Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2531-716/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-11-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-18
Bylos Nr.
1-2531-716/2015
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01543-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
G. S.
Kaltinamasis
V. M.
Advokatai
Gintaras Perednis, Stanislovas Nalivaika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2531-716/2015Proceso Nr. 1-18-1-01543-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.; 1.2.4.8.1.; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei, vertėjai Helenai Žemaitel, Katerinai Chvatovai, gynėjui advokatui Gintarui Peredniui, nukentėjusiajai G. S., jos atstovui advokatui Stanislovui Nalivaikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Lenkijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiai G. S. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą dėl nosies kaulo lūžimo, jis 2011-04-09 apie 20.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu nedaugiau keturių kartų sudavė nukentėjusiajai G. S. į nosį ir į abu skruostus, nuo šių smūgių nukentėjusiajai G. S. nukritus ant grindų, ne daugiau keturių kartų spyrė kojomis į krūtinę, į kairę ranką.

Be to, V. M. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai G. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų galvos dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje, abipus krūtinės, kairės krūties viršutinėje dalyje, abiejuose žastuose, abiejų riešų nugariniuose paviršiuose su odos nubrozdinimu kairiame rieše, dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, jis 2013-11-10 apie 22.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu koridoriuje rankomis pastūmė nukentėjusiąją G. S. į krūtinę, po ko kumščiais sudavė jai į įvairias kūno vietas (į galvą, pakaušį, dešinį skruostą, krūtinę, abi rankas), nuo smūgių nukentėjusiajai G. S. nugriuvus koridoriuje ant grindų, spyrė kojomis jai į įvairias kūno vietas.

V. M. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad apie 2011 metus nieko negali pasakyti. Kai G. S. grįždavo girta, tai jis kviesdavo policiją.

Dėl 2013 metų pamena viską. G. S. atėjo girta, užkabino dviratį, nukrito koridoriuje. G. S. pradėjo rėkti, kodėl koridoriuje dviratis. Jis užsirakino kambaryje, ši pradėjo laužti duris. Teko atidaryti duris. Įbėgusi į kambarį G. S. pradėjo muštis. Po to nurimo. Jis sėdėjo, žiūrėjo televizorių. G. S. atėjo, sėdo ant lovos ir pasakė, kad jis atsiprašytų ir sudavė peiliu į pilvą. Jis norėjo išeiti, G. S. nenorėjo jam leisti išeiti. Jis tada ją pastūmė. Po smūgio peiliu jis spyrė koja, gal į krūtinę G. S. pataikė. Kaltės nepripažįsta, nes gynėsi.

Nukentjėusioji G. S. teisme parodė, kad 2011 metais balandžio mėnesį buvo jos ar sesers gimtadienis, arba Velykos. Ji su vaikais važiuoja švęsti šventes pas seserį. Apie 18 val. ji su dukra grįžo namo. Atidarius duris V. M. ieškojo priekabių, pradėjo ją mušti koridoriuje. Priekaištavo, kad ji vėl prisigėrė. Smūgių buvo daug labai – visas veidas, kūnas buvo mėlyni. Ji visą savaitę prasėdėjo namuose, kol užgydė mėlynes. Daug liudytojų matė, kad ji sudaužyta. Praėjus kiek laiko, kai atslūgo patinimas, ji pastebėjo, kad jos nosis kreiva. Nuėjo į ekspertizių skyrių, kur pasakė, kad nuotraukų jie nedaro. Jai pasakė eiti į polikliniką. Ji nuėjo pas savo gydytoją. Šiai pasakė, kad buvo sumušta. Buvo padaryta nuotrauka. Tai buvo po mėnesio laiko, kai ją primušė. Jai buvo gėda sakyti, kad ją muša žmogus, kuris gyvena su ja viename bute. Dėl gailesčio į policiją nesikreipė. Su ja kartu dukra buvo. Ši matė, kaip V. M. ją mušė koridoriuje. Ji nuo smūgio nukrito, V. M. ją mušė kojomis. Mušė turbūt dėl to, kad ji buvo girta. Atėjusi pas savo daktarę ji pasakė, kad ją sumušė vyras, kad jai sulaužė nosį. Gydytoja O. P. davė siuntimą padaryti nuotrauką. Ji tą nuotrauką nupirko, kad turėtų įrodymą, kad yra mušama, kad patiria smurtą, norėdama apsisaugoti.

