Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. M. Lietuvos kalėjimų tarnybos (tolia – ir Institucija) 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 226 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. kovo 10 d. 9.40 val., atvyko į (duomenys neskelbtini) kalėjimo transporto įleidimo skyrių automobiliu „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir įvažiavo minėtu automobiliu į kalėjimo teritoriją. Patikrinimo metu, automobilio išorinėje dalyje buvo rasti paslėpti du paketai su supakuotais ir paslėptais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ Nr. V-88, 23 priedo 2.7 punkte numatytais draudžiamais daiktais, t. y. 10 tablečių pavadinimu „TADARISE“, 8 mobiliojo ryšio telefonai, 3 SIM kortelės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ANK 641 straipsnyje numatytos pareigos neįvykdė ir tai nulėmė nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą.

6. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu A. M. buvo pripažintas kaltu dėl ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Ši ANK norma nustato administracinę atsakomybę už neteisėtą daiktų ir reikmenų įnešimą, perdavimą ar bandymą juos perduoti laisvės atėmimo vietų įstaigoje, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtą daiktų ir reikmenų gavimą iš šių asmenų. Institucija padarė išvadą, kad A. M. kaltė dėl draudžiamų daiktų įnešimo (įvežimo) į kalėjimą įrodyta byloje surinktais įrodymais. Tokiai išvadai pritarė ir pirmosios instancijos teismas.

7. Apeliantui nesutinkant su jo nubaudimu pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį, aktualu pažymėti, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). ANK 7 straipsnyje tvirtinta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia (tiesiogine arba netiesiogine) ar dėl neatsargumo (nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo). Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai jo veikoje yra nustatyta ir įrodyta konkrečiame ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis – objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

8. Pažymėtina ir tai, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). ANK 569 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Apygardos teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai, nesilaikydamas ANK 569 straipsnio reikalavimų bei bendrųjų administracinės atsakomybės taikymą reglamentuojančių ANK normų.

10. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad byloje surinkti įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, protokolas dėl įvažiuojančios/išvažiuojančios transporto priemonės netikėto patikrinimo, vaizdo ir garso įrašas) neabejotinai patvirtina faktą, kad A. M. vairuotame automobilyje, atlikus patikrinimą, buvo surasti daiktai, kurių įnešimas (įvežimas) į laisvės atėmimo vietų įstaigą yra draudžiamas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2023 m. kovo 10 d. administracinio nusižengimo protokole aprašant nusižengimo esmę, nurodyta, kad patikrinimo metu virš priekinio bamperio, vairuotojo pusėje, šalia variklio rasti magnetais pritvirtinti paketai su draudžiamais daiktais (tabletės, telefonai, SIM kortelės). Iš esmės tokios pačios aplinkybės nurodytos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 10 d. specialistų V. J. ir K. J.-G. tarnybiniuose pranešimuose bei 2023 m. kovo 10 d. protokole dėl įvažiuojančios/išvažiuojančios transporto priemonės netikėto patikrinimo. Administracinio nusižengimo protokole, tarnybiniuose pranešimuose, protokole dėl patikrinimo nurodyta informacija atitinka ir automobilio patikrinimo garso ir vaizdo rašą, iš kurio matyti, kaip pareigūnas ištraukia paketus (pro automobilio priekinėje dalyje esančią kiaurymę tarp priekinių grotelių ir priekinio bamperio). Tačiau kaip nurodyta pirmiau, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Tokių įrodymų šioje administracinio nusižengimo byloje nėra.

11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusiengimo neigė nuo pat tyrimo pradžios. A. M. 2023 m. kovo 10 d. rašytame paaiškinime nurodė, kad paketų jis nedėjo, apie juos nieko nežino, sąlyčio su jais neturėjo, pamatyti jų negalėjo. Tokie patys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai užfiksuoti ir 2023 m. kovo 10 d. administracinio nusižengimo protokole taip pat A. M. 2023 m. kovo 29 d. paaiškinime-prašyme. Šiame paaiškinime-prašyme A. M., be kita ko, nurodė, kad suprasdamas įstaigų, į kurias veža maisto produktus, specifiką ir galimas rizikas, prieš važiuodamas vizualiai visada pagal galimybes ir supratimą apžiūri transporto priemonės išorę ir vidų. Tokias aplinkybes apeliantas buvo nurodęs ir 2023 m. kovo 10 d. rašytame paaiškinime. A. M. taip pat nurodė, kad su įkalinimo įstaigoje esančiais asmenimis bendrauja tiek, kiek reikalinga tiesioginiam darbui atlikti, nei vieno bausmę atliekančio asmens ar jų pažįstamų ar kitaip susijusių asmenų, esančių laisvėje, nepažįsta. Šiame kontekste pažymima, kad atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai nėra vienintelis vertintinas įrodymas byloje, o kaltės neigimas savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra kaltas dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Tačiau aptariamu atveju jokių objektyvių duomenų, patikimai įrodančių, kad A. M. pats paslėpė draudžiamus įnešti (įvežti) daiktus ar žinojo, kad šiuos daiktus automobilyje paslėpė kitas asmuo, administracinio nusižengimo byloje nėra.

12. Pirmiau aptarti duomenys (administracinio nusižengimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, vaizdo ir garso įrašas, aktas) įrodo tik tai, kad draudžiami daiktai buvo surasti automobilyje, tačiau A. M. kaltės, t. y. subjektyviojo veikos elemento (požymio), savaime neįrodo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę neigė, nuosekliai tvirtindamas, kad apie draudžiamus įvežti daiktus jis nieko nežinojo, jų nepaslėpė. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl A. M. kaltės argumentavo tuo, kad paketai buvo rasti pakankamai matomoje vietoje, t. y. nebuvo paslėpti taip, kad juos rasti būtų sunku, tačiau byloje esantis vaizdo ir garso įrašas leidžia daryti priešingą išvadą. Vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad paketai buvo paslėpti taip, kad apžiūrint automobilį vizualiai iš išorės, juos netrukdomai pastebėti nebuvo galima. Šiuos paketus pareigūnai pastebėjo tik po detalios transporto priemonės apžiūros, jie buvo ne automobilio išorėje, salone ar krovinių skyriuje, bet paslėpti pritvirtinus juos vidinėje automobilio ertmėje prie automobilio konstrukcijos vidinės pusės. Taigi teismo išvada, kad paketai buvo pakankamai matomoje vietoje, yra nepagrįsta.

13. Nepagrįstai teismas išvadas dėl A. M. kaltės grindė ir tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dažnai laikėsi (duomenys neskelbtini) kalėjime ir jam buvo žinoma, kokius daiktus įvežti yra draudžiama. Šioje byloje ginčo dėl to, kad A. M., vykdydamas darbines funkcijas, dažnai lankėsi (duomenys neskelbtini) kalėjime, nėra. Neginčijama ir tai, kad A. M. buvo žinomi įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą ypatumai. Taigi apylinkės teismas, pirmiau nurodytų aplinkybių pagrindu A. M. kaltę preziumavo, nors pagal ANK įtvirtintą teisinį reguliavimą asmuo gali būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik tuo atveju, kai yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

14. A. M. kaltės niekaip neįrodo ir teismo argumentavimas, kad A. M. privalėjo įsitikinti, ar transporto priemonėje nėra paslėptų draudžiamų daiktų. Vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose tokia pareiga A. M. nenustatyta, o jo žinojimas apie tai, kokius daiktus įnešti (įvežti) į (duomenys neskelbtini) kalėjimą yra draudžiama, savaime neįrodo, kad tokius daiktus jis paslėpė ar važiavo žinodamas, kad tokie daiktai yra paslėpti. Kaip minėta, paketai su draudžiamais daiktais buvo surasti ne pakankamai matomoje vietoje, kaip nurodė teismas, o pritvirtinti vidinėje automobilio ertmėje, įvynioti į tamsios spalvos medžiagą, pareigūnai juos rado tik atlikę detalią automobilio apžiūrą.

15. Esant šioms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų apie A. M. palaikomus ryšius su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais ar jiems artimais asmenimis laisvėje, baustumus už draudžiamų daiktų įnešimą ar perdavimą, jo elgesį patikrinimo metu (neatrodė išsigandęs ar susijaudinęs, elgėsi ramiai), daroma išvada, kad A. M. Institucijos nutarimu nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 226 straipsnio dalyje, kadangi byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad A. M. buvo žinoma apie automobilyje paslėptus draudžiamus įvežti daiktus, ar kad šiuos draudžiamus įvežti daiktus automobilyje paslėpė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, Institucijos padarytų įrodymų vertinimo klaidų neištaisė, skundžiamo nutarimo nepatikrino taip, kaip tai nustatyta ANK 641 straipsnyje. Skundžiamoje nutartyje A. M. kaltė buvo preziumuota, taip iš esmės pažeidus ANK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

16. Aptariamu atveju aktualu pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

17. Darytina išvada, jog šioje byloje Institucija nepateikė pakankamai objektyvių bei patikimų duomenų, įrodančių, kad A. M. 2023 m. kovo 10 d., veikdamas tyčia, į (duomenys neskelbtini) kalėjimą įvežė du paketus su supakuotais ir paslėptais draudžiamais daiktais. Sutiktina su teismo argumentacija, kad šiuo atveju A. M. yra inkriminuotas tik neteisėto daiktų įvežimo požymis, dėl to nereikia konstatuoti daiktų įvežimo tikslo, taip pat susitarimo tarp daiktus ir reikmenis neteisėtai įvežančio ir juos priimančio asmens. Tačiau tokia teismo argumentacija nepaneigia ANK įtvirtintų bendrųjų administracinės atsakomybės nuostatų, pagal kurias asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis, o tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Aptariamu atveju byloje nebuvo surinkta įrodymų, patikimai įrodančių A. M. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, todėl jis pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas nepagrįstai, jo veikoje nesant šio administracinio nusižengimo sudėtį sudarančių požymių visumos.

18. Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes tinkamai nepatikrino, administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus įvertino nesilaikydamas ANK 569 straipsnio reikalavimų, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį, kurioje išvados dėl A. M. kaltės pagrįstos ne įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančiais duomenimis, o prezumpcijomis ir prielaidomis. Konstatavus šią išvadą, skundžiama nutartis naikinama, kaip nepagrįsta. Taip pat naikinamas ir Institucijos priimtas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalį A. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.