Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-778-261/2017

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-07-04
Bylos Nr.: eA-778-261/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02763-2015-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Dainius Raižys, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas: A. B.
Atsakovas: Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra

Kategorijos

29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas

Administracinė byla Nr. eA-778-261/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02763-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. B. (A. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-8), prašydamas pripažinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) Tiesioginės paramos departamento 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. SP1-1114(11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas Nr. SP1-1114(11.2.12E)) nepagrįstu ir jį panaikinti, taip pat priteisti iš Agentūros pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad Agentūrai 2013 m. teikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (toliau – ir Paraiška). Agentūra 2014 m. gegužės 14 d. atliko paraiškos patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad 105,45 ha vietoje kodu 5PD-1 deklaruotų pasėlių buvo rasti pasėliai, atitinkantys deklaravimo kodą 5DG-1, taip pat peržiūrėjus visus pareiškėjo laukus, rasta 3,52 ha dydžio paklaida. Pažeidimai įvertinti kaip tyčinis neteisingas deklaravimas, todėl Agentūra Sprendimu Nr. SP1-1114(11.2.12E) pritaikė sankcijas. Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka.

Pažymėjo, jog neteisingam deklaravimui yra būtinas didesnio, negu faktinis žemės plotas, kuriame yra vykdoma žemės ūkio veikla, ploto deklaravimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas deklaravo tokį plotą, kuriame faktiškai ir yra vykdoma ūkinė veikla, tačiau dėl suklydimo vietoje kodo 5DG-1, nurodė kodą 5PD-1. Šiuose veiksmuose nebuvo pareiškėjo tyčios. Suklydimas nelaikytinas neteisingu deklaravimu, nes jis savaime nedaro ginčijamo ploto neegzistuojančiu. Be to, abu naudmenų klasifikatoriaus kodai yra tinkami tiesioginėms išmokoms gauti, pagal juos suteikiamų išmokų dydis yra vienodas, todėl pareiškėjas negalėjo gauti ir negavo finansinės naudos, t. y. dėl to nekilo jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėjas neturėjo suinteresuotumo neva tyčia neteisingai deklaruoti plotus. Pareiškėjas yra ūkininkas, kuris neturi specialių žinių deklaruoti žemės plotus, todėl viešojo administravimo prasme nėra teisinga ir pagrįsta, kad jam sankcija yra skiriama vien todėl, kad suklydo, deklaruojant plotus.

Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamame Sprendime Nr. SP1-1114(11.2.12E) nurodyta, jog pareiškėjui bus taikoma ilgalaikė sankcija, tačiau šiame sprendime nėra nurodytas šios sankcijos dydis ir kokia tvarka jis bus išskaičiuotas. Be to, ilgalaikė sankcija yra papildoma poveikio priemonė, skiriama kartu su pagrindine sankcija. Todėl ilgalaikė sankcija turi būti skiriama tik už sunkius pažeidimus, dėl kurių kyla didelės apimties neigiamų padarinių. Neteisingas klasifikatoriaus kodo nurodymas tokiu pažeidimu negali būti laikomas.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad skundo pateikimo metu Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir Taisyklės), nebėra likę tyčinio neteisingo deklaravimo atvejo, už kurį pareiškėjui yra taikoma ginčijama sankcija, t. y. teisės akto leidėjas neteisingo deklaravimo, kai vietoje ganyklų arba pievų deklaruojamos kitos naudmenos, nurodytos naudmenų klasifikatoriuje, nebelaiko tyčiniu. Kadangi šiuo metu galiojanti Taisyklių redakcija pašalina pareiškėjo atsakomybę dėl tyčinio neteisingo deklaravimo, galimas jos galiojimas atgal.

Teigė, kad pareiškėjo deklaruoti plotai buvo tikrinami ir 2014 m. sausio 8 d. Agentūra šio pirmojo patikrinimo metu rado tik vieną pažeidimą, o po kelių mėnesių (2014 m. gegužės 14 d. patikrinimo metu) kai kuriuose laukuose nustatė dėl suklydimo netinkamai deklaruotus žemės plotus. Pareiškėjui nėra aišku, kodėl Agentūra pareiškėjo laukus įvertino kaip netinkamus paramai gauti tik po antros patikros atlikimo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, visos abejonės ir neaiškumai dėl viešojo administravimo subjektų nustatytų aplinkybių (šiuo atveju dėl skirtingų patikrų metu nustatytų aplinkybių) turi būti aiškinami asmens naudai.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 1-13) prašė jį atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjai, deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pretenduodami gauti Europos Sąjungos paramą, turi laikytis teisės aktų reikalavimų. Jeigu pareiškėjas Paraiškoje būtų deklaravęs daugiametes ganyklas-pievas, jis turėtų atitikti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) reikalavimus dėl ūkinių gyvūnų laikymo. Tačiau iš Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas neturėjo registruotų ūkinių gyvūnų, todėl šiuo atveju, jeigu laukai ir būtų deklaruoti pasėlio kodu ganyklos-pievos, pareiškėjui būtų taikomos sankcijos, parama jam nebūtų mokama.

Pažymėjo, jog duomenų keitimas, įskaitant pasėlio kodo keitimą, galimas tik einamųjų metų liepos 10 d., o duomenų keitimas, pasibaigus teisės aktuose nurodytam paraiškų duomenų keitimo terminui, galimas esant aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, taip pat jei pateikiami dokumentai, įrodantys, kad paraiškoje padarytos klaidos yra akivaizdžios. Tokių duomenų pareiškėjas nustatytais terminais Agentūrai nepateikė ir tik gavęs Sprendimą Nr. SP1-1114(11.2.12E) dėl skolos ėmėsi aktyvių veiksmų, bandydamas įrodyti, kad teikiant paraišką buvo padaryta klaida. Agentūros teigimu, pasėlio kodai yra reikšmingi, nes nuo to priklauso išmokos pareiškėjui dydis bei sankcijos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, neturėdamas pagal teisės aktų reikalavimus registruotų ūkinių gyvūnų, pretendavo gauti Europos Sąjungos paramą, deklaruodamas laukus kaip pūdymą. Teisės aktuose nenumatyta išimčių dėl sankcijų netaikymo, o Agentūra, administruodama paramą, negali nukrypti nuo teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas privalo būti susipažinęs su Europos Sąjungos paramos administravimą reglamentuojančiais teisės aktais ir turi žinoti visus reikalavimus, kuriuos turi atitikti jo deklaruojami laukai. Tai pareiškėjas patvirtino, pasirašydamas Paraišką.

