- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 1-32-849/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00531-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Atajeva
- Kaltinamasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- K. B.
- Advokatai
- Vytas Kantaravičius, Regina Šeperienė
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, kaltinamojo G. B. gynėjai advokatei Reginai Šeperienei, nukentėjusiosios K. B. atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui, nedalyvaujant nukentėjusiajai, teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąja bylą, kurioje G. B. kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 3p., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. kaltinamas tuo, kad 2013 m. gegužės 16 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, be jokios priežasties priėjo prie sutuoktinės K. B., ištiesė ranką laikydamas keramikinį puodelį su chemine medžiaga – sieros rūgštimi ir davė atsigerti, sutuoktinei atsisakius imti puodelį, tyčia pylė skystį iš puodelio ant nukentėjusiosios K. B. apipildamas kairės pusės veidą, kairę akį ir ausį, kaklą, kairę ranką, kairės pusės krūtinę ir krūtį, abi kojas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką iš nugaros rankomis apsikabino nukentėjusiąją į glėbį dešinėje rankoje laikydamas peilį, dėl ko sutuoktinė priešinosi ir pagriebė už peilio geležtės bei persipjovė kairės rankos mažąjį pirštą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai K. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl veido, kairės akies, kaklo, krūtinės, nugaros, rankų, kairės blauzdos IIA-IIB-III laipsnių nudegimų, apimančių apie 15% kūno paviršiaus, nes dėl to sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusios atstovas advokatas V. Kantaravičius pateikė teismui prašymą skirti papildomą ekspertizę nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymų mastui nustatyti, taip pat prašymą pakeisti kaltinimą kaltinamajam G. B., jo veiksmus iš LR BK 138 str. 1 d. perkvalifikuojant į LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str.
Šalies argumentai
Nors prašyme advokatas neteisingai nurodo nusikalstamą veiką – BK 138 str. 1 d., iš kurios jis prašo perkvalifikuoti į kitą, sunkesnę veiką, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, todėl laikytina, kad nukentėjusios atstovas advokatas V. Kantaravičius prašo perkvalifikuoti kaltinamojo G. B. veiksmus iš LR BK 138 str. 2 d. 3 p. į LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str.
Motyvuojamoji dalis
Byla perduotina pagal teismingumą.
Teismas, gavęs nukentėjusiosios atstovo prašymą, pateiktą BPK 256 str. tvarka, kaip yra išaiškinęs LAT savo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2012, privalo priimti.
Nukentėjusioji pasinaudojo BPK 256 str. numatyta teise pateikti prašymą, ir teismas šį prašymą priėmė, kurio nuorašai buvo įteikti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, taip įgyvendinant BPK straipsnyje numatytą nukentėjusiosios teisę teikti prašymą dėl kaltinimo pakeitimo.
Iš nukentėjusiosios atstovo pateikto prašymo matyti, kad prašoma pakeisti kaltinimą į sunkesnį, kaltinamojo veiksmus perkvalifikuojant į BK 22 str. 1 d. ir 129 str., dėl ko byla pagal LR BK 225 str. 1 d. tampa teisminga apygardos teismui.
LAT yra pasisakęs, kad tokioje situacijoje, kai kaltinamajame akte kaltinama nusikalstamos veikos, dėl kurios byla pagal dalykinio teismingumo taisykles nagrinėtina apylinkės teisme, padarymu, tačiau iki pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio pradžios ar jam prasidėjus prokuroras ar nukentėjusysis pateikia prašymą pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir byla pagal naujai siūlomą kaltinimą teisminga apygardos teismui, apylinkės teismas privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui. Pats apylinkės teismas nagrinėti bylą galėtų tik vieninteliu atveju – kai prašymas keisti kaltinimą nebūtų pagrįstas teisiniais argumentais ar būtų motyvuotas akivaizdžiai netinkamai (LAT nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-1/2008, Teismų praktika, 2008, Nr. 29).
Iš nukentėjusiosios atstovo pateikto prašymo pakeisti kaltinimą matyti, kad pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis esmingai nesiskiria nuo pradinio kaltinimo - keliamas tik tyčios klausimas, dėl kurios kaltinimas keičiasi į sunkesnį. Pats prašymas yra pagrįstas teisiniais argumentais ir tinkamai motyvuotas; prašyme išsamiai nurodant veikos perkvalifikavimo į sunkesnę veiką motyvus, todėl teismas jų nekartoja. Tiek byloje esantys duomenys, tiek advokato prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, kad kaltinimas gali būti keičiamas į sunkesnį.
Kaip yra pasisakęs LAT jau aukščiau minėtoje nutartyje, apylinkės teismas bylą pagal teismingumą apygardos teismui turi perduoti iš karto, vos tik atsiradus pakankamam pagrindui manyti, kad kaltinimas gali būti keičiamas į sunkesnį, dėl kurio nuspręsti pagal teismingumo taisykles gali tik apygardos teismas, kad pats apylinkės teismas neturi galimybės tenkinti nukentėjusiojo prašymo dėl kaltinimo pakeitimo.
Paaiškėjus pagrindui perduoti bylą apygardos teismui, sprendimo perduoti bylą pagal teismingumą priėmimas negali būti atidedamas, nes tokioje situacijoje procesas apylinkės teisme netenka prasmės - bylos proceso pirmosios instancijos teisme stadija turi būti kartojama iš naujo perdavus bylą į apygardos teismą.
Jei bylą nagrinėjamoje situacijoje kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismas, tai jis yra kompetentingas priimti visus BPK numatytus sprendimus, įskaitant ir apkaltinamąjį nuosprendį pripažinti kaltinamąjį kaltu tiek pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, tiek ir pagal pakeistą kaltinimą. Jei apygardos teismas nustato, kad prašymas keisti kaltinimą yra nepagrįstas ir kaltinamąjį tinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą pripažįsta kaltu pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, nei vieno iš proceso dalyvių teisės nesuvaržomos, jokios kitos procesinės taisyklės nepažeidžiamos, nes apygardos teismas turi teisę išnagrinėti bet kurią apylinkės teismui teismingą bylą (LAT nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-1/2008, Teismų praktika, 2008, Nr. 29).
Dėl šių priežasčių nutarus bylą perduoti pagal teismingumą apygardos teismui, negali būti sprendžiamas nukentėjusiosios atstovo prašymas dėl papildomos ekspertizės skyrimo. Be to, tokioje situacijoje yra netikslinga skirti papildomą ekspertizę, nes, bylą perdavus nagrinėti kompetentingam teismui, jam gali kilti kitų ekspertui užduodamų klausimų, susijusių su kaltinimo pakeitimu, dėl ko užsivilkintų bylos nagrinėjimas.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų byla perduotina pagal teismingumą Kauno apygardos teismui (BPK 228 str. 3 d.), o prašymas skirti papildomą ekspertizę paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 225 str. 1 d., 228 str. 3 d., 234 str. 1 d., teismas
nutaria:
perduoti bylą pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.
Nukentėjusiosios atstovo prašymą dėl papildomos ekspertizės palikti nenagrinėtu.
Nutartis neskundžiama.