- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 1-52-175/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-01356-2005-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- L. V., N. M., A. M.
- Nukentėjusysis
- E. Z.
- Advokatai
- Aušra Ručienė, Ramutė Budrytė
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, Laimai Grėbliūnienei, Dianai Zadrauskaitei, Žanetai Misiūnienei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui, Vytautui Gataveckui, kaltinamiesiems L. V., N. M., A. M., jų gynėjams advokatams Aušrai Ručienei, Evaldui Liutkevičiui, Angelei Fominienei nukentėjusiesiems E. Z., jos atstovei advokatei Ramutei Budrytei, M. L., K. K. teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2000-01-28 pagal LR BK 16str. 2d. ir 271str. 2d. šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, nuo bausmės atleistas, teistumas išnykęs, 2004-01-08 pagal LR BK 22str. 1d., 178 str. 2d. laisvės apribojimu vieneriems metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d., 138 str. 1d.;
N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, nedirba, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2002-02-12 pagal LR BK 271 str. 3 d., 1 metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47¹ bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs, 2004-11-23 pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., dvejiems metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d., 138 str. 1d.;
A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas penkis kartus, paskutinį kartą 2005-06-07 pagal LR BK 139 str. 1 d. 3 MGL (375 Lt) bauda, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė subendrinta su 2003-05-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 375 Lt bauda, 2005-09-06 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2005-06-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis ir vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, 2007-06-36 atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d., 138 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. 2005-09-21, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės - baro (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje, kilusio žodinio konflikto su K. S. metu, veikdamas kartu su N. M. ir A. M., bendrais veiksmais, tyčia kojomis ir rankomis sudavė mažiausiai dvidešimt vieną smūgį K. S. į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus, poodines bei minkštųjų audinių kraujosruvas kaktos dešinėje, abiejų akių vokuose, nosies srityje, skruostuose ir žanduose abipus, viršutinėje bei apatinėje lūpose, smakre ir pasmakrėje, abiejų ausų kaušeliuose; minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušio dešinėje, kairėje momeninėje ir smilkininėje srityse, poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas pilvo kairėje ir kairės alkūnės srityje, muštines žaizdas lūpose, skeveldrinius nosikaulių daugybinius dešinio ir kairiojo viršutinių žandikaulių bei dešinio skruostikaulio lūžius, galvos smegenų difuzinį sumušimą, pilvo kairės pusės ir kairės alkūnės srities sumušimus, dėl galvos ir veido sumušimų, pasireiškusių daugybiniais odos nubrozdinimais, poodinėmis bei minkštųjų audinių kraujosruvomis veide ir galvoje, muštinėmis žaizdomis lūpų vidiniuose paviršiuose, skeveldriniais nosikaulių, daugybiniais abiejų viršutinių žandikaulių bei dešiniojo skruostikaulio lūžiais, difuziniu galvos smegenų sumušimu ir trauminiu pabrinkimu, kas komplikavosi kraujavimu į nosiaryklę, kraujo įkvėpimu į trachėją bei bronchus ir uždusimu, dėl ko nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu nužudė K. S., t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1 d.
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2005-09-21, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės - baro (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje, žodinio konflikto su K. S. metu, veikdamas kartu su N. M. ir A. M., bendrais veiksmais, tyčia kojomis ir rankomis sudavė mažiausiai septynis smūgius K. K. į galvą, veidą ir kitas kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, muštinę-paviršinę žaizdą viršutinės lūpos minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, smakre, dešiniame skruoste, kaktoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas dešinio raktikaulio srityje, kakle, tuo tyčia nesunkiai sutrikdė K. K. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 1 d.
N. M. 2005-09-21, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės - baro (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje, kilusio žodinio konflikto su K. S. metu, veikdamas kartu su A. M. ir L. V., bendrais veiksmais, tyčia kojomis ir rankomis sudavė mažiausiai dvidešimt vieną smūgį K. S. į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus, poodines bei minkštųjų audinių kraujosruvas kaktos dešinėje, abiejų akių vokuose, nosies srityje, skruostuose ir žanduose abipus, viršutinėje bei apatinėje lūpose, smakre ir pasmakrėje, abiejų ausų kaušeliuose; minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušio dešinėje, kairėje momeninėje ir smilkininėje srityse, poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas pilvo kairėje ir kairės alkūnės srityje, muštines žaizdas lūpose, skeveldrinius nosikaulių daugybinius dešinio ir kairiojo viršutinių žandikaulių bei dešinio skruostikaulio lūžius, galvos smegenų difuzinį sumušimą, pilvo kairės pusės ir kairės alkūnės srities sumušimus, dėl galvos ir veido sumušimų, pasireiškusių daugybiniais odos nubrozdinimais, poodinėmis bei minkštųjų audinių kraujosruvomis veide ir galvoje, muštinėmis žaizdomis lūpų vidiniuose paviršiuose, skeveldriniais nosikaulių, daugybiniais abiejų viršutinių žandikaulių bei dešiniojo skruostikaulio lūžiais, difuziniu galvos smegenų sumušimu ir trauminiu pabrinkimu, kas komplikavosi kraujavimu į nosiaryklę, kraujo įkvėpimu į trachėją bei bronchus ir uždusimu, dėl ko nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu nužudė K. S., t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1 d.
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2005-09-21, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės - baro (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje, žodinio konflikto su K. S. metu, veikdamas kartu su A. M. ir L. V., bendrais veiksmais, tyčia kojomis ir rankomis sudavė mažiausiai septynis smūgius K. K. į galvą, veidą ir kitas kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, muštinę - paviršinę žaizdą viršutinės lūpos minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, smakre, dešiniame skruoste, kaktoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas dešinio raktikaulio srityje, kakle, tuo tyčia nesunkiai sutrikdė K. K. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 1 d.
A. M. 2005-09-21, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės – baro (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje, kilusio žodinio konflikto su K. S. metu, veikdamas kartu su N. M. ir L. V., bendrais veiksmais, tyčia kojomis ir rankomis sudavė mažiausiai dvidešimt vieną smūgį K. S. į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus, poodines bei minkštųjų audinių kraujosruvas kaktos dešinėję, abiejų akių vokuose, nosies srityje, skruostuose ir žandikauliuose abipus, viršutinėje bei apatinėje lūpose, smakre ir pasmakrėje, abiejų ausų kaušeliuose, minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušio dešinėje, kairėje momeninėje ir smilkininėje srityse, poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas pilvo kairėje ir kairės alkūnės srityje, muštines žaizdas lūpose, skeveldrinius nosikaulių daugybinius dešinio ir kairiojo viršutinių žandikaulių bei dešinio skruostikaulio lūžius, galvos smegenų difuzinį sumušimą, pilvo kairės pusės ir kairės alkūnės srities sumušimus, dėl galvos ir veido sumušimų, pasireiškusių daugybiniais odos nubrozdinimais, poodinėmis bei minkštųjų audinių kraujosruvomis veide ir galvoje, muštinėmis žaizdomis lūpų vidiniuose paviršiuose, skeveldriniais nosikaulių, daugybiniais abiejų viršutinių žandikaulių bei dešiniojo skruostikaulio lūžiais, difuziniu galvos smegenų sumušimu ir trauminiu pabrinkimu, kas komplikavosi kraujavimu į nosiaryklę, kraujo įkvėpimu į trachėją bei bronchus ir uždusimu, dėl ko nukentėjusysis mirė, t.y. nužudė K. S., t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1d.
