Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. V., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių priėmėju, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-591-2023 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 17 d. nutarimu M. V. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 100 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. lapkričio mėn. 25 d. 13 val. 05 min., Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu už prekę, t. y. telefoną, į D. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 140 eurų. Nukentėjęs asmuo prekės negavo, pinigai negrąžinti, taip jam padarytas turtinis nuostolis 140 eur. Nukentėjęs asmuo – J. G.. Taip pat M. V. įpareigotas per 40 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo atlyginti 140 Eur turtinę žalą J. G..

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus prašoma palikti nutarimą nepakeistą ir M. V. 2023 m. sausio 19 d. skundo netenkinti. Skundą prašoma nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje M. V. prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad E. J. ieškojo darbo ir ją susirado moteris, kuris pasiūlė užsidirbti – žmonės į E. J. „Revoliut“ sąskaitą perves pinigus už prekes, o ji tuos pinigus perves G. G.. Atlygį pasiūlė 5 procentus nuo pervestų pinigų. Vieną dieną žmonės vedė pinigus į E. J. sąskaitą „Revoliute“ už prekes, o S. K., su ji kuria bendravo per „Facebook“, nurodydavo, kokią sumą pervesti. S. K. paaiškino E. J., kad G. G. yra jos verslo partnerė. Pervedus nurodytą sumą į G. G. sąskaitą, „Revoliut“ sąskaita buvo užblokuota, nenurodant priežasties. E. J. kreipėsi į S. K., o ši paaiškino, kad greičiausiai buvo viršytas pervedimų limitas, o kadangi buvo penktadienis, sąskaita bus atblokuota pirmadienį. Kad nenutrūktų pervedimai, paprašė pasiūlyti žmogų, kuriam galėtų pervesti pinigus. E. J. pasiūlė jam. Jis, norėdamas padėti artimam žmogui, sutiko. Nepagalvojo, kad tokia veikla gali būti neteisėta, be to, apsispręsti turėjo labai greit. Pinigus žmonės pradėjo vesti labai greit – per 2-3 val. pinigus pervedė 4-5 žmonės. Jam per E. J. S. K. nurodė 607 Eur pervesti į G. G. sąskaitą, kurios numerį buvo gavusi E. J.. Ir tą jis padarė darbe. Jam liko 312 Eur ir jis turėjo atlikti dar vieną pervedimą mažesnei sumai, tačiau „Revoliut“ to padaryti jau nebeleido, užblokavo sąskaitą. Nuo pervedimų jam turėjo likti 5 procentai, tačiau jis nieko nepasiliko, viską grąžino žmonėms. Iš pradžių nesuprato, kad buvo įtrauktas į sukčiavimo schemą, nes ta moteris buvo susikūrusi „Facebook“ grupę, įkėlusi savo parduodamas elektronines prekes. Pats asmeniškai nei su S. K., nei su D. G. nebendravo, jam asmeniškai S. K. nurodymų nedavė, tik per E. J.. Manė, jog buvo tik tarpininkas, nesuprato, jog elgiasi neteisėtai, nesiaiškino, kas yra G. G.. Tik kai ir jam užblokavo sąskaitą, pamanė, kad kažkas negerai. Po kokios savaitės E. J. paskambino iš policijos ir tada suprato, kad vyko kažkas neteisėto, o jis elgėsi labai naiviai. Iš esmės sutinka, kad nubaustas buvo pagrįstai, tačiau nesutinka su priteista žala, nes jis jokios naudos negavo, likusius pinigus pervedė pirkėjams – N. N., C., T. – du pervedimus atliko iš savo sąskaitos, vieną iš E. J..

