Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31284-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.14.5.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. balandžio 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruojasi užimtumo tarnyboje, teistas, paskutiniai teistumai:

- 2023 m. balandžio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį – 30 parų areštu, pritaikius BK 641 straipsnį paskirtą bausmę sumažinti iki 20 parų arešto bausmės (bausmę atlikęs, 2023 m. lapkričio 15 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo),

- 2023 m. lapkričio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 36 parų areštu, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti iki 24 parų arešto bausmės (bausmę atlikęs, 2024 m. kovo 26 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo),

- 2024 m. balandžio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir jam paskirta subendrinta 42 parų arešto bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. B. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, 2023 m. rugpjūčio 10 d. skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“ suradęs skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną Apple 12, (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos IMEI: (duomenys neskelbtini) už 500 Eur, susisiekė su nukentėjusiąja E. T., po ko 2023 m. rugpjūčio 10 d., apie 14.39 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo esančio paštomato „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su nukentėjusiąja E. T., kuriai už parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, 500 Eur vertės, sumokėjo penkiais 100 Eur nominalo suvenyriniais banknotais, tokiu būdu apgaule įgijo E. T. priklausantį 500 Eur vertės turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Apple 12, (duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini).

T. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. B. nurodė, kad buvo sunkus laikotarpis, neturėjo iš ko gyventi. Rugpjūčio mėnesį susirado skelbime telefoną, nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ir nupirko jį už netikrus pinigus. Tą dieną buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Parduodamo telefono skelbimą rado „(duomenys neskelbtini)“ platformoje. Ieškojo bet kokio telefono. Netikrus banknotus nusipirko iš „(duomenys neskelbtini)“. Suvenyriniai banknotai nuo tikrų pinigų skiriasi popieriumi ir yra užrašas „skirta filmavimui“, užrašas mažas. Susitikęs nukentėjusiajai pinigus padavė į rankas, krūvelėje, ne voke. Nieko nekalbėjo, telefono neapžiūrinėjo iškart paėmė. Telefoną pardavė už 350 Eur, jį įgijo su tikslu parduoti. Tai nebuvo vienintelis kartas, kai taip pasielgė. Dėl savo veiksmų gailisi. Buvo iš anksto suplanavęs savo veiksmus. Žalos neatlygino, tačiau ateityje atlygins, kadangi dabar jau turi darbą. (duomenys neskelbtini) dirba pagal individualią veiklą, paskutinį kartą dirbo prieš tris savaites iki kol buvo sulaikytas atlikti bausmę. Į savaitę uždirba 500 Eur. Žalos neatlygino, nes buvo sunkus metas. Atlikus bausmę grįš pas (duomenys neskelbtini) ir jos vaiką. Užimtumo tarnyboje registravosi prieš porą mėnesių, bedarbio pašalpos negavo. Turi nukentėjusiosios kontaktus žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėja bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo T. B. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2023 m. lapkričio 14 d. įtariamojo apklausos protokole T. B. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 17.00 val. jis (duomenys neskelbtini) mieste gavo suvenyrinius 500 Eur banknotus. Pinigus gavo už atliktą darbą. Kuomet telefono Apple 12 dar nebuvo įsigijęs, jis jau suprato, kad už atliktą darbą gavo suvenyrinius 500 eurų banknotus, kurie buvo po 100 eurų. Labai gailisi dėl padaryto. (2 t., b. l. 21-23).

2023 m. rugpjūčio 10 d. E. T. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. apie 15.35 val. (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į PC „(duomenys neskelbtini)“, prie (duomenys neskelbtini) paštomato E. T. nepažįstamam asmeniui, su kuriuo kontaktavo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė mobiliojo ryšio telefoną „Apple 12, (duomenys neskelbtini)“ raudonos spalvos IMEI: (duomenys neskelbtini), už kurį gavo 500 Eur. Vėliau pastebėjo, kad minėti pinigai yra netikri. Dėl įvykio jai padaryta 500 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 1-10).

2023 m. rugpjūčio 10 d. apklausos protokole E. T. nurodė, kad buvo patalpinusi skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Apple 12, (duomenys neskelbtini)“ raudonos spalvos IMEI: (duomenys neskelbtini), skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“. Skelbime buvo nurodžiusi, kad minėtą mobilųjį telefoną parduota už 500 Eur. 2023 m. rugpjūčio 10 d. 12.15 val. skambučiu į jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė jai nepažįstamas vyras, kuris domėjosi mobiliojo ryšio telefono būkle. Asmuo nurodė, kad nori įsigyti jos siūlomą mobiliojo ryšio telefoną, su asmeniu susitarė susitikti apie 14 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini). Po to susiskambinus su asmeniu sutarė, kad susitiks prie (duomenys neskelbtini) įėjimo. Apie 14.39 val. su asmeniu susitiko prie (duomenys neskelbtini) įėjimo, esančio paštomato (duomenys neskelbtini). Asmuo atvyko dviračiu, kurio detalių nepamena. Asmuo atrodė apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo apie 165-170 cm. ūgio, įdegęs, rudų akių, lieso kūno sudėjimo, tamsiomis sportinėmis kelnėmis, tamsios spalvos viršutiniu rūbu, galvą dengė tamsios spalvos kepuraitė su snapeliu. Nuo minėto asmens dvelkė alkoholiu. Jos dėmesį itin atkreipė kreivi asmens dantys. Susitikusi su asmeniu kalbėjo apie jos parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Apple 12, (duomenys neskelbtini)“ raudonos. Taip pat pokalbio metu minėtas asmuo minėjo, kad atmynė dviračiu iš stoties mikrorajono. Asmeniui apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną, jis nusprendė jį įsigyti, asmuo piniginėje atskaičiavo 5 kupiūras po 100 Eur ir susukęs padavė jai. Ji iš karto gautus pinigus įsidėjo į kišenę ir padavė asmeniui minėtą telefoną. Padavusi telefoną, pajudėjo link įėjimo pusės ir išsitraukusi iš kišenės pinigus suprato, kad 5 vnt. kupiūrų po 500 Eur yra netikri. Iš karto puolė skambinti asmeniui tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas asmuo nekėlė telefono ragelio. Nuvykusi į (duomenys neskelbtini) saloną užblokavo mobiliojo ryšio telefoną, kadangi telefonu to padaryti negalima. Dėl įvykio nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Taip pat susitikusi su asmeniu matė, kai jis rūkė ir numetė nuorūką ant žemės, suvokusi, kad asmuo jai už mobiliojo ryšio telefoną atsiskaitė padirbtais pinigais, paėmė įvykio vietoje esančią nuorūką kaip įrodymą. Dėl įvykio jai padaryta 500 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 52-54).

2023 m. spalio 18 d. papildomos apklausos protokole E. T. nurodė, kai 2023 m. rugpjūčio 10 d. apie 14.30 val. susitiko su tariamu telefono pirkėju prie (duomenys neskelbtini) įėjimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkėjas rūkė bei numetė nuorūką ne į šiukšlių dėžę, o tiesiog ant žemės. Kitų nuorūkų toje vietoje nebuvo, todėl ji tikrai žino, kad suvokusi, kad asmuo jai už mobiliojo ryšio telefoną atsiskaitė netikrais pinigais, paėmė bei pateikė policijai jo rūkytos cigaretės nuorūką. Nuorūką paėmė popieriaus pagalba, pati jos nelietė (1 t., b. l. 55-57).

2023 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įėjimo prieigos apžiūra (1 t., b. l. 43-49).

2023 m. rugpjūčio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kuriuo E. T. savanoriškai pateikė įvykio vietoje rastą nuorūką ir netikrų 5 vnt. kupiūrų po 100 Eur banknotus (1 t., b. l. 120-121).

2023 m. rugpjūčio 18 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vokas Nr. 2, voko viduje yra penki popieriniai eurų banknotai ant visų penkių matomas skaičius 100, visų banknotų kairėje pusėje matomas vertikalus užrašas „MFP PRO PMO NEY FOR MOT ION PIC TUR USE 2203“, visuose penkiuose banknotuose kairėje pusėje, viršuje, po Europos sąjungos vėliavos ženklu matomas užrašas „Prop“ money. Apvertus banknotus, visų nugarėlėse matyti toks pat serijos numeris (duomenys neskelbtini), banknotų nugarėlės viršuje matomas horizontalus užrašas „FOR MOTION PICTURE USE ONLY“, dešinėje pusėje matomas vertikalus užrašas „THIS NOTE IS NOT A LEGAL TENDER“ (1 t., b. l. 122-129).

2023 m. spalio 4 d. Lietuvos policijos KTC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus žmogaus DNR kiekio tyrimą, nustatyta, kad mėg. Nr. 1 žmogaus DNR kiekis pakankamas genotipui nustatyti. Atlikus DNR tyrimą, mėg. Nr. 1 gautas vyro genotipas, tinkamas asmens tapatybei nustatyti (1 t., b. l. 135-137).

2023 m. spalio 4 d. Lietuvos policijos KTC raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutapimo DNR duomenų registre IT NR. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant cigaretės nuorūkos, paimtos įvykio vietoje PC (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: T. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 138).

2023 m. spalio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad E. T. atpažįsta asmenį, užfiksuotą nuotraukoje Nr. 1, kaip asmenį, kuriam perdavė savo telefoną prie (duomenys neskelbtini) įėjimo, adresu (duomenys neskelbtini), bei kuris atsiskaitė netikrais pinigais. Asmenį atpažino pagal bendrus veido bruožus, t. y. veido ovalą, lūpas, akių išdėstymą (1 t., b. l. 75-79).

2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų apžiūra.

- (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo kairiajame viršutiniame kampe yra nurodyta data 08-10-23 thu 13:59 einantis laikas. 14.39.43 pasirodo dviračio valas, kažkas atvažiuoja. 14.41 val. iš PC ,, (duomenys neskelbtini)“ ateina mergina, kaip nustatyta tyrimo metu pareiškėja, prieina prie vaikino su dviračiu. Vaikino veido nesimato, nes jis filmuojamas iš nugaros. Vaikinas apsirengęs pilkomis kelnėmis, marškiniais bei vilkintis mėlyną liemenę, ant galvos uždėta kepurė su snapu. Pareiškėja iš rankinės ištraukia baltai-raudoną dėžutę, ją atidaro ir paduoda telefoną vaikinui, abudu apžiūri telefoną, jie pasišalina iš vaizdo kameros filmavimo zonos 14.44.44.

- (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašo kairiajame viršutiniame kampe yra nurodyta data 08-10-23 thu 13.59 ir einantis laikas. 14.44 val. pareiškėja su vaikinu apžiūrinėja telefoną. Jie filmuojami iš kampo, viso vaizdo nesimato. 14.48 minėtas vaikinas išmeta nuorūką, 14.49 pareiškėja išmeta nuorūką. 14.58 vaikinas išima savo telefoną iš savo kišenės ir padeda atgal. 14.58 vaikinas pradeda rūkyti. 15.01 paima iš pareiškėjos telefoną, maigo jį ir atiduoda atgal, stovi nugara į kamerą, nesimato ką daro. Vaikinas nueina, atsistoja priešais pareiškėją ir jo nesimato. 15.05 pareiškėja ištraukia iš rankinės piniginę ir įsideda atgal, abu pasitraukia iš po kamerų, toliau tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (1 t., b. l. 117-119).

2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuota (duomenys neskelbtini) pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą, jo kairiajame viršutiniame kampe galima pastebėti datą 2023 m. rugpjūčio 10 d. bei einantis laikas nuo 14.01.44. Vaizdo įrašo dešiniajame apatiniame kampe yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Filmuojami (duomenys neskelbtini) paštomatai bei prieiga prie jų. 14.39.39 prie paštomatų privažiuoja juodos spalvos dviratis, kurį vairuoja lieso kūno sudėjimo vaikinas, apsirengęs šortais, tamsios spalvos megztiniu bei tamsios spalvos kepure su snapeliu. Vaikinas kaire ranka laiko vairą, o dešine ranka laiko telefoną pridėtą prie ausies. 14.39.41 vaikinas pasišalina iš vaizdo kameros filmavimo zonos. Daugiau iki vaizdo įrašo pabaigos tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga 16.00 (1 t., b. l. 109-111).

2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuota tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių apžiūra (1 t., b. l. 95-97).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 182 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. BK 182 straipsnio 4 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su nedidele verte. Baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta. Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis nurodė, jog dėl sunkios finansinės padėtis pagal iš anksto suplanuotus veiksmus susirado skelbime „(duomenys neskelbtini)“ parduodamą telefoną, nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ir nupirko jį už netikrus pinigus įsigytus „(duomenys neskelbtini)“ platformoje.

Kaltinamojo kaltę pagrindžia ne tik pačio T. B. prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir anksčiau išvardinti įrodymai. Nukentėjusiosios E. T. pareiškimas, bei jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose aptariamos T. B. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad T. B. apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną, jis nusprendė jį įsigyti, asmuo piniginėje atskaičiavo 5 kupiūras po 100 Eur ir susukęs padavė jai. Ji iš karto gautus pinigus įsidėjo į kišenę ir padavė asmeniui minėtą telefoną. Padavusi telefoną, pajudėjo link įėjimo pusės ir išsitraukusi iš kišenės pinigus suprato, kad 5 vnt. kupiūrų po 500 Eur yra netikri, bandė skambinti kaltinamajam, tačiau nesėkmingai. 2023 m. rugpjūčio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nustatyta, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pateikė 5 vnt. 100 Eur kupiūrų. Tai, jog kaltinamasis atsiskaitė už mobiliojo ryšio telefoną netikrais pinigais ir tokiu būdu apgavo E. T. patvirtina ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. daiktų apžiūros protokolas, apžiūrėjus kupiūras nustatyta, jog ant suvenyrinių pinigų yra horizontalus užrašas „FOR MOTION PICTURE USE ONLY“, dešinėje pusėje matomas vertikalus užrašas „THIS NOTE IS NOT A LEGAL TENDER“. Tai, kad nusikalstamą veiką padarė būtent T. B. patvirtina 2023 m. spalio 4 d. Lietuvos policijos KTC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, kad ištyrus pateiktą nuorūką (nuorūką pateikė nukentėjusioji), nustatyti biologiniai pėdsakai tinkantys asmens tapatybei nustatyti. 2023 m. spalio 4 d. Lietuvos policijos KTC rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutapimo DNR duomenų registre IT NR. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant cigaretės nuorūkos, paimtos įvykio vietoje PC (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti kaip T. B. 2023 m. spalio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, jog E. T. atpažino asmenį, užfiksuotą nuotraukoje Nr. 1, kurioje pavaizduotas T. B.. Minėtas nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina ir 2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir 2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo peržiūrėti ikiteisminio tyrimo metu gauti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos aptartos įvykio aplinkybės. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad T. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo T. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, nes jis, veikdamas tiesiogine tyčia, 2023 m. rugpjūčio 10 d. susitiko su nukentėjusiąja E. T., kuriai už parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, 500 Eur vertės, sumokėjo penkiais 100 Eur nominalo suvenyriniais banknotais, tokiu būdu apgaule įgijo E. T. priklausantį 500 Eur vertės turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Apple 12, (duomenys neskelbtini)“.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę T. B., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. B. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei.

T. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (aplinkybė, kad T. B. yra recidyvistas nustatyta ankstesniuose jo atžvilgiu priimtuose nuosprendžiuose).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. T. B. ankščiau yra teistas daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei (1 t., b. l. 151-158). (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog dirba pagal individualią veiklą, tačiau 2024 m. kovo 29 d. „Sodra“ išrašo duomenimis nustatyta, jog nėra duomenų apie T. B. darbovietę ar vykdomą individualią veiklą (2 t., b. l. 159). Per paskutinius 5 metus daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 161-171). Byloje nėra duomenų apie T. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad T. B. yra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos susiformavusios neigiama linkme, jis savo elgesio nekeičia. Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. T. B. nustatytinas maksimalus šios bausmės rūšies, skirtinos už baudžiamąjį nusižengimą, dydis. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą T. B. nėra tikslinga, nes „Sodra“ duomenimis jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nemoka administracinių baudų, nusikalto siekdamas finansinės naudos. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Taigi už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą T. B. skirtina 45 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, toks bausmės dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir T. B. skirtina – 30 parų arešto bausmė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad T. B. atžvilgiu yra priimtas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 balandžio 4 d. nuosprendis, jis nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu bausmės nėra bendrinamos. Kartu pažymint, kad tokio pobūdžio klausimas esant poreikiui galės būti išspręstas vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Kaltinamajam T. B. 2023 m. lapkričio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 24-25), paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

2023 m. spalio 18 d. E. T. pareiškime prašė pripažinti civiliniu ieškovu dėl 500 Eur patirtos turtinės žalos (1 t., b. l. 71).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą

Nukentėjusioji E. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dydis atitinka T. B. apgaulės būdų neteisėtai įgyto turto vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jų neginčijo kaltinamasis ir teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, tarp jo veiksmų ir civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas konstatuoja, kad civilinės ieškovės civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo T. B. nukentėjusiajai E. T. priteisiama 500 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo kaltinamajam T. B. parinkimo, nes bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis atlikinėjo arešto bausmę, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu ir jo galimybės susirasti gynėją buvo apsunkintos. Kaltinamajam T. B. buvo parinkta ir paskirta gynėja advokatė Loreta Guižauskienė. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 170,83 Eur už T. B. gynusios advokatės L. Guižauskienės darbo užmokesčio priteisimo valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog nors posėdžio metu kaltinamasis tvirtino, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir gaunamos pajamos siekia 2000 Eur per mėnesį, tačiau bylos duomenimis, T. B. nedirba pagal individualią veiklą, anksčiau registravosi Užimtumo tarnyboje, turtinės žalos neatlygino, nes teigė, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš T. B. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- įvykio vietoje rasta nuorūka ir netikrų 5 vnt. kupiūrų po 100 Eur banknotai, kurie 2023 m. lapkričio 10 nutarimu saugojimui priduoti į (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini kaip menkaverčiai.

- 1 vnt. CD kompaktinė plokštelė su (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 vnt. CD plokštelė su (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašu su ikiteisminio tyrimo medžiaga prisegtus prie bylos 2 tomo bylos viršelio – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. B. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Civilinio ieškovo E. T. civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš T. B. priteisti 500 Eur (penkių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimo.

T. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš T. B. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- įvykio vietoje rastą nuorūką ir netikras 5 vnt. kupiūras po 100 Eur banknotus, kurie 2023 m. lapkričio 10 nutarimu saugojimui priduoti į (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti kaip menkaverčius.

- 1 vnt. CD kompaktinę plokštelę su (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 vnt. CD plokštelę su (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašu su ikiteisminio tyrimo medžiaga prisegtus prie bylos 2 tomo bylos viršelio – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.