Be to jis buvo kaltinamas tuo, kad 2005-09-21, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės – baro (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje, kilusio žodinio konflikto su K. S. metu, veikdamas kartu su N. M. ir L. V., bendrais veiksmais, tyčia kojomis ir rankomis sudavė mažiausiai septynis smūgius K. K. į galvą, veidą ir kitas kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, muštinę – paviršinę žaizdą viršutinės lūpos minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, smakre, dešiniame skruoste, kaktoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodine kraujosruvas dešinio raktikaulio srityje, kakle, tuo tyčia nesunkiai sutrikdė K. K. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 1d.
Kaltinamasis L. V. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2005-09-21 buvo namuose, pas jį atėjo broliai M., jį pasikvietė parūkyti. Jiems pasiūlė nueiti į barą (duomenys neskelbtini) išgerti alaus. Jie nuėjo į (duomenys neskelbtini), buvo apie 20.00 val., nusipirko tris butelius alaus. Prisėdo (duomenys neskelbtini) kiemelyje prie staliuko, A. M. pasakė, kad jam gėda sėdėti šiame bare ir nuėjo namo. Bare liko su N. M.. Prie kito staliuko sėdėjo du vyrukai, tą vakarą juos matė pirmą kartą. Nepraėjus keliom minutėm vienas iš vyriškių, kurie sėdėjo už jo paklausė, ar jis nepažįsta ,,A.“. Jis atsakė, kad ne. Po kiek laiko vienas iš vyriškių N. M. pasikvietė prie staliuko ir jo paklausė ,,Kur a.“. N. pasakė, kad gali jam paskambinti, galės su juo pasikalbėti. Tada N. M. grįžo prie staliuko. Vienas iš vyriškių nuėjo prie balto kioskelio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvės kitoje pusėje. Jis taip pat nuėjo į baltą kioskelį nusipirkti cigarečių, kadangi (duomenys neskelbtini) tokių cigarečių nebuvo. Išėjęs iš (duomenys neskelbtini) matė, kaip vyriškis kuris nuėjo prie kioskelio, kažkam skambino. Tarp jų konfliktas nevyko. Matė kaip prie (duomenys neskelbtini) atvažiavo su taksi 3 jaunuoliai. Išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) viduje vyksta kažkoks konfliktas. Atėjęs į (duomenys neskelbtini)“ kiemelį pamatė, kad N. M. sėdi prie savo staliuko, vyresnis vyriškis ir tie trys asmenys, kurie atvažiavo su taksi. Tai K. A. pravarde ,,K.“, S. Jie stovėjo apsupę tą jaunesnį vyriškį baro kiemelyje, koliojosi, kažką aiškinosi. Viskas labai greitai įvyko. Jis pasiėmė nuo staliuko telefoną ir norėjo išeiti iš (duomenys neskelbtini) kiemelio. Jam išeinant iš (duomenys neskelbtini) į barą įeidinėjo K. K. Jam išeinant, pamatė kaip ,,K.“ trenkė nužudytam vyriškiui į veidą ir jis nukrito. Tie kurie stovėjo aplinkui pradėjo spardyti jį, tai A., ,,T.“ ir S. Jis juos žino tik iš matymo. Jam išeinant ir baro kiemelio K. K. jam trenkė į galvą, jis jam trenkė atgal, tuo metu jam kažkas trenkę iš nugaros į galvos sritį ir jie kartu su K. nukrito. Jis atsistojo ir išbėgo. Išbėgęs iš (duomenys neskelbtini) matė, kaip ,,T.“ puolė K., pradėjo jį spardyti. Išgirdęs kaip baro savininkė pradėjo šaukti ,,policija, policija“ pradėjo bėgti į kitus kiemus, kad nesulaikytų policija, kartu su juo bėgo N. M. ir tie kiti trys vaikinai. Jie visi susitiko prie penkiaaukščio namo kampo. Atėjo A. M. ir paklausė kas nutiko. Jis, broliai M. ir tie trys vaikinai nuėjo giliau į kiemus. ,,T.“ pasakė, kad reikia išsiskirstyti. Visi nuėjo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Tie trys vyriškiai nuvažiavo su automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Jie nuėjo link ,, (duomenys neskelbtini)“, jis iškvietė taksi. Jis, A. M., N. M. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie kebabinės. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini) į barą ir vėl susitiko su tais trimis vaikinais. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Susitiko (duomenys neskelbtini) prie kažkokio miškelio, tada jie buvo trise ir buvo kartu ,,T.“ su S. ,,T.“ pasakė, kad jis jam duotų mobilaus ryšio kortelę ir pasakė, kad apie šį įvykį niekam nepasakotų. Išsikvietė taksi ir nuvežė ,,T.“ ir S. į viešbutį. Jie trise nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), o po to į „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį. Paryčiais grįžo namo į (duomenys neskelbtini) ir nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Kadangi tą dieną negalėjo, tai važiavo kitą dieną. (duomenys neskelbtini) buvo savaitę, vėliau grįžo į (duomenys neskelbtini) parduoti automobilį, tada vėl išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Grįžo lyg po dviejų savaičių. Būnant namuose išgirdo laužomas duris, įsiveržė policija ir jį bei A. M. išsivežė. Mano, kad liudytojai G. N., R. N. jį apkalbėjo, nes jau būdami mažamečiai turėjo reikalų su policija. Taip pat nurodė, kad jo pravardė „P.“.
Kaltinamasis N. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2005-09-21 vakare susitiko su L. V.. L. pasiūlė nueiti į (duomenys neskelbtini). Užėjo į barą, nupirko tris bokalus alaus, atsisėdo prie staliuko. Jo brolis buvo su treningais, jis nuėjo persirengti ir pasikrauti telefoną. Jiems besėdint prasidėjo žodinis konfliktas. K. pažinojo, kadangi jis buvo jo kaimynas. Kai prasidėjo konfliktas K. nebebuvo. Prasidėjus žodiniam konfliktui, jų paklausė, kodėl jie juos kolioja. Atsistojo S., jis su juo apsižodžiavo. Jie buvo visiškai girti. S. pradžioje sėdėjo su K., kur K. vėliau nuėjo jis nepastebėjo. L. V. išėjo nusipirkti cigarečių, tai pat iš baro išėjo ir K. S.. Į (duomenys neskelbtini) grįžo nukentėjusysis ir dar trys asmenys, juos iš matymo žinojo. Tarp K. S. ir tų trijų vaikinų įvyko žodinis garsus konfliktas. Iš tų asmenų pažinojo S. ir K., kitų nežino, buvo lyg dar du asmenys, tiksliai pasakyti negali. Nusprendė iš ten pasišalinti. Kiemelyje prasidėjo muštynės, o jis stovėjo jau už tvorelės. Matė kaip vyksta muštynės. K. S. pirmas lyg sudavė K. Jie iš ten pasišalino ir nuėjo į namo kiemą, atėjo jo brolis. Po to pasiskambino taksi ir nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), suvalgė po kebabą. Po to nuvažiavo į centrą, susitiko bare su tais asmenimis. Su jais apie tą įvykį nekalbėjo. Jie trise nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį. Po kelių parų sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini), kai baigėsi pinigai grįžo į namus. Vėliau išvyko į (duomenys neskelbtini). Vėliau buvo sulaikytas. Prie mokyklos vaikų sutikęs nebuvo. Nežino, kodėl liudytojai R. N., G. N. taip šnekėjo, mano, kad gal jiems buvo daromas spaudimas.
Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2005-09-21 jis su broliu N., nuėjo pas L. V., pakalbėjo, parūkė. L. V. pasiūlė nueiti į barą (duomenys neskelbtini)“ išgerti alaus. N. M. nupirko tris bokalus alaus. Šiek tiek ten pabuvo, kažkas iš ten esančių žmonių, kažką pasakė apie antakius. Jam jokių pretenzijų niekas nesakė. Jis nuėjo iki namų. Po kiek laiko išėjo į laiptinę parūkyti, per laiptinės langą pamatė, kad ant salelės susibūrę daug žmonių. Išėjo į lauką, stovėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo. Prie jo priėjo L. V. ir N. M., prie jų dar priėjo keli vaikinai. Vėliau važiavo į (duomenys neskelbtini) prie kebabinės. Centre jie kažką susitiko, kalbėjosi, iš Centro važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį. Viešbutyje pabuvo iki ryto. Vėliau važiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) prabuvo apie dvi savaites. Po kelių savaičių, buvo pas L. V., kažkas pradėjo belsti į duris. Tie vyrai išlaužė duris ir juos išvežė į policiją. Pačių muštynių nematė, konflikto tarp jo ir K. S. bei K. K. nebuvo.
Nukentėjusioji E. Z. paaiškino, kad 2005-09-21 pas ją į namus atėjo čigonas ir pasakė, kad jos sūnus negyvas. Atėjo kaimynas K. K. ir pasakė, kad sūnų užmušė (duomenys neskelbtini). Ji nubėgo į (duomenys neskelbtini), ten buvo daug policijos. Sūnus buvo sutraiškytas, visa tvora buvo aptaškyta krauju. A. ir N. M. buvo kartą mačius pas draugę, ji jai nurodė, kad jie yra jos sūnaus žudikai. Reiškia 4600 Lt ieškinį turtinei bei 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji M. L. paaiškino, kad nužudytasis K. S. buvo jos sugyventinis. Su juo pragyveno aštuonis su puse metų, susilaukė trijų vaikų. 2005-09-21 apie 20.20 val. pas ją atbėgo draugė B.ir pasakė, kad K. mušasi (duomenys neskelbtini). Kai ji pribėgo prie (duomenys neskelbtini) gatvės, jai pasakė, kad K. S. užmuštas. Ji nualpo, kai pabudo K. S. atpažino iš kedų. K. K. žmona sakė, kad jos vyras užspringo krauju, ji valė kraują, guldė ant šono. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis K. K. paaiškino, kad pažįsta K. S.. Ar nužudymo dieną matėsi su K. S. pasakyti negali, nes nepamena, buvo nemažai išgėręs. K. S. jam paskambino ir pasiūlė kartu išgerti. Apie gynybą nebuvo kalbos, jį K. S. pasikviesdavo tik išgerti. Kiek jam buvo suduota smūgių pasakyti negali. Atsijungė po pirmo smūgio. Kas jį mušė ir keliese taip pat nurodyti negali. Civilinio ieškinio nereiškia. Teisėjas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1d. 2p. pagarsina nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas M. P. paaiškino, kad apie įvykį nelabai ką žino. Teisėjas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1d. 2p. pagarsina nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja E. K. paaiškino, kad A. M. iš matymo pažinojo, tačiau nebendravo. Žino kur yra baras (duomenys neskelbtini). Apie įvykį nieko pasakyti negali. Teisėjas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1d. 2p. pagarsina liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas V. R. paaiškino, kad dirbo firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Datos tiksliai nepamena, buvo iškvietimas į barą, paėmė 3 vaikinus, tačiau kur nuvežė nepamena. Vaikinai buvo jauni, tuo metu vairavo automobilį „Opel Zafira“. Buvo pateiktos nuotraukos dėl atpažinimo. Jis atpažino vaikiną, kuris sėdėjo priekyje. Teisėjas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1d. 2p. pagarsina nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas R. N. gim. (duomenys neskelbtini) m. paaiškino, kad apie įvykį nieko neatsimena. Kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą. Jį privertė liudyti kriminalistas, kad jam sumažintų bausmės laiką. Minėjo, kad įtariamieji senai sėdi, reikia duoti parodymus prieš juos. Jam buvo pateikta iš nuotraukų atpažinti asmenis, liepė rodyti pirštu ir nufotografavo. Protokolo jis neskaitė, tik pasirašė. Parodymus jam tyrėja liepė duoti priverstinai. Per tvorą įvykio nematė, nes tuo metu buvo mažas. Teisėjas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1d. 2p. pagarsina liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja E. S. paaiškino, kad praėjo nemažai laiko, todėl ne viską atsimena. Atsimena tik tiek, kad išgirdo triukšmą, nubėgo iki tos vietos. Ji buvo pas mamą kieme (duomenys neskelbtini) gatvėje. Triukšmas buvo bare (duomenys neskelbtini). Nubėgus pamatė gulintį vyriškį, jis buvo be gyvybės ženklų. K. S. pažinojo. Bandė jį kalbinti, tačiau nepavyko. Tą vakarą buvo sumuštas ir jos vyras K. K.. Baro savininkė pasakė, kad jos vyras nubėgo apsiprausti, kadangi irgi buvo visas kraujuotas. Apsiprausęs K. K. grįžo atgal į baro teritoriją. Ji K. S. apvalė veidą. K. S. paskambino jos vyrui prašydamas pagalbos. Jos vyras nežinojo kas juos sumušė. Sakė, kad lauke buvo tamsu. Ji bandė padėti K. S., paprašė baro savininkės drėgno skudurėlio, kad jam apvalyti veidą. Jos vyras apsiprausęs atėjo prie jos ir visą laiką buvo šalia. Jis sakė, kad pats nesuprato, kas įvyko. Sakė, kad pribėgo iš nugaros ir, kad nežino kas ir už ką jį sumušė.
