Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorės Ivetos Galkevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1506-1150/2022 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S. kaltinama tuo, kad mušdama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai J. S., o būtent: ji, 2022 m. spalio 13 d. apie 23.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 2,21 promilių girtumas, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tualete, konflikto metu tyčia delnu sudavė vieną smūgį dukrai J. S. į dešinį skruostą, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamoji A. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu ir vietoje vieną kartą delnu sudavė dukrai į dešinį skruostą. Dėl savo poelgio kaltinamoji labai gailisi.

3. Be kaltinamosios prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Nukentėjusioji J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 13 d. apie 23.00 val. kartu su tėvais grįžo į namus. Įvažiavus į kiemą, ji su tėčiu įėjo į namo vidų, o motina liko sėdėti automobilyje. Motina liko sėdėti automobilyje dėl to, kad buvo ant jos supykusi, tačiau dėl ko pasakyti negali. Baigusi kalbėti su tėčiu, nukentėjusioji nuėjo į tualeto patalpas. Motina, pamačiusi, kad tėtis išėjo į garažą, atėjo į tualeto patalpas, kuriomis tuo metu ji naudojosi, ėmė rėkti ir konfliktuoti. Konflikto metu motina nukentėjusiajai trenkė plaštaka per dešinės pusės žandą, nuo smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Motina nuo nukentėjusiosios atstojo, kai į namą grįžo tėtis. Motina viso konflikto metu buvo neblaivi. Nukentėjusioji turi neįgalumą ir nieko nemato, dėl to negali apsiginti, kai yra puolama.

3.2. L. M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra nukentėjusiosios tėtis. 2022 m. spalio 13 d. apie 23 val. grįžo visi trys iš Vilniaus. Liudytojas su dukra nuėjo į namą, o žmona liko automobilyje. Persirengęs nuėjo į katilinę pirmame aukšte, užkurti katilo. Neilgai trukus, paskambino dukra. Atsiliepęs, liudytojas išgirdo triukšmą, riksmą. Parbėgęs į antrą aukštą, kambaryje pamatė konfliktuojančią žmoną su dukra. Kaltinamoji bandė atimti iš dukros telefoną. Paprašęs kaltinamosios išeiti iš kambario ir jai išėjus, paklausė dukros, kas nutiko ir dukra labai susijaudinusi bei verkdama pasakė, kad atėjusi mama vonios-tualeto patalpoje sukėlė konfliktą ir delnu jai sudavė vieną smūgį į veidą. Kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jau keleri metai piktnaudžiauja alkoholiu, todėl šeimoje nuolat vyksta žodiniai konfliktai ir dėl jos keliamo triukšmo yra kviečiama policija. Kaltinamoji nenori gydytis nuo priklausomybės. Anksčiau fizinio smurto atvejų šeimoje nebuvo, tai pirmas kartas. Išorinių sužalojimų ant dukros veido nematė, todėl į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių apžiūrai nevyko, į medikus nesikreipė, žala nepadaryta.

3.3. Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 13 d. buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietą ir pabendravus su nukentėjusiąja bei jos tėvu M. S. nustatyta, kad apie 23 val. namuose, konflikto metu neblaivi A. S. delnu sudavė vieną smūgį dukrai į dešinį skruostą. Nukentėjusioji nurodė, kad ji dėl motinos suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą. Nukentėjusiosios veidas buvo įraudęs, bet išorinių smurto žymių ant veido nesimatė. Nukentėjusioji bendravo susijaudinusi. Smurtu įtariama A. S. dėl konflikto metu suduoto smūgio dukrai prisipažino. Vykstant į minėtą iškvietimą, buvo patikrintas policijos registruojamų įvykių registras, kur nustatyta, kad dėl smurto artimoje aplinkoje minėtu adresu buvo ne kartą kviesta policija, tačiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nenustatyta.

3.4. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Patekus į gyvenamąjį kambarį centre ant baldų sudėti drabužiai, už patalpos dešinėje pusėje esančios sofos lovos ant grindų stovi atidarytas 0,7 l talpos degtinės butelis „Potata“ su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, atidarytas butelis vyno „Alita“, 0,3 l talpos alkoholinio kokteilio butelis ir du tušti 0,2 l talpos degtinės buteliai.

3.5. Iš alkotesterio duomenų teismas nustatė, kad po įvykio kaltinamajai nustatytas 2,21 promilių girtumas.

A. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Prokurorė inkriminuoja kaltinimą A. S., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – dukrai) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajai pagrįstai inkriminuojama už nusikalstamos veikos (fizinio skausmo sukėlimo) padarymą šeimos nariui – dukrai.

6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

7. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji pripažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, liudytojų M. S. bei V. V. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, jog konfliktas kilo tualeto-vonios patalpoje, kurio metu kaltinamoji nesusivaldė ir delnu sudavė nukentėjusiajai į dešinę veido sritį.

8. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi nukentėjusiosios parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, byloje esančiu apžiūros protokolu. Be to, kaltinamajai nustatytas 2,21 promilių girtumas, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

9. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama A. S. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamoji, smurtaudama artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai, o būtent: 2022 m. spalio 13 d. apie 23.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 2,21 promilių girtumas, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tualete konflikto metu tyčia delnu sudavė vieną smūgį dukrai J. S. į dešinį skruostą.

10. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamosios veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamoji padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai.

11. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl A. S. skirtinos bausmės

12. Prokurorė kaltinamajai siūlo paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 paskirti – 6 mėnesių laisvės apribojimą), įpareigojant kaltinamąją dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prokurorė taip pat siūlo kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemones: dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

14. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 19 punktas).

16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – dirbanti, penkerių metų laikotarpyje 5 kartus bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, neteista, duomenų, kad būtų įrašyta į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

17. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinama 1/3, bei bausmės vykdymo metu įpareigojant kaltinamąją toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią ji turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei Vadovaujantis BK 71 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

18. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

19. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajai paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. spalio 13 d. 23.35 val. iki 2022 m. spalio 14 d. 10.50 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 13 d. 23.35 val. iki 2022 m. spalio 14 d. 10.50 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Luminor banke, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.