2013 metais sekmadienį ji nuėjo į „BIG“, į piceriją, pasėdėjo. Po to, draugė atėjo pas ją į svečius. Jos išėjusios prie laiptinės stovėjo ir kalbėjosi. Grįžus koridoriuje stovėjo dviratis. Koridoriukas mažas, ji paprašė, kad V. M. nuvestų dviratį į balkoną. Šis nereagavo. Po to, atėjęs paklausė, ko ji nori iš jo, pradėjo ją stumdyti. Ji nukrito ant lentynėlės, kur galima persiauti batus. V. M. sudavė jai pora kartų per veidą. Dukra labai išsigando ir rėkė, kad V. M. jos nemuštų. Jai nukritus, V. M. spyrė iš visos jėgos. Ji gulėjo ant grindų, vaikas rėkė, kad tėvas nemuštų mamos. V. M. nuėjęs paskambino į policiją. Dukra stovėjo prie jos ir rėkė, kad tėvas nemuštų. Ji nuėjo į savo kambarį. V. M. atėjęs į virtuvę vėl pradėjo ją stumdyti. Buvo labai skaudu. Po to, kai ji įdūrė peiliu, su dukra nuėjusi į kambarį laukė policijos. V. M. nebesmurtavo. Ją vaikas apkabino ir rėkė, kad V. M. jos neliestų, nemuštų. Ją išvežė policija. Ją koridoriuke V. M. tampė už plaukų, kai ji nukrito ant grindų. Ji reiškia pretenzijas dėl žalos atlyginimo.

Liudytoja D. I. K. teisme parodė, kad jai 2011 metais G. S. buvo sulaužyta nosis. Ši po savaitės, ar po poros išėjo į darbą, visa buvo mėlyna. Ji G. S. nosį pamatė po savaitės. Po mėnesio G. S. pasakė, kad nosis buvo sulaužyta. Ji šiai iš karto sakė, kad reikia kažką daryti, keisti. G. S. jai pasakė, kad padarė nuotrauką, kad nosis lūžusi.

G. S. jai paskambino ir pasakė, kad policijoje. Ji skambino dukrai, kuri sakė, kad tėtis sumušė mamą, kad ši paėmė peilį. Tada ji paskambino V.. Šis pasakė, kad guli ligoninėje, kad po operacijos, kad jis atims iš G. S. vaikus. V. M. dažnai žiauriai mušė G. S..

Liudytoja Ž. P. teisme parodė, kad buvo apklausta dėl G. S., kuri kaip ligonė lankėsi pas ją 2011 metais. Viskas buvo surašyta kortelėje. Šeimos daktarė siuntė dėl traumos. Ligonė atėjo po veido daubų nuotraukos, kur buvo nosies kaulo lūžis. Buvo paskirtas gydymo režimas. Šeimos daktarė siuntė padaryti šoninę nosies kaulo nuotrauką. Dažniausiai ji kaip gydytoja pasižiūriu pati nuotraukas. Ji neprisimena, ar pacientė nurodė, kaip tie sužalojimai padaryti. Turbūt nusiskundimus ligonė šeimos daktarei pasakė. Ką sako, tą ji užrašo dokumentuose, savo nuožiūra nieko neprideda.

Kitų įrodymų vertinimui teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos V. M. parodymai (t. 1, b. l. 99-100).

Iš 2013-11-18 G. S. pareiškimo matyti, kad 2013-11-10 ją dukros akivaizdoje sumušė V. M. (t. 1, b. l. 8-9).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, jo apžiūros protokolo matyti, kad 2013-11-10 pagalbos telefonu kreipėsi V. M., nurodydamas, kad „prisigėrė žmona, skandalija, ant kojų nestovi“; girdisi mergaitės riksmas, verksmas ir žodžiai „kadangi tu ją muši, priekvaišis tu, priekvaišis“ (t. 1, b. l. 13-16).

Garso įrašas perklausytas teismo posėdžio metu.

Iš paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo matyti, kad 2006-06-25 d. 4.50 val. į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę kreipėsi G. S. nurodydama, kad 3.30 val. ją namuose sumušė vyras (t. 1, b. l. 27).

Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2007-01-27 Vilniaus miesto 6 policijos komisariate buvo gautas G. S. pareiškimas apie tai, kad 2007-01-27 d. apie 18 val. kai grįžus namo V. M. mušė, varė iš namų; pareiškėjai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (t. 1, b. l. 28).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. S. pateikė medicininių dokumentų išrašą iš Vilniaus rajono centrinės poliklinikos bei nosies lūžimo nuotrauką (t. 1, b. l. 43-45).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjęs G. S. gydymosi Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje ligos istoriją (2011-05-04), pateikė išvadą, kad G. S. nustatytas nosies kaulo lūžimas, kuris padarytas paveikus kietu buku daiktu, nemažiau kaip prieš keletą savaičių iki kreipiantis medicininės pagalbos ir 2011-05-04 padarant nosies kaulų rentgeno nuotraukas. Šis sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 46).

Iš specialisto išvados matyti, kad G. S. padaryta poodinės kraujosruvos galvos dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje, abipus krūtinės, kairės krūties viršutinėje dalyje, abiejuose žastuose, abiejų riešų nugariniuose paviršiuose su odos nubrozdinimu kairiame rieše, dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-11-10. G. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti G. S. nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 61).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų kopijų matyti apžiūrėtas butas, (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio kambaryje stovi dvi sofos, ant vienos iš sofų yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo, tarp abiejų sofų ant grindų yra maža raudonos spalvos dėmė. Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. apžiūros metu nustatyta, jog buto durų iš vidinės pusės rankena ištepta raudonos spalvos dėmėmis, vonioje prie kriauklės ant grindų matyti rausvos spalvos dėmės, virtuvėje ant spintelės guli šeši virtuviniai peiliai (t. 1, b. l. 75-76, 78-85).

Iš specialisto išvados kopijos matyti, kad V. M. buvo padaryta kiauryminė (galimai) durtinė-pjautinė (medicininiuose dokumentuose įvardinta kaip durtinė) pilvo priekinės sienos bambos srities žaizda su klubinės žarnos sienelės sužalojimu, žaizda padaryta duriančia-pjaunančių savybių. tokių kaip peilis ir į jį panašiu daiktu ar įrankiu ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos (2013-11-11). Dėl kiauryminės žaizdos pobūdžio sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas) Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, nes žaizdoje kartotinio traumavimo požymių nekonstatuota, jėga (priklausomai nuo įrankio smailumo ir aštrumo), pakankama sienos audiniams ir buvusiems drabužiams pradurti-prapjauti. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui (t. 1, b. l. 96-98).

Iš alkotesterio kvito kopijos duomenų matyti, kad 2013-11-11 d. 1.20 val. G. S. nustatytas 1,77 promilių girtumas (t. 1, b. l. 113).

Iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad 2015-05-28 G. S. pripažinta kalta pagal baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. už nuteista tai, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2013 m. lapkričio 10 d. apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilus konfliktui, tyčia sudavė vieną smūgį peiliu į buvusio sugyventinio V. M. pilvą, padarydama pastarajam kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo priekinės sienos bambos srities žaizdą su klubinės žarnos sienelės sužalojimu, tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė buvusio sugyventinio V. M. sveikatą.

Teismas nuosprendyje pripažino, kad kaltinamoji G. S. prieš savo nusikalstamus veiksmus buvo nukentėjusiojo sumušta, jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 151-154).

Iš akistatos protokolų matyti, kad:

- nukentėjusioji G. S. patvirtino savo parodymus dėl 2013-11-10 sumušimo, V. M. neigė smurtavęs (t. 1, b. l. 164-165);

- nukentėjusioji G. S. patvirtino savo parodymus dėl 2011-04-09 sumušimo, patikslindama, kad V. M. sudavė jai į veidą ne daugiau 4 kartų ir nedaugiau 4 kartų koja spyrė į įvairias kūno vietas. V. M. nurodė, kad neatsimena, kas įvyko 2011-04-09 ir neigė smurtavęs prieš G. S. (t. 1, b. l. 180-181).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad V. M. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiai G. S. fizinį skausmą bei padarė medicinos specialistų nustatytus kūno sužalojimus. V. M. savo kaltę neigė, tačiau ją bei objektyviai reikšmingas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys.