Liudytoja I. R. paaiškino, kad paties įvykio nelabai pamena. Atvyko į įvykio vietą su vairuotoju ir sanitaru R. Pakvietimas buvo kad sumuštas vyras ir jis kriokia. Tačiau jiems atvykus jis jau buvo negyvas. Visi smūgiai buvo į galvos sritį. Konstatavo mirtį. Šalia buvo moteriškė, kuri sakė, kad ką tik kvėpavo. Po kiek laiko atėjo mama ir sugyventinė, kuri nualpo. Motinai ji suleido raminamųjų. Nukentėjusysis gulėjo baro vidinėje pusėje prie pat tvoros. Kokia poza jis gulėjo, nepamena. Tvora prie baro buvo aukšta, maždaug iki peties. Ji padaryta lyg iš medžių. Nežino ar per tvorą persimato. Nepamena ar įvykio vietoje buvo vaikų. Teisėjas vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. 2 p. perskaito liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas R. N. paaiškino, kad paties įvykio nematė. 2005 m. jo vaikai R. ir G. buvo mažamečiai. Policijoje nedalyvavo kai jie buvo apklausiami, teisme nedalyvavo taip pat. Su policija bendraudavo žmona, kadangi jis dirbo. G. ir R. tuo metu aukšti nebuvo. Žino kur yra baras (duomenys neskelbtini). Jam sūnus yra sakęs, kad jiems reikėjo pasirašinėti kažkokius popierius, jis sakė, kad jų net ten nebuvo. Tai jam sakė G. 2005 m. gyveno (duomenys neskelbtini), tuo metu girdėjo, kad sumušė žmogų, daugiau nepamena. Teisėjas vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. 2 p. perskaito liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas G. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. paaiškino, kad 2005 jam buvo 12 metų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, viską melavo, nes jam taip sakė kalbėti pareigūnai. L. V. tai ne tas asmuo, kuris pravarde ,,P.“. Juos gąsdino žmogžudyste. Jie kalbėjo bet ką, sukūrė panašią istoriją su broliu ir S. Derino istoriją, kad greičiau paleistų iš policijos. Jiems įtariamuosius nurodė ir liepė apie juos kalbėti. Nuo (duomenys neskelbtini) gyveno per porą namų. Apie žmogžudystę, kažkas pasakė iš vaikų, kas sakė nepamena. Jis to įvykio nematė. Teisėjas vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. 2 p. perskaito liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas R. V. paaiškino, kad ėjo pro degalinę, sutiko pažįstamą K., pavardės nepamena. Degalinėje K. vartojo alkoholį, prisėdo ir jis. Jis jam pasiūlė nueiti į barą, (duomenys neskelbtini) išgerti alaus. Į barą nuėjo dviese. Priešais juos sėdėjo vaikinai. K. paklausė vieno iš jų : ,,Atsimeni matėmės“. Jis tų vaikinų nepažinojo. K. nuėjo nupirkti iš kiosko alaus, o jis liko bare. Vėliau atėjo draugas L.. Pasigirdo už tvoros, kad renkasi kažkokie vaikinai, kad prasidėjo kažkoks tampymasis tarp K. ir tų vaikinų. L. pasakė, kad einam iš čia pas jo draugą ir jie išėjo, o K. ten ir liko. Tą vakarą daugiau jo nematė. Bare tvora maždaug 170 cm, tankiai supinta iš ,,lyštvelių“, per ją sunkiai kas matytųsi iš gatvės pusės. Paties įvykio nematė ir jame nedalyvavo. K. S. kur buvo tuo metu, kai jie išėjo, nepamena. Teisėjas vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. 2 p. perskaito liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja B. Š., paaiškino, kad tuo metu, kai atbėgo trys vaikinai, buvo bare, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie (duomenys neskelbtini) gatvėje sėdo į taksi ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kalno, tiksliai nepamena. Teisėjas vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. 2 p. perskaito liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas T. R. paaiškino, kad 2005-09-21 vyko į iškvietimą kartu su daktare R. Važiavo į barą (duomenys neskelbtini). Jau įvykių nebepamena. Teisėjas vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. 2 p. perskaito liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas L. N. paaiškino, kad 2005 m. gyveno (duomenys neskelbtini). R. ir G. N. pažinojo, pažinojo ir E. S., jie jo draugai. Gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo laiku apie barą (duomenys neskelbtini) žinojo. Apie nužudytą asmenį bare nežino. Yra matęs ten stovinčią greitąją, daugiau nieko nematė. Ar buvo su broliais tikrai nepamena, nes buvo mažas. Jis nematė tokio įvykio gyvenime, kad būtų nužudytas asmuo. Broliai N. apie nužudymą jam nėra pasakoję, brolių M. nepažįsta, asmens pravarde ,,P.“ nepažįsta taip pat.
Liudytoja J. P. paaiškino, kad ji yra IĮ (duomenys neskelbtini) savininkė. 2005-09-21 buvo vakaras, ji užsidarinėjo barą. Ji išgirdo triukšmą ir trenksmą į sieną. Išbėgo į kiemo vidurį, per vijoklius pamatė, kad vyksta muštynės baro kiemelyje. Kas mušėsi pasakyti negali. Ji matė tik šešėlius. Paskambino policijai ir pranešė, kad vyksta muštynės. Po to atsirakino duris ir įbėgo į baro kiemelį. Kiemelyje pamatė vyruką be gyvybės ženklų, atbėgo dar vienas jaunuolis. Atvažiavo greitoji, o tik po to policija. Buvo tamsu , apšvietimas tik nuo gatvės. Kai išėjo į kiemelį buvo tik tas gulintis žmogus, kitų asmenų nebuvo. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės buvo ,,žagarėlių“ tvora. Ten lazdyno mediena. Jei prie pat priėjus tvoros tai galima matyti, ji buvo apie 1,5 m aukščio. Sumuštą asmenį ji žinojo, kad jis vardu K. Bare tuo metu lankytojų nebebuvo. Iš tolo pro tvorą nieko nesimato. Iš kitos gatvės pusės tikrai per tvorą nesimato kiemelio, nebent asmenų galvos galėjo matytis. Priėjus prie pat matydavosi pro tvorą. Kiek jaunuolių mušėsi ji nematė. A. ir N. M. buvo (duomenys neskelbtini), jie buvo dienos metu, o vakare ar buvo nepamena. Kaltinamieji matyti visi trys, jie užeidavo retai į (duomenys neskelbtini). Pas ją kiemelyje 10 vaikinų nelabai tilptų.
Liudytoja R. U. paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini). 2005-09-21 pas ją atbėgo E. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) užmuštas žmogus, kad pabėgo jaunuoliai, kurie įsėdo į taksi. Kai pabaigė darbą, kitiems darbuotojams liepė užsidaryti duris. Taksi automobilį matė, tik nežino ar ten jie buvo, ar ne. E. atbėgo su draugais. Jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) užmušė žmogų. Sakė, kad buvo trys vaikinai, nesakė, nei vardų nei pavardžių. Vienas iš tų vaikinų buvo su kapišonu. Ji jų veidų nematė. Buvo trys vaikinai. Daugiau jai E. nieko nepasakė. Tų mažų berniukų buvo daug.
Liudytoja R. S., paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja. Ji vyko procesinių veiksmų atlikimui su R. N., su ja kartu buvo tyrėjas A. K.. Pas jį vyko kelis kartus, vyko apklausa ir parodymai atpažinti. G. N. apklausinėjo ji. Apklausiant nepilnametį visada dalyvauja nepilnamečių specialistas. Parodymai surašyti iš jo žodžių. Kokias aplinkybes jis pasakojo, ji nepamena. Viskas kas surašyta taip ir buvo. Jis parodymus davė sava valia. Kiti asmenys apklausti taip pat. Operatyvinis darbuotojas dalyvavo, kadangi jie kartu važiavo į izoliatorių. Jis jokios įtakos neturėjo, apklausinėjo ir apklausą vykdė ji. Operatyvinis darbuotojas ją tik nuvežė apklausti.
Liudytoja A. J. paaiškino, kad jai apie įvykį papasakojo L. V. močiutė J. V.. Tačiau ji netikėjo, kad taip galėjo atsitikti. Pažinojo ir K. S.. Daugiau nieko negali pasakyti. Apie įvykį nieko nežino.
Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinėje. Paie įvykį nieko nepamena, nes praėjo daug laiko. Teisėjas vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. perskaito liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 1d.
Nors kaltinamieji L. V., N. M., A. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 1d. padarymo kaltais neprisipažino, jų kaltę patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji L. V., N. M., A. M. nužudė K. S..
Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų, (duomenys neskelbtini), pastato kieme, buvo apžiūrėtas nužudytojo K. S. lavonas, rasti ir paimti pirštų pėdsakai, buteliai , nuorūkos, paimtas telefonas Nokia 3310 (1t. b.l. 8-17, 118).
Iš 2006-03-10 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas Nokia 3310 (1t. b.l. 32).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. S. mirties priežastis galvos ir veido sumušimas, pasireiškęs daugybiniais odos nubrozdinimais, poodinėmis bei minkštųjų audinių kraujosruvomis veide ir galvoje, muštinėmis žaizdomis lūpų vidiniuose paviršiuose, skeveldriniais nosikaulių, daugybiniais abiejų viršutinių žandikaulių bei dešiniojo skruostikaulio lūžiais, difuziniu galvos smegenų sumušimu ir trauminiu pabrinkimu. Tai komplikavosi kraujavimu į nosiaryklę, kraujo įkvėpimu į trachėją bei bronchus ir uždusimu (1t. b.l. 23-31).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2005-09-28 buvo pateikti K. S. drabužiai: striukė, kelnės, megztinis, sportiniai batai (1t. b.l. 40).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pirštų pėdsakai, išryškinti ir nukopijuoti ant pateiktų daktiloplokštelių tinka asmens identifikavimui (1t. b.l. 45-47 ). Įvykio vietoje palikti rankų pėdsakai pagal ADIS duomenis atitinka L. V. rankų pėdsakams (1t. b.l. 64-65).
Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro pranešimo matyti, kad trys rankų pirštų pėdsakai palikti įvykio vietoje- (duomenys neskelbtini), yra palikti N. M. rankų pirštais (1t. b.l. 48).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad rankų pėdsakas nukopijuotas įvykio vietos apžiūros metu paliktas L. V. dešinės rankos smiliaus piršto atspaudu (1t. b.l. 60-63).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ant butelio gautas mišrus DNR profilis, kurio pagrindinis profilis priklauso A. M., o papildomas sutampa su vyriškos lyties asmens DNR profiliu (1t. b.l. 73-80).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant K. S. striukės rasta K. S. kraujas su 99,999999999999 % tikimybe (1t. b.l. 83-91).
Kaip matyti iš liudytojo R. N. gim. (duomenys neskelbtini) m. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad 2005-09-21 apie 21-21.30 val. jis su dviem savo draugais L. N. ir E. S. ėjo kiemais iki (duomenys neskelbtini) g. Jie atsidūrė priešingoje gatvės pusėje prieš barą (duomenys neskelbtini). Tuo metu jau buvo tamsus paros metas, o prie baro (duomenys neskelbtini) degė šviesos ir visas baras buvo apšviestas. Iš baro pasigirdo kaip šaukė žmogus. Jis šaukė „žmonės gelbėkit“. Tada E. S. perbėgo per (duomenys neskelbtini) g. ir nuėjo prie baro tvoros pažiūrėti kas ten vyksta. Nubėgęs jis jiems pasakė, kad bare vyksta muštynės. Jis vienas iš priešingos gatvės pusės stebėjo muštynes. Nuo muštynių jis buvo 10 m. atstumu. L. N. nuo jo pasitraukė ir kažkur už akmens pasislėpė. Jis tų muštynių nematė. Jis pamatė, kad bare prie tvoros guli vienas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, jo tėčio draugo draugas K. Jį buvo apstoję trys jaunuoliai ir mušė rankomis. Ant rankų jie buvo užsidėję metalinius daiktus vadinamus kastetais. Jaunuoliai atrodė sekančiai: apie 18-20 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo. Vienas vaikinas buvo apsirengęs juodos spalvos treningu, apsiavęs baltos spalvos kedais. Kitas jaunuolis buvo apsirengęs mėlynos spalvos džemperiu su kapišonu, apsiavęs juodos spalvos kelnėmis, dėvėjo baltos spalvos kedais. Trečias jaunuolis buvo apsivilkęs juodos spalvos džemperį su kapišonu, apsiavęs juodos spalvos kelnėmis, dėvėjo baltos spalvos kedus. Tas jaunuolis ant veido kairės pusės turėjo raudonos spalvos randą. Jis buvo iš jų trijų aukščiausias. Iš tų trijų jaunuolių jis galėtų atpažinti tik asmenį, kuris turėjo ant veido randą. Jis jį įsidėmėjo ir atpažintų iš veido bruožų. Kitų dviejų jaunuolių jis neatpažintų. Vaikinai, kurie dėvėjo džemperius su kapišonais turėjo ant rankų kastetus. Visi trys vaikinai mušė gulintį K. rankomis su kastetais ir spardė kojomis. Vaikinai pagrinde smūgiavo K. į galvą, gali būti, kad jie kiekvienas K. sudavė ne mažiau 5 smūgius. Jie šį įvykį stebėjo 3-4 m. atstumu. Viskas truko gal apie 1-2 minutes. Kiek jis pastebėjo bare daugiau pašalinių žmonių nebuvo. Tuo metu kai jie stebėjo šį įvykį jis nepastebėjo, kad kas nors būtų iš pašalinių asmenų atėjęs į barą ir tą asmenį būtų mušę tie patys vaikinai. Be to, jis taip pat nepastebėjo ar be K., dar būtų sumuštas vienas vyriškis ir jis kur nors gulėtų. Po to trys vaikinai išbėgo iš baro (duomenys neskelbtini), perbėgo (duomenys neskelbtini) g. ir vaikinas, kuris buvo su randu ant veido nubėgo link bažnyčios pusės, kitas vaikinas su kapišonu nubėgo link (duomenys neskelbtini) vid. m-los, o trečias vaikinas nubėgo link pašto. Jie visi keturi nutarė pasekti vaikiną kuris buvo smėlynu džemperiu su kapišonu. Jie jį nusekė prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Prie mokyklos jie visi trys susitiko jo brolį G. N.. Ten jis būdamas su MRT skambino. Kaip suprato jis ieškojo savo draugų. Greitai už 5 min. tie patys 2 vaikinai, kurie mušė K. atbėgo prie mokyklos. Jie atėjo jau pasikeitę savo rūbus, vaikinas su randu dėvėjo juodos spalvos aptemptą bliuzoną, apsiavęs baltos spalvos kelnes, dėvėjo juodos spalvos kedais, tas vaikinas, kuris buvo be kapišono dėvėjo rudos spalvos odinę striukę, apsiavęs baltos spalvos treninginėmis kelnėmis, dėvėjo tais pačiais baltais batais. Kai jie visi trys susirinko prie mokyklos, vaikinas kuris buvo be kapišono pasakė jiems, kad prie baro „(duomenys neskelbtini)“ atvyko dvi GMP mašinos. Už keleto sekundžių prie trijų vaikinų pribėgo jam pažįstami du vaikinai broliai N.ir A. gyv. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, žino tik tiek, kad jie kažkada bendravo su jo vyresniuoju broliu P. N.. Du broliai trims jaunuoliams padavė kažkokį tai maišelį. Po to vaikinas su mėlynos spalvos džemperiu su kapišonu skambino MRT. Kiek suprato skambino į taksi firmą ir kvietė taksą. Jis savo draugams pasakė, kad jis kviečia savo pažįstamą taksi vairuotoją. Kai jis kvietė taksi, tai pasakė jam atvykti prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Po to broliai N. ir A. pamatė juos ir prie jų priėjo bei pasakė, kad mes ką matėme niekam nepasakotumėm ir už tai mums davė visiems po vieną cigaretę ir po to broliai nuėjo. Tie trys jaunuoliai nuėjo (duomenys neskelbtini) g. link „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau jie tų vaikinų nesekė, o nuėjo namo. Apie šį įvykį jis namuose papasakojo savo broliui P., o po to savo tėčiui ( T. 1, b.l. 178-179).
Iš 2010-12-30 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas R. N. gim. (duomenys neskelbtini) nurodė iš esmės tas pačias nusikalstamos veikos aplinkybes, kurias nurodė apklaustas iškart po nusikalstamos veikos padarymo ( T4, b.l. 151-154).
Kaip matyti iš nepilnamečio liudytojo R. N. gim. (duomenys neskelbtini) m. 2011-02-17 apklausos protokolo pas ikiteisminio tyrimo teisėją, liudytojas nusikaltimo padarymo aplinkybes nurodė analogiškai kaip ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2005-09-23 netrukus po nusikalstamos veikos padarymo bei 2010-12-30 kai buvo apklaustas papildomai ( T. 4, b.l. 177-179).
Iš 2011-01-04 asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo liudytojas R. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. atpažįsta asmenis, N., A. ir vaikiną pravarde „p.“, kaip asmenis, kurie 2005 m. rugsėjo mėn. bare (duomenys neskelbtini)“ sumušė žmogų, kurį jis pats matė. Nurodo ir suduotų smūgių skaičių, kuriuos sudavė kiekvienas iš kaltinamųjų ( T. 4, b.l. 155-161).
