- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-322-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00661-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“
- Atsakovas
- R. D., V. D.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovams R. D., V. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės šiluma“ (toliau – UAB „Ukmergės šiluma“, ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 391,35 Eur skolos, 1,97 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. skolingi už šildymą 391,35 Eur.
3. Ieškovė nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-113 „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo (duomenys neskelbtini) rajone“ pavesta nuo 2010 m. gegužės 31 d. vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje ir (duomenys neskelbtini) kaimo vartotojams, bei perimti UAB „Miesto energija“ valdomą turtą, susijusi su šilumos ir karšto vandens tiekimo veikla (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. pradėjo teikti šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei (b. l. 6). Nurodyto buto nuoma (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 13-1307 „Dėl socialinio būsto nuomos sutarties pratęsimo“ pratęsta atsakovams iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 7).
4. Atsakovams ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu (b. l. 19-20). Kadangi atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, buvo priimtas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovų R. D. ir V. D. solidariai 391,35 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (391,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis 19,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 9,95 Eur. Likusią ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nurodė, jog ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., tiekė šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas butas prijungtas prie centralizuotų šildymo sistemų ir komunalinio vandentiekio (b. l. 6). Minėtas butas, kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, nurodytu laikotarpiu buvo išnuomotas atsakovams (b .l. 7). Per nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., ieškovė priskaičiavo 391,35 Eur atsakovės skolą (b. l. 5). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai susidariusią skolą būtų sumokėję (CPK 178 straipsnis).
7. Nors atsakovams butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.584 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių; mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovai, nuomodami savivaldybei nuosavybės teise priklausanti butą, privalo iki kiekvieno mėnesio 20 dienos atskirai sumokėti mokesčius už šilumą ir karštą vandenį.
8. Nors ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra abonentai - fiziniai asmenys, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su ja buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Minėtos standartinės sąlygos nustatytos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 „Dėl Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkino.
9. Teismas atmetė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir nurodė, jog ieškovė prašė priteisti 1,97 Eur delspinigių. Ieškovė savo reikalavimą grindžia Šilumos tiekimo ir vartojimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 7 priedo 36¹ punktu. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovė reikalavimą dėl delspinigių grindžia konkliudentiniais veiksmais sudarytos sutarties standartinėmis sąlygomis – Šilumos tiekimo ir vartojimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 7 priedo 36¹ punktu. Tokį ieškovės argumentą teismas laikė teisiškai nepagrįstu dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, ieškovės nurodytų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių aktuali redakcija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“. Nurodytų taisyklių 7 priedas „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrosios sąlygos“ reguliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties sąlygas, šalių teises, pareigas ir atsakomybę (nurodyto 7 priedo 1 punktas). ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui. Kadangi ieškovė yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekėja, ji negali būti šio namo (pastato) šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja. Atsižvelgiant į tai, ieškovei šioje situacijoje Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedas netaikomas. Antra, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo už akių 9 punkte, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai teisiniai, sutarties sąlygos nustatytos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punkte yra nustatyta, kad „sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad delspinigių dydis turi būti nurodytas sutartyje. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove sutartis dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo nėra sudaryta (b. l. 2), todėl konkretus delspinigių dydis atsakovams nebuvo nustatytas. Esant tokiai situacijai, teismas nurodė, jog neturi pagrindo tenkinti ieškovės prašymo priteisti delspinigius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantė (ieškovė) UAB „Ukmergės šiluma“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir ieškinį tenkinti visiškai, t. y. priteisti iš atsakovų ir 1,97 Eur delspinigių, visas bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog ieškovė teisėtai ir laikydamasi teisės aktų teikė atsakovams šildymo, karšto vandens paslaugas, todėl atsakovai, pažeidę piniginę prievolę, turi pareigą mokėti delspinigius. Nesant rašytinės sutarties, laikoma, jog sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, todėl vartotojui tenka pareiga mokėti 2012 m. rugsėjo 7 d. LR energetikos ministro įsakymu Nr.1-173 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų apraše numatytus iki 0,02 procento dydžio delspinigius. Nurodo, jog per klaidą teismui nebuvo pateikta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodo, jog priimdamas tokį sprendimą teismas skatina vartotojus nesudaryti sutarčių ir tokiu būdu išvengti tinkamo prievolių vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmestas ieškinys dalyje dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., tiekė šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas butas prijungtas prie centralizuotų šildymo sistemų ir komunalinio vandentiekio (b. l. 6). Minėtas butas, kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, nurodytu laikotarpiu buvo išnuomotas atsakovams (b .l. 7). Per nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., ieškovė priskaičiavo 391,35 Eur atsakovės skolą, 1,97 Eur delspinigių (b. l. 5). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai susidariusią skolą būtų sumokėję (CPK 178 straipsnis).
15. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrųjų sąlygų kopiją, 2018 m. rugpjūčio 29 d. Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui paso kopiją, 2018 m. rugpjūčio 29 d. Pastato šilumos įrenginių hidraulinių bandymo ir sandarumo tikrinimo akto kopiją, UAB „Komforta“ atestato eksploatuoti šilumos įrenginius ir turbinas kopiją, 2015 m. rugsėjo 22 d. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu šilumos vartotoju Nr.ŠIL-7110 kopiją. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti šiuos papildomus dokumentus, kurie gali turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl netesybų priteisimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šie rašytiniai dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais.