Atkreipė dėmesį į tai, kad tiesioginių išmokų paraiškos yra teikiamos kiekvienais metais, taip pat kiekvienais metais keičiasi reikalavimai, norintiems gauti paramą. Agentūra, administruodama pateiktas paraiškas, vadovaujasi būtent paraiškos pateikimo metu galiojančia Taisyklių redakcija.

Taip pat nurodė, jog 2014 m. sausio 8 d. paraiškos duomenų patikra buvo inicijuota dėl neteisingo deklaravimo dviejuose laukuose: lauke Nr. 2 (kontrolinis žemės sklypas (toliau – KŽS) Nr. 018602-3726) ir lauke Nr. 2 (KŽS Nr. 031602-0515). Todėl patikros metu Agentūra tikrino tik šiuos du laukus. Tačiau 2014 m. gegužės 12-13 d. buvo atliekama kompleksinės paramos reikalavimų patikra vietoje, kurios metu tikrinami visi paraiškoje deklaruoti laukai. Patikrų vietoje tikslai gali būti skirtingi.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu (V t., b. l. 11-20) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, vadovaudamasis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. kovo 22 d.) 4, 21.9, 42.1, 42.1.5, 44, 45, 46, 60 punktų, ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir MPŪV taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. kovo 22 d.) II skyriaus, 12.5 punkto, 33.3.5 punkto, 35 punkto ir 42 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad teisės aktuose neteisingo deklaravimo sąvoka yra aptarta atskirai, neteisingą deklaravimą siejant su faktine aplinkybe, kad pareiškėjas deklaruotame plote ar jo dalyje neužsiima žemės ūkio veikla. Nagrinėjamu atveju pažymėta, kad deklaruotame plote turi būti užsiimama ne bet kokia žemės ūkio veikla, o ta, kuri yra deklaruota paraiškoje, t. y. žemės ūkio veikla turi atitikti priemonę, kurioje pareiškėjas dalyvauja, deklaruodamas konkretų plotą, bei šiame deklaruotame plote nurodytos naudmenos pobūdį. Kita vertus, teisės aktuose yra įtvirtinta ir išimtis – neteisingu deklaravimu nėra laikomi atvejai, kai faktiškai yra nustatomos kitos, nei pareiškėjas deklaravo paraiškoje, naudmenos, jeigu jos priklauso vienodai remiamoms naudmenoms. Tačiau minėta išimtis nėra taikoma tyčinio neteisingo deklaravimo atvejais, kurie yra atskirai aptarti Taisyklių 4 punkte. Šiems specifiniams tyčinio neteisingo deklaravimo atvejams yra priskiriamos situacijos, kai pareiškėjas vietoje ganyklų arba pievų (iki 5 metų) (5GP-1) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) (5DG-1) deklaruoja kitas naudmenų klasifikatoriuje nurodytas naudmenas. Atitinkamai, šiais atvejais neteisingai nurodytas klasifikatoriaus kodas visuomet yra laikomas tyčiniu neteisingu deklaravimu, jei jis sudaro daugiau kaip 10 proc. paraiškoje deklaruoto ploto, nepaisant to, ar už paraiškoje deklaruotas ir faktiškai nustatytas naudmenas mokama vienoda paramos suma. Teismas pažymėjo, kad šie atvejai Taisyklių 4 ir 45 punktuose yra aptarti atskirai, kaip specifiniai, todėl abejonių dėl teisės akto leidėjo ketinimo taikyti jiems sankcijas būtent dėl tyčinio neteisingo deklaravimo nekyla.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad 105,45 ha (t. y. daugiau nei 10 proc.) Paraiškoje deklaruoto ploto (14,00 ha ploto laukas Nr. 1 (KŽS Nr. 018606-8584), 3,39 ha ploto laukas Nr. 1 (KŽS Nr. 019600-2201), 3,86 ha ploto laukas Nr. 2 (KŽS Nr. 027597-6569), 31,95 ha ploto laukas Nr. 1 (KŽS Nr. 027598-4987), 31,27 ha ploto laukas Nr. 1 (KŽS Nr. 027602-5330), 10,33 ha ploto laukas Nr. 1 (KŽS Nr. 029602-7786), 2,60 ha ploto laukas Nr. 1 (KŽS Nr. 030601-6370), 1,75 ha ploto laukas Nr. 2 (KŽS Nr. 030601-6370) ir 6,30 ha ploto laukas Nr. 2 (KŽS Nr. 031602-0515) buvo deklaruota pasėlio kodu 5PD-1 (juodasis pūdymas), nors faktiškai šiuose laukuose buvo 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad iš pradžių buvo nusprendęs ginčo laukus deklaruoti kaip pūdymą, todėl šis kodas ir buvo įrašytas į Paraišką. Tačiau naudmenų deklaravimo metu pareiškėjas pagalvojo, jog nespės laiku šių laukų suarti, todėl seniūnijos darbuotojo paprašė juose vietoje pūdymo deklaruoti daugiametes ganyklas. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas Šalčininkų rajono savivaldybės Akmenynės seniūnijos specialistas V. M. (V. M.), kuris papildomai nurodė, kad pasėlio kodo pakeitimas neužsifiksavo sistemoje, todėl Paraiškoje ginčo laukų kodai liko 5PD-1. Tiek liudytojas, tiek pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad Paraiška buvo išspausdinta ir duota patikrinti pareiškėjui, tačiau jis Paraišką pasirašė nepatikrinęs joje nurodytų duomenų teisingumo.

Teismas pareiškėjo argumentus, kad deklaruojant ginčo laukus buvo padaryta klaida, dėl kurios jis yra nekaltas, t. y. pareiškėjas nebuvo suinteresuotas nurodyti neteisingą pasėlio kodą, todėl šiuo atveju nebuvo jo tyčios, be to, pareiškėjas minėtuose laukuose vykdė žemės ūkio veiklą – tvarkė pievas, vertino kritiškai.

Teismas pažymėjo, jog deklaruotuose laukuose vykdoma žemės ūkio veikla turi atitikti Paraiškoje nurodytos naudmenos (pagal klasifikatoriaus kodą) pobūdį. Klasifikatoriaus kodo nurodymas nėra formalumas, nes jis ne tik apibrėžia už deklaruotame lauke vykdomą žemės ūkio veiklą mokėtinos paramos dydį, bet jo pagrindu yra nustatomi tai konkrečiai žemės ūkio veiklai taikytini reikalavimai bei pareiškėjų įsipareigojimų turinys. Nagrinėjamu atveju laukuose Nr. 1 (KŽS Nr. 018606-8584), Nr. 1 (KŽS Nr. 019600-2201), Nr. 2 (KŽS Nr. 027597-6569), Nr. 1 (KŽS Nr. 027598-4987), Nr. 1 (KŽS Nr. 027602-5330), Nr. 1 (KŽS Nr. 029602-7786), Nr. 1 (KŽS Nr. 030601-6370), Nr. 2 (KŽS Nr. 030601-6370) ir Nr. 2 (KŽS Nr. 031602-0515) pareiškėjas deklaravo pūdymą (5PD-1), taigi juose vykdoma žemės ūkio veikla turėjo būti juodojo pūdymo įdirbimas (suarimas). Tačiau daugiametėse ganyklose (5DG-1) vykdoma žemės ūkio veikla apima pievų šienavimą bei žolės sutvarkymą (Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – GAAB aprašas), 1.1–1.3 p.). Kaip matyti, žemės ūkio veiklos pobūdis bei įsipareigojimai laukuose, kurių kodai yra 5PD-1 ir 5DG-1, skiriasi iš esmės, t. y. įsipareigojimų pagal šiuos kodus turinys yra nevienodas, todėl pareiškėjo argumentai, kad ginčo laukuose jis vykdė su pievų tvarkymu susijusią žemės ūkio veiklą (nors tai patvirtinančių įrodymų nei Agentūrai, nei teismui nepateikė), savaime nepaneigia fakto, kad ginčo laukai Paraiškoje buvo deklaruoti neteisingai ir kad toks deklaravimas laikytinas tyčiniu neteisingu deklaravimu pagal Taisyklių 4 ir 45 punktų nuostatas.

Remdamasis ginčui aktualiu minėtu teisiniu reguliavimu, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, kaip siekiantis gauti paramą subjektas, turi domėtis paramos teikimo tvarka bei reikalavimais. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad paramos paraiškas Agentūrai teikia nuo 2004 m., su teisiniu reguliavimu yra susipažinęs ir realus skirtumas tarp klasifikatoriaus kodų 5PD-1 bei 5DG-1 jam yra suprantamas. Tai, kad pareiškėjas yra susipažinęs su paramos skyrimo taisyklėmis bei reikalavimais, jis kiekvienu atveju patvirtina ir pasirašydamas Paraiškoje (Paraiškos 5–6 lapai), tuo pačiu patvirtindamas ir Paraiškoje pateiktų duomenų (įskaitant klasifikatoriaus kodus) teisingumą, už kurį pats yra atsakingas (Taisyklių 60 p., MPŪV taisyklių 42 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nurodė, kad Paraiškos duomenų jos pasirašymo metu netikrino. Tačiau dėl duomenų keitimo (galimos klaidos ištaisymo) pareiškėjas į seniūniją nesikreipė ir vėliau, nors Taisyklių 23 punkte ir MPŪV taisyklių 14 punkte pareiškėjams yra įtvirtinta teisė paraiškos duomenis po jos pateikimo keisti iki einamųjų metų liepos 10 d. Teismo vertinimu, laikotarpis nuo Paraiškos pateikimo (2013 m. birželio 13 d.) iki 2013 m. liepos 10 d. buvo pakankamas tariamai klaidai aptikti ir kreiptis į seniūniją dėl klasifikatoriaus kodų ištaisymo. Nepaisant to, duomenų apie Paraiškoje galimai esančias klaidas pareiškėjas seniūnijai ar Agentūrai nepranešė nei minėtu laikotarpiu, nei vėliau. Todėl pareiškėjas negali būti laikomas atidžiu ir rūpestingu.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos ir 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą, preambulės 26 punkto bei 21 straipsnio nuostatos, pagal kurias jau pateiktą paramos paraišką galima bet kada pataisyti, jei kompetentinga institucija joje randa akivaizdžių klaidų. Teismo vertinimu, neteisingo (t. y. ne to, kuris yra faktiškai) klasifikatoriaus kodo nurodymas Paraiškoje nepatenka į akivaizdžios klaidos sąvoką, kadangi akivaizdi klaida turėtų būti susijusi su techninio pobūdžio apsirikimais, iš esmės nekeičiančiais pagal Paraišką skiriamos paramos apimties ir su tuo susijusių įsipareigojimų (pvz., raidžių ar skaitmenų supainiojimas vietomis ar praleidimas, ženklų (taško, kablelio, brūkšnelio) nepadėjimas ar padėjimas ne toje vietoje ir pan.).

Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju faktinė aplinkybė, kad naudmenos, žymimos kodais 5PD-1 ir 5DG-1, yra remiamos vienodai, neturi reikšmės sankcijos už tyčinį neteisingą deklaravimą taikymui. Be to, vadovaujantis GAAB aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d.) 1.2–1.3 punktais, žemės ūkio veikla, susijusi su pievų tvarkymų, pareiškėjo turėjo būti įvykdyta iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas iki šios datos Agentūrai nepranešė apie Paraiškoje netinkamai nurodytus ginčo laukų kodus, todėl Agentūra laiku neturėjo galimybės patikrinti, kaip pareiškėjas vykdė įsipareigojimus, nustatytus ilgametėms pievoms (5DG-1). Tokių galimybių Agentūra nebeturi ir šiuo metu.

Kita vertus, iš byloje pateiktos 2014 m. sausio 8 d. patikros vietoje ataskaitos duomenų matyti, kad Paraiškoje deklaruotas laukas Nr. 2 (KŽS Nr. 031602-0515) patikros metu nebuvo geros būklės – ganykla buvo apaugusi krūmais. Be to, GAAB aprašo 7 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjai, deklaruojantys daugiametes pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2013 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,2 SG. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui. Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2013 m. sudaro ne daugiau kaip 20 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų. Teismas pažymėjo, jog ginčo laukai, kuriuose 2013 m. faktiškai buvo daugiametės ganyklos-pievos, sudaro daugiau nei 20 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, taigi pareiškėjas privalėjo kiekvienam šių plotų hektarui turėti bent po 0,2 SG teisės aktų nustatyta tvarka registruotų ir konkrečiu laikotarpiu išlaikytų ūkinių gyvūnų. Iš byloje pateikto Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas tokių gyvūnų neturėjo. Šios aplinkybės pareiškėjas neneigė ir teismo posėdyje. Taigi, ginčo laukams neatitikus GAAB aprašo 7 punkte įtvirtinto reikalavimo, pareiškėjui turėjo būti taikomos sankcijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintoje Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikoje (toliau – ir Metodika) (Taisyklių 42.2.3 p., MPŪV taisyklių 33.5.3 p.). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas ginčo laukuose 2013 m. deklaravimo laikotarpiu tinkamai vykdė GAAB aprašo reikalavimus. Kaip minėta, Agentūra šiuo metu nebeturi galimybės to įvertinti bei įvertinti, kiek ir kokių pažeidimų ginčo laukuose buvo įsipareigojimų pagal Paraišką vykdymo metu. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę, siekiant tinkamai pritaikyti sankcijas už galimus pažeidimus. Todėl pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išsakyti argumentai, kad sankcija už GAAB reikalavimų pažeidimus galimai būtų buvusi mažesnė, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi.