Iš liudytojo R. N. gim. (duomenys neskelbtini) m., 2011-03-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas nurodo analogiškas aplinkybes kaip ir 2005-09-21, 2010-12-30 apklausose, 2011-02-17 apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei 2011-01-04 asmens atpažinti pagal jo nuotrauką metu.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytas R. N. gim. (duomenys neskelbtini) m. visus parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją paneigė ir nurodė, jog juose užrašyta neteisybė. Tokius parodymus jį privertė duoti pareigūnai bei neatsimena aplinkybių ką pasakojo tėvui, broliui iškart po įvykio. Nurodė, kad įvykio metu buvo 10 metų amžiaus ir žemo ūgio, todėl realiai įvykio matyti negalėjo.
Kaip matyti iš nepilnamečio liudytojo G. N. 2005-09-23 apklausos protokolo jis nurodė, jog 2005-09-21 apie 21-21.30 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos. Būdamas prie mokyklos jis pastebėjo kaip ten atbėgo vienas vaikinas apie 18-20 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo mėlynos spalvos džemperį ir avėjo juodos spalvos kelnėmis. Jis buvo apsiavęs baltos spalvos kedais. Greitai prie jo priėjo jo brolis R. su savo draugais L. N. ir E. S.. Pastarieji jam pasakė, kad bare (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas vyriškis ir šis jaunuolis tame įvykyje dalyvavo. Jis girdėjo, kaip vaikinas, kuris buvo apsirengęs su mėlynos spalvos džemperiu skambino kažkam ir klausinėjo ar jie jau persirengė ir klausė ar jie nepastebėjo policijos. Už kelių minučių prie to vaikino priėjo jo brolio P. draugai A. ir N. A. to vaikino paklausė „atsinešė“, vaikinas atsakė „jo“. Po to už 5 min. atėjo dar du vaikinai, vienas iš jų buvo su randu ant veido kairės pusės, jis buvo apsirengęs tamsios spalvos sportiniais marškinėliais ir melsvos spalvos džinsinėmis kelnėmis ir dėvėjo juodos spalvos batais, kitas jaunuolis, buvo apsirengęs šviesiai rudos spalvos striuke, juodos spalvos kelnėmis, šviesios spalvos kedais. Vaikinas su mėlynos spalvos džemperiu padavė A. maišelį, o pastarasis jam padavė pinigus. Kiek pinigų padavė ir kas buvo maišelyje jis nematė. Po to vaikinas su mėlynos spalvos džemperiu su kapišonu skambino MRT. Kiek suprato skambino į taksi firmą, kvietė taksą. Jisai savo draugams pasakė, kad aš kviečiu savo pažįstamą taksi vairuotoją. Kai jis kvietė taksi, tai pasakė jam atvykti prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Po to broliai N. ir A. pamatė juos ir prie jų priėjo bei pasakė, kad ką jie matė niekam nepasakotų ir už tai jiems davė visiems po vieną cigaretę ir po to broliai nuėjo. Tie trys jaunuoliai nuėjo (duomenys neskelbtini) link „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau jie tų vaikinų nesekė, o nuėjo namo. Apie šį įvykį jis namuose papasakojo savo tėvams( T. 1, b.l. 180-181).
Iš 2006-06-06 nepilnamečio liudytojo G. N. apklausos protokolo pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad liudytojas aplinkybes, kurios jam žinomos dėl nusikalstamos veikos nurodė analogiškai kaip ir pirminėje apklausoje iškart po įvykio ( T1, b.l. 185-187).
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas G. N. visus parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją paneigė ir nurodė, jog juose užrašyta neteisybė. Pirminės apklausos metu jam, jo broliui ir E. S. policijos pareigūnai liepė susitarti ką kalbėti, ką jie ir padarė, kad būtų greičiau paleisti iš policijos. Kokius parodymus davė iškart po įvykio, nesuvokė. Apie kuriuos asmenis kalbėti, jam nurodė pareigūnai. Ikiteisminio trimo metu duoti parodymai yra išgalvoti. Žino, kad melavo, tačiau būtent ką melavo, nepamena.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad liudytojai R. N. ir G. N. tiek iškart po įvykio, tiek praėjus nemažam laiko tarpui davė nuoseklius ir vienodus parodymus, o juos pakeitė piktybiškai, tik teisminio nagrinėjimo metu, taip klaidindami teismą bei siekdami palengvinti kaltinamųjų padėtį prieš įstatymą. Liudytojų teiginius, jog ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus jiems buvo daromas psichologinis spaudimas, jie buvo gąsdinami paneigė liudytoja R. S.. Tokių aplinkybių teismas byloje nenustatė. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų R. N., G. N. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. nurodė, jog 2005-09-21 apie 21-21.30 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos. Prie mokyklos jis buvo nuėjęs su savo draugais R. ir G. N. bei L. N.. Būdamas prie mokyklos jis pastebėjo kaip ten atbėgo vienas vaikinas apie 18-20 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo mėlynos spalvos džemperį su kapišonu ir avėjo mėlynos spalvos kelnėmis. Juos pamatęs vaikinas jiems papasakojo, kad tik ką neseniai prie baro (duomenys neskelbtini) jis su savo draugais sumušė apie 10 vaikinų ir sumušė bare dar vieną vyriškį. Po to, prie šio vaikino atėjo dar du nepažįstami vaikinai. Tada jie nuo jų jau stovėjo atokiau ir apie ką kalbėjo, jis šito negali pasakyti. Dar po kažkurio laiko atėjo kažkokia tai mergina. Ta mergina vaikinui su mėlynos spalvos džemperiu perdavė pinigų. Po to vienas iš dviejų atėjusių vaikinų skambino MRT. Kaip jis suprato, kad jis skambino kažkokiam tai asmeniui, kuris vairuoja automobilį, nes jis aiškino, kad reikia atvažiuoti prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Tie du vaikinai, kurie vėliau atėjo prie mokyklos buvo apsirengę: vienas tamsios spalvos sportiniais marškinėliais ir melsvos spalvos džinsinėmis kelnėmis ir dėvėjo juodos spalvos batais, kitas jaunuolis, buvo apsirengęs šviesiai mėlynos spalvos sportiniais marškinėliais, juodos spalvos kelnėmis. Ar nors vienas iš jų ant veido turėjo randą jis šito pasakyti negali, nes to neįsidėmėjo. Jei tuos jaunuolius jis pamatytų gal ir atpažintų pagal veido bruožus. Susiskambinę trys vaikinai nuėjo link „(duomenys neskelbtini)“. Tada broliai N. nuėjo, o jis su L. N. nusekė paskui tris jaunuolius. Prieš tai prie jų priėjo vaikinas su mėlynos spalvos džemperiu ir pasakė, kad tai ką mes iš jų išgirdome niekam nesakytume, nes priešingu atveju jie mus sumuš ir už tai dar mums davė 3 cigaretes. Jis su L. N. ėjo pro kavinę (duomenys neskelbtini). Ten ant žemės pastebėjo, kad guli vyriškis, kaip suprato negyvas, nes jis buvo uždengtas užtiesalu. Jis su L. toliau sekė tuos tris jaunuolius. Sekant jie buvo pasiėmę pagalius. Kai jie su L. nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“, tai ten jie sutiko barmenę, kuri juos su L. varė namo. Prieš tai jie jai pasakė, kad sekė tris jaunuolius, kurie bare (duomenys neskelbtini) mirtinai sumušė žmogų ( T. 1, b.l. 188-189).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. nurodė, jog 2005-09-21 apie 21val. 30 min. į namus grįžęs sūnus R. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bare vyko muštynės, kurių metu trys jauni vyriškiai mušė vyresnius. Taip pat paminėjo vardus N. ir A. (T. 1, b.l. 176-177). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas parodė, jog nepamena ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, nes praėjo daug laiko.
Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad liudyti gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis). Vadinasi, liudytojas baudžiamajame procese yra asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus. Klausimą, ar liudytojo parodymai laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatymą įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuos duomenis turi būti galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 3, 4 dalys). Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta, kad norint pripažinti įrodymais liudytojų parodymus, juos reikia pagrįsti kokiais nors kitais įrodymais, kartu šis įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio pagrįsti vien tik liudytojo parodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais (BPK 301 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus (BPK 79 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato amžiaus ribos, nuo kada asmuo gali ar nebegali būti šaukiamas kaip liudytojas. Prireikus liudytoju gali būti ir mažamečiai vaikai, jeigu jie sugeba suvokti bylai svarbius reiškinius ir duoti apie juos teisingus parodymus.
Teismas pažymi, jog visi tuo metu buvę nepilnamečiai liudytojai apklausti kaip to reikalauja įstatymas dalyvaujant vaikų teisių tarnybos atstovui. Todėl teismas jais netikėti ir jų parodymų nevertinti neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog liudytojas R. N. apklaustas tiek iškart po įvykio, tiek praėjus gana ilgam laiko tarpui nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes. Ir nors jis konkrečiai neįvardija, jog kaltinamieji spardė būtent K. S., tačiau teismas tokią išvadą daro įvertinęs nukentėjusiojo K. K. parodymus, specialisto išvadą. Išanalizavus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog vertinant sužalojimų nebuvimą nugariniuose kūno paviršiuose, labiausia tikėtina, kad K. S. buvo mušamas gulintis. Taip pat iš minėtos išvados matyti, jog visi sužalojimai padaryti su didele jėga kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, t.y. galėjo būti padaryti spiriant batu apauta koja ar smūgiuojant kitu sunkiu daiktu. Todėl teismas daro išvadą, jog liudytojas R. N. matė būtent spardomą K. S., o ne kitą asmenį.
Įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio pagrįsti asmenų, kuriems nėra sukakę 18 metų amžiaus, parodymais. Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta, kad, norint pripažinti įrodymais nepilnamečių liudytojų parodymus, juos reikia pagrįsti kokiais nors kitais įrodymais, kartu šis įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio pagrįsti vien tik nepilnamečio liudytojo parodymais.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. P. patvirtino, kad sienelė, kuria aptvertas baro (duomenys neskelbtini) kiemelis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės aptverta „žagarėliais“, apie 150 cm. aukščio. Priėjus prie pat tvoros kas vyksta kieme matyti galima. Tokiu būdu tai neginčytinai patvirtinami liudytojo R. N. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog įvykį matė būtent per tvoros plyšį, o ne nuo gatvės.
Apklaustas 2005-10-18 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. V. nurodė, jog K. S. kartu su trimis vaikinais, kurie į barą (duomenys neskelbtini) atvyko taksi automobiliu spardė ir N. M. ( T 2., b.l. 117-118). Tuo tarpu apklaustas 2006-03-15 ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis L. V. nurodo, kad nukentėjusįjį spardė tik „K“, „T“ ir „S“. Nurodė, kad pirminėje apklausoje šių asmenų nepaminėjo, nes bijojo fizinio susidorojimo (T. 2, b.l. 120-122).
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas įtariamuoju 2007-11-17 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. M. apie jokius atvykusius svetimus asmenis nenurodo (T. 2, b.l. 184-185), apklaustas 2008-02-14 nurodo, kad K. S. mušė K, „S“ ir kitas vaikinas, kurio nei vardo nei pavardės nežino ( T. 2, b.l. 186-187). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis N. M. nurodo, kad K. S. mušė K, „S“, kiti du asmenys. Jis tuo metu jau buvo išėjęs iš baro kiemo ir stovėjo už tvorelės ir matė kaip vyksta muštynės.
Apklaustas įtariamuoju 2005-10-18 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. nurodė, kad baro kiemelyje matė stovinčius penkis asmenis, kad ten vyko muštynės. Baro kieme bevykstant muštynėms tarp šių penkių asmenų buvo jo brolis N. M., L. V., taip pat „K“ ( T. 3, b.l. 121-122). 2008 04 08 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodo, kad po įvykio jiems einant kartu su N. M. ir L. V. link 12 vidurinės mokyklos sutiko nepilnamečius vaikus ir davė jiems parūkyti ( T. 2, b.l. 67-68).
Kaltinamųjų kaltę iš dalies patvirtina E. S., L. N. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismas jais tiki ir vadovaujasi, nes jie neprieštarauja nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms.
Gynybos versija, jog nepilnamečio liudytojo R. N. 2011-02-17 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu darytas garso įrašas su pastaba, jog „garso įraše dėl techninių priežasčių neužfiksuota apklausos pradžia iki liudytojo žodžių apie visų trijų asmenų atpažinimą iš nuotraukų“ nedaro šio liudytojo apklausos neteisėta, o šį protokolą neturintį įrodomosios vertės, niekiniu pripažinti nėra pagrindo (T. 4, b.l. 177-179).
Nepilnamečiai liudytojai G. N., R. N. tuoj po įvykio gana detaliai nurodė kaltinamųjų tolimesnius veiksmus, jų aprangą. Kad buvo atvažiavę pašaliniai asmenys, kas jie tokie nepatvirtino nei baro savininkė J. P., nei nukentėjusysis K. K., nei nepilnamečiai liudytojai. Kaltinamieji tik vėlesnėse apklausose bei atliekant įrodymų tyrimą teisme, iškėlė versiją, kad nukentėjusįjį K. K. ir nužudytąjį K. S. mušė „T“, „K“, „S“.
Taigi visų kaltinamųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nėra nuoseklūs. Jie skiriasi esminėse įvykio aplinkybėse ir teismas tai vertina kaip kaltinamųjų siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už jų padarytą nusikalstamą veiką bei teismo klaidinimą ir atvirkščiai - nepilnamečių liudytojų parodymai nuoseklūs, išskyrus duotus teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamųjų parodymais teismas tiki tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir faktinėms bylos aplinkybėms, nepilnamečių liudytojų parodymais vadovaujasi pilnai.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad kaltinamieji L. V., N. M., A. M. suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę (suduodami smūgius, spardydami), numatė, kad naudodami smurtą gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Teismo nuomone nusikalstama veika padaryta veikiant kaltinamiesiems netiesiogine apibrėžta tyčia, nes kaltininkai numatė galimybę atsirasti bet kuriam iš kelių galimų jo nusikalstamos veikos padarinių ( nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymai ar mirtis), tačiau tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo.
Bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Šiuo atveju, kadangi tai darė keli kaltinamieji kartu, tokiu būdu jie visi yra nusikaltimo vykdytojai.
Tokiu būdu kaltinamųjų N. M., A. M., L. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1d. pilnai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 138 str. 1d.
