Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-10-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-4709-1011/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-10-11
Bylos Nr.
A6.-4709-1011/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02225-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Pažeidėjas
A. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6-4709-1011/2017Teisminio proceso Nr.4-68-3-02225-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 7.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Laimai Avižienytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G. (A. G.), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas 304076774, vadovas ir žinodamas tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (2017-08-18 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams sudarė 17 960,92 Eur), neužtikrino, kad būtų laikomasi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2017-03-20 iki 2017-03-27 vykdė atsiskaitymui su kitais kreditoriais – 2017-03-20 pervedė 260 Eur UAB „Telia Lietuva“, 2017-03-22 sumokėjo UAB „Martonas“ 546,98 Eur, 2017-03-27 sumokėjo UAB „Boolit“ 2 900 Eur. Tokiais veiksmais A. G. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) – interesus ir padarė (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu A. G. paaiškino, kad neneigia, jog jo vadovaujama Bendrovė pažeisdama mokėjimo eiliškumą vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tačiau tuo metu prioritetas buvo atsiskaityti su visais subrangovais, o ne su valstybe. Nurodo, kad pilnai suvokia, kad tai yra pažeidimas. Pažymi, kad susipažino su bylos medžiaga, joje viskas teisingai nurodyta. Šiai dienai mokestinės nepriemokos suma sudaro 8 737,51 Eur, nors pareiškimo surašymo dieną buvo apie 18 000 Eur. Savo kaltę pripažįsta pilnai, pasižada ateityje pilnai atskaityti su biudžetu, dėl savo tokio poelgio labai gailisi. Pažymi, kad jo pajamos šiai dienai sudaro apie 800–900 Eur per mėnesį. Turi šeimą, mažametį vaiką, todėl teismo prašo skirti kuo mažesnę baudą.

Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė M. L. nurodė, kad atlikus Bendrovės operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad ji atsiskaitinėjo su kreditoriais pažeisdama eiliškumo tvarką – pirmiau buvo mokama žemesnės eilės kreditoriams, o ne Inspekcijai, tokiu būdu pažeidžiant imperatyvią teisės normą, nenumatančią jokių išlygų. Pažymi, kad pareiškimo surašymo metu mokestinių nepriemokų suma buvo apie 18 000 Eur, o šiuo metu ši sumą lygi 8 737,51 Eur. Nurodo, kad buvo pažeisti mokesčių inspekcijos interesai, todėl asmuo pripažintinas kaltu, o atsižvelgiant, į tai, kad pilnai pripažįsta kaltę, gailisi, mano, jog A. G. skirtina mažesnė bauda negu įstatymo sankcijoje numatyta vidutinė.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Iš (duomenys neskelbtini) str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

CK 6.930¹ str. nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Mokesčių inspekcijos apskaitos informacinės sistemos duomenimis Bendrovės 2017-08-18 įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams sudarė 17 960,92 Eur, iš jų: 24 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka ir 1,27 Eur šio mokesčio delspinigių, 1 312 Eur pelno mokesčio nepriemoka ir 17,94 Eur šio mokesčio delspinigių, 16 329,93 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka ir 275,78 Eur šio mokesčio delspinigių (b. l. 11).

Išanalizavus piniginių lėšų judėjimą pagal „Paysera LT“, pateiktą Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad piniginių lėšų likutis sąskaitoje 2017-03-15 buvo 814,86 Eur. Bendrovė 2017-03-20 pervedė 260,00 Eur UAB „Telia Lietuva“; 2017-03-21 Bendrovė gavo 2 950,00 Eur įplaukų, kurias panaudojo atsiskaitymams su UAB „Martonas“ (2017-03-22 sumokėta 546,98 Eur), UAB „Boolit“ (2017-03-27 sumokėta 2 900,00 Eur) (b. l. 16–17).

Tokiu būdu nustatyta, kad Bendrovės vadovas A. G., laikotarpiu nuo 2017-03-20 iki 2017-03-27, pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. Bendrovė turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, aptartu laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, ir taip padarė (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

A. G. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, patvirtino, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad A. G. už tokio pobūdžio pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą.

Iš (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio, t. y. 1 400 Eur, paskirta bauda, savo griežtumu atitiktų A. G. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati atsakomybės taikymo prasme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Teismas įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad mokestinės nepriemokos susidarymo metu Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, pažeidimas nebuvo tyčinis ir juo nebuvo siekiama pažeisti teisės aktus savanaudiškais tikslais, o siekiant užtikrinti jos veiklos nenutrūkstamumą, nustatytą A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat atsižvelgęs į jo šeiminę ir finansinę padėtį (gaunamas pajamos nėra didelės, šeimoje augina mažametis vaikas), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir skiriant mažesnę baudą nei numatyta minimali (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje, t. y. paskiriant 500 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., 35 str. 1 d. 1, 2 p., 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d., ir skirti jam už tai 500 (penkių šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Išaiškinti, kad, bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) N. B. AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėjas Linas Dūdys