Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui Z. Ž., atsakovės atstovei Linai Matulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Ž. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad VSAT prie VRM gautas 2010-04-01 Pagėgių rinktinės OVS vyresniojo specialisto V. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Pagėgių rinktinės vadas pulkininkas Z. Ž. suteikė jam tik vieną iš prašytų penkių kalendorinių dienų kasmetinių atostogų už 2009 m. Rezoliucijoje ant prašymo išleisti atostogų vadas kaip nesutikimo priežastį nurodė, kad būtina pateikti pažymą apie V. M. darbo rezultatus už 2008 m. - 2009 m. dėl padėties Panemunės PKP. V. M. teigia, kad iki pateikdamas prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, apie vado prašomą pažymą nieko nežinojo (b. l. 19).

Dėl tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių VSAT prie LR VRM vado nurodymu VSAT Imuniteto valdybos Tyrimų skyriuje atliktas tarnybinis patikrinimas dėl VSAT Pagėgių rinktinės vado Z. Ž. veiksmų sprendžiant kasmetinių atostogų suteikimo klausimą.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2010-03-29 V. M. pateikė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, prašydamas suteikti jam likusias 5 kalendorines dienas kasmetinių atostogų už 2009 metus nuo 2010-03-31. Pareiškėjas 2010-03-31 rezoliucija ant prašymo nurodė, kad nesutinka, nes jam būtina pateikti pažymą apie V. M. darbo rezultatus už 2008, 2009 metus dėl padėties Panemunės PKP (b. l. 39). Pareiškėjo 2010-03-31 įsakymu Nr. A-41 V. M. buvo išleistas 1 kalendorinę dieną kasmetinių atostogų (b. l. 31).

2010-04-28 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 27-19 konstatuota, kad Pagėgių rinktinės vadas Z. Ž., 2010-03-31 įsakymu Nr. A-41 išleisdamas V. M. vieną dieną kalendorinių atostogų vietoj prašomų penkių, pažeidė V. M. teisę pasinaudoti jam priklausančiomis atostogomis norimu metu, sąmoningai neužtikrino vidaus tarnybos statuto 32 str. 4 d. reikalavimų numatančių, kad pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį. Rinktinės vado motyvas - neišleisti atostogų dėl nepateiktos pažymos - nelaikytinas objektyviu ir pagrįstu pagrindu neišleisti minėto pareigūno atostogų dėl aukščiau paminėtų priežasčių. Išvadoje, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo tarnybinę charakteristiką, paskatinimus bei galiojančias nuobaudas, pasiūlyta už Vidaus tarnybos statuto 32 str. 4 d. reikalavimų pažeidimą, vadovaujantis vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d., pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 20-24).

VSAT prie LR VRM vado 2010-04-29 įsakymo Nr. TE-128 punktu, remiantis 2010-04-28 tarnybinio patikrinimo išvada ir vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. 1 p., pareiškėjui už Vidaus tarnybos statuto 32 str. 4 d. reikalavimų pažeidimą paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 25).

Teisinis reglamentavimas.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas), o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka).

Statuto 2 str. 6 dalis numato, kad tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Statuto 26 str. 1 dalyje numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, gali būti paskirta viena iš išvardytų tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos.

Tvarkos 3 p. nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Tvarkos 6 p. nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Pagal Tvarkos 20 p., tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Vidaus tarnybos statuto 32 str. 4 d. numato, kad pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį.

LR DK 172 str. numato, kad darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Pagal LR DK 174 str. 1 d., kasmetinės atostogos gali būti perkeltos tik darbuotojo prašymu arba sutikimu konkrečiais išvardytais atvejais. LR DK 174 str. 2 d. numatyta, kad jei šio straipsnio 1 d. nustatytos arba kitos priežastys, dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos, atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, darbuotojui susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui.

Teismo išvados.