Liudytoja E. J. teismo posėdyje parodė, kad yra M. V. sužadėtinė, gyvena kartu, turi dukrą. Jai parašė S. K. ir pasiūlė nuotolinį darbą, su ją susirašinėjo per „Mesenger“ programėle. Jai pasakė, kad kai reikės, į jos sąskaitą bus pervesti pinigai, o jai liks 5 procentai. Ji naiviai, per daug nesigilindama, nesiaiškindama nei už ką tie pinigai, nei kodėl negali būti pervesti tiesiai S. K., sutiko. Jos paprašė būtent „Revoliut“ banko sąskaitos, kad pinigai galėtų būti pervedami nurodant kitą gaunantį asmenį – D. J.. Su ja asmuo bendravo kaip S. K., o su klientais bendravo kitu profiliu – kaip D. J.. Tai sužinojo vėliau, kai pradėjo bendrauti su klientais, po to, kai jai paskambino policija, nes pati norėjo išsiaiškinti, kas įvyko, be to, buvo likę pinigų. Kai buvo atlikti keli pervedimai, pamatė, jog pinigai pervedami už prekes – telefoną, siurblį, todėl ji paklausė S. K., ar ši užsiima prekyba, kur yra skelbimai, nes ji pati norėjo pažiūrėti, gal ką įsigyti. S. K. atsiuntė skelbimus apie parduodamus daiktus – vežimėlį, siurblį, telefoną. Pirmą dieną pinigai ėjo į jos sąskaitą, buvo pervesta apie 1500 Eur. S. K. nurodydavo, kokią dalį pinigų pervesti ir kiek pasilikti sau. Kitą dieną S. K. jai parašė, kad įkrito pinigai ir kad juos pervestų jai, bet pervedimas nepavyko. Kai apie tai parašė S. K., ši parašė atsiųsti banko pranešimo nuotrauką ir paaiškino, kad buvo viršytas pervedimų limitas ir viskas turėtų susitvarkyti po savaitgalio. Dar paklausė, gal turi kokį pažįstamą asmenį, turintį „Revoliut“ sąskaitą, kuriam būtų galima vesti pinigus. Ji pasiūlė M. V. bei davė jo sąskaitą. Po to pinigai buvo vedami jam – buvo gauti 4 ar 5 pervedimai. S. K. jam parašė, kad M. V. jai pervestų 607 Eur, ką šis padarė, o po to sąskaita buvo užblokuota. Iš pradžių nepagalvojo, kad čia neteisėta veikla, tokia sukčiavimo schema, nes jai įtarimų dėl S. K. nekilo – peržiūrėjo jos profilį, matė, kad ji vyresnio amžiaus, profilis ne naujas. Nepastebėjo, kad buvo nurodyta, jog dirba Molėtų krašto tradicinių amatų centre. Dėl pinigų pervedimo G. G., S. K. paaiškino, kad tai jos verslo partnerė. Po to, kai jai paskambino iš policijos, ji parašė S. K. per „mesengeri“, kad ja jau domisi policija, bet buvo užblokuota. Po policijos skambučio susirado nukentėjusius asmenis ir jiems grąžino likusius pinigus – kol M. V. „Revoliut“ sąskaita buvo užblokuota, pinigus pervedė iš savo sąskaitos, vėliau M. V. pinigus grąžino. Ji pati bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kreipėsi į teisėsaugą, sužinojo, kad sąskaita, į kurią pervesdavo pinigus G. G., yra Maltoje. Kreipėsi į šios šalies policiją, banką, bet jai buvo nurodyta, kad turi kreiptis Lietuvos policija, todėl pačiai nieko nepavyko pasiekti. Jai pačiai administracinė teisena nėra pradėta, bet žino, kad į šią schemą buvo įtraukta ir daugiau asmenų. Kiek žino, M. V. pradėta ir daugiau administracinių teisenų, bet laukiama šios bylos baigties.

E. D. J. 2022 m. lapkričio 23 d. susirašinėjimas su S. K. patvirtina, kad pastaroji pasiūlė E. D. J. uždarbį internete, paaiškina, kad dienos uždarbis svyruoja nuo 15 iki 30 Eur, tai individuali veikla, paprašo „Revoliut“ banko sąskaitos. Į E. D. J. klausimą kaip viskas vyksta, nurodo, jog ji gaus pavedimus į savo sąskaitą, jai pasiliks 5 procentai, o likusią dalį ji perves jos (S. K.) įmonei. E. D. J. sutikus su pasiūlymu, paprašo banko sąskaitos ir nurodo, kad šią savaitę, link savaitgalio, pradės dirbi, bei nebeieškos darbuotojos (b. l. 5-6, 8-9).

