Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-01-21 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-49106471-16 A. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 1 d., 87 str. 4 d. ir pagal ATPK 87 str. 1 d. paskirtas įspėjimas, pagal ATPK 87 str. 4 d. – 86 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. sausio 12 d. 14.00 val. Tenenio upėje, Nemuno deltos regioniniame parko teritorijoje, Šilutės rajone, žvejojo su poledinės žūklės meškere neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11 ir 11.1 punktų reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nėra. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuobaudos sumažinimu. Teigia, jog nebuvo jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant buvo galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą, o Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-01-21 nutarimu paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta. Taigi ginčas yra dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir paskirti švelnesnę, nei ATPK 87 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta, nuobauda.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Pažymėtina, kad siekiant taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą, būtina įvertinti ir ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaip matyti, sprendžiant klausimą dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikymo, būtina įvertinti ir atsakomybę švelninančias aplinkybes. Nors šiuo atveju, kaip teigiama apeliaciniame skunde, ši aplinkybė buvo įvertinta jau skiriant nuobaudą, tačiau teismas, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatą, ją privalėjo vertinti kartu su kitomis aplinkybėmis ir spręsti, ar jų visuma sudaro pagrindą skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda. Todėl argumentai, kad teismas nepagrįstai vertino atsakomybę švelninančią atsakomybę, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, su juo sutiko ir gailėjosi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai vertino. Taip pat nustatyta, kad A. V. turėjo įsigijęs žvejo mėgėjo bilietą (suteikiantį teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą), o ne žvejo mėgėjo kortelę (suteikiančią teisę žvejoti valstybiniame vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba), kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakyme. Tenenio hidrografinio draustinio teritorija buvo padidinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-29 nutarimu Nr. 85 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“. Iš prie šio nutarimo pateiktų priedų matyti, kad net ir padidinus Tenenio hidrografinio draustinio teritoriją, ne visa Tenenio upė patenka į šio parko zoną. Taigi iki 2014-01-29 nutarimo, kuris įsigaliojo 2014-02-05, dar didesnė Tenenio upės teritorija nepriklausė Nemuno deltos regioniniam parkui ir norint žvejoti užteko įsigyti žvejo mėgėjo bilietą. Šie duomenys rodo, kad pažeidėjas turėjo pagrindą suklysti dėl Tenenio upės teritorijos priklausymo Nemuno deltos regioniniam parkui ir įsigyti ne žvejo mėgėjo kortelę, kaip reikalaujama įstatymo, o žvejo mėgėjo bilietą. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai suponuoja išvadą, kad jis piktybiškai nesiekė pažeisti įstatymą, o tiesiog suklydęs įsigijo ne žvejo kortelę, o žvejo bilietą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, jog aplinkai nebuvo padaryta jokia žala, – jis nebuvo pagavęs žuvies. O tai patvirtina, kad pažeidėjas savo elgesiu nesukėlė jokio pavojaus, jokių reikšmingų neigiamų padarinių taip pat nesukėlė. Taip pat pagrįstai atsižvelgė į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad pažeidėjas nėra turėjęs jokių administracinių nuobaudų. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, buvo pagrindas pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ str. nuostatą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad paskirta 15 Eur nuobauda yra proporcinga ir teisinga padarytam pažeidimui ir pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus – užtikrinti, kad ateityje pažeidėjas laikysis įstatymų.

Esant nuodytų aplinkybių visumai, nesutiktina su apeliantu, jog nebuvo teisinio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą. Priešingai, įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas A. V. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesai gali būti pasiekti ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, t. y. ją švelninant.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas kitų apylinkės teismų priimtų nutarimų ar nutarčių analogiškose bylose. Be to, pirmosios instancijos teismas neformuoja teismų praktikos, todėl kiekvienu atveju šis teismas atitinkamą sprendimą priima vadovaudamasis įstatymais bei aukštesnių teismų formuojama praktika. Be to, pažymėtina, kad kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, yra vertinamos būtent toje byloje esančios aplinkybės.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. V. švelnesnę negu ATPK 87 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.