Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-04-23 · Civilinė byla Nr. 2-2324-179/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-23
Bylos Nr.
2-2324-179/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00560-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
A. R.
Civilinė byla Nr. 2-2324-179/2018(Proceso Nr. 2-13-3-00560-2018-1)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 23 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas J. Č., sekretoriaujant A. L., dalyvaujant ieškovo R. R. atstovei adv. J. V., atsakovei nedalyvaujant, dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą atstovui T. S., R. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei A. R. dėl teismo sprendimu nustatytų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo R. R. atstovė adv. J. V. nurodė, kad ieškovas yra sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Jo ir atsakovės santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Tarpusavyje buvo susitarę ir teismas patvirtino nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. tvarką, jog abu tėvai bendraus su vaiku pagal jų susitarimu nustatytą tvarką, nedarant tam kliūčių, taip pat šalys įsipareigojo, kad dės visas pastangas tinkamai užtikrinti sūnaus mokymosi rezultatus bei organizuoti sūnaus po pamokinę veiklą. Siekdamas, kad būtų apsaugoti jo vaiko A. R. interesai nuo jo motinos A. R. savivaliavimo, psichologinio smurto, dėl ko sūnus negali normaliai vystytis, bendrauti, džiaugtis gyvenimu kartu su tėvu. Taip pat mano kad tėvo ir vaiko bendravimas yra suvaržytas ir ribotas dėl atsakovės neigiamos įtakos, kuris prieštarauja tėvų valdžios turiniui ir tėvų valdžios lygybei.

Ieškovas prašo tenkinti jo ieškinį ir nustatyti jo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. R. sekančiai:

Tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi A. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos penktadienį vakare 18 val., leidžiant nakvoti pas tėvą, grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18 val.Kiekvienais poriniais metais tėvas pasiima sūnų A. Šv. Kalėdų šventėmis ir jas praleidžia drauge su sūnumi. Sūnų pasiima Kūčių vakarą 18 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir sūnų grąžina motinai antrąją Šv. Kalėdų dieną 17 val.Kiekvienais neporiniais metais tėvas sūnų A. pasiima Šv. Velykų šventėmis iš sūnaus gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 18 val. ir sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 17 val.Kiekvienais poriniais metais Valstybinių švenčių dienomis (DK 123 str.1d.) pradedant nuo 2018 metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.), Žolinės (rugpjūčio 15 d. Šv. M. M. ėmimo į dangų dieną), tėvas pasiima sūnų šventinių dienų išvakarėse iš sūnaus gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžina sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą šventinės dienos 18 val. Kiekvienais neporiniais metais Valstybinių švenčių dienomis (DK 123 str. 1 d. ), pradedant skaičiuoti nuo 2018 metais: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d., tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d. valstybės dieną (liepos 6 d. Lietuvos K. M. karūnavimo dieną), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šventinių dienų išvakarėse 18 val., ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą šventinėmis dienomis 18 val.Kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) sūnus A. praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima sūnų A. iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 9 val. ir sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.Vaiko gimtadienis švenčiamas – neporiniais metais su motina, poriniais metais – su tėvu.Kiekvienais metais tėvas praleidžia su sūnumi vasaros atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, t. y. dvi savaites (3-4) birželio mėnesį, dvi savaites (3-4) liepos mėnesį, dvi savaites (3-4 ) rugpjūčio mėnesį. Sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos antro savaitgalio sekmadienį 18 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą ketvirto savaitgalio sekmadienį 19 val.Mokslo metais sūnaus A. kiekvienų atostogų metu 3 (tris) dienas iš eilės tėvas praleidžia su sūnumi. Sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos išvakarėse 18 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą po trijų dienų 18 val. Tuo atveju, jeigu vaiko motina su sūnumi norės išvykti gyventi į užsienio valstybę, vaiko motina įsipareigoja apie tai informuoti vaiko tėvą prieš mėnesį laiko iki jų išvykimo. Motinai nesilaikant išvykimo į užsienį su sūnumi sąlygų – tėvas turi teisę reikalauti parvežti vaiką namo anksčiau laiko bei visam laikui uždrausti motinai išvykti su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų.Tėvas turi teisę lankytis sūnaus mokymosi įstaigoje, domėtis jo mokymosi rezultatais, dalyvauti mokyklos organizuojamuose renginiuose.Vaiko ligos atveju juo rūpinasi, slaugo tas (tėvas, motina), pas kurį tuo metu yra vaikas, apie jo ligą nedelsiant informuoti kitą (tėvą, motiną).

Jeigu vykdant šią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. tvarką, tėvui iškyla objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų patvirtintu metu pasiimti sūnaus, t. y. liga, komandiruotė, nenumatyti ir objektyviai svarbūs įvykiai, apribojantys galimybę susitikti su sūnumi, apie tokias aplinkybes pranešama sūnaus motinai nedelsiant nuo jų sužinojimo telefonu ar SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas- 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 200 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovė A. R. į teismo posėdį neatvyko ir prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant su pareikštu ieškovo ieškiniu ir su nurodytais argumentais ir reikalavimais sutinka pilnai.

Institucija teikianti išvadą Alytaus miesto ir rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovai pateikė išvadą ir nurodė, kad tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime yra lygios. Atsakovė turėtų nekliudyti tėvui bendrauti su sūnumi ir turėtų užtikrinti maksimalias galimybes tėvui bendrauti su vaiku. Bendravimo tvarka turi atitikti vaiko interesus ir būtų nepažeista vaiko teisė į ugdymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkinamas visiškai.

Iš ieškovo atstovės paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2897-652/2016 nutraukta R. R. ir A. R. santuoka ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio sūnaus A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. R.. Šalys susitarė, kad tėvas turi teisę abejiems tėvams ir vaikui priimtu laiku ir sąlygomis susitikinėti su sūnumi.

Vėliau tarp šalių kilo ginčas dėl kiekvienam priimtino laiko ir sąlygų, todėl ieškovas savo ieškiniu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-06-22 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą ir nustatyti bendravimo su vaiku maksimalią tvarką.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetas vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaiką yra lygios (Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.156 str.). Negalima teikti privilegijų tėvui (motinai) dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Šis principas reiškia, kad neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004).

Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atkreiptinas dėmesys, kad su vienu iš tėvų gyvenantis vaikas su juo bendrauja nuolat, paprastai kiekvieną dieną, kaip ir šiuo atveju, o skyrium gyvenančio tėvo, šiuo atveju ieškovo, bendravimo su vaiku galimybės yra ribotos, todėl teismas privalo nustatyti tokią bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tvarką, kad ji užtikrintų maksimalų bendravimą su vaikų (CK 3.175 str. 2 d.). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Šiuo principu vadovaujantis, teismas ir nustato bendravimo ir auklėjimo tvarką. Minimalus bendravimas nustatomas tik tuomet, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai traumuoja vaiką psichologiškai, kai tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.). Nenustatyta, kad vaiko susitikimai su tėvu, laiko leidimas kartu su juo kenktų sūnaus auklėjimui, vystymuisi ar kitaip neatitiktų jo interesų ar būtų pakenkta jo sveikatai. Bendravimo tikslas - dalyvauti vaiko auklėjime, o ne tik su juo pasimatyti kelias valandas ar dienas. Teisė matytis su vaiku skiriasi nuo teisės bendrauti su skyriumi nuo tėvo gyvenančiu vaiku. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, todėl tik minimalus bendravimas su vaiku kelias valandas, nesuteikiant tėvui galimybės su vaiku išvykti poilsiauti ar į pažintines keliones, bendrauti natūralioje aplinkoje - gamtoje, mieste, gatvėje, parke, lankant muziejus, nueinant į kiną, spektaklį ar kitus renginius, pagaliau - į parduotuvę, vaistinę, bendraujant su seneliais ir kitais giminaičiais, yra negalimas, nes abu tėvai turi sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Be to, nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Tėvų konfliktai negali įtakoti ir riboto tėvų bendravimo su vaiku. Suteikti tėvui, gyvenančiam skyrium, galimybę bendrauti su sūnumi yra motinos, pas kurią gyvena sūnus, pareiga, ji neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaiku (CK 3.170 str. 4 d.). Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka iš esmės pripažintina maksimalia, nes išspręstas tėvo bendravimo su vaiku klausimas darbo dienomis, savaitgaliais, kiekvieną mėnesį, švenčių, tėvų ir vaiko atostogų dienomis ir kt. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl šalių bendravimo su vaiku, t. y. kiekviena iš šalių iš esmės sutiko, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) su sūnumi A. bendrautų maksimaliai.

Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus duomenis, teismas mano, kad nesant duomenų, kad maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, traumuotų jį psichologiškai ar neatitiktų sūnaus individualių interesų dėl jo sveikatos būklės.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir valstybei turėtos pašto išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 100,00 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl jos priteistinos iš atsakovės (CPK 79 str.,88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92 str., 93 str.1 d., 96 str. ). Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą – 14 Eur. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti R. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tokią tvarką:

Tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi A. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos penktadienį vakare 18 val., leidžiant nakvoti pas tėvą, grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18 val.Kiekvienais poriniais metais tėvas pasiima sūnų A. Šv. Kalėdų šventėmis ir jas praleidžia drauge su sūnumi. Sūnų pasiima Kūčių vakarą 18 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir sūnų grąžina motinai antrąją Šv. Kalėdų dieną 17 val.Kiekvienais neporiniais metais tėvas sūnų A. pasiima Šv. Velykų šventėmis iš sūnaus gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 18 val. ir sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 17 val.Kiekvienais poriniais metais Valstybinių švenčių dienomis (DK 123 str.1d.) pradedant nuo 2018 metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.), Žolinės (rugpjūčio 15 d. Šv. M. M. ėmimo į dangų dieną), tėvas pasiima sūnų šventinių dienų išvakarėse iš sūnaus gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžina sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą šventinės dienos 18 val. Kiekvienais neporiniais metais Valstybinių švenčių dienomis (DK 123 str. 1 d. ), pradedant skaičiuoti nuo 2018 metais: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d., tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d. valstybės dieną (liepos 6 d. Lietuvos K. M. karūnavimo dieną), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šventinių dienų išvakarėse 18 val., ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą šventinėmis dienomis 18 val.Kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) sūnus A. praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima sūnų A. iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 9 val. ir sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.Vaiko gimtadienis švenčiamas – neporiniais metais su motina, poriniais metais – su tėvu.Kiekvienais metais tėvas praleidžia su sūnumi vasaros atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, t. y. dvi savaites (3-4) birželio mėnesį, dvi savaites (3-4) liepos mėnesį, dvi savaites (3-4 ) rugpjūčio mėnesį. Sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos antro savaitgalio sekmadienį 18 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą ketvirto savaitgalio sekmadienį 19 val.Mokslo metais sūnaus A. kiekvienų atostogų metu 3 (tris) dienas iš eilės tėvas praleidžia su sūnumi. Sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos išvakarėse 18 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą po trijų dienų 18 val. Tuo atveju, jeigu vaiko motina su sūnumi norės išvykti gyventi į užsienio valstybę, vaiko motina įsipareigoja apie tai informuoti vaiko tėvą prieš mėnesį laiko iki jų išvykimo. Motinai nesilaikant išvykimo į užsienį su sūnumi sąlygų – tėvas turi teisę reikalauti parvežti vaiką namo anksčiau laiko bei visam laikui uždrausti motinai išvykti su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų.Tėvas turi teisę lankytis sūnaus mokymosi įstaigoje, domėtis jo mokymosi rezultatais, dalyvauti mokyklos organizuojamuose renginiuose.Vaiko ligos atveju juo rūpinasi, slaugo tas (tėvas, motina), pas kurį tuo metu yra vaikas, apie jo ligą nedelsiant informuoti kitą (tėvą, motiną).

Jeigu vykdant šią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. R. tvarką, tėvui iškyla objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų patvirtintu metu pasiimti sūnaus, t. y. liga, komandiruotė, nenumatyti ir objektyviai svarbūs įvykiai, apribojantys galimybę susitikti su sūnumi, apie tokias aplinkybes pranešama sūnaus motinai nedelsiant nuo jų sužinojimo telefonu ar SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

Priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) vieną šimtą (100,00) Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 200,00 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybei 14,00 Eur turėtų pašto išlaidų. Mokėjimo patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėjas J. Č.