- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- A-438-2633-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02764-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- Z. Ž.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. Ž. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie LR VRM) vado 2010 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. TE-128 „Dėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado Z. Ž. nuobaudos“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda pastaba.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamu įsakymu nuobauda už Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 32 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimą jam paskirta neteisėtai, nepagrįstai ir turi būti naikinama. Tarnybinio patikrinimo metu nesurinkta objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti jo tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintą Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką, išvados padarytos remiantis prielaidomis. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nenustatė konstatuoto tarnybinio nusižengimo sudėties ir neišnagrinėjo subjektyviųjų nusižengimo požymių, pareiškėjo kaltės. Dėl to išvadoje nepagrįstai konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo objektyviai įvertintos jo paaiškinime nurodytos aplinkybės, kurios patvirtina, jog jis nepažeidė Statuto 32 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio patikrinimo metu tikrintojas padarė nepagrįstas išvadas, remdamasis tik V. M. tarnybiniu pranešimu. Pareiškėjas akcentavo, jog Statuto 32 straipsnio 4 dalis numato, kad pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų 1-mą ketvirtį. V. M. kasmetinės atostogos už 2009 metus jo prašymu buvo suteiktos rinktinės vado įsakymu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. sausio 29 d. dienos. V. M. kasmetinės atostogos buvo suteiktos kaip reglamentuoja Statuto 32 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjo nuomone, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas teiginys, kad Pagėgių rinktinės vadas Z. Ž. 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-41, išleisdamas V. M. vieną dieną kalendorinių atostogų vietoj prašomų penkių, pažeidė V. M. teisę pasinaudoti jam priklausančiomis atostogomis norimu metu, sąmoningai neužtikrino Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 4 dalies reikalavimų, neatitinka faktinių aplinkybių, nes V. M. buvo suteiktos kasmetinės 29 dienų atostogos už 2009 m.
Pareiškėjas pabrėžė, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai netirta aplinkybė, kad V. M. pateikė prašymą išleisti kasmetinių atostogų 2010 m. kovo 29 d. turėdamas nedarbingumo pažymėjimą ir nesuderinęs savo prašymo su tiesioginiu vadovu. V. M. prašymas suteikti pastarajam 5 dienų likusias atostogos jam buvo pateiktas tik kovo 31 dienos antroje pusėje. Susipažinęs su V. M. prašymu jis užrašė rezoliuciją nesutinkąs, nes būtina pateikti pažymą apie V. M. darbo rezultatus už 2008, 2009 metus dėl padėties Panemunės pasienio kontrolės punktą (toliau – ir Panemunės PKP). 2010 m. kovo 7 d. Pagėgių rinktinėje turėjo lankytis Seimo Nacionalinio saugumo komitetas ir surengti išvažiuojamąjį posėdį, todėl buvo būtina išsami informacija apie Panemunės PKP veiklą, už kurio operatyvinį aptarnavimą buvo atsakingas V. M.. Pagėgių rinktinės Personalo skyriaus pavaduotojai V. M. pasakius, kad V. M. kovo 31 d. nėra darbe, jis priėmė sprendimą suteikti 1 dienos atostogas V. M., kad pastarajam nebūtų fiksuota pravaikšta ir išleidau V. M. 1 dienos atostogų. Tai gali patvirtinti Pagėgių rinktinės Personalo skyriaus viršininkės pavaduotoja V. M.. Anot pareiškėjo, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo padaryti tarnybinių nuobaudų skyrimo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos procedūriniai pažeidimai, kurie neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir sprendimo pagrįstumo.
