Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovei K. D., prokurorui Armandui Vainauskui, nuteistojo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui, vertėjai Erikai Vencevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimą dėl nuteistajam V. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė prašė tenkinti teikimą jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad šiandien buvo gautas nukentėjusiojo pranešimas, kad jis neturi pretenzijų V. T. dėl žalos atlyginimo, nes nuteistasis dirba ir atlygina jam žalą, šiuo metu grąžino 2 900 Eur. V. T. Lietuvoje dirbti negali, nes neturi laikino leidimo gyventi ir gavo iš Migracijos departamento duomenis, kad leidimas gyventi LR jam nebus išduotas. Jis atsisakė dėvėti elektroninio stebėjimo įrenginį.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė netenkinti Probacijos tarnybos teikimo. Probacijos duomenimis nukentėjusysis nurodė, kad dėl žalos atlyginimo pretenzijų nuteistajam neturi, žala yra atlyginama. Kadangi objektyvių duomenų apie tai kol kas nėra, prašo pratęsti žalos atlyginimo terminą iki 2024 m. birželio 12 d.

Gynėjas prašė netenkinti teikimo. Nurodė, kad V. T. negali dirbti Lietuvoje ne dėl savo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 353 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba pakeisti bausmės atlikimo sąlygas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytais atvejais. Pagal BVK 20 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2024 m. gegužės 14 d.) nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 1S-150-557/2017).

Byloje nustatyta, kad nuteistojo V. T. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2023 m. lapkričio 15 d., bausmės pabaiga 2024 m. liepos 12 d. Nuteistajam 2023 m. gruodžio 6 d. išaiškinta bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos, teisinės pareigos už vengimą atlikti bausmę (asmens bylos l. 9).

Susipažinus su teikimo turiniu, asmens bylos medžiaga, konstatuotina, kad V. T. nevykdo laisvės apribojimo bausmės turinį sudarančių įpareigojimų ar vykdo juos su pažeidimais. Nustatyta, kad bausmės vykdymo metu jis nedirbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje. Teismas pripažįsta, kad nuteistasis objektyviai negali registruotis Lietuvos Respublikos užimtumo tarnyboje, kadangi yra ne Lietuvos, o (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, neturintis leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš asmens bylos nustatyta, kad Probacijos tarnyba kreipėsi į Migracijos departamentą prie LR VRM, ar šiam asmeniui galėtų būti suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau atsakymas negautas (asmens bylos l. 34). Teismo posėdyje Probacijos tarnybos atstovė nurodė, kad naujausiais Migracijos departamento duomenimis, leidimas gyventi LR V. T. nebus suteiktas. Kita vertus V. T. nepateikė duomenų, kad jis dirbtų ne Lietuvoje, o kitoje valstybėje, kur jo buvimas teisiškai yra pagrįstas, ar registruotųsi atitinkamoje Institucijoje kilmės šalyje, vykdančioje analogiškas funkcijas kaip Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jis 2023 m. gruodžio 6 d. aiškino, kad negali įsidarbinti, nes nuo 2022 m. neturi asmens dokumento - paso, dirba neoficialiai, organizuoja medinių namų statybos ir pardavimo verslą, pardavinėja medines duris ir stalus, teikia dizaino paslaugas Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Austrijoje ir Vokietijoje (asmens bylos l. 30). Minėtos aplinkybės nepatvirtintos jokiais dokumentais.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad V. T. būtų teismo nustatytu terminu iki 2024 m. balandžio 1 d. atlyginęs 6 250 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam. 2024 m. sausio 26 d. nuteistasis informavo Probacijos tarnybą, kad dar nepadėjo atlyginti žalos. Teikime ir bausmės vykdymo priežiūros plane nurodyta, jog 2024 m. balandžio 25 d. nukentėjusysis el. paštu informavo Probacijos tarnybą, kad jam atlyginta tik 200 Eur turtinės žalos (asmens bylos l. 18). Nuteistasis 2024 m. balandžio 26 d. paaiškinime nurodė, kad jis siunčia lėšas turtinės žalos atlyginimui D. S.. Probacijos tarnybos atstovės teigimu, 2024 m. gegužės 22 d. nukentėjusysis patvirtino, kad nuteistasis dirba ir jam atlygino dar 2 900 Eur žalos, todėl šiuo aspektu jis neturi jam pretenzijų ir prašo bausmės rūšies nekeisti.

Byloje nėra duomenų, kad V. T. būtų sistemingai pažeidinėjęs įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose. Iš asmens bylos nustatyta, kad šio įpareigojimo įvykdymas nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. kovo 5 d. buvo kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis, pažeidimų nenustatyta, 2024 m. kovo 5 d. stebėjimas elektroninėmis priemonėmis nutrauktas, toliau stebėjimas vykdomas vykstant į nuteistojo gyvenamąją vietą (asmens bylos l. 17). 2024 m. balandžio 26 d. 23.19 val. jis nebuvo gyvenamojoje vietoje, telefonu neatsiliepė, į laiptinę pareigūnai negalėjo pateikti. V. T. nurodė paaiškinime, kad jis miegojo ir skambučio neišgirdo, tačiau namie buvo, todėl iš ryto prabudęs iš karto nufilmavo video, kad jis yra namie. Jis režimo nepažeidinėja, ką ketina įrodyti vaizdo kemerų įrašais ir kreipdamasis į policiją dėl jo lokacijos patvirtinimo (asmens bylos l. 35).

Pagal BVK 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vykdydama laisvės apribojimo bausmę, Probacijos tarnyba turi teisę nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Lietuvos probacijos tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-106 patvirtinto „Reagavimo į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus pažeidimus, probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo“ 4.3 punktas nustato, kad elektroninio stebėjimo priemonės gali būti naudojamos nuteistiesiems laisvės apribojimu, kuriems teismo paskirtas Baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas bei nuteistiesiems, kuriems šis įpareigojimas paskirtas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Aprašo 5.4 punktas nustato, jog Elektroninio stebėjimo priemonės Stebimiesiems, nurodytiems Tvarkos 4.2 ir 4.3 papunkčiuose, jų elgesio kontrolei vykdyti turi būti naudojamos, kai po baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų, įpareigojimų, numatytųjų Tvarkos 4.2. – 4.3. papunkčiuose, nevykdymo atvejo nustatymo, kai nevykdymo atvejis yra laikytinas piktybišku (nenustatyta pažeidimą pateisinančių aplinkybių, pažeidimas padarytas Stebimajam būnant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pažeidimo padarymas sukėlė papildomas teisines pasekmes, kita). Vertinant nustatytus pažeidimus taip pat atsižvelgiama ir į Tvarkos 7.1. papunktyje numatytas aplinkybes. BVK 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Teikime nurodyta, kad nuteistasis atsisakė, kad jo įpareigojimas būti nakties metu namie vėl būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tačiau jo asmens byloje ar bausmės vykdymo priežiūros plane nėra nei duomenų, kad probacijos tarnyba jam tokį įpareigojimą būtų paskyrusi, nei V. T. atsisakymo dėvėti elektroninio stebėjimo priemonę. Minėtame V. T. rašytiniame paaiškinime jis prašo tik nekeisti jam laisvės apribojimo bausmės į areštą, nes jis atidirbinėja piniginę skolą nukentėjusiajam D. S., ir nepažeidė įpareigojimo nakties metu būti namuose, nes namuose buvo, tik kietai miegojo ir negirdėjo skambučio. Bausmės vykdymo priežiūros plane nurodyta, kad pabendravus su V. T. 2024 m. balandžio 26 d. dėl nakties metu neradimo namuose, jis buvo tik įspėtas, jog byla bus siunčiama į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo (asmens bylos l. 20). Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad yra konstatuota BVK 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta sąlyga, kad V. T. vengia vykdyti laisvės apribojimo bausmę, atsisakydamas dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą (elektroninę apykoję). Be to teismas vertina, kad vienkartinis įpareigojimo būti namuose nakties metu būti namuose patikrinimo pažeidimas, atsižvelgiant į nuteistojo nurodytas jo padarymo aplinkybes, nėra tiek piktybinis, kad užtrauktų Aprašo 5.4 punkte nurodytas aplinkybes.

Probacijos tarnybos pateiktais duomenimis naujų ikiteisminių tyrimų V. T. atžvilgiu nepradėta, nėra duomenų, kad jis būtų baustas administracine tvarka.

Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimas į areštą dėl padarytų įpareigojimų pažeidimų yra kraštutinė ir griežčiausia priemonė. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, laikytina, kad nuteistojo V. T. padaryti laisvės apribojimo sąlygų pažeidimai yra arba nulemti objektyvių aplinkybių, neleidžiančių juos vykdyti (įpareigojimo dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje, dėl to negalėjimo teismo nustatytais terminais atlyginti turtinę žalą), arba jie nėra dažni ir piktybiniai (įpareigojimas nakties metu būti namuose), kad teismas turėtų pagrindo V. T. laikyti piktybiškai ir nuosekliai vengiančiu vykdyti bausmę. Naujų ikiteisminių tyrimų V. T. atžvilgiu nepradėta, nukentėjusysis iš esmės neprieštarauja, kad žala jam būtų atlyginama lėtesniu tempu, nei nustatyta teismo, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju laisvės apribojimo bausmės pakeitimas į areštą būtų neproporcinga priemonė nuteistojo padarytiems nustatytų įpareigojimų pažeidimams. BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės skyrimo tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo yra pasiekti.

Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju V. T. elgesyje nebuvo piktybiško, sistemingo įpareigojimų nevykdymo ir nėra pagrindo konstatuoti, kad bausmę buvo vengiama vykdyti, pagrindo jį izoliuoti nuo visuomenės nėra, todėl Probacijos tarnybos teikimas atmestinas. Tikslinga nustatyti ilgesnį turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. S. ar jos pašalinimo savo darbu terminą iki 2024 m. birželio 12 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu V. T. (V. T.) paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą netenkinti.

Nustatyti, kad V. T. įpareigojamas atlyginti D. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 6 250 eurų arba tokią žalą pašalinti savo darbu iki 2024 m. birželio 12 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.