Iš M. V. „Revoliut“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. lapkričio 25 d. jam pinigus pervedė J. G. (už telefoną) – 140 Eur, I. N. (C.) – 230 Eur, K. B. – 269 Eur, K. A. (jbl boombox kolonele) – 140 Eur, N. N. (už telefoną samsung s20+)– 140 Eur (b. l. 7, 11). G. G. 2022 m. lapkričio 25 d. pervesta 607 Eur (b. l. 10).

E. J. rašytinis paaiškinimas patvirtina teismo posėdyje duotus paaiškinimus (b. l. 12).

E. J. pavedimai patvirtina, kad ji M. C. už negautas prekes pervedė 140 Eur, N. N. – 140 Eur, L. T. – 120 Eur (b. l. 13-15).

Iš tarnybinio pranešimo matyt, kad tyrimo metu nustatyta, jog asmuo, kuriam priklauso D. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pervesti 140 Eur už prekę – telefoną, yra M. V. (b. l. 18).

J. G. 2022 m. gruodžio 5 d. pareiškime nurodė, kad 2022 m. lapkričio 25 d., apie 13 val. 05 min. už perkamą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Falaxy S20“ į D. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 140 Eur, tačiau iki 2022 m gruodžio 5 d. prekės negavo (b. l. 22).

J. G. 2022 m. gruodžio 5 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jos sūnus D. G., žiūrinėdamas „facebooke“ esančius „Marketplace“ skelbimus, susidomėjo skelbimu dėl mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S20“, kurį pardavinėjo D. J.. Sūnus pats parašė D. J. per „messenger“ programėlę ir pasiteiravo dėl mobilaus ryšio telefono įsigijimo. Sūnus susirašinėjimus atlikdavo su pardavėja, kuri „facebooke“ turėjo paskyrą vardu „D. J.“. Paskyroje pardavėja, buvo nurodžiusi savo gyvenamą vietą „Telšiai“. D. J. sūnui nėra pažįstama, iš jos sūnus pirko pirmą kartą ir bendravo tik „facebook“ platformoje, per „messenger“ programėlę. Ji už sūnui perkamą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S20“ t. y. 2022 m. lapkričio 25 d., apie 13:05 val. į D. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 140 eurų, tačiau nei prekės, nei pinigų negavo. Jos sūnus turi ir naudoja „facebook“ paskyrą vardu „D. G.“. Visus susirašinėjimus dėl prekės įsigijimo sūnus atliko per „messenger“ programėlę, per šią paskyrą. Ji šiuo metu naudojasi „Swedbank“ esančia sąskaita Nr. LT (duomenys neskelbtini). Šią banko sąskaitą naudojo atlikdama apmokėjimą už mobilaus ryšio telefono įsigijimą. Mobilaus ryšio telefonas buvo reikalingas jos sūnui. Kadangi 2022 m. lapkričio 26 d. negavo mobilaus ryšio telefono, sūnus bandė susisiekti su pardavėja visais įmanomais būdais ir dar keletą kartų rašė žinutes per „messenger“ programėlę, bet jam susisiekti su pardavėja nepavyko. Mano, kad pardavėja galėjo jos ir sūnaus „facebook“ paskyras užblokuoti, kadangi „messenger“ programėlėje rodydavo, jog pardavėja pranešimų iš jų negaudavo. 2022 m. gruodžio 2 d. „facebook“ bandė įvesti pardavėjos vardą ir pavardę „D. J.“, ir jai iškart išmesdavo grupę „Aferistai. Sukčiai. Apgavikai“, kur buvo rašoma, jog ji prekiauja daiktais, perkamus daiktus rezervuoja, bet vėliau pirkėjai šių daiktų negauna (b. l. 23, 24-27, 28).

M. V. 2023 m sausio 26 d. skunde iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir teismo posėdyje (b. l. 46).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. vasario 3 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal M. V. pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

Taigi, sukčiavimo atveju svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą, todėl šiuo atveju tyrimo metu buvo būtina nustatyti ne tik objektyviuosius M. V. inkriminuoto nusižengimo požymius, bet ir tai, jog jis suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, arba suprato pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. AN2-547-634/2017).

Skundžiamu 2023 m. sausio 17 d. nutarimu M. V. pripažintas padaręs ANK 108 straipsnyje (šis straipsnis dalių neturi) numatytą administracinį nusižengimą tuo, kad sukčiavo, t. y., kad jis 2022 m. lapkričio mėn. 25 d. 13 val. 05 min., apgaulės būdu už prekę, t. y. telefoną, į D. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 140 eurų. Nukentėjęs asmuo prekės negavo, pinigai negrąžinti, taip buvo padarytas turtinis nuostolis 140 eur. Tyrimo metu nustatyta, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. V. ir šios aplinkybės pareiškėjas neginčija. Tačiau pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas nesutinka, kad pareiškėjo veikoje yra ANK 108 straipsnyje numatytos veikos sudėtis, nes jo veikoje nebuvo tyčios. Tiek tyrimo metu, tiek skunde ir teisme duodamas paaiškinimus M. V. nurodė tas pačias aplinkybes, o būtent, kad jis pats buvo suklaidintas ir apgautas, nes buvo įsitikinęs, jog pagal jo sužadėtinės E. J. susitarimą su moterimi, pasivadinusia „S. K.“, pastarosios įtikinti, jog dalyvauja pastarosios vykdomoje individualioje veikloje, leido jai už sutartą atlygį naudotis jo banko sąskaita, tačiau dėl savo naivumo, nesuvokė tokios veiklos neteisėtumo – kad yra sukčiaujama, apgaudinėjami žmonės. Pareiškėjo teigimu, jis pats nukentėjo, nes buvo įtrauktas į sukčiavimo schemą. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytoja E. J.. Pareiškėjas pateikė duomenis apie E. J. susirašinėjimą su „S. K.“ socialiniame tinkle „Facebook“, kurie patvirtina pareiškėjo ir liudytojos E. J. nurodytas aplinkybes apie šios bendravimą su „S. K.“ ir pastarosios siūlymą liudytojai gauti papildomą uždarbį – nurodoma liudytojai, kad vykdoma individuali veikla, ir koks bus atlygis jai už leidimą pasinaudoti jos banko sąskaita. Pareiškėjas ir liudytoja pripažino, kad nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingi, elgėsi pernelyg neapdairiai, patikėdami S. K. įtikinimais dėl veiklos teisėtumo ir nesiimdami jokių veiksmų tam patikrinti, tačiau tam įtakos turėjo S. K. profilis „Facebook“, kuriame ji sudarė patikimo, solidaus asmens įvaizdį, todėl jos aiškinimu patikėjo be papildomų įrodymų. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. V. galėjo patikėti, jog asmuo, pasivadinęs S. K., vykdo legalią veiklą, ypač, kad norėjo padėti savo sužadėtinei E. J..

Nėra abejonių, kad kiekvienam veiksniam, pakankamai brandaus amžiaus, turinčiam bent vidurinį išsilavinimą, asmeniui, koks yra pareiškėjas, kurio kitas, nepažįstamas asmuo prašo leisti pasinaudoti banko sąskaita, kiltų klausimas ar bus vykdoma teisėta veikla, ir gal būt kreiptųsi į banką, ar kitą instituciją šį klausimą išsiaiškinti. Šiuo atveju pareiškėjas M. V. į jokią instituciją nesikreipė ir nesiaiškino, ar jam ir E. J. siūloma veikla yra teisėta, tačiau vien šis pasyvumas nepatvirtina, jog jis veikė tyčia ir suvokė, kad į jo sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti neteisėtu būdu. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, jog tai, kad M. V. sužadėtinė E. J. domėjosi ir klausė „S. K.“, ar jai siūloma veikla yra legali, jos suvokimas, kad ji dalyvauja individualią veiklą vykdančio asmens veikloje, prašymas paaiškinti, kuo užsiima šis asmuo, kodėl pinigai turi būti pervedami tokiu būdu, domėjimasis parduodamų daiktų skelbimais, be to, „Facebook“ esančiame „Marketplace“ gausu panašaus pobūdžio skelbimų, leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas galėjo ir nesuvokti savo daromos veikos neteisėtumo. N. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. vasario 3 d. nutarime patvirtinta, kad banko sąskaitą, į kurią M. V. pervedė 607 Eur, yra Maltoje, tačiau daugiau jokių duomenų, kad Institucija ėmė veiksmų, kuriais paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir patikrintų jo iškeltas versijas, nesiimta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji J. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jos sūnus D. G., „Facebooke“ esančiuose „Marketplace“ skelbimuose susidomėjęs skelbimu dėl mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S20“, kurį pardavinėjo D. J., su ja susirašinėjo ir tarėsi dėl telefono įsigijimo per „messenger“ programėlę. Sūnui sutarus dėl telefono įsigijimo, ji už sūnui perkamą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S20“ 2022 m. lapkričio 25 d., apie 13:05 val. į D. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 140 eurų, tačiau telefono negavo, o su pardavėja vėliau susisiekti nebepavyko. J. G. pateikti 2022 m. lapkričio 25 d. operacijos duomenys patvirtina, kad 140 Eur mokėjimas buvo padarytas, gavėju nurodant D. J. (b. l. 23-29). Šie bylos duomenys patvirtina pareiškėjo paaiškinimus ir jo iškeltą versiją, kad jis pats betarpiškai su nukentėjusiąja nebendravo ir nesitarė dėl kokių nors prekių pardavimo, nežinojo, kad nukentėjusioji pervedė į jo sąskaitą pinigus todėl, kad buvo kito asmens suklaidinta, ir jokių kitų duomenų, paneigiančių šiuos paaiškinimus, byloje nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjas, padedant sužadėtinei E. J., paaiškėjus apgaulės faktui, grąžino pinigus M. C., N. N. ir L. T. (b. l. 13-15). Pinigų buvo grąžinta daugiau, nei buvo likę pareiškėjui, kas taip patvirtina, kad jis jokios naudos iš savo veiksmų negavo, o tai leidžia manyti, kad jis tikslo suklaidinti kitus asmenys ir iš to sau ar kitam asmeniui gauti turtinės naudos, neturėjo ir to nesiekė.

Tokiu būdu, įvertinus minėtus bylos duomenis bei ir S. K., J. G. ir D. J. susirašinėjimus, nuoseklius E. J., M. V. paaiškinimus, pripažintina, kad tiesioginių įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog M. V. suvokė daromos veikos pavojingumą, galimus pavojingus tos veikos padarinius bei norėjo ar sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. patvirtinančių M. V. kaltę dėl neteisėto turto įgijimo, nėra.

Be to, kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad be pagrindo kito asmens sąskaita įgytas turtas turi būti sugrąžintas tam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka civilinio proceso tvarka, todėl kilęs ginčas dėl nukentėjusiosios J. G. patirtos žalos gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (LAT Nr. 2K-475/2009).

Administracinių nusižengimų teisenoje, kaip ir baudžiamojoje teisėje, ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, jog abejonės aiškinamos kaltinamo asmens naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų visumos įrodymų vertinimu, nes kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.

Šiuo atveju teismas, įvertinęs nustatytas ir aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad M. V. administracinio nusižengimo bylose nesurinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, pakankamų padaryti neginčijamą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad jis yra kaltas padarius ANK 108 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Todėl skundžiamame nutarime padaryta išvada dėl M. V. kaltės yra nepagrįstos, kas sudaro pagrindą panaikinti nutarimus ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenas, nes jo veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-591-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną M. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.