Šalies argumentai
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT prie LR VRM) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškino ir teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimą, o būtent už tai, kad jis, vykdydamas Pagėgių rinktinės vado pareigas, 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-41 išleisdamas Pagėgių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus (toliau – ir OVS) vyresnįjį specialistą V. M. vieną dieną kasmetinių atostogų vietoj prašomų penkių, pažeidė V. M. teisę pasinaudoti jam priklausančiomis atostogomis norimu metu, sąmoningai neužtikrino Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 4 dalies reikalavimų, numatančių, kad pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pagal Pagėgių rinktinės OVS vyresniojo specialisto V. M. tarnybinį pranešimą, adresuotą VSAT vadui. Pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad Pagėgių rinktinės vadas pulkininkas Z. Ž. dėl neaiškių priežasčių suteikė jam tik vieną iš prašytų penkių kalendorinių dienų kasmetinių atostogų už 2009 m. Rezoliucijoje ant jo prašymo išleisti atostogų vadas nurodė: „Nesutinku, nes būtina pateikti pažymą apie Jūsų darbo rezultatus už 2008 m. - 2009 m. dėl padėties Panemunės PKP“. V. M. teigė, kad iki pateikdamas prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, apie vado prašomą pažymą nieko nežinojo. Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2010 m. kovo 4 d. iki 2010 m. kovo 30 d. OVS vyresnysis specialistas V. M. turėjo nedarbingumo pažymėjimą Nr. D5335299. Atliekamo tarnybinio patikrinimo metu buvo nagrinėtos ir vertintos Z. Ž. paaiškinime išdėstytos aplinkybės. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas konstatuotas, įvertinus visus tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių V. M. negalėjo būti išleistas jo prašomu metu likusių kasmetinių atostogų už 2009 m. Tyrimo metu atsižvelgus į Pagėgių rinktinės vado pavaduotojo, administruojančio operatyvinę veiklą, I. S., OVS viršininko M. N. paaiškinimus, Z. Ž. paaiškinimai, kad V. M. privalėjo pateikti pažymą apie darbo rezultatus Panemunės PKP iki balandžio 2 d., įvertinti kritiškai. Pažyma apie pareigūno V. M. darbo rezultatus Panemunės PKP už 2007-2009 m. rinktinės vadui buvo pateikta 2010 m. kovo 23 d. OVS vyriausiojo specialisto 1. e. OVS viršininko pareigas A. G. 2010 m. kovo 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 7RN-36(RN). Anot pulkininko leitenanto I. S., A. G. 2010 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. 7RN-36(RN) gan detaliai parašyta apie V. M. darbo rezultatus Panemunės PKP. Be to, kad Z. Ž. pastabas dėl pažymos patikslinimo nurodė ne tiesiogiai OVS vyresniajam specialistui V. M., o vado pavaduotojui, administruojančiam OVS. Pastarasis pavedimą nukreipė OVS viršininkui M. N., o šis, būdamas tiesiogiai atsakingas už OVS darbo organizavimą, 2010 m. kovo 30 d. viza pavaldinio V. M. prašyme dėl atostogų joms neprieštaravo. Be to, kai rinktinės vadas davė pavedimą dėl minėtos pažymos patikslinimo, pareigūnas V. M. 2010 m. kovo 4 d. – 2010 m. kovo 30 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą.
Atsakovas akcentavo, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad, atsižvelgęs į 2009 m. gruodžio 22 d. V. M. prašymą, Pagėgių rinktinės vado 2009 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A-188 V. M. 2009 m. gruodžio 31 d. - 2010 m. sausio 29 d. 29 kalendorinėms dienoms buvo išleistas kasmetinių atostogų (už 2009 m. liko nepanaudotos 5 kalendorinės dienos). Tyrimo metu paminėtas Pagėgių rinktinės vado įsakymas dėl V. M. atostogų vertintas kaip rinktinės vado sutikimas išleisti V. M. atostogų ne pagal iš anksto patvirtintą atostogų grafiką, rodo, kad rinktinės vadas neprieštaravo, jog V. M. panaudojo dalį jam priklausančių atostogų ir žinojo, kad V. M. dar turi neišnaudotų kasmetinių atostogų. Kasmetinės atostogos suteikiamos pailsėti ir darbingumui susigrąžinti. Teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad pareigūnas galėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis laiku. Jei dėl objektyvių priežasčių pareigūnui atostogos negalėjo būti suteiktos kalendoriniais metais arba ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį, pareigūnas nepraranda teisės į atostogas. 2009 m. Teismų praktikos leidinyje Nr. 30 konstatuota, kad darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys - pareigą suteikti jas tais pačiais darbo metais, už kuriuos atostogos yra suteikiamos. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje ši darbuotojo teisė ir atitinkama darbdavio pareiga įgyvendinamos šalių susitarimu. Darbdavys turi turėti galimybę tinkamai organizuoti darbą, tačiau privaloma atsižvelgti į tai, kad darbas turi būti organizuojamas nepažeidžiant darbuotojų teisių, taip pat teisių į kasmetinį poilsį, t. y. darbas turi būti organizuojamas taip, kad kiekvienas darbuotojas turėtų realią galimybę pasinaudoti jam įstatymo suteiktomis garantijomis, taip pat ir teise į kasmetines atostogas per tuos metus, už kuriuos atostogos suteikiamos, o ne vėliau. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nebuvo pažeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota pareiga surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tiriamo pažeidimo faktą ir tarnautojo kaltę. Z. Ž. tarnybinio nusižengimo sudėtis nustatyta, minėtą pažeidimą jis padarė sąmoningai, todėl nusižengimas vertinamas kaip tyčinis. Pareiškėjo padarytas nusižengimas sukėlė pasekmes: buvo pažeista OVS pareigūno teisė jo norimu metu pasinaudoti priklausančiomis atostogomis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu patenkino pareiškėjo Z. Ž. skundą ir panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. TE-128 „Dėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado Z. Ž. nuobaudos“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.
Šalies argumentai
Teismas akcentavo, jog atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Pagėgių rinktinėje nebuvo aiškiai reglamentuota atostogų suteikimo tvarka, nenustatyta, prieš kiek laiko pareigūnai (darbuotojai) privalo pateikti rinktinės vadui prašymą dėl atostogų, atostogų grafike nenustatyta atostogų trukmė, tikslus kalendorinis atostogų laikas. Teismo vertinimu, dėl šių vidinio reglamentavimo trūkumų galimi nesklandumai, tinkamai organizuojant darbą. Teismas pažymėjo, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-41 išleisdamas V. M. vieną dieną kalendorinių atostogų vietoj prašomų penkių, pažeidė V. M. teisę pasinaudoti jam priklausančiomis atostogomis norimu metu, sąmoningai neužtikrino Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 4 dalies reikalavimų numatančių, kad pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Valstybės tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda gali būti paskirta konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, t. y. – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Nuobaudos už tarnybinius nusižengimus skiriamos atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes (Statuto 26 straipsnio 1 dalis). Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime konstatuota, kad pagal teisės normų reikalavimus turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada – motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas, nes būtina tokį nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Statuto 26 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 20 punkte nurodytas aplinkybes. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas savo veiksmai siekė pažeisti ar pažeidė V. M. teisę į atostogas. Teismas taip pat nenustatė pareiškėjo nesąžiningumo, piktavališkumo ar neveikimo. Teismo vertinimu, susidariusią situaciją sąlygojo tai, kad prašymo dėl atostogų suteikimo metu, pareiškėjas buvo išvykęs darbo reikalais į Vilnių, o atostogų suteikimo klausimas nebuvo iš anksto suderintas šalių susitarimu. Įvertinęs byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjo veiksmų kaip tarnybinio nusižengimo, už kurį galėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda, nes atostogų nesuteikimas nuo 2010 m. kovo 31 d. buvo sąlygotas tiek paties V. M. veiksmų, tiek ir nustatytų įstaigos vidaus reglamentavimo trūkumų. Teismo nuomone, atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyti trūkumai dėl aiškios atostogų suteikimo ir derinimo tvarkos nebuvimo buvo pašalinti, V. M. atostogų teise pasinaudojo vėliau. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, VSAT prie LR VRM vado 2010 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. TE-128 „Dėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado Z. Ž. nuobaudos“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda pastaba, naikintinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, 57 straipsnis).
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai buvo konstatuota, kad Z. Z. įvykdė tarnybinį nusižengimą: vykdydamas Pagėgių rinktinės vado pareigas, 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-41 išleisdamas V. M. vieną dieną kalendorinių atostogų vietoj prašomų penkių, pažeidė V. M. teisę pasinaudoti jam priklausančiomis atostogomis norimu metu, sąmoningai neužtikrino Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 4 dalies reikalavimų, numatančių, kad pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį. Atsakovo nuomone, rinktinės vado motyvas - neišleisti atostogų dėl nepateiktos pažymos - nelaikytinas objektyviu ir pagrįstu pagrindu neišleisti minėto pareigūno atostogų. Pasak atsakovo, teismas neįvertino tos aplinkybės, nors teismo posėdžio metu V. M. nurodė, kad būtent iš karto po ligos, atostogų metu jis ruošėsi privačiai konsultuotis pas gydytojus, nes jautėsi nepakankamai išsigydęs. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovo nuomone, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė visus byloje esančius faktinius duomenis ir nekonstatavo aplinkybių, turinčių esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas Z. Ž. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas savo veiksmais nesiekė pažeisti ir nepažeidė V. M. teisės į atstogas. Pareiškėjo nuomone, teismas nenustatė jo nesąžiningumo, piktnaudžiavimo ar neveikimo. Pasak pareiškėjo, teisme buvo ištirtos ir įvertintos visos bylos aplinkybės, kurios rodo, kad nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba - teismo buvo panaikinta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. TE-128 „Dėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado Z. Ž. nuobaudos“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda pastaba.
Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimą, o būtent už tai, kad jis, vykdydamas Pagėgių rinktinės vado pareigas, 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-41, išleido Pagėgių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresnįjį specialistą V. M. vieną dieną kasmetinių atostogų vietoj prašomų penkių, tuo pažeidė V. M. teisę pasinaudoti jam priklausančiomis atostogomis norimu metu.
Kasmetinių atostogų suteikimo vidaus tarnybos pareigūnams klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas. Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Statuto 32 straipsnio 3 ir 4 dalys, kuriose nustatyta, kad „Pareigūnui kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba, suderinus su vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, dalimis, iš kurių viena negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų (3 d.). Pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį“ (4d.).
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad pagal bendrą taisyklę, kasmetinės atostogos (visos iš karto arba dalimis) pareigūnui turi būti suteikiamos kiekvienais kalendoriniais jo tarnybos metais. Dalimis jos gali būti suteikiamos suderinus su vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, tačiau viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.
Pareiga suteikti kasmetines atostogas ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį atsiranda, kai pareigūnui kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos. Šiuo atveju nenustatytas laikotarpis per kurį turi būti suteikta kita atostogų dalis (neišnaudota), kai pareigūnas atitinkamais kalendoriniais metais pasinaudojo teise tik į dalį jam priklausiusių atostogų. Minėta, kad atostogų suteikimas dalimis yra galimas tik suderinus su vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, t. y., toks atostogų suteikimo būdas yra įgyvendinamas šalių susitarimu. Šiuo atveju šalių valios išreiškimas yra lemiama sąlyga, kad galėtų būti įgyvendinta teisė į kasmetinių atostogų suteikimą dalimis.
Apibendrinus šį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad tais atvejais, kai pareigūnas, pagal susitarimą su vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, atitinkamais kalendoriniais metais pasinaudojo teise tik į dalį jam priklausiusių atostogų, likusia kasmetinių atostogų dalimi kitais kalendoriniais metais jis gali pasinaudoti taip pat tik pagal susitarimą su vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas. Ši teisė – galimybė pasinaudoti likusia kasmetinių atostogų dalimi kitais kalendoriniais metais, nėra ribojama konkrečiu terminu, tačiau, kaip išimtis iš bendros taisyklės, turėtų būti realizuojama ne vėliau kaip kitais kalendoriniais metais, neišnaudotų atostogų dalį suteikiant tiek atskirai, tiek kartu su kitomis kasmetinėmis atostogomis.
Byloje nustatyta, kad pagal 2009 m. gruodžio 22 d. V. M. prašymą, pastarajam pareiškėjo 2009 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A-188, nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. sausio 29 d., buvo suteikta dalis (29 kalendorinės dienos) kasmetinių atostogų už 2009 m.. Dėl likusios neišnaudotos kasmetinių atostogų dalies už 2009 m. (5 kalendorinių dienų) V. M. 2010 m. kovo 29 d. prašymu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas suteikti jam šias atostogas nuo 2010 m. kovo 31 d., o pareiškėjas su tokiu V. M. prašymu nesutikdamas, jam suteikė tik vieną kalendorinę dieną kasmetinių atostogų, tai motyvuodamas institucijos tarnybiniais interesais (b. l. 29-31).
Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp V. M. ir pareiškėjo, kaip vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, byloje nagrinėjamu atveju susiklostė teisiniai santykiai, kurie reguliuoja kasmetinių atostogų suteikimo dalimis tvarką ir sąlygas.
Minėta, kad viena iš būtinų sąlygų šiems teisiniams santykiams atsirasti yra šalių susitarimas. Tai savo ruožtu lemia, kad pareiškėjas sutikdamas pareigūnui suteikti ne penkias kalendorines atostogų dienas, o vieną, tai motyvuodamas institucijos tarnybiniais interesais, su pareigūno pasiūlymu šiuo klausimu sutiko tik iš dalies, tačiau toks vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, elgesys nėra uždraustas teisės aktais.
Šiuo atveju, pareigūnas, nesutikdamas su tokiu pareiškėjo sprendimu, kuris nagrinėjamų teisinių santykių kontekste vertintinas, kaip nepasiektas susitarimas tarp šalių, galėjo jį ginčyti nustatyta tvarka tokiems ginčams spręsti. Tačiau šioje byloje toks ginčas nėra inicijuotas, nėra ir duomenų, kad toks ginčas buvo nagrinėtas kitoje byloje. Todėl atsakovo, kuris nėra minėto susitarimo viena iš šalių ir kuris neturi įgalinimų ginti pareigūno V. M. interesus, apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 4 dalies reikalavimų, dėl ko nepagrįstai buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn.
Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.