Iš nukentėjusiosios G. S. parodymų teismas nustatė, kad V. M. ją sumušė 2011-04-09, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas nosies kaulų lūžis. Tokius nukentėjusiosios parodymus, atitinka akistatos protokolas, juos patvirtino ir liudytoja D. I. K., kuri nurodė 2011 metais mačiusi G. S. sulaužytą nosį, mėlynes, ir iš jos sužinojo, kad tai padarė V. M., kuris nuolat smurtaudavo nukentėjusiosios atžvilgiu. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais, kuriuos atitinka kiti duomenys apie galimą V. M. smurtą G. S. atžvilgiu praeityje (t. 1, b. l. 27, 28). Objektyviais duomenimis, o būtent padarius nosies kaulų rentgeno nuotrauką ir remiantis specialistų (gydytojų, medikų) įrašais ir išvadomis – teismas nustatė, kad G. S. dėl suduotų smūgių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (dėl nosies kaulo lūžimo). Šiuos duomenis patvirtino teisme apklausta liudytoja Ž. P.. Įvykio data užfiksuota medicininiais įrašais (t. 1, b. l. 44).

Visus minėtus duomenis logiškai ir pagrįstai jungiant vienus su kitais, įvertinus juos kaip visumą, teismas pripažįsta, kad V. M. 2011-04-09 bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia dėl asmeninių paskatų sudavė smūgius G. S. ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, dėl ko jo veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, teismas nustatė, kad V. M. 2013-11-10 suduodamas smūgius nukentėjusiajai G. S. padarė šiai sužalojimus, kurių visuma atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. V. M. pripažino dalinį smurtą nuketėjusiosios atžvilgiu, tačiau teigė tai daręs gindamasis. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia kiti duomenys. Aukštesnės instancijos teismas, kuris išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl V. M. sužalojimo, įvertinęs jo kaip nuketėjusiojo ir kaltinamosios G. S. parodymus pripažino, kad G. S. iki atlikdama nusikalstamus veiksmus buvo V. M. sumušta. Tokį faktą patvirtina ir šioje byloje ištirti įrodymai, o būtent nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, duoti ne tik jos apklausos metu, bet ir užfiksuoti akistatos su kaltinamuoju protokole tyrimo metu, juos atitinkantys garso įrašas ir jo apžiūros protokolo duomenys, medicinos specialistų išvada apie sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno, jų kiekį, lokalizaciją ir padarymo aplinkybes, kilęs konfliktas dėl koridoriuje pastatyto dviračio, dėl ko pretenzijas pareiškė būtent nukentėjusioji G. S., tokiu būdu sukeldama kaltinamojo nepasitenkinimą. Logiškas šių duomenų įvertinimas rodo, kad V. M. neteisėti veiksmai neatitiko ir nebuvo gynybos pobūdžio, V. M. pirmasis pradėjo naudoti fizinį smurtą, šiuos veiksmus kaltininkas padarė dėl asmeninių paskatų, reiškiamo nepasitenkinimo, tyčia, t. y. suvokdamas savo veiksmų pavojingą pobūdį, žalingas pasekmes ir norėdamas taip veikti. Įvertinus šiuos požymius, specialistų nustatytas pasekmes, teismas pripažįsta, kad V. M. padaryta veika šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas šalina iš kaltinimo nurodytus suduotų nukentėjusiajai smūgių skaičius (2 kartus pastūmė, ne daugiau 20 kartų kumščiais sudavė, ne daugiau 6 kartų spyrė), nes jų neatitinka medicinos specialisto išvados, tokie smūgių skaičiai nėra neginčijamai įrodyti kitais bylos duomenimis.

Kaltinamojo V. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagrindo atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. V. M. veikdamas tiesioginės tyčios forma padarė 2 nesunkius nusikaltimus, praeityje jis neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, yra dirbantis, yra nukentėjęs nuo G. S. nusiklastamų veiksmų, dėl ko jam buvo priteistas žalos atlyginimas. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. M. laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie privertų nuteistąjį kontroliuoti savo elgesį ir tinkamai įgyvendintų bausmės paskirtį.

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 25,13 EUR civilinį ieškinį dėl G. S. gydymo išlaidų (t. 1, b. l. 53-55). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl V. M. nusikalstamų veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys, atsakovas neprašė spręsti klausimo dėl ieškinio senaties. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Proceso metu nukentėjusioji G. S. byloje pareiškė civilinius ieškinius dėl 200 eurų turtinės žalos ir dėl 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 32-38).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis numato, kad pripažinus asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Teismas nustatė, kad ieškovės nurodytas turtinės žalos dydis susijęs su jos patirtomis išlaidomis už advokato, kaip jos atstovo, procese dalyvavimo. Šios išlaidos pagrįstos nukentėjusiosios parodymais, teismui buvo pateikta išlaidas patvirtinančio kvito kopija (t. 1, b. l. 34). Nukentėjusioji nurodė, kad šios išlaidos nesusijusios su jos gynybą kitoje baudžiamojoje byloje. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog G. S. patyrė 200 eurų atitinkančias išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo procese kaip jos atstovas, paslaugų apmokėjimo. Ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad įvertinus proceso sudėtingumą, trukmę, reikalingas teisines paslaugas – nukentėjusioji turi teisę gauti įrodyto dydžio procesų išlaidų atlyginimą, kurias teismas ir priteisia iš kaltu pripažinto V. M..

Spręsdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą teismas įvertina privalomas teisės normas ir esamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, taip pat kitais įstatymo nustatytais atvejais. Šiuo atveju įstatymas nenumato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą tenka ne tik teismui, bet ir nukentėjusiajam, ir tai neturi būti priemonė drausminti kaltininką ar nukentėjusiojo noras pasipelnyti. Teismas įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Visais atvejais teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti ir pagrįsti.

Tokiu būdu vertindamas bylos medžiagą, nukentėjusiosios parodymus, medicinos specialisto išvadas ir padarytų sužalojimų pobūdį, pavojingumą, liekamuosius reiškinius, praradimus ir įtaką tolimesnei veiklai, įtaką asmens santykiams su jo aplinka, darbine veikla – teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. G. S. buvo padaryti sveikatos sutrikdymai, diagnozuoti kūno sužalojimai, taikytas gydymas. G. S. dėl sukeltų pasekmių patyrė fizinį skausmą, buvo sutrikdytas jos įprastinio gyvenimo ritmas, sumažintas bendravimo laikas ir patirti nepatogumai prieš artimuosius, bendradarbius, kitus asmenis. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į V. M. nusikalstama veika sukeltas pasekmes (nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas), į jo kaltės rūšį (tyčia), ieškovo sužalojimų pobūdį ir sunkumą, liekamuosius reiškinius (kaklo slankstelių išvarža), kurių ieškovė nepagrindė ir neįrodė objektyviais duomenimis. Kartu teismas įvertina šalių turtinę padėtį, nukentėjusiosios gydymo trukmę, teismo sprendimą dėl priteistos neturtinės žalos iš nukentėjusiosios V. M. už jos smurtinius veiksmus. Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė neturtinės žalos prašė tiek sau, tiek dukrai, kuri nebuvo pripažinta nukentėjusiąja procese. Ieškovė teismui nurodė, kad neturtinę žalą sudaro jos patirtas smurtas iš kaltinamojo per visą 15 metų laikotarpį. Be to, teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad neturtinės žalos įvertinimas 4000 EUR suma yra aiškiai per didelis, todėl remiantis jau minėtais kriterijais teismas neturtinę žalą mažina iki 500 eurų sumos.

Proceso metu Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. M. už advokato išlaidas: 217,13 EUR tyrimo metu, vėliau patikslinta suma iki 245,11 EUR.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis, kur reglamentuotas advokato darbo apmokėjimas, numato galimybę teismui pripažinus kaltinamąjį kaltu priimant nuosprendį nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Proceso metu V. M., kuris nemoka proceso kalbos, ikiteisminio tyrimo metu buvo skirtas gynėjas. Teismas byloje nustatęs būtinus gynėjo dalyvavimo pagrindus, skyrė kaltinamajam gynėją ir proceso teisme metu. Tokiu būdu kaltinamajam gynėjas buvo skirtas nepriklausomai nuo jo valios. Remiantis suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K–322/2014) tokiais atvejais Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų priteisimo negali būti tenkintinas, todėl teismas šį prašymą atmeta.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinais neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu V. M. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinais neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš V. M. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 25,13 eurų (dvidešimt penkių eurų trylikos eurocentų) turtinės žalos atlyginimą.

Iš V. M. G. S. naudai priteisti 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Iš V. M. priteisti G. S. 200 (du šimtus) eurų proceso išlaidų už advokato paslaugas.

Komaptinį diską su garso įrašu palikti saugoti su bylos medžiaga.

Atmesti Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 245,11 EUR teisinės pagalbos išlaidų už V. M. gynybą priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas