Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P., gim. skundą dėl 2025-04-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4237-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-4237-2025 (toliau ir – Nutarimas) T. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2025 m. kovo 23 d. 19.38 val. L kaime, Kretingos rajono ribose, vairavo automobilį „H. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivus, kai nustatytas 0,74 prom. neblaivumas. Tokiais veiksmais T. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimas. Nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, taip pat nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, T. P. už padarytą nusižengimą paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose Kretingoje gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas T. P. skundas dėl Nutarimo. Pareiškėjas prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nurodo, kad su nutarime nurodytomis aplinkybėmis visiškai sutinka ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Paskirtą piniginę baudą – 800 Eur sumokėjo. Nusižengimą padarė nepiktybiškai, aplinkybės buvo atsitiktinės. Jokios žalos turtui ar kitiems asmenims nepadarė, kitų KET reikalavimų nepažeidė. Susipažinęs su pareigūnų paskirta nuobauda suprato, kad antialkoholiniai variklio užraktų įrengimas jo vairuojamose transporto priemonėse yra finansiškai nuostolingas ir sunkiai įgyvendinamas. Jis vairuoja tris transporto priemones. Yra ūkininkas, todėl vairuoja traktorius. Įsirengti antialkoholinius variklio užraktus visose transporto priemonėse netikslinga ir tai varžytų jo teises bei galimybę šiuos veiksmus atlikti. Įvykio išvakarėse su broliu Skuodo rajone atlikus ūkio darbus. Po darbų lengvai išgėrė stiprių alkoholinių gėrimų. Pažeidimo dieną jautėsi blaivus, todėl rizikavo vairuoti a/m. Jis dirba Lietuvos. Yra ūkininkas. Šeimoje augina mažametį vaiką, kurį reikalinga nuvežti/parvežti į/iš darželį/io.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsižvelgdama į padaryto nusižengimo rimtumą baigė papildomus vairuotojų kursus, įskaitant mokymus apie alkoholio ir narkotikų daromą žalą. Nėra teismas. Grubių KET pažeidimų nepadarė. Teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimas sukelia rimtus sunkumus tiek darbo, tiek šeimos poreikių užtikrinimui. Turi finansinių įsipareigojimų bankui. Dėl to antialkoholinio variklio užrakto įsigijimas ir įrengimas sukeltų papildomų sunkumų šeimos biudžetui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, neskirti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba šį draudimą sutrumpinti kaip įmanoma trumpesniam laikotarpiui.

Teismo posėdžio metu T. P. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Pamoką išmoko. Šiai dienai patyrė ir patiria didelius nepatogumus negalėdamas vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-4237-2025 T. P. nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2025 m. kovo 23 d. 19.38 val. L kaime, Kretingos rajono ribose, vairavo automobilį „H. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivus, kai nustatytas 0,74 prom. neblaivumas. Tokiais veiksmais T. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimas. Nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, taip pat nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, T. P. už padarytą nusižengimą paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.

Iš skundo turinio ir administracine tvarka nubaustojo T. P. paaiškinimų matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, nėra. T. P. iš esmės prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Paskirtą 800 Eur baudą yra sumokėjęs. Prašydama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, T. P. prašo atsižvelgti, kad prisipažino padaręs pažeidimą, kaltės neginčijo, nuoširdžiai dėl to gailisi. Automobilį vairavo, neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui. Teisė vairuoti reikalinga darbe bei šeimos poreikiams užtikrinti. Nurodė, kad nusižengimą padarė nepiktybiškai, aplinkybės buvo atsitiktinės. Jokios žalos turtui ar kitiems asmenims nepadarė, kitų KET reikalavimų nepažeidė. Susipažinęs su pareigūnų paskirta nuobauda suprato, kad antialkoholiniai variklio užraktų įrengimas jo vairuojamose transporto priemonėse yra finansiškai nuostolingas ir sunkiai įgyvendinamas. Jis vairuoja tris transporto priemones. Yra ūkininkas, todėl vairuoja traktorius. Įsirengti antialkoholinius variklio užraktus visose transporto priemonėse netikslinga ir tai varžytų jo teises bei galimybę šiuos veiksmus atlikti. Įvykio išvakarėse su broliu S rajone atlikus ūkio darbus. Po darbų lengvai išgėrė stiprių alkoholinių gėrimų. Pažeidimo dieną jautėsi blaivus, todėl rizikavo vairuoti a/m. Jis dirba Lietuvos . Yra ūkininkas. Šeimoje augina mažametį vaiką, kurį reikalinga nuvežti/parvežti į/iš darželį/io. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsižvelgdama į padaryto nusižengimo rimtumą baigė papildomus vairuotojų kursus, įskaitant mokymus apie alkoholio ir narkotikų daromą žalą. Nėra teismas. Grubių KET pažeidimų nepadarė. Teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimas sukelia rimtus sunkumus tiek darbo, tiek šeimos poreikių užtikrinimui. Turi finansinių įsipareigojimų bankui. Dėl to antialkoholinio variklio užrakto įsigijimas ir įrengimas sukeltų papildomų sunkumų šeimos biudžetui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia padarytas administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

T. P. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Jis teigia, kad pažeidimą padarė iš esmės dėl neatsargumo, žalos ar kitų KET pažeidimų nepadarė. Šie pažeidėjos skundo argumentai, teismo nuomone, niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir/ar pažeidėjo kaltės, o T. P. veiksmai pavartojus alkoholio sėdant vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, nesant tam jokio būtinumo (bent jau jokių išskirtinių aplinkybių pareiškėja nenurodė), rodo ne tik jo didelį neatsakingumą, bet ir pavojingumą, abejingumą galimoms pasekmėms, nepagrįstai pervertinant savo galimybes vairuoti po alkoholio vartojimo. Pažymėtina, kad vairuotojas, prieš sėsdamas vairuoti transporto priemonę, privalo atsakingai įvertinti savo būklę, leidžiančią jam vairuoti ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pavartojęs alkoholio išvakarėse ir ryte T. P. prieš sėsdamas už vairo privalėjo objektyviai įsitikinti, kad gali vairuoti, o nesielgti rizikingai ir pavojingai. T. P. pasirinko savo elgesio variantą rizikuoti ir privalo už tai atsakyti.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus.

T. P. 0,74 prom. neblaivumas nustatytas 2025 m. kovo 23 d. 19.38 val., t. y. jo girtumas beveik 2 kartus viršijo leistiną ribą, nuo kurios kyla atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam. Skunde pareiškėjas nurodė, kad buvo vartojęs labai nedidelį kiekį stiprių alkoholinių išvakarėse, o ryte išgėrė šampano. Įvertinus nustatyto neblaivumo laipsnį, ši aplinkybė vertintina kritiškai. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. P. jį sustabdžiusiems pareigūnams nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo išvakarėse, prieš 12 val., o teisme patvirtino, kad ryte išgėrė šampano. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. P. turėjo ir galėjo numanyti, kad alkoholio kiekis jo organizme gali viršyti leistiną ribą, tačiau šiam faktui jis buvo abejingas ir jokių papildomų veiksmų, kad įsitikintų savo galėjimu vairuoti, nesiėmė, kas tik patvirtina, kad jis veikė tyčia. Teismas vadovaujasi formuojama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad minėtų išvadų nekeičia teiginiai, jog asmuo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t. y. sąžiningai klydo dėl savo galimybės vairuoti transporto priemonę ir tiksliai nežinojo, kad yra neblaivus. Iš T. P. paaiškinimų matyti, kad jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį po alkoholio vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo jo abejingumą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir nustatytiems draudimams. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės ir tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas, suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti. T. P. neblaivumas buvo nustatytas pagal mažiausios alkoholio koncentracijos rodiklį, t. y. pagal antrąjį matavimą alkotesteriu – 0,74 prom., neblaivumas (pirmu pūtimu nustatytas 0.90 prom. girtumas). Akivaizdu, jog T. P. neblaivumas nebuvo jau toks nežymus, kad būtų pagrindas jo veiką laikyti mažareikšme ir/ar nepavojinga.

Vertinant T. P. asmenybę matyti, kad jis per pastaruosius 5 metus už administracinius nusižengimus yra baustas ne vieną kartą, daugiausia už nustatyto greičio viršijimą. T. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, paskirtas baudas yra sumokėjo. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, kad anksčiau esminių KET pažeidimų nėra padaręs. Minėtos aplinkybės rodo, kad T. P. padarytų administracinių nusižengimų nevertina kritiškai ir iš paskirtų nuobaudų teigiamų išvadų nedaro. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas dirba.

Būtinybė turėti teisę vairuoti transporto priemones darbinių funkcijų atlikimui, tam, kad nuvykti į darbo vietą ir važinėtis į darbo objektus, ūkininkavimui, kaip ir asmeninių poreikių tenkinimui, teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl darbo pobūdžio ir/ar kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios teisės netekimą. Neabejotina, jog dėl administracinių sankcijų taikymo T. P. patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl to jis negalės dirbti ar daryti įprastus kasdieninius darbus. Be to, pareiškėjas gyvena Neringoje, kur ir yra jo darbo vieta. Be to, pačiame Klaipėdos mieste yra gerai išvystytas viešasis transportas, taip pat yra galimybė pasinaudoti privačių pavežėjų paslaugomis.

Pareiškėjas teigdamas, kad įsirengti antialkoholinio variklio užraktus automobiliuose (gal net traktoriuje ir tai kainuoja apie 1500 Eur kiekvienam vienetui), jam būtų didelė finansinė našta – jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Nepateikus duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus, gaunamą darbo užmokestį, išlaikomus asmenis ir pan., teismas negali konstatuoti, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra itin sunki ir jis realiai neturi finansinių galimybių minėtą prietaisą įsirengti. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas paskirtą 800 Eur baudą jau yra sumokėjęs, t. y. neteikė prašymo leistį baudą sumokėti dalimis ar pan. Taip pat matyti, kad pareiškėjas UAB „D. J.“ išklausė papildomus vairuotojų mokymų kursus, kurie taip pat kainuoja.

Kaip minėta, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir tai nesudaro pagrindo šias aplinkybes vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nurodytos aplinkybės apie darbą ar šeimos poreikių tenkinimą, egzistavo ir T. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu. Atsižvelgiant į tai, spręsti, jog šios administracinės priemonės taikymas yra neproporcingas, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog viena iš sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas yra kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), į kurią buvo PK pareigūnų atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą. T. P. nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir trumpinti skirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo terminą, kuri ir taip paskirta pati švelniausia kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Įvertinus byloje esančių faktinių duomenų visumą, skunde nurodomas aplinkybes, konstatuotina, jog aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą T. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra, nes paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 422 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl T. P. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4237-2025 (ROIK: 25268478689) nepakeistą ir T. P., gim. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.