Kaip nustatyta, Pagėgių rinktinės darbo reglamento, patvirtinto 2008-02-13 Pagėgių rinktinės vado įsakymu Nr. 3-143 (b. l. 63-85), 208 p. numatyta, kad kasmetinės atostogos rinktinės ir jos padalinių valstybės tarnautojams suteikiamos rinktinės vado įsakymu pagal metų pradžioje rinktinės vado patvirtintą atostogų grafiką. Į atostogų grafiką įtraukti valstybės tarnautojai ir darbuotojai visais kasmetinių atostogų suteikimo ir pakeitimo atvejais (kai prašoma suteikti atostogas pagal grafiką, pakeisti atostogų laiką, suteikti dalį atostogų ir pan.) pateikia rinktinės vadui suderintą su padalinio vadovu ir Personalo skyriumi raštišką prašymą (210 p.).

Pagal Pagėgių rinktinės vado Z. Ž. patvirtintą Pagėgių rinktinės Štabo, Operatyvinės veiklos, Ikiteisminio tyrimo, Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyrių, Imuniteto poskyrio, Ūkio grupės pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų atostogų grafiko 2009 metams (b. l. 28) 13 p., OVS vyresnysis specialistas V. M. atostogas už 2009 m. buvo suplanavęs nuo 2009-08-17 (pareigūnui už 2009 m. priklausė 34 kalendorinės dienos). Grafike nėra nurodyta, kokios trukmės atostogos suteikiamos konkrečiam pareigūnui. Pagal 2009-12-22 V. M. prašymą, 2009-12-23 Pagėgių rinktinės vado įsakymu Nr. A-188 (b. l. 29) V. M. 2009-12-31 - 2010-01-29 29 kalendorinėms dienoms buvo išleistas kasmetinių atostogų (už 2009 m. liko nepanaudotos 5 kalendorinės dienos). Nuo 2010-03-04 iki 2010-03-30 V. M. turėjo nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

2010-03-29 V. M. pateikė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, prašydamas suteikti jam likusias 5 kalendorines dienas kasmetinių atostogų už 2009 metus nuo 2010-03-31. Pareiškėjas 2010-03-31 rezoliucija ant prašymo nurodė su juo nesutinkąs, nes būtina pateikti pažymą apie V. M. darbo rezultatus už 2008, 2009 metus dėl padėties Panemunės PKP (b. l. 39). Pareiškėjo 2010-03-31 įsakymu Nr. A-41 V. M. buvo išleistas 1 kalendorinę dieną kasmetinių atostogų (b. l. 31).

Kaip minėta, pareiškėjas skundžia ir prašo panaikinti VSAT prie LR VRM vado 2010-04-29 įsakymą Nr. TE-128 „Dėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado Z. Ž. tarnybinės nuobaudos“, kuriuo jam už Vidaus tarnybos statuto 32 str. 4 d. reikalavimų pažeidimą paskirta tarnybinė nuobauda pastaba.

Tarnybinio patikrinimo metu Pagėgių rinktinės OVS viršininkas M. N. 2010-04-12 tarnybiniame pranešime Nr. (21/22)-8-875 (b. l. 31) paaiškino, kad 2010-03-30 vizuodamas vyresniojo specialisto V. M. prašymą dėl kasmetinių atostogų, žinojo, kad apie jo darbo rezultatus už 2007-2009 m. (suderinta su vado pavaduotoju I. S.) rinktinės vadui yra pateikta ataskaita OVS vyriausiojo specialisto l. e. OVS viršininko pareigas A. G. 2010-03-23 tarnybiniu pranešimu Nr. 7RN-36(RN), nes nuo 2010-03-04 iki 2010-03-30 OVS vyresnysis specialistas V. M. sirgo. V. M. likusias nepanaudotas 5 dienas kasmetinių atostogų už 2009 m. planavo išeiti kovo viduryje. Apie tai, kad V. M. nori panaudoti likusias atostogų dienas nuo kovo 31 d., sužinojo kovo 30 d., gavęs jo 2010-03-29 prašymą.

Pareiškėjas Z. Ž. 2010-04-21 (2010-04-23) paaiškinime Imutinteto valdybos Tyrimų skyriaus viršininkei (b. l. 33) nurodė, kad 2010-03-30 gavo OVS pareigūno V. M. prašymą dėl atostogų. Minėtas pareigūnas iki 2010-04-02 turėjo pateikti pažymą apie darbo rezultatus už 2008-2009 metus dėl padėties Panemunės PKP, nes balandžio 7 d. rinktinėje turėjo vykti NSGK išvažiuojamasis posėdis, kur vienas iš klausimų - kova su kontrabanda. Pareigūno A. G. tarnybiniame pranešime Nr. 7 RN-36 (RN) nepilnai atsispindėjo aktualūs klausimai dėl kontrabandos per Panemunės PKP, todėl buvo reikalinga išsami ir tiksli informacija iš pareigūno, tiesiogiai atsakingo už kontrabandos užkardinimą ir tyrimą Panemunės PKP. Todėl 2010-03-31 rezoliucija ant V. M. prašymo jis atsisakė suteikti prašomas atostogas. 2010-03-31 sužinojęs, kad V. M. iš ryto nebuvo darbe, kad nebūtų pravaikštos, jį išleido vienos dienos atostogų.

Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas I. S. 2010-04-26 tarnybiniame pranešime Nr. 8-984 (b. l. 35-36) nurodė, kad yra susipažinęs su OVS pareigūno A. G. 2010-03-23 tarnybiniu pranešimu Nr. 7RN-36 (RN), kuris surašytas rinktinės vado nurodymu siekiant įvertinti OVS vyresniojo specialisto V. M. veiklą. Tarnybiniame pranešime detaliai ir smulkiai aprašyti V. M. darbo rezultatai Panemunės PKP bei pažymima, kad aiškinantis nusikalstamas veikas jis bendradarbiavo su kitomis institucijomis. Rinktinės vadas susipažinęs su minėtu raštu, žodžiu nurodė parašyti konkretesnį tarnybinį pranešimą apie V. M. darbinę veiklą. Pavedimas buvo nukreiptas OVS viršininkui M. N., kuris rinktinės vadui 2010-04-06 pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 7 RN-44 (RN) apie V. M. darbo rezultatus.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas I. S. parodė, kad V. M. pateikiant prašymą dėl atostogų jis pats sirgo, todėl V. M. turėjo suderinti ir suderino savo prašymą dėl atostogų su jį pavaduojančiu Pagėgių rinktinės OVS viršininku M. N..

Pagėgių rinktinės Štabo Personalo skyriaus viršininkės pavaduotoja V. M. 2010-04-22 paaiškinime nurodė, kad gavusi žodinį rinktinės vado Z. Ž. nurodymą parengė 2010-03-31 įsakymą Nr. A-41 dėl V. M. 1 dienos atostogų. OVS vyresniojo specialisto V. M. prašymą dėl atostogų ji gavo 2010-03-29, tačiau ant prašymo nebuvo OVS viršininko vizos, todėl prašymą grąžino jį atnešusiai OVS darbuotojai. Kitą dieną, t. y. 2010-03-30, gavo minėtą prašymą, suderintą su OVS viršininku M. N.. 2010-03-30 rinktinės vadas ryte buvo išvykęs ir grįžo darbo pabaigoje, todėl V. M. prašymo nespėjo tą dieną parodyti rinktinės vadui, informavo V. M. (kuris iki 2010-03-30 įskaitytinai turėjo nedarbingumo pažymėjimą), kad įsakymas dėl atostogų bus parengtas tik 2010-03-31. 2010-03-31 rinktinės vadas į Štabą atvyko tik po pietų, nes buvo susitikime pas vidaus reikalų ministrą. Bijodama, kad nespės paruošti įsakymo, paruošė įsakymo projektą suderintą su kitų padalinių vadovais bei prie to projekto pridėjo V. M. prašymą dėl atostogų ir pateikė rinktinės vadui. Rinktinės vadas telefonu ją išsikvietė ir pasakė, kad pakeistų įsakymo pirmąjį puslapį, kadangi nesutinka, kad V. M. bus išleistas atostogų dėl nebaigtų darbų. Ant V. M. prašymo buvo vado viza dėl nesutikimo išleisti atostogų. Atsižvelgdama į vado vizą pakeitė įsakymo pirmą puslapį, išbraukdama iš sąrašo V. M. pavardę. Po kiek laiko rinktinės vadas vėl ją iškvietė ir pasakė, kad V. M. nuo ryto nėra darbe, todėl liepė paruošti įsakymą dėl V. M. išleidimo atostogų vieną kalendorinę dieną, t. y. kovo 31 d., ką ji ir padarė (b. l. 37).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja V. M. parodė, kad 2010-03-29 vakare V. M. prašymą dėl atostogų suteikimo jai perdavė E. Z., kuri teigė, kad skyriaus viršininkas M. N. dėl jo atostogų neprieštarauja. V. M. skambino kovo mėn. 30 d. ir klausė, ar yra išleistas atostogų. Rinktinės vadas į darbo vietą iš Vilniaus grįžo 2010-03-31 po pietų ir ji jam pateikė įsakymo dėl atostogų suteikimo projektą. Rinktinės vadas nesutiko išleisti V. M. atostogų, nes reikėjo pateikti ataskaitą dėl darbo rezultatų. Sužinojęs, kad V. M. 2010-03-31 nebuvo darbe, vadas liepė paruošti įsakymą vienai atostogų dienai, nes kitu atveju būtų pravaikšta. Nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką prašymą dėl atostogų suteikimo reikia pateikti prieš 10 dienų. Anksčiau buvo numatyta tik atostogų išėjimo diena, dabar prašyme rašoma ir atostogų dienų skaičius.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. M. parodė, kad savo prašymą dėl atostogų buvo suderinęs su OVS viršininku M. N., jo padavimo metu dar galiojo jam išrašytas nedarbingumo pažymėjimas, todėl prašymą padavė per kitą asmenį, E. Z., kurią susitiko mieste. M. N. dėl atostogų neprieštaravo, su jo šį klausimą suderino telefonu. Vėliau paskambinęs į personalo skyrių sužinojo, kad atostogų įsakymo projektas parengtas, todėl buvo įsitikinęs, kad 2010-03-31 jam bus suteiktos atostogos. Tik vėliau sužinojo, kad atostogų buvo išleistas tik vienai dienai. Tarp jo ir pareiškėjo buvo kilęs darbinis konfliktas, todėl jis nujautė, kad gali būti neišleistas atostogų.

Pagal byloje surinktus įrodymus ir liudytojų parodymus teismas nustatytė, kad V. M. savo prašymą dėl atostogų 2010-03-29 padavė Pagėgių rinktinės Štabo personalo skyriaus viršininkės pavaduotojai V. M. per E. Z., nes pats nuo 2010-03-04 iki 2010-03-30 nebuvo darbe dėl ligos. Atostogų laiką jis telefonu suderino su OVS viršininku M. N., kuris 2010-03-30 vizavo V. M. prašymą. Tarnybinio patikrinimo metu M. N. patvirtino šias aplinkybes.

Šios faktinės aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. M. 2010-03-29 prašymą dėl atostogų suteikimo nuo 2010-03-31 su M. N. viza Personalo skyriaus viršininko pavaduotojai V. M. padavė 2010-03-30. V. M. parengė įsakymo dėl atostogų suteikimo V. M. nuo 2010-03-31 projektą, neturėdama įstaigos vadovo, turinčio teisę išleisti asmenį atostogų, pritarimo ir nebūdama įsitikinusi, kad V. M. bus išleistas atostogų. Rinktinės vadui, pareiškėjui Z. Ž. prašymas dėl atostogų buvo pateiktas tik 2010-03-31 po pietų, kai V. M. jau nebuvo atėjęs į darbą.

V. M., nebūdamas įsitikinęs, kad jam bus sutiktos atostogos ir nesuderinęs atostogų suteikimo laiko su rinktinės vadu, bei savavališkai neatėjęs į darbą 2010-03-31, savo veiksmais sąlygojo nagrinėjamos situacijos kilimą. Prašymą išleisti jį atostogų nuo 2010-03-31 su skyriaus viršininko viza ji padavė tik 2010-03-30, t. y. prieš vieną dieną iki prašomų suteikti atostogų laiko, nors rinktinės vadas tuo metu buvo išvykęs darbo reikalais. Savaime suprantama, kad prašymo padavimas likus vienai dienai iki prašomų suteikti atostogų, gali sukelti situaciją, kai toks prašymas dėl techninių ar kitų tarnybinių priežasčių gali būti neįgyvendinamas.

Valstybės tarnybos įstatyme ne tik garantuojama teisė į atostogas, bet ir numato pareigas valstybės tarnautojams – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir kt. (Valstybės tarnybos įstatymo 15 str.).

Įstaigos vadovas pagal pareigas vadovauja įstaigos darbui, atsako už jos veiksmingą funkcionavimą ir duoda nurodymus pavaldiniams. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo reikalingi duomenys apie V. M. darbo rezultatus už 2008, 2009 metus dėl padėties Panemunės PKP ir jis buvo davęs nurodymą šią pažymą parengti. Suprantama, kad išsamiausią informaciją apie savo atliktus darbus gali pateikti tik pats asmuo, atlikęs tuos darbus, šiuo atveju – V. M., Pažymos apie darbo rezultatus kokybę (išsamumą) gali vertinti tik ją parengti nurodęs asmuo, šiuo atveju tai pareiškėjas Z. Ž., todėl atsakovo nurodomi argumentai, kad A. G. 2010-03-23 tarnybiniame pranešime Nr. 7RN-36(RN) gan detaliai ir smulkiai parašyta apie V. M. darbo rezultatus Panemunės PKP ir pažymos nereikėjo tikslinti ir kad pareiškėjo motyvas neišleisti V. M. atostogų dėl nepateiktos pažymos neobjektyvus nepagrįsti. Argumentus dėl pareiškėjo neobjektyvumo ir „asmeninio nusistatymo“ V. M. atžvilgiu paneigia ir ta aplinkybė, kad V. M. 2010-03-31 savavališkai neatėjus į darbą, pareiškėjas geranoriškai 2010-03-31 įsakymu suteikė jau vieną dieną atostogų, kad V. M. nebūtų įskaityta pravaikšta.

Atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Pagėgių rinktinėje nebuvo aiškiai reglamentuota atostogų suteikimo tvarka, nenustatyta, prieš kiek laiko pareigūnai (darbuotojai) privalo pateikti rinktinės vadui prašymą dėl atostogų, atostogų grafike nenustatyta atostogų trukmė, tikslus kalendorinis atostogų laikas. Dėl šių vidinio reglamentavimo trūkumų galimi nesklandumai, tinkamai organizuojant darbą.

Kaip minėta, tarnybinė nuobaudą pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2010-03-31 įsakymu Nr. A-41 išleisdamas V. M. vieną dieną kalendorinių atostogų vietoj prašomų penkių, pažeidė V. M. teisę pasinaudoti jam priklausančiomis atostogomis norimu metu, sąmoningai neužtikrino vidaus tarnybos statuto 32 str. 4 d. reikalavimų numatančių, kad pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį.

Valstybės tarnybos statuto 2 str. 6 d. numatyta, kad tarnybinė nuobauda gali būti paskirta konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, t. y. – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Nuobaudos už tarnybinius nusižengimus skiriamos atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes (Statuto, 26 str. 1 d.).

Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime konstatuota, kad pagal teisės normų reikalavimus turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada – motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas, nes būtina tokį nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Statuto 26 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 20 punkte nurodytas aplinkybes.

Teismas nenustatė, kad pareiškėjas savo veiksmai siekė pažeisti ar pažeidė V. M. teisę į atostogas. Taip pat nenustatyta pareiškėjo nesąžiningumo, piktavališkumo ar neveikimo. Susidariusią situaciją sąlygojo tai, kad prašymo dėl atostogų suteikimo metu, pareiškėjas buvo išvykęs darbo reikalais į Vilnių, o atostogų suteikimo klausimas nebuvo iš anksto suderintas šalių susitarimu. Įvertinęs byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjo veiksmų kaip tarnybinio nusižengimo, už kurį galėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda, nes atostogų nesuteikimas nuo 2010-03-31 buvo sąlygotas tiek paties V. M. veiksmų, tiek ir nustatytų įstaigos vidaus reglamentavimo trūkumų. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyti trūkumai dėl aiškios atostogų suteikimo ir derinimo tvarkos nebuvimo buvo pašalinti, V. M. atostogų teise pasinaudojo vėliau. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, VSAT prie LR VRM vado 2010-04-29 įsakymas Nr. TE-128 „Dėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado Z. Ž. nuobaudos“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda pastaba, naikintinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 2 p., 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškėjo Z. Ž. skundą ir panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2010-04-29 įsakymą Nr. TE-128 „Dėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado Z. Ž. nuobaudos“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda pastaba.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.