Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. U. atstovės advokatės Evelinos Davidavičiūtės apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarimo, kuriuo J. U. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 50⁵ str. 1 d., ir jam paskirta 1737 EUR administracinė nuobauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. U. nubaustas pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. už tai, kad jis, eidamas UAB „E.“ direktoriaus pareigas, nepateikė UAB „E.“ akcininkui N. P., turinčiam ½ dalį UAB „E.“ akcijų, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste – Akcinių bendrovių įstatymas) 18 str. numatytų dokumentų, t. y. nepateikė nuo 2014-05-01 iki prašymo pateikimo dienos UAB „E.“ finansinių dokumentų kopijų apie bendrovės turto įsigijimo (perleidimo) sandorius, apie finansinių metų pabaigoje, t. y. 2014-12-31, balanse turimą bendrovės (finansinį ir materialųjį) turtą bei duomenis apie bendrovės turimus įsipareigojimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „E.“ akcininkui N. P. pareikalavus bendrovės dokumentų, direktorius J. U. pateikė akcininkui dokumentus, kurie yra vieši ir kurie turi būti teikiami akcininkams be jokių apribojimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime taip pat patvirtino, kad akcininkui N. P. buvo pateikti tam tikri dokumentai. Kitos reikalaujamos informacijos, kurios N. P. jau pareikalavo tik nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, J. U. nepateikė, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pagal kuriuos net ir ½ bendrovės akcijų turinčiam akcininkui informacijos teikimas yra ribojamas įstatyme nustatytomis sąlygomis – rašytiniu įsipareigojimu neatskleisti informacijos. J. U., kaip bendrovės direktorius, privalo užtikrinti, kad komercinę reikšmę turinti informacija nebūtų atskleista, todėl pateikė N. P. pasirašymui įsipareigojimą neatskleisti informacijos, kurio N. P. nepasirašė. Apeliantės teigimu, iš išdėstytų aplinkybių galima spręsti, kad tarp bendrovės direktoriaus ir akcininko yra ginčas dėl to, kokia ir kokios apimties informacija akcininkui turi būti teikiama, akcininko N. P. teisės nebuvo pažeistos, todėl kilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka. Administracinė atsakomybė kaip ultima ratio priemonės tokiose situacijose galėtų būti pritaikyta tokiu atveju, jeigu bendrovės direktorius visiškai ignoruotų akcininko prašymus dėl informacijos suteikimo.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad bendrovės akcininkui prašius pateikti informaciją bei dokumentus apie bendrovę, prašymai buvo bendro pobūdžio, todėl akcininko N. P. buvo prašoma patikslinti reikalaujamų dokumentų sąrašą ar laikotarpį, už kurį prašoma ataskaitų rinkinių. Akcininkui N. P. patikslinus prašomus dokumentus, jie buvo pateikti. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad teiginiai dėl reikalaujamų pateikti dokumentų yra nepagrįsti ir neteisingi, kadangi dalis prašomų dokumentų akcininkui N. P. buvo pateikta.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su J. U. paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų tokiai nuobaudai, todėl ji turi būti švelninama. Vertinant tai, kad dalis prašomų dokumentų akcininkui N. P. buvo pateikta ir likusioji dalis informacijos apie bendrovę nebuvo suteikta tik dėl paties akcininko neveikimo, skiriama nuobauda yra per griežta. Byloje nėra duomenų, jog patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo būtų piktybiškai ar savavališkai nesuteikęs jokios prašomos informacijos apie bendrovę. Nuobauda turėtų būti švelninama iki minimalaus dydžio.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 50⁵ str. 1 d. numato, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 4 p. numato akcininkų teisę gauti šio Įstatymo 18 str. 1 d. nurodytą informaciją apie bendrovę. Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. taip pat yra nustatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys ½ ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad N. P. valdo ½ UAB „E.“ akcijų. 2014 m. gruodžio 30 d. jis pateikė UAB „E.“ direktoriui J. U. prašymą raštu pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, taip pat valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, kopijas (b. l. 2). Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, įmonės direktorius N. P. prašė patikslinti laikotarpį, už kurį prašoma pateikti dokumentus, bet patikslinti dokumentų sąrašą prašoma nebuvo (b. l. 4). N. P. sukonkretino tiek laikotarpį, tiek reikalingus pateikti dokumentus, t. y. tokius, kuriuose būtų informacija apie bendrovės turto įsigijimo/perleidimo sandorius, 2014 m. gruodžio 31 d. balanse turimą bendrovės finansinį ir materialųjį turtą ir bendrovės turimus įsipareigojimus (b. l. 3). N. P. buvo pateikti UAB „E.“ įstatai (b. l. 4), 2014 m. balanso kopija, pelno (nuostolių) ataskaitos kopija, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos kopija, finansinių ataskaitų rinkinio Aiškinamojo rašto kopija (b. l. 17). Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo pateikti ne visi dokumentai, kuriuos N. P. nurodė patikslintame prašyme. Dokumentai apie bendrovės turtą, jo įsigijimą/perleidimą ir finansinius įsipareigojimus pateikti nebuvo. Nors Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. neįtvirtinta bendrovės vadovo pareiga akcininkui išsiųsti reikalaujamų dokumentų kopijas, bet bendrovės vadovas privalo akcininkui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti prašomus dokumentus susipažinti ir informuoti apie tokios galimybės laiką ir vietą, ir tai padaryti per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N16-499/2006). Tokio veiksmo UAB „E.“ direktorius taip pat neatliko. Tai, kad N. P. buvo kviečiamas atvykti į visuotinį akcininkų susirinkimą, nereiškia kvietimo susipažinti su įmonės dokumentais, nes pranešime apie tai užsiminta nebuvo (b. l. 6). Tokiu būdu įmonės akcininkas negalėjo vertinti realios UAB „E.“ finansinės padėties ir priimti tam tikrų sprendimų, o būtent sprendimų dėl kitos akcininkės G. U. parduodamų akcijų pirkimo.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tam tikrų dokumentų N. P. paprašė tik nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (kokių – nesukonkretinama), tai yra paneigiama administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais duomenimis. Prašymai dėl dokumentų kopijų pateikimo yra 2014 m. gruodžio 30 d. ir 2015 m. sausio 16 d., tuo tarpu į Trakų rajono apylinkės teismą N. P. kreipėsi tik 2015 m. sausio 30 d. Teismo posėdžio metu N. P. kalbėjo apie tuos pačius dokumentus, kurie buvo nurodyti prašymuose. Tą pripažino ir UAB „E.“ direktorius J. U. 2015 m. balandžio 14 d. pranešime dėl informacijos pateikimo (b. l. 55). Taigi, apie N. P. reikalingus įmonės dokumentus direktorius žinojo jau iki administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo.

Turint omenyje šį faktą, svarbu pažymėti, kad įsipareigojimo neatskleisti informacijos forma, kaip to reikalauja Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d., N. P. buvo pateikta tik 2015 m. balandžio 14 d., informuojant, kad prašomi pateikti dokumentai nėra vieši ir todėl akcininkui būtina pasirašyti įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties (b. l. 55). Nors jokių naujų dokumentų prašyta nebuvo, šis veiksmas buvo atliktas tik nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iki tol konfidencialumo problema nebuvo keliama, o dokumentų nepateikimo priežastys buvo neaiškios, todėl ši aplinkybė pagrįstai buvo vertinama kritiškai. Tai, kad N. P. šio įsipareigojimo nepasirašė, negali būti laikoma jo neveikimu, kadangi ginčas jau buvo perduotas teisminiam nagrinėjimui, todėl asmuo galėjo susilaikyti nuo bet kokių procesinio sprendimo priėmimui galinčių turėti įtakos veiksmų. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad tarp šalių yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas dėl atskleistinos informacijos apimties. Tokios problemos nekėlė nei N. P., nei J. U.. Be to, kadangi N. P. valdo ½ UAB „E.“ akcijų, jis turi teisę susipažinti su visais įmonės dokumentais, pateikęs bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos. Kaip jau minėta, tokio įsipareigojimo forma N. P. buvo pateikta tik vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui. Įmonės direktorius, nenurodydamas priežasčių, neteikė įmonės akcininkui jo prašomos informacijos, todėl tokie veiksmai laikytini savavališkais ir užtraukiančiais administracinę atsakomybę pagal ATPK 50⁵ str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su J. U. paskirtos baudos dydžiu. Pagal ATPK 30 str., nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl administracinės nuobaudos švelninimo yra paneigti administracinės bylos duomenimis ir aptarti, J. U. savo kaltės nepripažino, dokumentų sąmoningai neteikė, jo veiksmais buvo pažeistos UAB „E.“ akcininko teisės ir interesai, suvaržytos galimybės priimti sprendimus dėl tolesnio dalyvavimo įmonės veikloje, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl J. U. pagrįstai paskirtas ATPK 50⁵ str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. U. atstovės advokatės Evelinos Davidavičiūtės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.