- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- T-15/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06482-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virgilijus Grabinskas (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- V. P., D. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų V. P. ir D. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. P. ir D. B. (toliau kartu – ir pareiškėjai arba atskirai – pareiškėjas, pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 48VĮ-406-(14.48.2 E) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. kovo 27 d. sutikimo Nr. 48ST-213-(14.48.5.) pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymas).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs skundą, 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu jį tenkino ir panaikino Įsakymą pripažinęs, jog jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, o jame padaryti teisinio ir faktinio pagrindimo bei motyvacijos trūkumai yra esminiai. Teismas nurodė, kad individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme, iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.
Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kurį nagrinėdamas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, jog bylos dalykas – atsakovės Įsakymo, kuriuo pripažintas netekusiu galios NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. kovo 27 d. sutikimas Nr. 48ST-213-(14.48.5.) (toliau – ir Sutikimas), kad pareiškėja statytų laikiną nesudėtingą statinį – tvorą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, artezinio gręžinio aptvėrimui, pagrįstumas ir teisėtumas. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nors Sutikime nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo jis yra išduotas, tačiau iš atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų matyti, jog jis išduotas vadovaujantis Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 (toliau – ir Taisyklės dėl sutikimo tiesti tinklus).
Teisėjų kolegija nurodė, jog skundas dėl Įsakymo panaikinimo išnagrinėtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, t. y. laikantis pozicijos, jog ginčas dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo yra viešojo administravimo srities ginčas. Tačiau teisėjų kolegijai, nagrinėjant proceso šalių šioje byloje išsakytus argumentus, susijusius su Sutikimo išdavimu, Sutikimo įgyvendinimu sukeltomis pasekmėmis, vertinant aktualias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, kilo abejonių dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo.
Teisėjų kolegija nurodė, jog nagrinėjamu atveju NŽT yra institucija, vykdanti viešąjį administravimą ir priimanti sprendimus viešosios teisės reglamentuojamoje srityje, tačiau išduodama pirmiau aptartą Sutikimą ir jį vėliau Įsakymu pripažindama negaliojančiu (atšaukdama), veikė kaip savininko (Lietuvos Respublikos valstybės) patikėtinė, t. y. kaip civilinių teisinių santykių dalyvė, todėl manytina, kad šioje byloje inicijuoto ginčo atveju dominuojančiais teisiniais santykiais galėtų būti pripažinti civiliniai teisiniai santykiai. Be to, specialioji teisėjų kolegija, spręsdama bylos rūšinio teismingumo klausimą panašioje byloje, yra nurodžiusi, kad tokiu atveju ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (žr. 2025 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2025).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, jog yra tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija