis ir miegantis tualete.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 82-83 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis nuo 1,81 iki 1,95 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimai į sanitarinių mazgų zonas šiose kamerose atskirti nuo likusios kameros erdvės. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (1 t., 176-184 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimai į sanitarinių mazgų zonas kamerose Nr. 37 ir 71 atitverti durimis, kameroje Nr. 72 pakabintos užuolaidos, gultai kamerose Nr. 37 ir 71 atremti į sieneles, kuriomis atitverti sanitariniai mazgai. Naujausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis arba užuolaida, paprastai pripažįstama, kad pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (LVAT 2018 m. kovo 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018), tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Nagrinėjamu atveju pasitvirtino pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad gultai kamerose Nr. 37 ir 71 atremti į sanitarinių mazgų sieneles (1 t., 177, 180 b. l.), taigi asmenys, gulintys antruose gultų aukštuose, gali laisvai matyti, kas vyksta sanitariniame mazge, todėl negalima laikyti, kad privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais kamerose Nr. 37, 71 ir 72 buvo tinkamai užtikrintas. Be to, sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punkte ir pasakyta, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad buvimo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, per mėnesį gaudavo tik vieną rulonėlį tualetinio popieriaus.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims; lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 (nauja redakcija nuo 2017-01-01), numato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei, taip pat higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenimis aprūpinami tik nemokūs asmenys, esant rašytiniam jų prašymui. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę, o 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprūpinami patalyne pagal jų poreikius. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2019 m. sausio 17 d. patikrinimo metu (1 t., 160-162 b. l.) nustatė, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodė) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, laikomiems asmenims užpildoma kortelė, išduodant inventorių kiekvienas asmuo turi galimybę pasitikrinti išduodamą patalynę ir inventorių. Taigi patikrinimo rezultatai paneigia pareiškėjo teiginius dėl čiužinių būklės, o iš įrašų pareiškėjo aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sąskaitos matosi, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvimo laikotarpiu patalyne ir higienos priemonėmis, tame tarpe tualetiniu popieriumi, buvo aprūpintas tinkamai (1 t., 105-106 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės kiekio, jos būklės, neišdavimo pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, skundęsis dėl to, ar kad būtų išreiškęs pageidavimą naudotis savo patalyne, pareiškėjas nenurodo, kad jis buvo nemokus ir raštu prašė išduoti jam tualetinį popierių, tačiau to nebuvo padaryta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl čiužinių būklės, patalynės ir tualetinio popieriaus trūkumo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI apatinį trikotažą plaudavo tik tuo atveju, jeigu suimtasis sąskaitoje turėdavo pinigų, drabužius savarankiškai plaudavo pats, o sąlygų džiovinti nebuvo

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintame Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraše nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartą per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafiką (1 t., 108-110 b. l.). Atsakovė į bylą pateikė ir 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintą Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą (1 t., 112-116 b. l.), kur numatyta, kad viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, viršutiniai skalbiniai skalbti priimami kartą per mėnesį pagal surinkimo grafiką; asmenys, pageidaujantys išsiskalbti ar chemiškai valyti savo viršutinius drabužius, privalo užpildyti patvirtintos formos užsakymo lapą ir skalbinius sudėti į atitinkamą maišelį. Jeigu suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje neturi pakankamai lėšų, patikrinama, ar asmuo yra nemokus. Laikoma, kad asmuo yra nemokus, kai per mėnesį iki skalbimo paslaugos užsakymo savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai asmuo nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Viršutiniai rūbai nemokiems asmenims skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2018 m. lapkričio 12 d. patikrinimo metu (1 t., 157-159 b. l.), nustatė, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos – suimtųjų / nuteistųjų apatiniai rūbai priimami skalbti vietoje įrengtoje skalbykloje, viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, skalbimo bei cheminio valymo paslaugų teikimui sudaryta sutartis su UAB „Šiaulių skalbykla“, viršutiniai rūbai nemokiems suimtiesiems skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. sausio 17 d. atliktų patikrinimų metu nustatė, kad Šiaulių TI nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą pagal sutartį atlieka šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ ir pažymi kenkėjų kontrolės stebėjimų bei darbų atlikimo žurnale (1 t., 157-159, 160-162 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovė nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, tik du kartus maudymasis vyko ne kas septynios, o kas aštuonios dienos, tačiau nenurodo, kokią neturtinę žalą jis dėl to patyrė. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo pretenzijos dėl šilto vandens nebuvimo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad įstaigoje nebūdavo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai. Atsakovė į bylą pateikė 2019-05-13 pažymą Nr. 60/09-17246 (1 t., 103 b. l.), kurioje nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2019-02-12 iki 2019-03-20 prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus iš V. S. nebuvo gauta, todėl ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo. Pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, su kuo jis pageidavo ilgalaikio pasimatymo ir prašė Šiaulių TI administracijos jam tokį pasimatymą suteikti, o Šiaulių TI administracija atsisakė tai padaryti, kada tai buvo, todėl pareiškėjo teiginys dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, lovos dydis kameroje Nr. 72 buvo tik 1,66 x 0,72 m, o jo ūgis 1,87 m, lova surūdijusi, todėl teko patirti diskomfortą, negalėjo išsimiegoti, be to, tokioms lovoms turi būti pritaikytos kopetėlės užlipti. Kamerose trūko kėdžių, negalėjo atsisėsti prie stalo normaliai pavalgyti.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.), o drausmės izoliatorių kamerose turi būti metalinė lova (1 vnt.1 asmeniui), stalas (1 vnt.), taburetė ir / arba kėdė, ir / arba suolai (1 sėdima vieta 1 asmeniui), sanitarinis mazgas: klozetas, praustuvė (1 komplektas), sieninė viršutinių darbužių pakaba (2 kabliukai 1 asmeniui), sieninė lentyna tualeto reikmenims (1 vnt.), šiukšlių dėžė (1 vnt.). Atsakovė atsiliepime tik išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius kamerų aprūpinimą baldais, tačiau visiškai nepasisakė dėl konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose buvusių baldų. Pažymoje apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (1 t., 84-87 b. l.) nurodyta, kad pareiškėjo laikymo kamerose yra stalai, taburetės (kamerose Nr. 37 ir Nr. 72 tik po vieną taburetę, nors buvo laikomi ir 2 asmenys, kameroje Nr. 71 - 2 taburetės, nors šioje kameroje galima laikyti ir 4 asmenis), gultai ir pastatomos lentynos. Iš pateiktų fotonuotraukų taip pat nesimato, ar kamerose buvo veidrodžiai ir spintelės asmeniniams daiktams susidėti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, konkrečiai imant veidrodžiais ir spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti bei tokiu taburečių skaičiumi, kad užtektų po vieną sėdimą vietą vienam asmeniui, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus. Aktualus teisinis reglamentavimas nenumato lovų išmatavimų bei gultų kopetėlių. Iš pažymos apie Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą matosi, kad gultų ilgis pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 72 iš tiesų yra tik 1,66 m, plotis 0,72 m. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas dėl per trumpo gulto į Šiaulių TI administraciją su prašymu nesikreipė, tokiu atveju gultas jam būtų buvęs pailgintas. Pareiškėjas kameroje Nr. 72 nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas tik 3 dienas ir miegojo tik dvi naktis, todėl toks trumpalaikis neigiamas veikimas negali būti traktuojamas kaip neturtinė žala.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, sienos pažaliavusios nuo pelėsio, jie nebuvo valomi ir laistomi, buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl avarinės pasivaikščiojimo kiemelių būklės nuo 2018 m. lapkričio mėn. iš viso atsisakė eiti į pasivaikščiojimo kiemelius, visas 24 valandas teko praleisti kamerose.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (1 t., 107 b. l.). Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 22,44 kv. m.), pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2018 m. birželio 1 d. patikrinimo metu konstatavo, kad Šiaulių TI bendro naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi (1 t., 155-156 b. l.). Tačiau į bylą pateikti ir 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, jog kontrolės metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 1 ir Nr. 19 ištrupėjusi grindinio danga, pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 3, 9, 14 ir 19 nutrupėjusi sienų danga, iškritusios plytos ir konstatuotas higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas, kurį Šiaulių tardymo izoliatoriui nurodyta pašalinti iki 2019 m. spalio 10 d. – spalio 25 d. (2 t., 85-95 b. l.). Pareiškėjui vietiniu teisės aktu buvo suteikta galimybė dvi valandas per dieną pasivaikščioti gryname ore, tačiau jis pats atsisakė eiti pasivaikščioti dėl neva avarinės pasivaikščiojimo kiemelių būklės, nors tokios būklės visuomenės sveikatos centras nenustatė ir vesti asmenis pasivaikščioti į šiuos kiemelius neuždraudė, tik nurodė pašalinti nustatytus sienų ir grindų trūkumus. Iš pateiktų fotonuotraukų (2 t., 62-69, 89-95) matosi, kad pasivaikščiojimo kiemelių sienų, grindų dangos nutrupėjusios, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad pasivaikščiojimo kiemelių būklė gali kelti pavojų asmenų sveikatai ar gyvybei. Teisės aktai nenumato, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti šiukšlių kibirėliai, peleninės, suoliukai, pareiškėjo skundo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, kol išdalindavo maistą, jis atšaldavo, kamerų Nr. 37 ir 72 durų langeliai, per kuriuos paduodamas maistas, buvo surūdiję.

LR Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-11-08). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte pažymėjo, kad patiekalų terminio apdorojimo ir pateikimo temperatūra užtikrinama, maistas atitinka patvirtintus valgiaraščius (1 t., 168-171 b. l.), taigi pareiškėjo teiginiai, kad maisto energetinė vertė yra per maža ir kad maistas Šiaulių TI dalinamas atšalęs, nepasitvirtino. Nors tiek šiame, tiek 2019 m. vasario 26 d. patikrinimo akte (1 t., 172-175 b. l.) valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo, jog maisto dalinimo langelių kamerose Nr. 37 ir Nr. 71 paviršiai paveikti korozijos, nuo paviršiaus nusitrynę dažai ir nurodė maisto dalinimo langelių paviršius atnaujinti, tačiau tuo pačiu pažymėjo, jog maistas ant langelių nededamas, per langelius paduodamas nuteistiesiems į rankas, nesukeliant rizikos užteršti maistą. Pareiškėjas nepagrindė, kokius nepatogumus jis patyrė dėl surūdijusių maisto dalinimo langelių paviršių, todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl nustatyti pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad grįžus po etapo ar išvykstant maistas buvo skiriamas ne pagal dietinio maitinimo valgiaraščius, neretai dietinio maitinimo tekdavo laukti net po kelias dienas (1 t., 31 b. l.). Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad dietinio maitinimo skundo laikotarpiu negavo visiškai. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad dietinis maitinimas pareiškėjui buvo skirtas nuo 2015-12-31 ir visą laiką jam būnant Šiaulių TI jis buvo maitinamas pagal dietinį valgiaraštį, įstaigos darbuotojai pareiškėją žino kaip asmenį, kuris yra padavęs ne vieną skundą dėl maitinimo ne tik įstaigai, bet ir teismams, todėl ypatingą dėmesį skiria faktui, kad jis būtų pamaitintas ne tik laiku, bet ir pagal jam paskirtą dietą. Nors atsakovė nepateikė jokių šias jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų, tačiau iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakymų į pareiškėjo V. S. rašytus skundus matosi, jog buvo tikrinami ir dietiniam maitinimui ruošiami patiekalai, pažeidimų nenustatyta (1 t., 8-11 b. l.), todėl darytina išvada, kad dietinį maitinimą pareiškėjas gavo, nes skundėsi ne dėl dietinio maitinimo negavimo, bet dėl jo kokybės. Be to, nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI administracijai pateikė keturis skundus (dėl netinkamo valgyklos vedėjo darbo, dėl prekių įsigijimo iš parduotuvės, dėl vaizdo skambučio), tačiau nei vieno dėl neteikiamo dietinio maitinimo, o iš Šiaulių TI 2019-02-27 atsakymo į pareiškėjo skundus matosi, kad pareiškėjas skundėsi tik dėl maisto temperatūros ir jo padalinimo tvarkos, bet ne dėl to, jog negauna dietinio maitinimo (1 t., 117-134 b. l.). Įvertinęs šias aplinkybes teismas neturi pagrindo laikyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI dietinio maitinimo visiškai negavo.

Pareiškėjas nurodo, kad karantino ir LSP patalpų eksploatavimas prilyginamas tvartui, tualetai neatitverti, nėra kriauklės, sklido nemalonus kvapas, buvo drėgna ir šalta, pelėsis, nešvaru, nebuvo kur susidėti daiktų, minkštojo inventoriaus, buvo laikomas ir po 6-7 valandas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja, o 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad laikino sulaikymo patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Iš Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymų apie 2016 ir 2018 metais atliktus remonto darbus (1 t., 88-91, 92-102 b. l.) matosi, kad 2016 metais laikino sulaikymo ir priėmimo – paskirstymo kamerose pagaminti ir sumontuoti sanitarinių mazgų atitvarai, nudažytos sienos, lubos ir grotos, o 2018 metais suremontuotos paskirstymo kameros Nr. PK-8 ir PK-9 (2018 m. liepos 27 d. – rugpjūčio 10 d. šiose kamerose nuvalytos nuo pelėsių sienos ir lubos, jos perdažytos, užtaisyti įtrūkimai, sumontuoti nauji baldai, atlikti kiti darbai). Atsakovas į bylą pateikė ir kameros Nr. TLK-5 fotonuotraukas, iš kurių matosi, kad sanitarinis mazgas šioje kameroje atitvertas plokšte, o įėjimas į sanitarinio mazgo zoną – užuolaida, kameroje yra tik sanitarinis įrenginys su šalto vandens nubėgimo sistema (1 t., 185-187 b. l.). Nors aukščiau išanalizuoti teisės aktai nereglamentavo sanitarinių mazgų įrengimo trumpalaikio laikymo kamerose ir nenumatė, kad jie turi būti visiškai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, tačiau pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1-1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių bei prižiūrėtojų (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p. ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, taip pat yra konstatavęs, kad Šiaulių TI turėjo pareigą užtikrinti pareiškėjo privatumą naudojantis tualetu ne tik gyvenamosiose kamerose, bet ir trumpalaikio laikymo bei karantino kamerose, tačiau to nepadarė (2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad laikino sulaikymo patalpose drėgna, šalta, pelėsis, nešvaru. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, buvo talpinamas į trumpalaikio laikymo kamerą neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kameroje galėjo laikytis nemalonus kvapas, buvo drėgna, šalta, pelėsis.