Kaltinamieji L. V., A. M., N. M. buvo kaltinami tuo, kad 2005-09-21, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės - baro (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje, žodinio konflikto su K. S. metu, veikdami bendrai, bendrais veiksmais, tyčia kojomis ir rankomis sudavė mažiausiai septynis smūgius K. K. į galvą, veidą ir kitas kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, muštinę-paviršinę žaizdą viršutinės lūpos minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, smakre, dešiniame skruoste, kaktoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas dešinio raktikaulio srityje, kakle, tuo tyčia nesunkiai sutrikdė K. K. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Teisminio nagrinėjimo metu šis kaltinimas nepasitvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji A. M., N. M. dėl šios nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino ir neigė, kad mušė K. K.. Kaltinamasis L. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu dėl šios nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Tačiau nurodė, kad K. K. sudavė tik vieną smūgį. Kaip matyti iš M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojimai K. K. padaryti kietu buku daiktu septynių trauminių poveikių pasekoje ( T. 1, b.l. 133-134). Nukentėjusysis K. K. nenurodo, kuris iš kaltinamųjų jam sudavė smūgius, nes to nepastebėjo. Nurodė, jog buvo girtas ir smulkiau įvykio detalių nepamena. Taip pat jis nenurodo kas aplamai jį sužalojo. Kaltinimo grindžiamų esminių įvykio aplinkybių nepatvirtino ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai R. N., G. N.. Prieštaravimų tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų teismas pašalinti neturi galimybės, todėl laiko, kad kaltinime išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių įrodymų esančių byloje. Vertinant įrodymus turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamųjų neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką.
LR BPK 20 str. 3d. nustatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę turinčią reikšmės bylai spręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Visais atvejais byloje turi būti įrodytos tiriamojo įvykio aplinkybės: laikas, vieta, būdas, įrankiai ir priemonės, padariniai, veiką padaręs asmuo ir kt. LR BPK 20 str. 5d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais byloje darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Taigi teismas daro išvadą, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik kaltinamojo prisipažinimu, kai jo nepatvirtina kiti įrodymai. Teismo išvados gali būti grindžiamos tik pagal teisėjo vidinį įsitikinimą įvertintą patikimų įrodymų visuma. Toks įvertinimas turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Šiuo atveju vien tik kaltinamojo L. V. prisipažinimo nepakanka tam, kad būtų galima padaryti neginčijamą išvadą apie kaltinamojo kaltumą, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu kaltinamieji N. M., A. M., L. V. dėl kaltinimo pagal LR BK 138 str. 1d. išteisintini, LR BPK 303 str. 5d. 2 p. pagrindu, neįrodžius, jog kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji E. Z. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 4600 Lt turtinei žalai atlyginti, solidariai priteisiant jį iš visų kaltinamųjų. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškė 300 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 4600 Lt turtinei žalai atlyginti, priteisiant iš L. V. ir N. M. bei 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, 4600 Lt turtinei žalai atlyginti, priteisiant jį iš A. M..
Nukentėjusiosios E. Z. pareikštas 4600 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nukentėjusioji pateikė jos išlaidas pagrindžiančius dokumentus 1506 Lt sumai. Be to, turtinės žalos dydis mažintinas ir LR Teisingumo ministerijos 2009-11-27 sprendimu „Dėl smurtinių nusikaltimų padarytos žalos kompensavimo avansu“ išmokėta 810 Lt dydžio kompensacija turtinei žalai atlyginti (T. 1., b.l. 115-117). Todėl nukentėjusiajai E. Z. iš visų kaltinamųjų solidariai priteistina 696 Lt turtinei žalai atlyginti.
Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad LR CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).
Nukentėjusioji E. Z. neteko artimo žmogaus – sūnaus. Tai jai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pasekmes, į kaltinamųjų turtinę padėtį, jų amžių, žalą padariusių asmenų kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad nukentėjusiosios E. Z. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas dalinai, iš visų kaltinamųjų solidariai priteisiant 75000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymi, kad nors nukentėjusioji iš kaltinamojo A. M. prašė priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismo nuomone, neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta visų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, todėl ir neturtinę žalą nukentėjusiajai privalo atlyginti visi kaltinamieji solidariai ( BPK 115 str. 1d.).
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, kitas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis L. V. padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl atsižvelgiant į paminėtas ir kitas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. V. paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra šiek tiek mažesnis, negu BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkis.
Kaltinamasis A. M. padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, teisiamas 6 kartą, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl atsižvelgiant į paminėtas ir kitas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra šiek tiek mažesnis, negu BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkis.
Kaltinamasis N. M. padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl atsižvelgiant į paminėtas ir kitas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti N. M. paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra šiek tiek mažesnis, negu BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkis.
Kaltinamiesiems į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.
Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys apie kaltinamųjų L. V., N. M., A. M. ekstradiciją, t.y. pargabenimą iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos. Šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje esančia medžiaga, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų L. V., A. M., N. M. ( LR BPK 103 str. 1d. 6p.)
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ( BK patvirtinto 2000 09 26 įstatymu Nr. VII-1968 redakcija) ir paskirti jam 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013-06-27.
Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2005-10-17 iki 2006-04-18, ir nuo 2011-10-13 iki nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. 2013-06-27.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.
Priteisti iš L. V. Policijos departamentui prie VRM 7024,08 Lt (septynis tūkstančius dvidešimt keturis Lt ir 08 ct ) proceso išlaidų.
L. V. dėl kaltinimo nusikalstama veika numatyta LR BK 138 str. 1d. išteisinti, neįrodžius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5d. 2p.).
Nuteistojo L. V. asmens tapatybės kortelę Nr. 11278964, nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į bausmės atlikimo vietą.
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ( BK patvirtinto 2000 09 26 įstatymu Nr. VII-1968 redakcija) ir paskirti jam 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013-06-27.
Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2005-10-17 iki 2006-04-18 , nuo 2012-05-30 iki nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. 2013-06-27.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.
Priteisti iš A. M. Policijos departamentui prie VRM 4298 Lt (keturis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt aštuonis Lt) proceso išlaidų.
A. M. dėl kaltinimo nusikalstama veika numatyta LR BK 138 str. 1d. išteisinti, neįrodžius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5d. 2p.).
N. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje( BK patvirtinto 2000 09 26 įstatymu Nr. VII-1968 redakcija) ir paskirti jam 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013-06-27.
Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-10-16 iki 2008-02-15.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą.
Priteisti iš N. M. Policijos departamentui prie VRM 2985 Lt ( du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis Lt) proceso išlaidų.
N. M. dėl kaltinimo nusikalstama veika numatyta LR BK 138 str. 1d. išteisinti, neįrodžius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5d. 2p.).
Priteisti iš L. V., N. M., A. M. solidariai E. Z. 696 (šešis šimtus devyniasdešimt šešis) Lt turtinei žalai atlyginti bei 75 000 ( septyniasdešimt penkis tūkstančius ) Lt neturtinei žalai atlyginti.
Daiktinius įrodymus - K. S. drabužius -juodos spalvos striukę, tamsiai mėlynos spalvos kelnes, pilkos-baltos spalvos megztinį, baltos-juodos spalvos sportinius batus saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. Z..
K. S. nagų, plaukų pavyzdžius, R.Š. kraujo pavyzdį, 5 rudo stiklo alaus butelius „Švyturys“ saugomus prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Kompaktinį diskelį, kompaktinę plokštelę CD 1037, vaizdo kasetę 698 palikti saugoti prie bylos.
Tris raktus, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
2011-10-14 asmens kratos metu iš L. V. rastus ir paimtus 50 litų, 3.98 svarų, 2,60 latų saugomus Kauno apskr. VPK FS bei 1 Lt., 81 cnt. saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti civilinių ieškinių dengimui.
Asmens kratos metu iš A. M. paimtus 48,15 eurų, 0,95 lenkijos zlotų. 0,05 graikiškų eurų, 0,5 šveicarijos frankų, 0,20 litų, saugomus Kauno apskr. VPK FS nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti civilinių ieškinių dengimui, MRT Samsung, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 3 vnt. SIM kortelių, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamąją byla perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1d. padariusiems asmenims nustatyti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistiesiems šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.