16. Apeliantė prašo panaikinti visą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, tačiau iš skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nepriteistų delspinigių suma. Apeliantė teigia, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Su apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
17. Pirmosios intonacijos teismas ieškovės reikalavimą atmetė, nes nurodė, jog dėl delspinigių, t. y. netesybų, šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties. Prijungus naujus įrodymus matyti, jog tokia teismo išvada nepagrįsta. Šalių sudarytos sutarties 6.6 punkte susitarta dėl 0,02 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius už ne laiku sumokėtą sumą už butui tiektą šilumą ir karštą vandenį, yra teisėtas ir pagrįstas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, tai tokios sutartys tarp šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo ir vartotojo laikomos sudarytomis konkliudentiniais veiksmais pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatas.
19. CK 6.71 str. 1 d. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
20. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas – naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
21. Pagal ŠŪĮ 19 straipsnio 1 dalį, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir paskelbia Teisės aktų registre (ŠŪĮ 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (ŠŪĮ 19 straipsnio 5 dalis).
22. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų ir karšto vandens vartotojų bei karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Šalių individualiai aptartos sąlygos negali pažeisti buitinių šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų (Taisyklių 28 punktas). Taisyklių 8 priedo 3 punkte nustatyta, kad karštas vanduo buitiniam karšto vandens vartotojui tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Kol sutartis nesudaryta, karštas vanduo tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas. Taisyklių 8 priedo 24 punkte nustatyta, kad karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą karštą vandenį, buitiniam karšto vandens vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Karšto vandens tiekėjas raštu informuoja buitinį karšto vandens vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
23. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas, kuris reglamentuoja buitinių šilumos vartotojų bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo–pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis su buitiniais šilumos vartotojais pagal šį aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami, vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Aprašo 37¹ punktas nustatė, jog nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje). Šilumos tiekėjas raštu informuoja buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo – ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo – arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).
25. Kaip jau minėta, 2012 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtinta Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos 37¹ punktas nustatė, jog nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ankstesnė (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusi) šio įstatymo redakcija tokių delspinigių nenumatė. Ginčo įsiskolinimo laikotarpis apima ir laikotarpį iki 2018 m. sausio 1 d. (t. y. nuo 2017 m. gruodžio 1 d.), tačiau pabrėžtina, kad apeliantė yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė, dėl to jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Šis įstatymas reglamentuoja delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių. 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (nuo 2016 m. gegužės 17 d. galiojanti redakcija) 3.1 punkte nustatė, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos nuostatos matyti, kad šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.
26. Nagrinėjamu atveju pagal ieškovės skaičiavimus ir byloje pateiktą mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. paskaičiuota 1,97 Eur, kuriuos apeliantė prašo priteisti (b. l. 5).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 1 punktu ir ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 4 punkte nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis sudaroma tarp pastato savininko arba valdytojo ir fizinio ar juridinio asmens, turinčio Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos leidimus (atestatus) verstis šilumos įrenginių ir karšto vandens eksploatavimo (priežiūros) veikla ir atitinkančio kitas teisės aktuose numatytas privalomąsias sąlygas. Taisyklių 7 priedo 22 punkte nustatyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Prižiūrėtojas raštu informuoja pastato savininką arba valdytoją, arba buto ar kitų patalpų savininką arba valdytojas raštu informuoja buto ar kitų patalpų savininką apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
28. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo nuostatos reglamentuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties sąlygas, šalių teises, pareigas ir atsakomybę, įskaitant buto savininko pareigą mokėti delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoja. Dėl to ginčo byloje nėra ir pati ieškovė tą pripažįsta. Namo prižiūrėtoju yra UAB „Komforta“. Be to, pažymėtina, jog byloje kilo ginčas dėl skolos ir delspinigių priteisimo už ieškovės atsakovų butui patiektą šildymą ir karštą vandenį, o ne dėl skolos už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo, nepagrįstai rėmėsi energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 1 punktu ir ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalimi.
29. Byloje pateikta ieškovės mokesčių (tarp jų ir delspinigių) paskaičiavimo pažyma, kuria už ginčo laikotarpį atsakovams buvo apskaičiuoti 1,97 Eur delspinigiai (b. l. 5), dėl to atsakovams neginčijant paskaičiuoto delspinigių dydžio, esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai (dėl delspinigių skaičiavimo pagrįstumo), darytina išvada, kad apeliantės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas ir apeliantės apskaičiuoti 1,97 Eur delspinigiai priteistini, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo procesinio sprendimo už akių dalis keistina, priteisiant solidariai iš atsakovų 1,97 Eur delspinigių ieškovės naudai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Pakeitus teismo sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo, atitinkamai keistina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo, t. y. ieškovei pateistinas visas sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį – 20 Eur (CPK 93 straipsnis).
31. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas, dėl to apeliantei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 20 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą už akių ir išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovų R. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), solidariai 391,35 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 35 ct) skolos, 1,97 Eur (vieną eurą 97 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (393,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovų R. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 10 Eur (dešimt eurų) iš kiekvieno, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.“
Priteisti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų R. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 10 Eur (dešimt eurų) iš kiekvieno, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.