Dėl teisės aktų retrospektyvaus taikymo, teismas pažymėjo, jog nuostata, pagal kurią neteisingo klasifikatoriaus kodo nurodymas laikomas tyčiniu neteisingu deklaravimu, iš Taisyklių buvo pašalinta tik nuo 2015 m. vasario 14 d. įsigaliojusioje redakcijoje, tačiau MPŪV taisyklėse minėta nuostata vis dar yra nepanaikinta ir galioja.

Vadovaujantis Taisyklių 4 punkte pateiktomis sąvokomis (tiek Paraiškos pateikimo bei administravimo metu, tiek šiuo metu galiojančioje redakcijoje), pagrindinė tiesioginė išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą pareiškėjui mokama už paramos teikimo reikalavimus atitinkančius einamaisiais metais deklaruotus naudmenų plotus; o paramos laikotarpis – laikotarpis nuo paramos paraiškos pateikimo datos iki kitų metų paramos paraiškų pateikimo termino pradžios. Taigi tiesioginės išmokos yra konkrečiu periodu apibrėžta priemonė, t. y. tam tikro dydžio vienkartinė parama, mokama už konkrečiu paramos laikotarpiu deklaruotus naudmenų plotus, atitinkančius tuo laikotarpiu jiems nustatytus reikalavimus, kuriuos, atitinkamai, nustato paraiškos teikimo ir administravimo metu galiojantys teisės aktai. Šiuo atveju 2013 deklaravimo metais parama buvo skiriama bei su jos mokėjimu susijusios taisyklės taikomos tik einamaisiais metais, kurie prasidėjo nuo paraiškų teikimo pradžios datos, t. y. nuo 2013 m. balandžio 15 d. (Taisyklių 20 p.), ir tęsėsi iki kitų metų paramos paraiškų pateikimo termino pradžios. Kitaip tariant, tiesioginių išmokų priemonė kiekvienais metais prasideda iš naujo, todėl reikalavimai, nustatyti 2015 deklaravimo (einamiesiems) metams, negali būti taikomi faktinei situacijai, kuri buvo 2013 deklaravimo metais.

Dėl dviejų Paraiškos patikrų vietoje atlikimo ir jų skirtingų rezultatų teismas pažymėjo, kad įvertinus byloje pateiktas 2014 m. sausio 8 d. ir 2014 m. gegužės 14 d. patikros vietoje ataskaitas matyti, kad pirmosios patikros vietoje metu buvo tikrinti tik du Paraiškoje deklaruoti laukai (tarp jų laukas Nr. 2 (KŽS Nr. 031602-0515), ir jau šios patikros metu buvo nustatyta, kad Paraiškoje yra nurodytas neteisingas minėto lauko kodas (vietoje 5PD-1 turi būti 5DG-1), bei tai, kad šis laukas neatitinka GAAB aprašo reikalavimų. Vėliau, 2015 m. gegužės 14 d. atliktos patikros vietoje metu, buvo tikrinti kiti Paraiškoje deklaruoti laukai; jos metu laukas Nr. 1 (KŽS Nr. 031602-0515) patikrintas dar kartą ir nustatytos analogiškos aplinkybės, susijusios su neteisingo jo klasifikatoriaus kodo nurodymu. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad 2014 m. sausio 8 d. ir 2014 m. gegužės 14 d. patikrų vietoje tikslai ir apimtys buvo skirtingos, tačiau jų metu nustatytų aplinkybių negalima laikyti prieštaringomis, kaip teigia pareiškėjas. Šiuo atveju taip pat pažymėta, kad teisėtų lūkesčių principas iš esmės yra susijęs su aplinkybe, kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos tik tuomet, jei jos įgytos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus. Teisėti lūkesčiai iš neteisės nekyla (lot. ex injuria ius non oritur), todėl asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju būtų nepagrįsta teigti, jog pareiškėjas, pats neišpildydamas jo vykdomoms priemonėms keliamų imperatyvių teisės aktų reikalavimų, galėtų tikėtis, jog visa parama pagal teiktą Paraišką bus bet kuriuo atveju išmokėta.

Dėl ilgalaikės sankcijos taikymo teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl informacijos apie ilgalaikės sankcijos dydžio apskaičiavimą būtų kreipęsis į Agentūrą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nereiškia viešojo administravimo subjekto pareigos kiekvienu konkrečiu atveju pateikti išsamius taikomos poveikio priemonės (sankcijos) dydžio skaičiavimus. Tam, kad individualus administracinis aktas būtų laikomas pagrįstu ir motyvuotu, pakanka, kad jame asmeniui būtų aiškiai nurodytas sankcijos taikymo pagrindas bei teisės aktais nustatytas apskaičiavimo būdas. Šiuo atveju Taisyklių 4 ir 42.1.7 punktuose, taip pat MPŪV taisyklių II skyriuje bei 33.3.5 punkte yra aiškiai apibrėžta ilgalaikės sankcijos sąvoka, jos išskaičiavimo terminai ir tvarka. Šios nuostatos pareiškėjui buvo pacituotos skundžiamame Sprendime Nr. SP1-1114(11.2.12E), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ši skundžiamo sprendimo dalis yra nemotyvuota ir nepagrįsta.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Sprendimą Nr. SP1-1114(11.2.12E) nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

Pareiškėjas A. B. (A. B.) pateikė apeliacinį skundą (V t., b. l. 23-31), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas netinkamai bei neatsižvelgta į visas bylai svarbias aplinkybes.Pareiškėjo žemės plotai buvo deklaruoti netinkamai (klasifikatoriaus naudmenų kodu 5PD-1 vietoje kodo 5DG-1) dėl suklydimo, kuris buvo padarytas ne pareiškėjo, o už deklaravimo duomenų pildymą atsakingo seniūnijos specialisto, kuriuo pareiškėjas turėjo rimtą pagrindą pasitikėti (kadangi paraiškų pildymas yra tiesioginė tokių specialistų paskirtis). Šiuo atveju pats pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, susijusių su netinkamo naudmenų klasifikatoriaus kodo nurodytu Paraiškoje. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė bei vertino, jog šis suklydimas priskirtinas pareiškėjui, nepaisant to, kad pareiškėjas techniniam Paraiškos duomenų užpildymui jokios įtakos neturėjo. Tačiau pareiškėjas nėra paraiškų pildymo specialistas, teisininkas ar kitų specialių žinių (susijusių su paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti pildymu) turintis asmuo. Anksčiau niekada savarankiškai pareiškėjas analogiškų paraiškų pildęs nebuvo, todėl turėjo rimtą pagrindą tikėti, jog Paraiška yra užpildyta tinkamai, kadangi Paraiška buvo užpildyta valstybės institucijoje (seniūnijoje), už šią sritį atsakingo ir kompetentingo specialisto. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas turėjo ir galėjo neteisingai nurodytus naudmenų kodus pastebėti ir imtis veiksmų juos ištaisyti, yra nepagrįsta. Juodasis pūdymas (5PD-1) ir daugiametės ganyklos (5DG-1) yra remiamos vienoda išmokų suma, todėl dėl netinkamo deklaravimo nekilo jokių neigiamų padarinių, be to, pareiškėjas negalėjo turėti suinteresuotumo žemės plotus deklaruoti netinkamai, kadangi negavo iš to jokios finansinės naudos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2013 m. kovo 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-109/2013), tais atvejais, kai nusižengimas yra išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, egzistuoja nedidelis nusižengusio asmens kaltės laipsnis, pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis. Taigi, pareiškėjas paneigė tyčinio neteisingo deklaravimo prezumpciją, kadangi įrodė, jog nesiekė kokiais nors neteisėtais būdais gauti Europos Sąjungos paramą, žemės plotai netinkamai (ne tuo naudmenų kodu) deklaruoti buvo dėl suklydimo (seniūnijos specialisto klaidos), o iš minėto netinkamo deklaravimo pareiškėjas neturėjo jokios naudos. Visgi pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė bei priėmė sprendimą remdamasis tuo, kad buvo nustatytas formalus pažeidimas, nepagrįstai palikdamas galioti pareiškėjui pritaikytą sankciją už tyčinį neteisingą deklaravimą.Pareiškėjui už formalų pažeidimą (padarytą dėl suklydimo) pritaikyta ilgalaikė sankcija, kuri gali būti skiriama tik už šiurkščius paramos skyrimo nuostatų pažeidimus, dėl kurių kyla didelės apimties neigiamų padarinių, kadangi ilgalaikė sankcija yra papildoma poveikio priemonė, skiriama kartu su pagrindine sankcija. Nagrinėjamu atveju neteisingas naudmenų klasifikatoriaus kodo nurodymas dėl suklydimo negali būti laikomas sunkiu Taisyklių ir MPŪV taisyklių pažeidimu. Juo labiau, kad pagal Metodiką didžiausia galima sankcija už GAAB aprašo 7 punkto pažeidimą – paramos einamaisiais metais sumažinimas 50 proc. (Metodikos 18¹.2 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013 gegužės 1 d. iki 2014 m. balandžio 12 d.)), o ilgalaikė sankcija apskritai negali būti taikoma. Pagal Metodiką net ir nustačius pakartotinį tyčinį pažeidimą taikoma sankcija – išmokos sumos sumažinamas 100 proc., o parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus (nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidimų anksčiau padaręs nebuvo). Remiantis pareiškėjo paskaičiavimais, nagrinėjamu atveju sankcija už GAAB aprašo 7 punkto pažeidimą nagrinėjamu atveju siektų apie 5 000 Eur. Taigi sankcija pagal Metodiką už GAAB aprašo 7 punktą ženkliai skiriasi nuo pareiškėjui paskirtos sankcijos (t. y. apie 300 000 Eur). Sankcijos už netinkamai prižiūrimą juodąjį pūdymą yra didesnės nei už netinkamai prižiūrimas daugiametes ganyklas. Be to, neproporcingai didelės sankcijos paskyrimas ir palikimas galioti vien todėl, kad Agentūra nebeturi galimybės šiuo metu patikrinti pareiškėjo deklaruotų žemės plotų būklės, yra neteisingas pareiškėjo atžvilgiu, nes nubaustas už tai, ko nepadarė. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl sankcijos dydžio priklausomai nuo to, kokias naudmenas pareiškėjas savo žemės laukuose siekė deklaruoti, yra teisiškai nereikšmingi.Pareiškėjui dėl padaryto suklydimo paskirta sankcija yra neproporcingai didelė, o tai užkirs kelią pareiškėjui toliau užsiimti žemės ūkio veikla. Pareiškėjas yra stambus ūkininkas, atitinkamus didelius žemės plotus deklaruojantis kiekvienais metais, o parama gaunama pagal tiesiogines išmokas ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ženkliai prisideda prie pareiškėjo galimybių sėkmingai vykdyti bei plėtoti žemės ūkio veiklą. Šiuo atveju paskirtos sankcijos pareiškėjui ir jo žemės ūkio veiklai yra itin didelės bei turi esminį neigiamą poveikį tolimesnės žemės ūkio veiklos vykdymo perspektyvoms. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, dėl pagal Sprendimą Nr. SP1-1114(11.2.12E) paskirtų sankcijų žymiai sumažėjo žemės ūkio veiklai vykdyti turimų lėšų kiekis, dėl šios priežasties pareiškėjas neturėjo galimybės išsipirkti iš valstybės nuomojamų žemės sklypų, o nuomos teisė su juo nebuvo pratęsta. Taigi, Agentūros pritaikytos sankcijos lėmė tai, kad plotas, kuriame pareiškėjas vykdo žemės ūkio veiklą, jau šiuo metu sumažėjo nuo 440 ha iki 200 ha. Jeigu atsakovo paskirtos sankcijos nebus panaikintos, pareiškėjas nebeturės galimybių toliau vykdyti žemės ūkio veiklą ir bus priverstas ją nutraukti. Taigi, tai nėra pagrįsta. Be to, pareiškėjui paskirtos ilgalaikės sankcijos tikslai visiškai nebūtų pasiekti, kadangi pareiškėjas savo laukus netinkamai deklaravo dėl suklydimo, todėl ilgalaikės sankcijos taikymas būtų perteklinis ir atimantis pareiškėjui realią galimybę vykdyti žemės ūkio veiklą toliau. Pareiškėjo nuomone, už pažeidimą, padarytą dėl suklydimo, skiriama sankcija turėtų būti įspėjamojo bei prevencinio pobūdžio, juo labiau, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos bei priemonės „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ pagrindinis tikslas būtent ir yra padėti žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims bei skatinti asmenis užsiimti šia veikla. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į paskirtos sankcijos neproporcingumą ir su tuo susijusias aplinkybes visiškai neatsižvelgė. Pareiškėjas visame deklaruotame žemės plote (dėl kurio kilo ginčas) vykdė žemės ūkio veiklą, todėl negali būti laikoma, jog jis atliko neteisingą deklaravimą. Pagal Taisyklių 4 punkto ir MPŪV taisyklių II skyriaus nuostatas, neteisingam deklaravimui nustatyti yra būtinas didesnio ploto deklaravimas negu faktinis žemės plotas, kuriame yra vykdoma žemės ūkio veikla, t. y. esminis momentas, pagal kurį atribojamas neteisingo deklaravimo atvejis nuo teisingo, yra tai, ar deklaruotuose žemės plotuose buvo vykdoma žemės ūkio veikla. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedeklaravo didesnio žemės ploto, kuriame nebūtų vykdoma ūkinė veikla ir už kurią nebūtų išmokamos tiesioginės išmokos, t. y. pareiškėjas deklaravo tokį plotą, kuriame faktiškai ir yra vykdoma ūkinė veikla. Tai patvirtina ir skundžiamas sprendimas. Vienintelis neteisingumo aspektas Paraiškoje yra tai, kad dėl suklydimo nurodytas kitas naudmenų kodas. Tai, kad daugiamečių ganyklų deklaravimas ir priežiūra yra žemės ūkio veikla, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtinto ir Agentūros interesus atstovavusi atstovė. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog laukuose, kurių kodai yra 5PD-1 (juodasis pūdymas) ir 5DG-1 (daugiametės ganyklos), iš esmės skiriasi prisiimamų įsipareigojimų pobūdis, vertintini kaip vidinis teismo vertinimas bei samprotavimas. Taigi, nors nagrinėjamu atveju per suklydimą ir buvo deklaruotas ne tas naudmenų klasifikatoriaus kodas negu buvo faktinis vykdomos žemės ūkio veiklos kodas, tačiau pareiškėjas deklaruotuose plotuose vykdė žemės ūkio veiklą ir už šios žemės ūkio veiklos vykdymą pagrįstai bei teisėtai buvo skirtos tiesioginės išmokos. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pareiškėjo deklaruoti plotai vertinti kaip neteisingas deklaravimas, yra nepagrįsti.Taisyklių bei MPŪV taisyklių prasme neteisingo deklaravimo sąvoka yra platesnė už tyčinio neteisingo deklaravimo sąvoką. Kadangi šiuo atveju negali būti laikoma, kad pareiškėjas atliko neteisingą deklaravimą, kartu negali būti laikoma ir tai, jog pareiškėjas atliko tyčinį neteisingą deklaravimą, kadangi, kaip minėta, pareiškėjas negalėjo ir neatliko jokių veiksmų, juolab tyčinių, nes Paraiškos pats nepildė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai programinės klaidos atsiradimą priskyrė pareiškėjo tyčiniams veiksmams ir atsakomybei, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Taip pat šiuo metu galiojančioje Taisyklių redakcijoje tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis, pagal kurį pareiškėjui paskirta sankcija, Taisyklių leidėjo yra panaikintas ir nebelaikomas tyčiniu neteisingu deklaravimu bei už tai sankcijos nebėra skiriamos. Taigi, Taisyklių leidėjas pripažino, jog ši tyčinio neteisingo deklaravimo kategorija yra nepagrįsta bei pažeidžia pareiškėjų teises, kadangi įtvirtinta kaltės formos prezumpciją, nepaisant to, kad kaltės forma turi būti nustatinėjama kiekvienu konkrečiu atveju ir negali būti preziumuojama. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog atvejis, kuomet „vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaruojamas kitas kodas, nurodytas naudmenų klasifikatoriuje“, sankcijos taikymo metu nebebuvo laikomas tyčiniu neteisingu deklaravimu.Pareiškėjas apie pažeidimą, t. y. netinkamą žemės plotų deklaravimą, sužinojo tik gavęs skundžiamą sprendimą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Agentūra, 2014 m. sausio 8 d. atlikusi dviejų pareiškėjo deklaruotų laukų patikrą vietoje, nurodė, jog tinkamas plotas paramai gauti 5,37 ha. (16 p.) (II t., b. l. 70-75), todėl pareiškėjas pagal šiuos atsakovo pateiktus duomenis turėjo rimtą pagrindą tikėti, jog deklaruoti žemės plotai yra tinkami paramai gauti. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas savo vykdomos veiklos apimtis ir tikslus planuoja iš anksto tam, kad maksimaliai gerai būtų pasirengta juos įgyvendinti. Šiuo atveju Paraišką dėl paramos pareiškėjas pateikė 2013 m., tačiau Sprendimas Nr. SP1-1114(11.2.12E) priimtas tik 2015 m. balandžio 2 d. Taigi nuo Paraiškos pateikimo iki skundžiamo sprendimo praėjo itin didelis laiko tarpas, kuris nagrinėjamu atveju negali būti laikomas protingu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo suplanavęs pagal paramą gautinas pajamas skirti veiklai vykdyti ir plėsti, tačiau dėl paskirtos sankcijos šių planų buvo priverstas atsisakyti. Taigi, dėl neprotingai ilgo laiko tarpo tarp Paraiškos pateikimo ir skundžiamo sprendimo priėmimo buvo pažeisti pareiškėjo interesai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris atsižvelgiant į tai, turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (V t., b. l. 47-59) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjai, deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pretenduodami gauti Europos Sąjungos paramą, turi laikytis teisės aktų reikalavimų. Jeigu pareiškėjas būtų deklaravęs daugiametę-ganyklą pievą, jis turėtų atitikti GAAB aprašo reikalavimus, t. y. pareiškėjas turėtų turėti ūkinių gyvūnų, registruotų Ūkinių gyvūnų registre. Iš Ūkinių gyvūnų registravimo ir indentifikavimo informacinės sistemos matyti, kad pareiškėjas per ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį (nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.) neturėjo registruotų ūkinių gyvūnų, todėl šiuo atveju, jeigu ir būtų deklaruojami laukai pasėlio kodu ganyklos-pievos (laukai, kuriuose patikra vietoje vietoj juodojo pūdymo aptiko pievas – ganyklas), pareiškėjui būtų taikomos sankcijos ir parama nebūtų mokama pagal Metodikos nuostatas.Pasikeitusių deklaravimo duomenų / dokumentų pareiškėjas Taisyklėse nustatytais terminais Agentūrai neteikė – tik gavęs Agentūros sprendimą dėl skolos ėmėsi aktyvių veiksmų, bandydamas įrodinėti, kad per klaidą buvo padaryta klaida ir deklaruotas ne tas pasėlio kodas. Šiuo atveju pasėlio kodai (5DG-1 (daugiametė ganykla-pieva), 5GP-1 (ganykla-pieva), 5PD-1 (pūdymas (juodasis)) yra reikšmingi, nes nuo to priklauso išmokos pareiškėjui dydis bei sankcijos. Todėl pareiškėjas, neturėdamas pagal teisės aktų reikalavimus registruotų ūkinių gyvūnų, pretendavo gauti Europos Sąjungos paramą, deklaruodamas laukus kaip pūdymą. Šiuo atveju teisės aktuose nenumatyta išimčių dėl sankcijų netaikymo, ir Agentūra, administruodama Europos Sąjungos paramą, negali nukrypti nuo teisės aktų reikalavimų, nes tokiu atveju pareiškėjai galėtų piktnaudžiauti ateityje.Tiesioginių išmokų paraiškos yra teikiamos kiekvienais metais, taip pat kiekvienais metais keičiasi ir reikalavimai norintiems gauti Europos Sąjungos paramą. Siekdama teisinių santykių stabilumo, taikydama principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), Agentūra, administruodama pateiktas paraiškas, būtent ir vadovaujasi teisės akto redakcija, galiojančia paraiškos (prisiimtų įsipareigojimų metu) pateikimo metu, nebent jeigu yra numatytos išlygos pačiame norminiame teisės akte, šiuo atveju Taisyklėse. Paraiškos 5 lape, III dalyje „Įsipareigojimai“ 13 punkte nurodyta, jog pareiškėjas įsipareigoja pateikti teisingus duomenis. Pareiškėjas po šiuo ir kitais įsipareigojimais pasirašė. Be to, pareiškėjas paraiškas Agentūrai teikia nuo 2004 m. kasmet, todėl jam yra žinoma paraiškų teikimo ir pildymo tvarka, galiojantys teisės aktai, todėl teigti, kad suklydo seniūnijos darbuotojas, o ne jis, nėra pagrindo. Pažymėtina dar ir tai, jog seniūnijos darbuotojai pareiškėjams tik padeda užpildyti paraiškose deklaruojamus duomenis. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Akmenynės seniūnijos darbuotojas V. M. paliudijo, jog pildė paraiškos duomenis, tokius, kokius sakė pareiškėjas (tai nurodoma ir apeliaciniame skunde). Taip pat apeliaciniame skunde pareiškėjas pripažįsta, jog Paraiškoje užpildytų duomenų nepatikrino, nes Paraiškos pildymo metu seniūnijoje buvo didelis skaičius asmenų taip pat norinčių deklaruoti laukus (kadangi buvo paskutinės termino, pateikti deklaravimo paraiškas, dienos), todėl pareiškėjas, nenorėdamas trukdyti seniūnijos darbuotojų darbo, Paraiškos papildomai nepatikrino bei ją pasirašė.Paraiškų pildymas nereikalauja teisinių ar kitų specialiųjų žinių. Paraiškas pildydamas asmuo paraiškoje turi nurodyti realybę atitinkančius, teisingus duomenis ir informaciją. Už pateiktos informacijos teisingumą išimtinai atsako patys pareiškėjai, todėl jiems atspausdinus jau užpildytą paraišką, jie, būdami atidūs ir rūpestingi, privalo patikrinti nurodytą informaciją. Be to, pareiškėjas privalo būti susipažinęs su Europos Sąjungos paramos administravimą, reglamentuojančiais teisės aktais ir turi žinoti visus reikalavimus, kuriuos turi atitikti jo deklaruojami laukai. Pareiškėjas, pasirašydamas 2013 m. Paraišką, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su Taisyklėmis, bei įsipareigojo Paraiškoje pateikti teisingus duomenis (Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 ir 13 p.). Seniūnijos darbuotojai pagal Taisyklių 21 punkto nuostatas tik padeda pareiškėjui įbraižyti deklaruojamus duomenis. Vadovaujantis Taisyklių 60 punkto nuostatomis, už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Todėl už Agentūrai pateikiamų duomenų tikslumą atsako pareiškėjai, o ne seniūnijos darbuotojai. Jei pareiškėjas mano, kad dėl seniūnijos darbuotojo veiksmų patyrė žalą, ją gali išsiieškoti teisės aktų nustatyta tvarka.Pareiškėjas nepateikė Agentūrai jokių rašytinių įrodymų, kad patikros vietoje metu nustatyti GAAB pažeidimai atsirado ne dėl pareiškėjo kaltės, o tik ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti sankcijų taikymo, bandydamas įrodyti, jog atsirado klaida deklaruojant.Agentūra netaiko jokių kitų sankcijų, negu tos, kurios įtvirtintos teisės aktuose (Taisyklėse, MPŪV taisyklėse, Metodikoje ir pan.). Agentūra taip pat negalėtų tam tikriems pareiškėjams vienų ar kitų sankcijų netaikyti ar taikyti mažesnes, nors visiems kitiems pareiškėjams, kurie gauna mažesnes išmokas, sankcijas taikyti. Tokiu atveju, Agentūra diskriminuotų pareiškėjus pagal jų gaunamas išmokas, o tas yra draudžiama įstatymų. Kadangi pareiškėjas deklaruoja virš 400 ha plotą, būtent pagal deklaruojamų laukų plotus ir apskaičiuojama išmokų suma. Nuo išmokos sumos apskaičiuojamos sankcijos dėl nustatytų pažeidimų. Pareiškėjas nenurodo, kokius konkrečiai teisės aktus pažeidė Agentūra, taikydama galiojančius teisės aktus, nes tokių teisės aktų nėra. Pareiškėjas apeliuoja į teismo „žmogiškumą“, tačiau tai nedaro Agentūros sprendimo neteisėtu per se (paties savaime).Neteisingas deklaravimas – „didesnio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas“ (Taisyklių 4 p.). Taip pat Taisyklių 4 punkte yra aiškiai įvardinti atvejai, kas yra laikoma tyčiniu neteisingu deklaravimu, t. y. „visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto“. Šiuo atveju pareiškėjui sankcijos buvo pritaikytos dėl to, kad vietoj deklaruoto pūdymo (5PD-1) Agentūros darbuotojai pareiškėjo deklaruojamoje valdoje rado deklaruotas pievas ganyklas ((c) vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaruoja kitas, nurodytas naudmenų klasifikatoriuje). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, deklaruotame plote turi būti užsiimama ne bet kokia žemės ūkio veikla, o ta, kuri yra deklaruota paraiškoje, t. y. žemės ūkio veikla turi atitikti priemonę, kurioje pareiškėjas dalyvauja deklaruodamas konkretų plotą, bei šiame deklaruotame plote nurodytos naudmenos pobūdį. Taip pat Agentūra sutinka su teismo sprendimu, kad žemės ūkio veiklos pobūdis bei įsipareigojimai laukuose, kurių kodai yra 5PD-1 ir 5DG-1, skiriasi iš esmės, t. y. įsipareigojimų pagal šiuos kodus turinys yra nevienodas, todėl pareiškėjo argumentai, kad ginčo laukuose jis vykdė su pievų tvarkymu susijusią žemės ūkio veiklą, savaime nepaneigia fakto, kad ginčo laukai Paraiškoje buvo deklaruoti neteisingai ir kad toks deklaravimas laikytinas tyčiniu neteisingu deklaravimu pagal Taisyklių nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekeičia, o tik papildo jas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

Pareiškėjo skundo argumentus dėl neteisingo deklaravimo ir klasifikatoriaus naudmenų kodo 5PD-1 nurodymo vietoje kodo 5DG-1 pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė ir įvertino su tuo susijusius įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tuo, iš naujo faktinių aplinkybių vertinimo neatlieka ir remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažindamas jas įrodytomis bei apeliaciniu skundu nepaneigtomis.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra“ 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra“ 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių 42 punktą už paraiškos duomenų teisingumą atsako paraiškos teikėjas. Neteisingo paraiškos pildymo teikėjas negali pateisinti tuo, kad paraišką jo vardu užpildė kitas asmuo. Ši aplinkybė institucijai, tikrinančiai duomenų teisingumą, nėra reikšminga ir nėra aplinkybė, šalinanti paraiškos tiekėjo atsakingumą už duomenis. Pareiškėjo ir jo pavedimu paraišką pildančio asmens santykiai yra privatūs ir asmuo, manantis, kad pavedimas buvo atliktas netinkamai ir dėl to buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti ją atlyginti iš to asmens, kuris netinkamai įvykdė pavedimą. Tačiau ši aplinkybė nešalina pareiškėjo prievolės grąžinti pagal paraišką neteisėtai gautas lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pažeidimą, pagrindė pareiškėjo suinteresuotumą dėl neteisingo kodo nurodymo tuo, kad deklaruodamas žemės sklypus kodu 5DG-1 (daugiametę-ganyklą pievą) pareiškėjas būtų netekęs teisės gauti paramos, nes pareiškėjas neturėjo privalomo kiekio ūkinių gyvūnų, registruotų Ūkinių gyvūnų registre. Tai netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesiekė nustatytais terminais ištaisyti deklaravimo duomenų, nors tokią galimybę turėjo, tačiau jų nepatikslino. Šios aplinkybės eliminuoja pareiškėjo skundo argumentą, jog deklaruojant ir nurodant ne tą kodą buvo padaryta techninė klaida.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 4 punktu (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. gegužės 18 d.) nustatyta, kad visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Šio ginčo atveju neteisingai deklaruotas plotas sudarė 35,26 proc., todėl pagrįstai atsakovas, remdamasis Taisyklių 42.1.5 papunkčiu, kai nustatytas didesnis kaip 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, nusprendė, kad pagrindinė išmoka už visas naudmenas einamaisiais metais nemokama ir pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija.

Sankcijos daromo poveikio pareiškėjo ūkinei veiklai įvertinti teismas neturi galimybės, kadangi nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys skolos grąžinimą Agentūrai, nėra pateikti skaičiavimai (įrodymai), pagrindžiantys ūkio vystymo perspektyvas dėl paskirtos sankcijos.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai programinės klaidos atsiradimą priskyrė pareiškėjo tyčiniams veiksmams ir atsakomybei, nes šiuo metu galiojančioje Taisyklių redakcijoje tyčinio neteisingo deklaravimo sąvokos, dėl ko buvo paskirta sankcija, nėra.

Taisyklių 4 punktas, nustatantis tyčinį deklaravimą, buvo panaikintas nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. (2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. 3D-655), t. y. po pareiškėjui paskirtos sankcijos 2015 m. balandžio 2 d. atsakovo sprendimu.

Pagal bendrą taisyklę teisės akto galiojimo laiką apima laikotarpis nuo jo įsigaliojimo ir iki jo galiojimo pabaigos.

Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl švelnesnio teisės akto taikymo santykiams, kilusiems iki tokio akto įsigaliojimo, teisėjų kolegija remiasi šiam ginčui taikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašioje byloje, ir teigia, kad bendras principas, reiškiantis, jog teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, todėl įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit (lot.)), šio ginčo atveju netaikytinas. Paramos mažinimas dėl asmens, siekiančio gauti tokią paramą, įsipareigojimų neįvykdymo nėra atsakomybė. Asmuo, siekdamas paramos, savanoriškai įsipareigoja veikti pagal paramos teikimo nustatytus kriterijus ir, tik juos įvykdęs, gali pretenduoti į paramos išmoką ir, priešingai, jų neįvykdęs ar jų neatitinkantis, netenka tokios paramos arba ji atitinkamai mažinama. Dalyvavimas paramos teikimo programoje nėra pareiga, o įsipareigojimų nevykdymas šio ginčo apimtyje nėra atsakomybės pagrindas. Todėl paramos mažinimas ar jos neskyrimas nėra atsakomybės rūšis, kuriai turėtų būti taikomas lex benignior retro agit (lot.) principas dėl švelnesnio įstatymo galiojimo atgal. Parama buvo sumažinta, remiantis teisės aktais, galiojusiais šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo metu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė po atsakovo sprendimo priėmimo įsigaliojusio teisės akto (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1437-261/2016).

Šios nuostatos taikytinos ir šios bylos ginčui, kai skundžiamu sprendimu pareiškėjui buvo nustatyta prievolė sugrąžinti Agentūrai be pagrindo pareiškėjo gautas išmokas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teisės aktų retrospektyvaus taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

Ginčo sprendimas dėl susidariusios skolos grąžinimo patvirtina, kad jis nėra grindžiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtinta Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, todėl šios metodikos teisinio reguliavimo pakeitimai nėra vertinami.

Pareiškėjas apie 2014 m. gegužės 12-13 d. atliktos kompleksinės paramos reikalavimų patikros, kurios metu buvo tikrinami visi paraiškoje deklaruoti laukai, rezultatus buvo informuotas 2014 m. gegužės 16 d. pateikiant patikros ataskaitą (II t., b. l. 127-128), todėl pareiškėjas be pagrindo teigia, jog jis apie patikros rezultatus sužinojo, kai gavo skundžiamą sprendimą. Ši aplinkybė įrodo, kad pareiškėjo teisė pasirinkti atitinkamą gynybos būdą nebuvo ribojama.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRičardas PiličiauskasDainius Raižys